Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-1035/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-19
Bylos Nr.
1A-208-1035/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47083-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis
T. G.
Advokatai
Algis Kojala
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-1035/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47083-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Ilonai Lonskai,dalyvaujant prokurorei Renatai Čepkauskei,nuteistojo T. G. (T. G.) gynėjui advokatui Algiui Kojalai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. gynėjo advokato Algio Kojalos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 69 MGL dydžio (3450 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. G. paskirta galutinė bausmė – 46 MGL dydžio (2300 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, T. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 10 d.; 2) turto konfiskavimas, išieškant iš T. G. konfiskuotinos transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3310 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

T. G. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 9 d. apie 21.18 val. ties pastatu Vilniuje, Ukmergės g. 308, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo T. G. gynėjas advokatas A. Kojala prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį dėl taikytų baudžiamojo poveikio priemonių ir sušvelninti uždraudimo naudotis specialia teise terminą bei sumažinti išieškotą konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. vadovautis ne VšĮ „Emprekis“ duomenimis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta automobilio remonto sąmata; 2) atmetus pirmą prašymą, pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl taikytų baudžiamojo poveikio priemonių ir sušvelninti jas atsižvelgiant į skunde pateiktus įrodymus; 3) atmetus abu prašymus, pakeisti skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais; 4) atmetus visus prašymus, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neatleido T. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jį nuteisė. T. G. kurį laiką bus laikomas teistu, tai bus jam pamoka, tačiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suvaržo nuteistojo teises labiau, negu reikia jų tikslams pasiekti. Nuteistasis už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką patyrė neproporcingus suvaržymus, kurių poveikis, kaip užsienio piliečiui, žymiai sunkesnis, negu bet kuriam Lietuvos piliečiui. Jis yra nuteistas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kurio metu žalos nepadaryta, ieškinių nepateikta. Iš karto pakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, nekonfliktavo, nesipriešino ir vykdė pareigūnų nurodymus. Nusikalstamos veikos fakto ir paskirtos bausmės nuteistasis neginčija, tačiau prašo labiau individualizuoti jam taikytas baudžiamojo poveikio priemones.

1.2. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise. T. G. kaltu prisipažino visiškai ir gailisi. Dėl veikos padarymo aplinkybių ginčo nekilo, teisme atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. T. G. buvo teisiamas pirmą kartą. Neneigia, kad per 20 metų vairavimo stažą turėjo administracinių nusižengimų, tačiau stengėsi vairuoti saugiai. Prie apeliacinio skundo pridėti nauji duomenys, patvirtinantys, kad nuteistasis gyvena daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) pakraštyje su karo pabėgėliais iš Ukrainos – jo drauge ir jos dviem nepilnamečiais vaikais. Prasidėjus karui Ukrainoje, jie prarado savo turtą ir išvyko į Lenkiją. Vėliau vienerius metus gyveno (duomenys neskelbtini), dabar persikėlė į Lietuvą. T. G. rūpinasi jais ne tik finansiškai. Jis Lietuvoje gyvena jau šešerius metus. Jo senelis kilęs iš Lietuvos, todėl nusprendė persikelti į Lietuvą ir atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Mokosi lietuvių kalbos. Įsidarbinti Lietuvoje pakankamai sudėtinga, todėl bando vystyti savo verslą. Atidarė nedidelę kavinę. Dauguma darbų kavinėje atlieka pats. Jis yra ne tik direktorius, bet ir tiekėjas, tvarkytojas, ūkvedys, todėl jam reikalinga transporto priemonė ir galimybė ją vairuoti. Po įvykio netekęs teisės vairuoti, patiria didelius sunkumus teikiant pagalbą jo draugės šeimai ir organizuojant kavinės veiklą. Tai neprilygsta vadinamiems laikiniems nepatogumams, o yra tikras išbandymas, siekiant užtikrinti normalų dviejų suaugusių asmenų ir dviejų nepilnamečių pabėgėlių iš Ukrainos gyvenimą bei verslo vystymą naujoje šalyje, todėl vairavimo teisės termino sutrumpinimas bent keliems mėnesiams nuteistajam būtų labai reikšmingas.

