- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- N1-73-888/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Civilinis ieškovas
- J. B., E. S., V. B., N. S.
- Kaltinamasis
- J. N.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Marytė Vietaitė, Henrikas Ratautas, Ramutė Budrytė, Marytė Vietaitėt
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei V. B.,
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei N. S.,
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. įgaliotiems atstovams – advokatei Daivai Jurevičienei ir advokato padėjėjui Henrikui Ratautui,
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S., ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės N. S. įgaliotai atstovei advokatei Marytei Vietaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. N., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, besimokanti Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos 12 klasėje, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 235 str. 1 d. (4 veikos), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji J. N., būdama nepilnametė, ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja ir pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00010-12 dėl plėšimo, davė melagingus parodymus dėl ko buvo pradėtas nekaltų asmenų J. B. ir E. S. baudžiamasis persekiojimas, tai yra žinodama, kad plėšimo nebuvo ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, veikdama vieninga tyčia:
2012 m. sausio 5 d. nuo 13 val. 00 min. iki 13 val. 50 min., apklausiama kaip liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Daukšos g. 10, Kaune, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d. apie 16 val. 30 min. Kaune, prie (duomenys neskelbtini), kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2012 m. kovo 9 d. nuo 9 val. 00 min. iki 9 val. 40 min. akistatos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Daukšos g. 10, Kaune, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d., apie 16 val. 30 min. Kaune, prie (duomenys neskelbtini), kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2012 m. gegužės 24 d., nuo 8 val. 20 min. iki 9 val.10 min. apklausiama kaip liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Daukšos g. 10, Kaune, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d. apie 16 val. 30 min. Kaune, prie (duomenys neskelbtini), kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2012 m. birželio 7 d., nuo 14 val. 50 min. iki 15 val. 20 min. apklausiama kaip liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Daukšos g. 10, Kaune, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d., apie 16 val. 30 min., Kaune, prie (duomenys neskelbtini), kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2012 m. birželio 18 d. nuo 13 val. iki 13 val. 17 min. apklausiama kaip liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Daukšos g. 10, Kaune, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d., apie 16 val. 30 min. Kaune, prie (duomenys neskelbtini), kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2012 m. birželio 18 d. nuo 13 val. 58 min. iki 14 val. 8 min. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Daukšos g. 10, Kaune, davė melagingus parodymus, atpažindama nuotraukoje E. S. kaip asmenį, dalyvavusį plėšime.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2012 m. liepos 2 d. nuo 12 val. 3 min. iki 12 val. 24 min. asmens parodymų atpažinti metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Daukšos g. 10, Kaune, davė melagingus parodymus, atpažindama E. S. kaip asmenį, dalyvavusį plėšime.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2012 m. rugpjūčio 8 d. nuo 10 val. 10 min. iki 10 val. 50 min. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje prie (duomenys neskelbtini), davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d. apie 16 val. 30 min. Kaune, prie (duomenys neskelbtini), kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B., E. S. ir kitų trijų nepažįstamų vaikinų.
Be to, ji, būdama nepilnametė, ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja ir pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00076-12 dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, davė melagingus parodymus, tai yra žinodama, kad grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą nebuvo ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 2012 m. sausio 23 d. nuo 13 val. 00 min. iki 13 val. 40 min., apklausiama kaip liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Daukšos g. 10, Kaune, davė melagingus parodymus apie tai, kad gavo grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą SMS žinutėmis į savo mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2012 m. vasario 28 d. nuo 9 val. 10 min. iki 9 val. 40 min., apklausiama kaip liudytoja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Daukšos g. 10, Kaune, davė melagingus parodymus apie tai, kad gavo grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą SMS žinutėmis į savo mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, ji, būdama nepilnametė, ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00986-12 dėl neteisėto laisvės atėmimo, davė melagingus parodymus žinodama, kad neteisėto laisvės atėmimo nebuvo ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 2012 m. rugsėjo 3 d. nuo 20 val. 10 min. iki 20 val. 40 min. apklausiama kaip liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Daukšos g. 10, Kaune, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. apie 17 val. 00 min. Kaune, prie (duomenys neskelbtini), nepažįstamų asmenų buvo pagrobta, mušama bei prievarta girdoma.
Be to, ji, būdama nepilnametė, ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-01056-12 dėl neteisėto laisvės atėmimo, davė melagingus parodymus žinodama, kad neteisėto laisvės atėmimo nebuvo ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 2012 m. rugsėjo 22 d. nuo 12 val. 45 min. iki 17 val. 30 min. apklausiama kaip liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato patalpose, esančiose Daukšos g. 10, Kaune, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 21 d., apie 14 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), ji kartu su V. G. nepažįstamų keturių vaikinų buvo pagrobtos, automobiliu nuvežtos į netoli R. Kalantos gatvės esantį mišką bei mušamos.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2012 m. rugsėjo 22 d. nuo 17 val. 40 min. iki 20 val. 10 min. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje prie (duomenys neskelbtini), davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 21 d., apie 14 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), ji kartu su V. G. nepažįstamų keturių vaikinų buvo pagrobtos, automobiliu nuvežtos į netoli R. Kalantos gatvės esantį mišką bei mušamos.
Kaltinamoji J. N. kalta prisipažino visiškai dėl visų jai pareikštų kaltinimų ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kuomet jai būnant pas V. G. ši paprašė J. per „facebook‘ą“ savo draugo telefono numerio, o jam nesutikus duoti, jie apsipyko. 2012 m. sausio 2 d. V. atėjo pas ją išgėrusi. Jos nuėjo prie jos draugo namų, V. nukrito, voliojosi. Jos išsikvietė V. mamą, o šiai atėjus, ji grįžo namo. V. buvo išvežta į ligoninę. Kitą dieną V. parašė jai žinutę, kad pas ją buvo atvažiavę pareigūnai, kad ji savo mamai pasakė, kad J. su dar 4 berniukais jas prigirdė ir primušė, todėl jos turi juos apkaltinti. Ji iš pradžių nesutiko. Kitą dieną pas jos tėvus atėjo V. G. tėtis ir pasakė, kad jos abi buvo prigirdytos ir apiplėštos. Nors ji nebuvo nei nugirdyta, nei sumušta, nei apvogta, tačiau išsigando papasakoti tėvams tiesą, kad taip nebuvo ir sutiko važiuoti į policiją ir viską paliudyti. Jos pareigūnams parodė, kad nuėjus prie G. namų, atbėgo J. su savo draugais, kad jie jas prigirdė, suspardė, iš V. atėmė telefoną ir viskam vadovavo J.. Vėlesnėse apklausose liudijo vis tą patį. Sužinojus, kad bus akistata, ji V. pasakė, kad nori pasakyti tiesą tėvams. V. jai sakė, kad jie draugai, kad galima ir E. apkaltinti, todėl nuvažiavus į policiją ji pasakė, kad ir E. dalyvavo kartu, jas prigirdė. Jai V. prieš akistatą rodė nuotraukas, todėl ir atpažino. Dėl melavimo jai buvo labai sunku, ji puolė į depresiją, nes tėvai nesutiko atsiimti pareiškimo. Rugsėjo 10 d. V. atėjo pas ją ir pasakė jai, kad nenori grįžti į namus. Jos abi nuvažiavo iki Petrašiūnų, nuėjo į kažkokį mišką. Rašinėjo abi grasinančias žinutes tėvams. Atvažiavus policijos pareigūnams ir jas suradus jai vėl teko duoti parodymus, apie tai, kad jos pagrobtos. Kadangi ji ir toliau melavo, puolė į depresiją, bandė žudytis, nes nežinojo, kaip prisipažinti. Nuvažiavus į ligoninę, ji viską papasakojo daktarui. Daktaras išsikvietė jos tėvus ir jie viską kartu išsiaiškino. Anksčiau nukentėjusiųjų J. ir E. ji nepažinojo, ką ant jų kalbėti jai sakė V.. Taip pasielgė, nes V. norėjo pagąsdinti J., o ji nenorėjo tėvams sakyti tiesos. Taip pat ji melavo duodama parodymus dėl gaunamų grasinančių žinučių. Jos tiesiog su V. sumąstė tėvams rašyti grasinančias žinutes, taip jos norėjo pagąsdinti savo tėvus, kad šie atsiimtų pareiškimą. Dėl to jos tėvai vėl kreipėsi į policijos pareigūnus. Ji taip pat pati sugalvojo pagąsdinti ir parašė savo mamai grasinančio turinio SMS žinutę, kad ši atsiimtų pareiškimą. Ji melavo duodama parodymus viso ikiteisminio tyrimo metu, sąmoningai nurodė visas įvykio aplinkybes, nors ir buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis J. B. parodė, kad viskas prasidėjo nuo tuo, kad jis atsisakė V. G., per „feisbuką“ duoti klasioko telefono numerį. Jie šiame internetiniame puslapyje susikoliojo. Po šio konflikto praėjus trims savaitėms pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai. Jie darė kratą, ieškojo telefono. Po to jis gavo šaukimą į policiją, kur sužinojo kuo yra įtariamas. Jis apie 10 kartų buvo kviečiamas atvykti į policiją, buvo apklausinėjamas. Jis buvo kaltinamas kaip organizatorius dėl žinučių siuntinėjimo, J. N. ir V. G. nugirdymo, jų pagrobimo, telefono atėmimo ir kt., nors jų gerai net nepažįsta. Jis sakė, kad nieko nepadarė, bet juo niekas netikėjo. Kaip vėliau suprato, jį apkaltino V. G., o J. N. viskam pritarė.
Nukentėjusysis E. S. parodė, kad prieš kelis metus, vasarą, jam mama pasakė, kad skambino iš policijos ir klausė, ar ji žino, kad jos vaikas daro sunkius nusikaltimus. Po šio skambučio kitą dieną atvykę policijos pareigūnai pas jį namuose darė kratą, paėmė kompiuterį, telefoną. Jie jam sakė: „prisipažink ką padarei, žinau, kad lankai boksą, nelankysi daugiau bokso, tokiems kaip tu reikia kalėjime sėdėti“. Po savaitės, nakties metu vėl atvažiavo policijos pareigūnai, paėmė telefoną, jį atvežė į policijos komisariatą, liepė prisipažinti ką yra padaręs. Jis buvo kaltinamas tuo, kad dalyvavo pagrobime, sutrikdė sveikatą, nugirdė V. G. ir J. N., atėmė pastarosios telefoną, rašė jos mamai žinutes, jog užmuš, pakas. Nei J. N., nei V. G. jis nepažinojo. Jam buvo sunku, kadangi žinojo, jog yra nekaltas, o jį vis tiek kaltino.