1.3. Dėl turto konfiskavimo. Nuteistasis nesutinka su išieškota konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančia pinigų suma, kuri nustatyta remiantis VšĮ „Emprekis“ pateikta atitinkamos markės, modelio ir pagaminimo metų vidutine transporto priemonės kaina Lietuvoje. Šis vertinimas yra rekomendacinio pobūdžio ir taikomas kaip pagrindas turto vertei nustatyti tais atvejais, kai nėra kitokio individualaus vertinimo. Pirmosios instancijos teisme T. G. tokio vertinimo neturėjo. Automobilio rinkos vertės nustatymui turi reikšmę individualios aplinkybės: automobilio nusidėvėjimas, naudojimo paskirtis, eksploatavimo sąlygos, gedimai, apgadinimai ir kitos aplinkybės. Iš 2023 m. gruodžio 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad nuteistojo vairuojamas automobilis visas apibraižytas, sugadintas priekinis bamperis. Vien ši aplinkybė turėjo įtakos konfiskuotino turto (automobilio) vertės nustatymo korekcijai. Nuteistasis bandė parduoti šią transporto priemonę už daug mažesnę kainą, nei VšĮ „Emprekis“ nustatyta, tačiau norinčių nėra. Iš prie apeliacinio skundo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatos matyti, kad automobilio trūkumų remonto kaina yra 2233,88 Eur. Ši kaina dar gali didėti remonto metu paaiškėjus nenumatytiems gedimams. Šiuo atveju likutinė automobilio „VW Transporter“ vertė galėtų būti 1076,12 Eur (3310 Eur – 2233,88 Eur).

1.4. Teismas konstatavo, kad nuteistojo finansinė padėtis yra stabili, jis turi darbą. Tačiau teismas neįvertino aplinkybių, kad nuteistasis padeda išlaikyti tris nedirbančius asmenis (pabėgėlius iš Ukrainos), užtikrina savo asmeninių poreikių tenkinimą, moka atlyginimus samdomiems darbuotojams, mokesčius (už butą, kavinę). Jo pajamos nėra pastovios ir priklauso nuo kavinės darbo sezoniškumo. Šiuo metu kavinės lankytojai susilaiko nuo išlaidavimo. Paskirta bauda kartu su išieškota konfiskuotino turto verte sudaro labai didelę sumą (5600 Eur), kurią uždirbti ir sumokėti nebus paprasta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo T. G. gynėjo advokato A. Kojalos apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas neprieštarauja, kad jo ginamajam būtų taikomos skundžiamame nuosprendyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas (dveji metai) ir išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3310 Eur) suvaržo nuteistojo teises labiau, nei reikia šių baudžiamojo poveikio priemonių tikslams pasiekti. Ši nuomonė, be kita ko, grindžiama tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nuspręsta užbaigti bylą pagreitinto proceso tvarka, viskas įvyko labai greitai, T. G. nespėjo laiku susiorientuoti ir tinkamai pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, neturėjo laiko rasti tinkamą galimą laiduotoją, pasirinko atsitiktinį asmenį, kuris teismui nesukėlė pasitikėjimo, todėl T. G. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo atmestas ir jis buvo nuteistas už pirmą kartą padarytą nesunkų nusikaltimą. Pasak gynėjo, pats nuteisimo (o ne atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) faktas ir teistumas padarys T. G. teigiamą poveikį, todėl pirmosios instancijos teismo parinktų baudžiamojo poveikio priemonių mastas (terminas ir dydis) turėtų būti mažesnis, nesukeliantis nuteistajam neproporcingų suvaržymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatleisti T. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą grindžiamas ne tik tuo, jog pasiūlyta laiduotoja nėra tinkama, t. y. verta teismo pasitikėjimo (BK 40 straipsnio 1 dalis), bet ir tuo, kad nenustatyta privaloma laidavimo instituto taikymo sąlyga – pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, gynėjo nurodytos aplinkybės dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neturėjo tiesioginės įtakos teismo sprendimui netaikyti T. G. laidavimo instituto.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis)