Nukentėjusiojo J. B. atstovė pagal įstatymą V. B. apklausta kaip liudytoja parodė, kad nukentėjusysis J. B. yra jos sūnus. Jai paskambino sūnaus auklėtoja ir jos klausė, ar ši žinanti, kad jos vaiką kaltina užpuolimu, nugirdymu. Ji grįžusi į namus rado padarytą namuose kratą ir po to gavo šaukimą į policiją. Iš pradžių jos sūnus buvo apklausinėjamas be jos, buvo raginamas prisipažinti ir prisiimti kaltę. Paskui iki kol paaiškėjo tiesa, prasidėjo vėl kaltinimai, kratos, žeminimas, klausomi telefonai, rašomi neigiami straipsniai.
Nukentėjusiojo E. S. atstovė pagal įstatymą N. S. apklausta kaip liudytoja parodė, kad nukentėjusysis E. S. yra jos sūnus. Jai paskambino sūnaus auklėtoja ir jos paklausė, ką jis yra padaręs, nes jo ieško tyrėjai su nuotraukomis. Po to jos sūnus buvo kviečiamas apklausai ir tuomet prasidėjo kratos, išvežami telefonai, kompiuteris, pasiklausomi pokalbiai. Jos sūnus buvo neteisingai apkaltintas.
Liudytoja V. G. parodė, kad po Naujųjų Metų susitikus su J. N., jos išgėrė ir sugalvojo apkaltinti J., kad šis jas prigirdė, sumušė. Jos susitarė, ką darys, nuvažiavo į Petrašiūnus, nuėjo į mišką ir viena kitą mušė su pagaliais, kad liktų mėlynės ir, kad būtų įrodymai. Po to pasakė policijai, kad tai padarė J. B.. Kadangi E. S. buvo J. B. draugas, dėl to pagalvojo pasakyt, kad kartu jie tai darė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir nurodė, kad teismas jais gali vadovautis. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. parodė, kad baudžiamosiose bylose, kuriose buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 2012 m. sausio 2 d. jos ir J. N. atžvilgiu padaryto plėšimo, taip pat 2012 m. rugsėjo 21 d. jų abiejų pagrobimo nusikaltimai iš tikrųjų nebuvo padaryti, juos jos susigalvojo abi kartu su Justina. Apie grasinimus J. iš „facebook‘o“ bei grasinimus J. mamai ir jos tėčiui telefonu, kad juos rašė J., ji nežinojo, ši jai nesakė. Taip pat J. jai nepasakojo, kad jos pagrobimas 2012 m. rugsėjo 3 d. buvo netikras, ši jai sakė, kad taip buvo iš tikrųjų. Ji pažįsta J. B. ir E. S.. E. pažįsta tik iš matymo, o su J. susipyko tuomet, kai jis jai 2011 m. lapkričio mėnesį paprašius, nedavė jos draugės G. brolio L. mobiliojo ryšio telefono numerio, jie vienas kitam per „facebook‘ą“ prirašė įvairių negražių, įžeidžiančių žodžių. 2012 m. sausio 2 d., apie 15 val. 30 min. ji susitiko su J. kieme ir jos abi kartu nuėjo į šios namo rūsį. J. jai parodė 0,5 l talpos degtinės butelį ir pasiūlė išgerti šios degtinės su sultimis. Begerdamos jos sugalvojo, kad reikia tėvams pasakyti, kad jas apiplėšė ir nugirdė alkoholiu J. su draugais, nes tokiu būdu ji norėjo atkeršyti J. už tai, kad jis nepasakė telefono numerio. Taip sugalvojo todėl, kad buvo išgėrusi alkoholio ir supykusi ant J.. Po to, apie 17 val. jos abi nuėjo pas jos pažįstamą G. S., jo neradusios namuose, sėdėjo lauke. Jai buvo bloga. Po kurio laiko jai paskambino jos draugė G. D., kuriai ji pasakė, kad jai bloga, kad jas apiplėšė, ir nurodė vietą, kurioje jos buvo. Maždaug po 10 minučių prie jų atėjo G. su jos mama J. G., ir begrįžtant namo ji mamai papasakojo, kad jas apiplėšė ir ją nugirdė alkoholiu per prievartą J. su draugais, nors ir žinojo, kad tai yra netiesa. Kai jos tėvai namie paklausė, kur yra dar vienas jos mobiliojo ryšio telefonas, kuris buvo nenaudojamas dėl gedimo ir be SIM kortelės, ji pasakė, kad jis dingo tuo metu, kai jos buvo užpultos J., nors iš tiesų šį telefoną ji pametė pati, kadangi buvo neblaivi. Tėvai, patikėję jos melagingu pasakojimu, pranešė apie tai policijos pareigūnams. Kadangi ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tėvai ją nuvežė į ligoninę. Kai po vienos dienos ji grįžo iš ligoninės, ją dėl jos atžvilgiu padaryto plėšimo apklausė policijos pareigūnai, ir po to ji J. telefonu papasakojo, kokius reikia duoti parodymus, kad jie sutaptų. Praėjus kažkiek laiko, J. jai per „facebook‘ą“ parašė, kad ji ir jos mama pradėjo gauti grasinančias žinutes, kuriose buvo rašoma, kad jos bus nužudytos, joms kažkas bus padaryta, jei jų tėvai neatsiims pareiškimo. Apie tai, kad šitas žinutes rašė pati J., ji nežinojo, ir patikėjo J. pasakojimu, kad jas rašo E. S. su J. B.. Apie tai, kad J. 2012 m. rugsėjo 3 d. buvo pagrobta, sužinojo iš savo tėčio, kai jam paskambino J. mama ir apie tai papasakojo. Su J. ji po to bendravo telefonu ir internetu, tačiau apie tai, kad šis pagrobimas yra netikras, J. jai nepapasakojo. 2012 m. rugsėjo 21 d. jai būnant pas J. namuose, ši jai parodė savo mamos nenaudojamą telefoną, kuriame buvo grasinančios jas išprievartauti žinutės, tačiau J. jai nepasakė, kad šie grasinimai yra netikri, kad ji juos rašė pati, taip norėdama įbauginti savo mamą. Kadangi jos mama jai telefonu liepė eiti greičiau namo, o jos su J. buvo seniai nesimačiusios, todėl J. pasiūlė tėvams pranešti, kad jos yra pagrobtos. Dėl šios priežasties, kai ji sutiko, J. pasiūlė važiuoti 5-ojo maršruto troleibusu į Petrašiūnų mikrorajoną, kadangi ten nei viena iš jų neturėjo pažįstamų ir nereikėjo bijoti, kad jas kažkas sutiks ir atpažins. Jos abi nuvažiavo iki Kauno Petrašiūnų mikrorajono, vaikščiodamos po jį nuėjo link miško pro kapines, po to link jachtų. Vėliau, kai jau sutemo, apie 23 – 24 val. jos nuėjo iki vieno iš daugiabučių namų, kurio laiptinėje prabuvo apie 1 valandą, vėliau nuėjo kartu su J. į mišką, į tą vietą, kurioje vėliau jas rado policijos pareigūnai. Tiek vaikščiodamos miške dienos metu, tiek ir po to sugrįžusios į mišką, jos su J. viena kitą mušė susirastu pagaliu, kad būtų labiau įtikėtina, kad buvo pagrobtos ir sumuštos. Taip sugalvojo ir padarė jos abi. Ji savo mamai iš savo mobiliojo ryšio telefono dienos metu parašė ir išsiuntė SMS pranešimą, kad jos yra pagrobtos. Taip pat matė, kad J. rašė SMS pranešimus ir siuntė juos iš savo turimų 2-jų mobiliojo ryšio telefonų, kuriuose rašė jos ir savo tėvams, kad jos yra pagrobtos, kad jas nužudys. Ji matė, kad J. ateinant policijos pareigūnams, išmetė netoli jų buvimo vietos vieną iš savo turėtų mobiliojo ryšio telefonų. Visa tai darė todėl, kad tėvai patikėtų, jog jos yra pagrobtos. Šį pagrobimą sugalvojo tam, kad įtikintų tėvus atsiimti pareiškimą dėl plėšimo, kurio nebuvo ir kuriuo buvo apkalbėtas J. (3 t. 62-63 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos liudytojos parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad jai J. N. apie grasinančias žinutes, rašytas tėvams, nieko nesakė. Jos buvo geriausios draugės, J. N. jos nebijojo. J. nepažinojo J. ir E.. Kodėl jos apkaltino būtent juos, nežino.
Liudytoja E. N. parodė, kad kaltinamoji J. N. yra jos dukra. Sausio 2 dieną, vakare apie 17 val., jai dirbant paskambino dukra ir paklausė, ar iškvies tėtis greitąją. Ji supratusi, kad jai skauda pasakė, kad ši eitų namo. Grįžusi iš darbo namo, ji rado J. lovoje. Kitą dieną, grįžusi iš darbo, ji namuose rado V. G. tėtį bendraujantį su jos vyru. Šis pasakojo, kad sausio 2 dieną V. su J. buvo Radvilų dvaro gatvėje ir jas užpuolė. V. tėtis parašė pareiškimą policijai. Ji su vyru buvo kviečiami į apklausas. Ji tikros tiesos nežinojo, tačiau dukters pasakojimais pradėjo abejoti, kai rado labai daug „Tele - 2“ kortelių papildymų. Kai sužinojo, kad visa tai melas, jai buvo šokas. V. yra jaunesnė, bet daugiau dominuojantis asmuo. J. yra lėta ir rami.
Liudytojas R. N. parodė, kad kaltinamoji J. N. yra jo dukra. Jis nieko nežinojo, iki tol kol, atėjo V. G. tėvas, ir pasakė kad V. ir jo dukrą prigirdė, mušė ir jis eis į policiją duoti parodymus. Viską sužinojo iš policijos pareigūnų, dukra jam nieko pati nepasakojo, tik vis reikalavo, kad atsiimtume pareiškimą. Ji pati jam su žmona rašė gąsdinančias žinutes, kad jie išsigąstų ir atsiimtų pareiškimą. Iš pradžių jis tikėjo, kad ji nukentėjo, vėliau sužinojo, kad jo dukra apsimelavo ir nekaltai apkaltino nukentėjusiuosius.
Iš ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-01056-12 2012 m. spalio 11 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją atliktos nepilnametės nukentėjusiosios apklausos protokolo matyti, kad apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo V. G. prisipažino, kad jokio plėšimo, pagrobimo bei jų nugirdymo nebuvo, tai sugalvojo jos kartu su J. N.. J. papasakojo policijos pareigūnams, kad jos buvo pagrobtos iš Justinos laiptinės, iš viršaus nusileidus dviems vaikinams, kurie nuvedė į smėlio spalvos „Mercedes” markės automobilį, o automobilyje buvo dar du vaikinai, kurie abi nuvežė į Petrašiūnų mišką. Miške jas sumušė dėl to, kad atsiimtų pareiškimus dėl 2012 m. sausio mėnesio įvykių. Iš tikro to nebuvo, nes jos mušė save pačios. Norėdamos atkeršyti J. ir bijodamos mamos, kad buvo išgėrusios, papasakojo išgalvotą istoriją apie tai, kad J. B. su draugais abi prigirdė, sumušė ir pagrobė jos telefoną (3 t. 68-70 b.l.).
Kaltinamosios J. N., apklaustos kaip liudytojos melagingi parodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00010-12, užfiksuoti 2012 m sausio 5 d., 2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. birželio 7 d., 2012 m. birželio 18 d. liudytojo apklausos protokoluose kuriuose ji parodė, kad 2012 m. sausio 2 d., apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų (1 t. 62 b.l., 71-73 b.l.), 2012 m. kovo 9 d. akistatos su J. B. protokole (1 t. 67 b.l.), 2012 m. birželio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, kuomet ji atpažino E. S. kaip asmenį, kuris plėšimo metu buvo su J. B., nurodė, kad jis ją sumušė ir per prievartą girdė alkoholiu, ją laikė, kai J. B. ją mušė ir pylė jai alkoholį (1 t. 74 b.l.), 2012 m. liepos 2 d. asmens parodymo atpažinti protokole, kuriame nurodyta, jog ji atpažino E. S. (1 t. 76 b.l.), 2012 m. rugpjūčio 8 d. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame nurodyta, kad J. N. prie (duomenys neskelbtini), ranka parodė, iš kurios pusės atėjo J. B. su keturiais vaikinais, kur jas girdė, sudavė smūgius ir jas nugirdę ir sumušę nubėgo (1 t. 79 b.l.).
Kaltinamosios J. N., apklaustos kaip liudytojos melagingi parodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00076-12, užfiksuoti 2012 m. sausio 23 d., 2012 m. vasario 28 d., liudytojo apklausos protokoluose, kuriuose ji davė parodymus apie aplinkybes, kad gavo grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą SMS žinutėmis į savo mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 126-128 b.l.).
Kaltinamosios J. N., apklaustos kaip liudytojos melagingi parodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00986-12, užfiksuoti 2012 m. rugsėjo 3 d. liudytojo apklausos protokole, kuriame ji parodė, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. apie 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), nepažįstamų asmenų buvo pagrobta, mušama bei prievarta girdoma (1 t. 155 b.l.).
Kaltinamosios J. N., apklaustos kaip liudytojos melagingi parodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-01056-12, užfiksuoti 2012 m. rugsėjo 22 d. liudytojo apklausos protokole, kuriame ji parodė, kad 2012 m. rugsėjo 21 d., apie 14 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), ji kartu su V. G. nepažįstamų keturių vaikinų buvo pagrobtos, automobiliu nuvežtos į netoli R. Kalantos gatvės esantį mišką bei mušamos (2 t. 101 b.l.), 2012 m. rugsėjo 22 d. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame nurodyta, kad J. N. parodė vietas, kur kartu su V. G. nepažįstamų keturių vaikinų buvo pagrobtos ir vežamos (2 t. 106 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
BK 235 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (kasacinė nutartis Nr. 2K-98/2012).
Vertinant byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus pažymėtina, kad kaltinamosios J. N. kaltė dėl jai pareikštų kaltinimų yra neginčytinai įrodyta ne tik jos pačios visišku prisipažinimu ir jos duotais parodymais teisiamojo posėdžio metu, bet ir nukentėjusiųjų J. B. ir E. S. parodymais, jų atstovių pagal įstatymą V. B. ir N. S., liudytojos V. G. parodymais ir kitais rašytiniais iš ikiteisminių tyrimų Nr. 24-1-00010-12, 24-1-00076-12, 24-1-00986-12, 24-1-01056-12 surinktais ir šioje byloje prijungtais duomenimis.
Surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji J. N. ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00010-12, būdama pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo: 2012 m. sausio 5 d., 2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. birželio 7 d., 2012 m. birželio 18 d. apklausiama kaip liudytoja, 2012 m. kovo 9 d. akistatos su nukentėjusiuoju metu, 2012 m. rugpjūčio 8 d. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. sausio 2 d. apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), kartu su V. G. jos buvo sumuštos, prievarta nugirdytos alkoholiu ir apiplėštos J. B. ir kitų nepažįstamų keturių vaikinų. 2012 m. birželio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, 2012 m. liepos 2 d. parodymo atpažinti metu, davė melagingus parodymus, atpažindama E. S., kaip asmenį dalyvavusį minėtame plėšime.
Taip pat įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji J. N. ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00076-12, būdama pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo: 2012 m. sausio 23 d., 2012 m. vasario 28 d., apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus apie tai, kad gavo grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą SMS žinutėmis į savo mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji J. N. ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00986-12, būdama pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo 2012 m. rugsėjo 3 d., apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 3 d., apie 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), nepažįstamų asmenų buvo pagrobta, mušama bei prievarta girdoma.
Taip pat įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji J. N. ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-01056-12, būdama pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo 2012 m. rugsėjo 22 d., apklausiama kaip liudytoja, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje prie (duomenys neskelbtini), davė melagingus parodymus, apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 21 d., apie 14 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), ji kartu su V. G. nepažįstamų keturių vaikinų buvo pagrobtos, automobiliu nuvežtos į netoli R. Kalantos gatvės esantį mišką bei mušamos.
Kaltinamoji atlikdama aukščiau paminėtus neteisėtus veiksmus suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą duoti teisingus parodymus, tai patvirtindama savo parašu, suvokė, kad pateikia ikiteisminio tyrimo institucijoms tikrovės neatitinkančius parodymus, ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota bylose, taigi ji veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamoji J. N. laikytina tinkamu nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d. subjektu, kadangi be bendrųjų požymių, tai yra, kad kaltinamoji J. N. nusikaltimų darymo metu buvo ir šiuo metu yra pakaltinama, nusikaltimų darymo metu ji jau buvo sulaukusi 16 metų amžiaus, ji atitiko ir būtinus specialiuosius požymius, tai yra, kad melagingus parodymus kaltinamoji davė oficialiai pašaukta dalyvauti procesiniuose veiksmuose (apklausose, parodymų atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje) kaip liudytoja (nukentėjusioji).
Darytina išvada, kad kaltinamoji J. N. padarė keturis savarankiškus nusikaltimus, numatytus BK 235 straipsnio 1 dalyje, jos veiksmai ikiteisminio tyrimo metu yra kvalifikuoti teisingai.
Kadangi kaltinamajai J. N. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, teismas skirdamas jai bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).
Kaltinamoji J. N. padarė keturis nesunkius nusikaltimus, trys iš jų yra tęstiniai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. Ji nusikalto būdama nepilnametė, nusikaltimų darymo ir šiuo metu yra moksleivė, neteista (3 t. 123 b.l.), administracine tvarka nebausta ( 3 t. 124 b.l.). Kaltinamoji J. N. konsultuota Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre du kartus, diagnozė: adaptacijos sutrikimas ( 3 t. 167 b.). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad J. N. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti parodymus (3 t. 135-140 b.l.). Ji priklausomybės ligų centre neužregistruota (3 t. 159 b.l.). Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos socialinės pedagogės pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad J. N. yra rami, draugiška, nekonfliktiška (3 t. 155 b.l.). Ji į policijos dominančią vaikų apskaitos kortelę neįrašyta (3 t. 157 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, jog E. N. šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaiko teisių pažeidimų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje neregistruota (3 t. 165 b.l.).
Kaltinamosios J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai J. N. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos, teismo nuomone, geriausiai atitiksiančios bausmės paskirtį BK 235 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimai, atitinkamai parenkant jų trukmę, o taip pat skiriant jai įpareigojimus ir draudimą (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str.).
J. N. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nuostatomis, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės.
Kaltinamosios J. N. gynėja teismo prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, jog pagal BK 93 str. nuostatas nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų, arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011).
Nagrinėjamoje byloje kaltinamoji J. N., būdama nepilnametė, padarė keturias savarankiškas nusikalstamas veikas, jos padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, todėl negalima laikyti, jog ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Jau vien dėl šios būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nebuvimo, negalima atleisti J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str.
Dėl civilinių ieškinių.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.
Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...>. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Neturtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 2 d.).
<...> Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.
Pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į jos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. ir jo atstovė pagal įstatymą bei civilinė ieškovė V. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti J. B. iš kaltinamosios J. N. 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti, o V. B. 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos - neteisingo J. B. apkaltinimo, jis patyrė didžiulius emocinius ir psichologinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija, nes policijos buvo ieškomas mokykloje, šiuos įvykius sekė žiniasklaida, jo namuose buvo atliekama krata. Jį iki šiol kankina nemiga, psichologinė įtampa, prarado pasitikėjimą ne tik bendraamžiais, bet ir institucijomis, be to šie įvykiai neigiamai paveikė jo mokymąsi, sąlygojo tėvų skyrybas. Dėl šio įvykio pablogėjo ir nukentėjusiojo motinos – civilinės ieškovės V. B. sveikata, ji patyrė didelius psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, pašlijo jos ir sutuoktinio santykiai, dėl ko iširo jų santuoka (3 t. 77-80 b.l.). Apklausti teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. ir jo atstovė pagal įstatymą bei civilinė ieškovė V. B. civilinį ieškinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti. J. B. papildomai teismui paaiškino, kad dėl šio įvykio jis turėjo pakeisti mokyklą, daug žmonių susidarė apie jį blogą nuomonę, prarado gerus draugus, jautėsi „palaužtas“, nes ir tėvas juo netikėjo (4 t. 50-51 b.l.). V. B. papildomai teismui paaiškino, kad dėl šio įvykio jie buvo nuolat žeminami, buvo pasiklausomi jų telefonai, namuose atliekamos kratos, prasidėjo pykčiai su uošviais ir vyru, dėl suprastėjusios sveikatos ji turėjo kreiptis į gydytojus, pas kuriuos ji lankosi iki šiol, gėrė vaistus (4 t. 54-55 b.l.). Kaltinamoji J. N. dėl pareikšto civilinio ieškinio neprieštaravo, bet dėl jo dydžio nuomonės neturėjo (4 t. 39 b.l.).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. ir jo atstovės pagal įstatymą bei civilinės ieškovės V. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl kaltinamosios J. N. neteisėtų veiksmų, melagingų parodymų tyrėjams davimo, apie tai, kad ji kartu su V. G. buvo sumušta, prievarta nugirdyta alkoholiu ir apiplėšta J. B. bei kitų nepažįstamų keturių vaikinų, pastarojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, trukęs daugiau kaip pusę metų, buvo apribota jo judėjimo laisvė, kadangi jam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis buvo nuolat kviečiamas į policiją įvairiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, buvo atliekamos kratos namuose, jis buvo ieškomas ir buvo renkama informacija apie jį mokykloje, dėl ko pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės su draugais, kadangi jie netikėjo jo nekaltumu ir dėl to jam teko pereiti į kitą mokyklą, jis buvo žeminamas. Dėl šio įvykio nutrūko V. B. santuoka, ji buvo priversta kreiptis į gydytojus, gerti raminamuosius vaistus. Be to, šis įvykis buvo aprašytas ir visuomenės informavimo priemonėse, ir iš dienraščio internetinės svetainės yra nepašalintas iki šiol (4 t. 88-89 b.l.). Todėl akivaizdu, kad būdamas nekaltu ir neteisėtai apkaltintas J. B. bei jo mama patyrė dvasinį sukrėtimą, nuolatinę ilgalaikę įtampą, stresą, nepatogumus dėl atliekamų jų namuose kratų ir pasiklausomų telefonų. Kaip buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu, pasekmės jų dvasinei sveikatai yra išlikusios iki šiol, tiek J. B., tiek ir V. B. buvo sunku kalbėti teisme bei duoti parodymus, V. B. iki šiol išlikusi jautri, verkė. Todėl, įvertinus visas šias aplinkybes nukentėjusiajam J. B. ir jo atstovei priteistina neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios jauną amžių, į tai, kad ji nusikalto būdama nepilnametė, turto bei nuolatinių pajamų šiuo metu neturi bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai mažintini, iš kaltinamosios J. N. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B. priteisiant 15 000 litų, o jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei V. B. 8 000 litų nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str. 1 d.).
Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti jam iš kaltinamosios J. N. 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl visų melagingų J. N. pareiškimų policijai jis patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, nakties metu buvo prikeltas policijos pareigūnų ir išvežtas į policijos komisariatą, kur sužinojęs, kuo jis yra įtariamas, patyrė emocinį šoką, dėl šių kaltinimų buvo atliktos kratos jo namuose, policijos pareigūnai buvo atvykę į jo mokyklą, jo reputacija mokykloje buvo nepataisomai sugadinta ir tai apsunkino jo bendravimą su draugais ir mokytojais, bijo ir vengia eiti į viešumą, iki šiol yra nuolatinėje streso būsenoje, jo emocinė būsena yra nestabili, yra psichologiškai palūžęs, naktimis sapnuojasi košmarai (3 t. 91-93 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. civilinį ieškinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti. E. S. teismui papildomai paaiškino, kad dėl šio įvykio jam buvo sugadintos atostogos, praleido daug varžybų, nusisuko nuo jo kai kurie draugai, buvo gėda nuo giminių (4 t. 51 b.l.)
Šioje byloje nukentėjusiojo E. S. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė N. S. taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti jai iš kaltinamosios J. N. 10 000 litų neturtinei ir 97, 53 litus turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos ji visą laiką buvo emociniame šoke, negalėjo nei valgyti, nei miegoti, nei dirbti, namuose buvo atliktos kratos, teko gerti raminamuosius ir nuo širdies vaistus, nemiegojusiai drebančiomis nuo streso rankomis eiti į darbą, ji iki šiol jaučia emocinį ir dvasinį diskomfortą, prarado vidinę pusiausvyrą, jaučia nuolatinę baimę dėl sūnaus psichinės būsenos, jo ateities. Be to, dėl šio įvykio policijos darbuotojai buvo paėmę iš jų buto kompiuterį ir ji negalėjo šešis mėnesius naudotis internetu, bet už jo paslaugas privalėjo mokėti ir tokiu būdu taip pat patyrė 97, 53 litus turtinę žalą (4 t. 24-26 b.l.). Apklausta teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė N. S. civilinį ieškinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti. N. S. teismui papildomai paaiškino, kad dėl šio įvykio padidėjo jautrumas geria vaistus, nuolat pykosi su draugu, pas kurį jie gyvena, patyrė stresą, patyrė pažeminimą nuo kaimynų, sužlugo jų planai vykti atostogauti į Norvegiją (4 t. 35- 36 b.l.). Kaltinamoji J. N. dėl pareikštų civilinių ieškinių neprieštaravo, bet dėl jų dydžių nuomonės neturėjo (4 t. 39 b.l.).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. bei jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės N. S. civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl kaltinamosios J. N. neteisėtų veiksmų, melagingų parodymų tyrėjams davimo, apie tai, kad ji kartu su V. G. buvo sumušta, prievarta nugirdyta alkoholiu ir apiplėšta J. B. bei kitų nepažįstamų keturių vaikinų, tarp kurių ji parodė, kad buvo E. S., pastarojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, trukęs daugiau kaip pusę metų, buvo apribota jo judėjimo laisvė, kadangi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis buvo nuolat kviečiamas į policiją įvairiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, buvo atliekamos kratos namuose, be to nakties metu jaunesniojo brolio akivaizdoje jis buvo išvežtas iš namų policijos pareigūnų, buvo renkama informacija apie jį mokykloje ir tai pakenkė jo reputacijai, suprastėjo mokslo, sportiniai rezultatai, blogai miegodavo, patyrė didelę gėdą. Dėl šio įvykio N. S. buvo priversta kreiptis į gydytojus, gerti raminamuosius vaistus, suprastėjo miegas, naktimis negalėdavo užmigti, dėl ko nemiegojusi eidavo į darbą ir tai kenkė jos darbo kokybei. Be to, šis įvykis buvo aprašytas ir visuomenės informavimo priemonėse, ir iš dienraščio internetinės svetainės yra nepašalintas iki šiol (4 t. 88-89 b.l.). Todėl akivaizdu, kad būdamas nekaltu ir neteisėtai apkaltintas E. S. bei jo mama patyrė dvasinį sukrėtimą, nuolatinę ilgalaikę įtampą, stresą, nepatogumus dėl atliekamų jų namuose kratų, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą bei pažeminimą. Kaip buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu, pasekmės jų dvasinei sveikatai yra išlikusios iki šiol, tiek E. S., tiek ir N. S. buvo sunku kalbėti teisme bei duoti parodymus, N. S. iki šiol išlikusi jautri, verkė. Todėl, įvertinus visas šias aplinkybes nukentėjusiajam E. S. ir jo atstovei priteistina neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios jauną amžių, į tai, kad ji nusikalto būdama nepilnametė, turto bei nuolatinių pajamų šiuo metu neturi, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai mažintini, iš kaltinamosios J. N. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. S. priteisiant 15 000 litų, o jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei N. S. 8 000 litų nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str. 1 d.). Taip pat civilinei ieškovei N. S. priteistina iš kaltinamosios J. N. 97, 53 litai turtinei žalai atlyginti, kuri yra pagrįsta jos paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais (4 t. 27-30 b.l., CK 6.249 str.).
Dėl proceso išlaidų.
Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. įgaliotas atstovas prašė teismo priteisti iš kaltinamosios valstybės turėtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B. (4 t. 99 b.l.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)12-T-4386-5197 buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam J. B.. Jos interesus šioje byloje atstovavo ir procesinius dokumentus ruošė advokatė Daiva Jurevičienė ir advokato padėjėjas Henrikas Ratautas (4 t. 31, 82-84 b.l.). Iš 2014 m. balandžio 16 d. Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1253 matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą iki 2014 m. balandžio 17 d. sudaro: už civilinio ieškinio ir kitų procesinių dokumentų baudžiamojoje byloje rengimą – 420 litų; už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 290 litų. Iš viso valstybės naudai priteistina suma – 710 litų (4 t. 80 b.l.). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tai yra advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidomis (antrinės teisinės pagalbos teikimas), jos yra pagrįstos, todėl teismo priteistinos iš kaltinamosios J. N. (BPK 103 str., 106 str.).
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. ir civilinės ieškovės N. S. įgaliota atstovė advokatė Marytė Vietaitė taip pat prašė teismo išieškoti civilinės ieškovės naudai iš kaltinamosios J. N. išlaidas už ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu teiktą teisinę pagalbą ( 4 t. 98 b.l.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė dalyvavo ir atstovavo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. ir civilinės ieškovės N. S. interesus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir viso šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, paruošė jiems civilinius ieškinius (3 t. 89-93 b. l., 4 t. 17 b. l. 24, 48 b.l.). Kaip matyti iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų Nr. 094386, 094399 už šias paslaugas advokatei civilinė ieškovė sumokėjo iš viso 2 000 litų ( 4 t. 86-87 b.l.). Įvertinus tai, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, civilinei ieškovei N. S. priteistina iš kaltinamosios J. N. 2 000 litų advokatės Marytės Vietaitės, kuri byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. ir civilinės ieškovės N. S. įgaliota atstovė, paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 -308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
- padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d. (dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00010-12), ir skirti jai bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti bendrauti su V. G.;
- padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d. (dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00076-12), ir skirti jai bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti bendrauti su V. G.;
- padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d. (dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00986-12), ir skirti jai bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti bendrauti su V. G.;
- padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d. (dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-01056-12), ir skirti jai bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti bendrauti su V. G..
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinę subendrintą bausmę J. N. skirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti bendrauti su V. G..
J. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. ir civilinės ieškovės V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. N. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B. 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) ir jo atstovei pagal įstatymą bei civilinei ieškovei V. B. 8 000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš J. N. 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo E. S. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės N. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš J. N. 8 000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei ir 97,53 Lt (devyniasdešimt septynis litus ir penkiasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti.
Valstybės naudai priteisti iš J. N. jos patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą - 710 (septinis šimtus dešimt) litų. J. N. išaiškinti, kad priteistos valstybės patirtos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti E. S. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei N. S. iš J. N. 2 000 Lt (du tūkstančius) litų advokatės, kuri byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. ir civilinės ieškovės N. S. įgaliota atstovė, paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.