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Tokiu atveju siekiama prevencinių ir asmens elgesio korekcijos tikslų, t. y. apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir jį paveikti taip, kad nebedarytų naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis, priskiriama teismo prerogatyvai. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-50-303/2020).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. G. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą 2 (dvejiems) metams, atsižvelgė į tai, kad T. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, dirbantis, nebuvo teistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, didžioji baudų dalis nesumokėta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prokurorės pasiūlytas 2 (dvejų) metų terminas yra teisingas, proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes ir paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatydamas jos terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise terminu, nurodo išimtinai tik nuteistajam naudingas aplinkybes, susijusias su šio patiriamais suvaržymais ir praradimais. Tačiau teisėjų kolegija, be pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, papildomai atkreipia dėmesį į T. G. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apklaustas liudytoju Č. B., kuris pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, parodė, kad 2023 m. gruodžio 9 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), jis išgirdo, kad kažkas spaudžia akseleratoriaus pedalą prie gyvenamojo namo langų. Pažiūrėjo pro langą ir pastebėjo, kad automobilio vairuotojui sunkiai sekasi apsisukti gatvėje. Jis (liudytojas) išėjo į kiemą ir savo automobiliu išvažiavo iš paskos „VW Transporter“. Matė, kad automobilis vingiuoja, tiesiai nevažiuoja, todėl jam kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Jis paskambino numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Jį sujungė su policijos pareigūnais, su kurias jis bendravo ir pasakojo, kur važiuoja minėtas automobilis (1 t., b. l. 45–46). Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto pranešimo garso įrašo matyti, kad automobilis „VW Transporter“ dideliu greičiu (pasak liudytojo, apie 120 km/h) važiavo iš (duomenys neskelbtini) link Vilniaus, vėliau link Justiniškių vakariniu aplinkkeliu, išsukdamas iš jo ir vėl grįždamas, apsisuko ant Pilaitės viaduko ir vėl važiavo link Ukmergės g., pranešėjo teigimu, sekamas vairuotojas važiavo sukeldamas avarines situacijas ir per bortelius (1 t., b. l. 14–15). Pirmosios instancijos teismo posėdyje T. G. paaiškino, kad sėdo prie vairo neblaivus, nes sulaukė skambučio iš draugės, su kuria gyvena, jog jos vaikas karščiuoja ir jam reikalingi vaistai, tačiau šios aplinkybės jo padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina. Papildomai pažymėtina, kad pareigūnams sustabdžius nuteistąjį Ukmergės gatvėje ir patikrinus jo neblaivumą, kuris viršijo normą, nuo kurios yra galima baudžiamoji atsakomybė, pirmo neblaivumo patikrinimo metu jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,56 promilių etilo alkoholio koncentracija, antro patikrinimo metu – 1,88 promilių. Taigi, iš minėtų byloje surinktų duomenų matyti, kad T. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET reikalavimų pažeidimų ir tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitų aplinkinių asmenų saugumui, sveikatai ir gyvybei, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Tai, kad nuteistasis, vairuodamas automobilį, turi abejingą požiūrį į jo keliamą pavojų eismo saugumui, patvirtina ir jo anksčiau padarytų kai kurių KET pažeidimo pobūdis. Jis per pakankamai trumpą laikotarpį (nuo 2020 m. iki 2023 m.) 17 kartų viršijo greitį (užfiksuoti leistino greičio viršijimo atvejai net 73 km/h ir 49 km/h), 7 kartus vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (ši teisė jam kelis kartus buvo atimta už KET pažeidimus). Padarė kitus KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nepadraustų ir išregistruotų transporto priemonių vairavimu, sustojimu ir stovėjimu nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. G. nemoka jam paskirtų administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės iš esmės eliminuoja galimybę mažinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam nustatytą uždraudimo naudotis specialia teise terminą, kuris, kaip minėta, yra mažesnis nei įstatyme numatytas vidurkis.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis padeda išlaikyti Ukrainos pabėgėlius (jo draugę ir jos du nepilnamečius vaikus) bei užsiima individualia veikla (turi savo kavinę, kurioje jis yra ne tik direktorius, bet ir tiekėjas, tvarkytojas bei ūkvedys), todėl jam labai yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai yra svarbios, tačiau jos nelaikytinos išskirtinėmis, t. y. tokiomis, dėl kurių būtų pagrindas sumažinti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, kuris ir taip pirmosios instancijos teismo nustatytas mažesnis nei vidurkis. Akivaizdu, kad T. G. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, tačiau jis buvo abejingas gresiančioms pasekmėms. Vairuoti automobilį T. G. nusprendė nepaisydamas to, kad buvo neblaivus (pareigūnams sustabdžius nuteistąjį, jis nurodė, kad degtinę vartojo tris valandas prieš vairuojant automobilį). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai T. G. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir tinkamai nustatė jos terminą.

Dėl turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuteistajam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme, tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl trečiajam asmeniui priklausančios nusikalstamos veikos priemonės vertės konfiskavimo iš nuteistojo, pirmiausia užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-195-788/2019), 2K-72-489/2020).

Skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatyta, kad T. G. vairuojamas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne T. G., o UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. trečiajam asmeniui, todėl šis automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, pagrįstai nebuvo konfiskuotas, o teisingai nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiu atveju, kaip minėta, aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo ir kitas prieš tai minėtas reikšmingas aplinkybes, nusprendė iš nuteistojo konfiskuoti transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3310 Eur su PVM. Šią sumą pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis VšĮ „Emprekis“ pateikta vidutine transporto priemonės kaina Lietuvoje (1 t., b. l. 31). Apeliantas nesutinka su išieškota konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų suma ir prašo ją sumažinti, atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą automobilio remonto sąmatą, kurioje nurodyta, kad šios transporto priemonės trūkumų remonto kaina yra 2233,88 Eur su PVM, todėl, apelianto vertinimu, automobilio „VW Transporter“ vertė galėtų būti 1076,12 Eur su PVM. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamoje byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ 2023 m. gruodžio mėnesio pažyma, iš kurios matyti, kad transporto priemonės „VW T5 1.9 TDI“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 3310 Eur su PVM. Kito individualaus konkrečios transporto priemonės vertinimo byloje nėra, be to, jis nėra pateiktas kartu su apeliaciniu skundu. Taigi, pirmosios instancijos teismas konfiskuotino automobilio vertę pagrįstai nustatė pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą. Pažymėtina, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio remonto sąmata nelaikytina konkrečios transporto priemonės individualiu įvertinimu, todėl ja negali būti vadovaujamasi. Teisėjų kolegijos vertimu, ši sąmata taip pat nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytos minėto automobilio vertės. Apeliantas akcentuoja, kad iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, jog šis automobilis turi trūkumų, yra subraižytas priekinis bamperis (1 t., b. l. 28), o patekta remonto sąmata parodo, kokią pinigų sumą reikia išleisti, kad automobilis būtų tinkamai eksploatuojamas. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, byloje nesant specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės įvertinimo, mažinti VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą analogiškos rūšies transporto priemonės vidutinę vertę vien pagal pateiktą automobilių trūkumų šalinimo sąmatą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad „Emprekis“ – tai mėnesinis leidinys, apimantis naudotų, natūraliai nusidėvėjusių transporto priemonių vidutines kainas iki trisdešimties metų senumo. Šiame leidinyje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Taigi, nustatant vidutinę rinkos kainą atsižvelgiama tiek į mažiau, tiek ir į daugiau natūralių nusidėvėjimo trūkumų turinčių transporto priemonių vertę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad T. G. veikos padarymo metu jo vairuojama transporto priemonė buvo važiuojanti, neturėjo gedimų, dėl kurių pagal KET draudžiama važiuoti, su galiojančia privaloma technine apžiūra, todėl minėtoje sąmatoje nurodyti atliktini remonto darbai (priekinės važiuoklės svirčių, amortizatorių, spyruoklių, atramos keitimas, sankabos keitimas) yra susiję tiesiog su šios transporto priemonės techninės būklės pagerinimu ir atitinkamai labiau šios individualios transporto priemonės vertės padidėjimu bei nesudaro pagrindo mažinti jos vidutinę rinkos kainą. Taigi, apelianto argumentai, kad transporto priemonės „VW Transporter“ vertė galėtų būti sumažinama iki 1076,12 Eur, atmetami kaip nepagrįsti.

Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo finansinė padėtis šiuo metu nėra stabili, nes jo darbinės pajamos priklauso nuo kavinės darbo sezoniškumo, o paskirta bauda kartu su išieškota konfiskuotina turto verte sudaro labai didelę sumą (5600 Eur), kurią sumokėti nebus paprasta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo finansinė padėtis ateityje gali kisti, todėl šios aplinkybės nelaikytinos išimtinio pobūdžio, kurios užkirstų kelią išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas tik jis pats. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš T. G. išieškotina 3310 Eur su PVM suma yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti valstybės ir visuomenės interesus užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, todėl sumažinti konfiskuotino turto vertės išieškojimą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. G. gynėjo advokato Algio Kojalos apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka