Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-29 · Administracinė byla Nr. eI-6667-815/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-29
Bylos Nr.
eI-6667-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00640-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6667-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00640-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.9.1.1.2, 1.9.1.5, 1.9.5, 1.9.8.1, 1.9.8.2, 1.9.9, 1.9.10; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui K. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Teismas 2015 m. balandžio 14 d. priėmė nagrinėti pareiškėjo K. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriame pareiškėjas prašo:

1.1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014 m spalio 6 d. sprendimą Nr. S-198(7-161/2014) „Dėl K. B. 2014-07-29 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-198(7-161/2014));

Žemesnės instancijos teismas

1.2. panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VMI) 2014 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 68-128 „Dėl K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo ir skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-128);

1.3. panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2014 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. FR0682-40 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. FR0682-40).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad spendime Nr. FR0682-40 patvirtintas Šiaulių AVMI 2013 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktas Nr. 35-50 (toliau – ir PA Nr. 35-50) ir nurodyta pareiškėjui sumokėti 388 322 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GMP) ir 17 599 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDĮ), 200 810,78 Lt GPM delspinigių ir 7 185,67 Lt PSDĮ delspinigių, 38 832 Lt GMP baudą ir 1 760 Lt PSDĮ baudą, sprendime Nr. 68-128 – sprendimas Nr. FR0682-40, sprendime Nr. S-198(7-161/2014) – sprendimas Nr. 68-128, kad pareiškėjas su visais nurodytais sprendimais nesutinka, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Šiaulių AVMI, atlikusi pareiškėjo, kaip fizinio asmens, dirbusio pagal verslo liudijimus (toliau – ir VL), mokestinį GPM ir PSDĮ patikrinimą už 2007 m.–2011 m., 2012 m. liepos 20 d. patikrinimo akte Nr. 35-29 (toliau – ir PA Nr. 35-29) apskaičiavo 407 668,20 Lt GPM ir 8 069 Lt PSDĮ. Šiaulių AVMI, išnagrinėjusi pastabas dėl PA Nr. 35-29, 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendime patvirtino šias mokėtinas sumas: 391 181 Lt GPM, 146 623 Lt GPM delspinigių, 39 081 Lt GPM baudą, 17 812 Lt PSDĮ, 4 590 Lt PSDĮ delspinigių, 1 781 Lt PSDĮ baudą, tačiau VMI 2012 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 68-225 pavedė Šiaulių AVMI atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą. Šiaulių AVMI 2013 m. gegužės 10 d. patikrinimo akte Nr. 35-8 (toliau – ir PA Nr. 35-8) nustatė mokėtinas sumas: 391 181 Lt GPM ir 17 812 Lt PSDĮ. Pasak pareiškėjo, Šiaulių AVMI pareigūnė Dž. K. (toliau – ir pareigūnė) atliko pareiškėjo mokestinius patikrinimus ir PA Nr. 35-8 įteikė su žodiniais grasinimais, savo kabinete neleido susipažinti su patikrinimo aktu, kalbėjo neetiškai, įžeidinėjo. Pareiškėjas, be kita ko, dėl pareigūnės elgesio 2013 m. gegužės 15 d. raštu kreipėsi į Šiaulių AVMI viršininką, bet pareiškėjui nepateikta jokia informacija dėl minėtų faktų. Šiaulių AVMI pavedė atlikti antrą pakartotinį patikrinimą tai pačiai specialistei, nors pareiškėjas žodžiu prašė minėtą pareigūnę pakeisti. Šiaulių AVMI 2014 m. kovo 27 d. įteikė PA Nr. 35-50 ir sprendimą Nr. FR0682-40. Pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti pastabų dėl PA Nr. 35-50 ir sprendimo Nr. FR0682-40, nes Šiaulių AVMI antrą pakartotinį to paties dalyko mokestinį patikrinimą pradėjo ir baigė bei sprendimą dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo priėmė, neinformavusi pareiškėjo jokiomis galimomis priemonėmis (nors Komisija savo sprendime, nepateikdama jokių įrodymų, nurodo, kad Šiaulių AVMI informaciją siuntė į pareiškėjo nurodytą elektroninį paštą), tik 2014 m. kovo 27 d. išsireikalavęs dokumentus iš Šiaulių AVMI pareiškėjas suprato, kad pagal 2013 m. rugpjūčio 19 d. pavedimą tikrinti Nr. 35-50 buvo pradėtas ir baigtas jo antras pakartotinis mokestinis patikrinimas. Tai yra akivaizdūs patikrinimą atlikusios Šiaulių AVMI procedūriniai pažeidimai, kuriuos sprendime Nr. 68-128 pripažino VMI, atnaujindama skundo dėl sprendimo Nr. FR0682-40 padavimo terminą (terminai dėl pastabų ir atsikirtimų pateikimo jau buvo praėję, todėl pareiškėjas prašė peržiūrėti teikiamas pastabas ir priimti sprendimą dėl sprendimo Nr. FR0682-40).

2.2. Pažymėtina tai, kad jau pirmo mokestinio patikrinimo metu jautėsi Šiaulių AVMI daromas neetiškas spaudimas ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems apklaustiems asmenims, su kuriais pareiškėjas turėjo verslo santykių, patikrinimo metu pareiškėjo ir kitų apklaustų asmenų pateikiami faktai fiksuoti tik Šiaulių AVMI darbuotojui, atlikusiam patikrinimą, tinkama linkme. Be to, paaiškinimą rašiusi I. K. tikino ir raštu patvirtino, kad paaiškinimas buvo parašytas jai labai išsigandus ir sumišus, būnant streso būsenoje, nelabai suprantant užduodamų klausimų esmę, atsakymus į beveik visus klausimus parašė diktuojant pareigūnei. Analogiškoje situacijoje atsidūrė ir pareiškėjas, kai pirmo mokestinio patikrinimo metu Šiaulių AVMI specialistė žodžiu įvardijo mokėtiną apie 300 Lt GPM sumą už spaudos platinimą pagal VL, už tai, kad kažkokioje sąskaitoje pareiškėjas nurodė neteisingą paslaugos pavadinimą; Šiaulių AVMI specialistei diktuojant, jis parašė paaiškinimą, kuriame įsipareigojo mokesčio administratoriaus žodžiu nurodytą numatomą sumą (pareiškėjas sumos paaiškinime nenurodė) sumokėti į valstybės biudžetą. Tik gavęs ir perskaitęs pirmą patikrinimo aktą pareiškėjas suprato, kokiu tikslu mokesčio administratoriaus pareigūnė prašė parašyti minėtą paaiškinimą: patikrinimo akte jau buvo apskaičiuota 313 148,00 Lt suma, nuo kurios pareiškėjas turėjo sumokėti GPM, kurį paaiškinime, nieko apie tai nežinodamas, įsipareigojo sumokėti.

Šiaulių AVMI, atlikdama mokestinius patikrinimus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir MAĮ) 8 straipsnio 3 dalimi, pažeidė MAĮ 32 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, tuo apribojo pareiškėjo teisę dalyvauti mokestiniame patikrinime bei susipažinti su mokestinio patikrinimo rezultatais, atėmė teisę ginčyti Šiaulių AVMI veiksmus. Pareiškėjas visų ankstesnių atliekamų mokestinio tyrimo, mokestinių patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su Šiaulių AVMI (tai rodo susirašinėjimas), vykdė nurodymus, tačiau kuo sąžiningiau vykdė savo pareigas, tuo stipriau Šiaulių AVMI pareigūnė stengėsi įbauginti pareiškėją, sumenkinti jo, kaip mokesčio mokėtojo, teises.

2.3. Šiaulių AVMI 2008 m. gruodžio 3 d. atliko pareiškėjo mokestinį tyrimą Nr. MT1-649 dėl GPM už 2006 m.–2007 m. ir neatitikimų bei prieštaravimų nenustatė, o nustatė, kad vykdomos veiklos pagal VL yra teisėtos ir realios; šio mokestinio tyrimo vertinta veikla pagal VL: periodinių spaudos leidinių platinimas (įeina į EVRK klases 22.12, 22.13), fotografavimo veikla (įeina į EVRK klasę 74.81), knygų įrišimas, apdaila (įeina į EVRK klasę 22.23)), kurios įvertintos ir PA Nr. 35-29.

2.4. Pareiškėjas nuo 2001 m. liepos 1 d. kaip fizinis asmuo, vykdantis veiklas pagal VL, yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojas ir nuo gautų pajamų teisingai visada moka mokesčius. Be GPM, PSDĮ ir Sodros įmokų, į Lietuvos biudžetą nuo gautų pajamų pagal VL papildomai per 2007 m.–2011 m. sumokėjo 513 265,00 PVM (šią sumą Šiaulių AVMI nurodė dar pirmo mokestinio patikrinimo metu). PA Nr. 35-50 5 lape Šiaulių AVMI patvirtino, kad pareiškėjas sumokėjęs tik nustatyto dydžio įmokas už VL, neatsižvelgiant į jų dydį, papildomų GPM prievolių neturi. Pareiškėjas nesutinka su teiginiu, kad tai yra taikytas mokestinę naudą sandorių dalyviams teikiantis modelis, nes kaip, minėta, 2007 m.–2011 m. sumokėjo 513 265,00 PVM. Šiaulių AVMI patikrinimo akte remiasi ne faktais, o galimybėmis, prielaidomis, abejonėmis. Iš viso per patikrinimo laikotarpį nuo gautų pajamų pagal VL į Lietuvos biudžetą pareiškėjas sumokėjo apie 25 proc. mokesčių. Komisijai ir Šiaulių AVMI neaišku, kur panaudojami iš banko išimti pareiškėjo sąžiningai uždirbti pinigai. (0,6 proc. komisinis mokestis sudaro tik 7 831,99 Lt (1 305 331 Lt iš banko išimta pinigų suma) Taigi, vienas iš pinigų panaudojimų (ir bene didžiausių) yra sumokėti mokesčiai į Lietuvos biudžetą, o kitas pinigų panaudojimas – darbui atlikti skirtų medžiagų ir įrangos įsigijimo, kelionės pas užsakovus ir tiekėjus Lietuvoje ir už jos ribų sąnaudos, naujų darbų ir klientų paieškos bei asmeninės išlaidos buičiai, maistui ir kelionėms, išlaidos seminarams ir konferencijoms Lietuvoje ir už jos ribų. Tai rodo, kad pareiškėjo vykdomos veiklos pagal VL yra teisėtos, realios ir sąžiningos.

Šalies argumentai

2.5. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos teiginiu, kad jis niekada nesiekė vykdyti mokestinių prievolių. Tai, kad pareiškėjas moka mokesčius, rodo ir tai, jog 2007 m.–2011 m. nuo turėtų VL valstybės biudžetui sumokėjo 513 265 Lt PVM, 4 720 Lt GPM, taip pat mokėjo įmokas Sodrai, PSDĮ (sumų nepamena). Per 2007 m.–2011 m. sumokėta 3 880 Lt GPM nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais, taip pat nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais, mokėtos įmokos Sodrai, PSDĮ (sumų nepamena). Apie šių mokesčių sumokėjimą visų mokestinių patikrinimo metu pasisakė ir Šiaulių AVMI, tai rodo, kad Šiaulių AVMI pareigūnė tik dėl jai žinomų priežasčių nurodė klaidingus faktus apie pareiškėjo mokamus mokesčius biudžetui. Pareiškėjas nesutinka ir su Komisijos bei Šiaulių AVMI teiginiu, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1995 m. lapkričio 14 d. – 2000 m. vasario 29 d. ir 2009 m. spalio 20 d. – 2011 m. kovo 31 d. pareiškėjas gavo tik 100 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų. Tai rodo, kad Šiaulių AVMI specialistė nesigilina į pateiktus bei turimus Šiaulių AVMI duomenis, vadovaujasi ne faktais, o savo emocijomis, nepriemokų sumas teikia savo nuožiūra, vertindama aplinkybes vadovaujasi nepagrįstais, savo sugalvotais faktais. Pareiškėjas 2007 m.–2011 m. dirbo ir kitose įmonėse, tai įrodo GPM deklaracijose pateiktos pajamos (per minėtą laikotarpį gauta 43804,94 Lt pajamų, susijusių su darbo santykiais, kuriuos deklaruotos atitinkamų metų GPM deklaracijose ir nuo kurių sumokėti visi su darbo santykiais susiję mokesčiai).

Visuose Šiaulių AVMI patikrinimo aktuose neaiški jos pozicija, kai nebūdama ginčo šalimi ji dalyvauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ginče dėl tarp šių įmonių susidariusių finansinių mokėjimų nesutarimų. Šiaulių AVMI specialistė šališkai, per pareiškėją, primena ir nurodo, kiek, už ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčytinai skolinga AB spaustuvei „(duomenys neskelbtini)“, tuo sudarydamas pareiškėjui prielaidas manyti, kad Šiaulių AVMI šališkai atstovauja ir gina AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“ interesus.

Šalies argumentai

2.6. Pareiškėjas nesutinka, kad 2007 m.–2011 m. vykdant individualias veiklas pagal VL, gautos iš viso 1 864 929,99 Lt pajamos nėra iš vykdomų individualių veiklų pagal VL, kad vykdomos veiklos pagal VL yra nesavarankiškos, dokumentai surašomi formaliai. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus (sutartys su įmonėmis, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai, darbų atlikimo pavyzdžiai), papildomai Šiaulių AVMI surinkti dokumentai (įmonių, su kuriomis pareiškėjas turėjo verslo sandorių, atlikti operatyvūs patikrinimai) rodo, kad įmonių sandoriai realiai vyko su pareiškėju, kaip su fiziniu asmeniu, dirbančiu pagal VL, vykdomos veiklos pagal VL buvo savarankiškos ir pareiškėjui nebuvo svarbios pelno siekiančių ūkio subjektų ekonominės padėtys, į jas net nesigilino, o buvo svarbu, kaip pareiškėjas dirba ir užsidirba pajamas, kokia jo vykdomos veiklos ekonominė prasmė. Pareiškėjas pagal įgytus VL vykdė šias realias individualias veiklas: 2007 m.–2011 m. knygų įrišimo, apdailos veiklą (EVRK klasė 22.23), gautos 1 329 478,99 Lt, pagal šią veiklą atliko įvairiems juridiniams asmenims kalendorių įrišimo ir apdailos teikimo paslaugas, kurių veikla nesusijusi su knygų įrišimu, apdaila; 2007 m.–2011 m. fotografavimo veiklą (EVRK klasės 74.81, 74.20), gautos 467 391 Lt (ankstesniuose aktuose buvo 481 846 Lt), pagal šią veiklą teikė fotografavimo paslaugas įmonėms, kurių veikla nesusijusi su fotografavimo veikla; 2007 m.–2008 m. periodinių spaudos leidinių platinimo veiklą (EVRK klasės 22.12, 22.13), gautos 53 200 Lt, pagal sudarytas sutartis su įmonėmis (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) platino laikraščius (bukletus, laiškus), teikė bukletų bigavimo ir lankstymo paslaugas įmonėms, kurių veikla nesusijusi laikraščių platinimu bei kita su tai susijusia veikla; 2011 m. iš suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veiklos (EVRK klasės 85.51, Pat85/52, 85.59) gautos 14 860 pajamos, pagal šią veiklą vedė seminarus įvairioms įmonėms, tai pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių veikla nesusijusi su suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veikla. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 (toliau – ir nutarimas Nr. 1797) 2.3.2 punktu (redakcijomis, galiojusiomis iki 2012 m. balandžio 30 d. ir nuo 2012 m. gegužės 1 d.), nurodo, kad 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. įsigytuose VL nurodytos veiklos rūšys buvo pažymėtos žymomis „x“ ir tuo metu suteikė teisę teikti paslaugas įmonėms, taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“,, kurių veikla nėra tapati veiklai, nurodytai VL. Patikrinimo aktuose ir sprendimuose nurodyta, kad Šiaulių AVMI nustatė jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rūšys buvo informacijos teikimas ir reklama. Taigi, pareiškėjas individualią veiklą pagal VL vykdė tik įmonėse, kurių veiklų rūšis nėra viena iš veiklos, kuria vertėsi pareiškėjas pagal VL. Pareiškėjas pagal VL veiklas vykdė savarankiškai, pats sprendė su veikla susijusius klausimus, dengė veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrino, kad mano faktiškai vykdomos veiklos neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos VL, ribų. Pažymėtina, kad turėti VL buvo įrašyti į nutarime Nr. 1797 patvirtintą sąrašą veiklų, kuriomis galima verstis atitinkamą laikotarpį, įsigijus VL.

2.7. PA Nr. 35-50 teigiama, kad pagal VMI duomenis pareiškėjas buvo registruotas mokesčių mokėtoju nuo 1999 m. sausio 1 d. kaip asmuo, įsigijęs VL, nuo 2004 m. sausio 4 d. – kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, tačiau individualios veiklos pajamų, nuo kurių skaičiuojamas GPM, nedeklaravo ir GPM nemokėjo. Apie pareiškėjo vykdomas veiklas buvo rašyta ir PA Nr. 35-8 ir pastabose dėl jo; tai, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą pagal VL ir anksčiau, rodo Šiaulių AVMI pareiškėjo vardu sudaryta ataskaita, pagal kurią pareiškėjas 2004 m.–2006 m. buvo įsigijęs VL veiklai knygų įrišimas, apdaila (x) (EVRK klasė 22.23). Komisija remdamasi VMI duomenimis, teigia, kad pareiškėjas, 2004 m.–2006 m. vykdydamas individualią veiklą (individuali veikla yra 2 rūšių: pagal pažymą (GPM sumokamas metams pasibaigus) ir pagal VL (mokamas fiksuoto dydžio GPM, išsiimant VL)) nedeklaravo gautų pajamų iš vykdomos veiklos (pagal VL) ir nemokėjo GPM. Pareiškėjas už 2004 m.–2006 m. teikė metines pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose deklaravo gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius iš vykdomos individualios veiklos pagal VL.

2.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gegužės 31 d. pagal akcijų pardavimo sutartį buvo parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo G. Z. ir kuris niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei neturėjo jokių ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“; mokestinio patikrinimo metu tą patvirtino ir Šiaulių AVMI. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuspręsta parduoti dėl pablogėjusios akcininkės R. B. sveikatos (ji serga onkologine liga, po chemoterapijų tuo metu negalėjo vaikščioti, todėl kviečiama į Šiaulių AVMI negalėjo atvykti ir jai atstovauti pagal notaro patvirtintą įgaliojimą visais klausimais galėjau pareiškėjas). Nesuprantamas Komisijos vertinimas, kad pabrėžtina ir įrodanti aplinkybė, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo tik formaliai vykdė veiklas pagal VL, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo planuojama parduoti. Kyla klausimas, koks tai pažeidimas, jeigu įmonė teisėtai ir pagal nustatytus teisės aktus bei normas yra parduodama. Atsirado pirkėjas, buvo sutartos pardavimo sąlygos ir bendrovė buvo parduota. Bendrovės dokumentų perdavimas vyko (duomenys neskelbtini) mieste. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjo pareiškėjas asmeniškai nepažinojo ir neturi informacijos, ar dabartiniu metu jo įsigyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra veikianti, jokios informacijos apie minėtą įmonę neturi ir apie tolimesnį jos likimą žino iš to, kiek apie tai aprašyta Komisijos sprendime. Komisija visus vykusius faktus bei aplinkybes įvertino savo nuožiūra, priimdama tik prielaidomis pagrįstus ir šališkus, pagal Šiaulių AVMI ir VMI pateiktus jai patrauklius ir jas tenkinančius sprendimus, t. y. pareiškėjo vykdomi sandoriai yra neteisėti, dokumentai yra surašomi formaliai, nors jokių faktinių aplinkybių, kad taip iš tikro yra arba buvo, neįvardija ir apsiriboja tik prielaidų pateikimu ir teisės aktų interpretavimu.

2.9. Dėl knygų įrišimo, apdailos veiklos (įeina į EVRK klasę 22.23)

2.9.1. Šią veiklą pareiškėjas vykdė 2007 m.–2011 m., atliko įvairiems juridiniams asmenims kalendorių įrišimo ir apdailos teikimo paslaugas, ši vykdyta veikla yra teisėta, reali ir visos gautos pajamos iš vykdomos veiklos, t. y. pagal VL, deklaruotos tinkamai ir pagrįstai.

2.9.2. Pareiškėjas kalendorių ruošinius įsigydavo iš AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras (ruošinių vieneto kaina – 0,63 Lt–17,50 Lt), pareiškėjo daromi kalendoriai yra individualūs, skiriasi jų elementai ir formatai. Iš vieno ruošinio vieneto galima pagaminti 2–6 kalendorių komplektus (priklausomai nuo to, kokio formato ruošinys ir kiek ant 1 ruošinio vnt. būna atspausdinta kalendoriaus lapų, koks kalendorius bus formuojamas - 12 mėn. ar 365 d.). Šiaulių AVMI pirminio ir pakartotino patikrinimų metu visiškai nesigilindama į vieno ruošinio vieneto supjaustymą į ant jo atspausdintų lapų (lapelių) skaičių bei kalendorių sukomplektavimo ir įrišimo technologiją, savo nuožiūra, nesivadovaudama jokiais gaminių pagaminimo apskaičiavimo metodais, nustatė, kiek ir kokių kalendorių vienetų galėjo padaryti pareiškėjas iš įsigytų AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“ ruošinių vienetų. Šiaulių AVMI klaidingai ir netinkamai įvertino pagamintų kalendorių skaičiaus santykį pagal iš AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų ruošinių skaičių, ši klaidinga informacija buvo pateikta VMI ir Komisijai.

Šalies argumentai

2.9.3. Pareiškėjas nesutinka su Šiaulių AVMI ir Komisijos išvadomis, jog iš pagal 2004 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų popieriaus gaminių negalėjo būti įrišami reprezentatyvią išvaizdą (pardavimo kaina svyravo nuo 5 iki 37 Lt už vienetą) turintys kalendoriai, nors Šiaulių AVMI taip pat nurodo, kad iš to popieriaus buvo pagaminti ir įrišti įvairūs gaminiai, jie realizuoti ir už juos užsakovai atsiskaitė. Be to, Komisija nurodo, kad pareiškėjas 270 rašomojo popieriaus pakuočių, įsigytų iš minėtos įmonės, galėjo sunaudoti PVM sąskaitų išrašymui, bet tuomet pareiškėjas per 2004 m.–2006 m. turėjo išrašyti 135 000 sąskaitų faktūrų (270 pakuočių x 500 lapų). Pareiškėjas atsakingai patvirtina, kad pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą įsigijo geros kokybės popieriaus ir kartono, kurie buvo naudojami 2007 m.–2011 m. kalendorių gamybai.

2.9.4. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendime pateiktu faktu, kad jis, 2006 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijęs 88 200 vnt. kalendorinių ruošinių ir iš jų gamindamas kalendorius, būtinai privalėjo naudoti 36 lapus vienam kalendoriaus egzemplioriui pagaminti: pareiškėjas pagal užsakovų pageidavimus gamino įvairaus dydžio ir lapų skaičiaus kalendorius, vieno kalendoriaus egzemplioriaus pagaminimui sunaudodavo 3–12 popieriaus lapų, buvo tik keli užsakovai, kuriems vieno kalendoriaus pagaminimui naudojo 36 lapus. Taigi, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas ruošinių kiekis dalijamas iš vienam kalendoriui pagaminimui sunaudojamo vidutinio 12 lapų skaičiaus ir gaunama 7 200 vnt. pagamintų kalendorių, kurių Komisija nenori pripažinti. Pareiškėjas negali nurodyti, kam konkrečiai iš tų ruošinių buvo įrišti kalendoriai, bet jie tikrai buvo panaudoti įvairių kalendorių gamybai, kalendoriai gaminti iš įvairaus popieriaus ir įvairių formatų (ir sieniniai (įvairūs), ir staliniai (didesni ir mažesni) ir visai mažučiai – kišeniniai).

2.9.5. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, kad pareiškėjas 2007 m. sausio 1 d. negalėjo turėti kalendorinių ruošinių likučio, skundžia Komisijos teiginius, kad nebuvo pateikti paaiškinimai dėl kalendorių gamybos bei jų likučių. Kiekvienais metais kalendoriai gaminti metų pabaigoje, pradedant rugsėjo mėn., baigiant balandžio mėn., kai kada buvo gaminama ir kitais mėnesiais. Spausdinant bet kokį spaudą, visada atspausdinamas didesnis kiekis spaudos, kuris yra nurašomas į broką. Pareiškėjas visada paimdavo visą spaudą, taip pat ir brokuotą spaudą, kurios būdavo apie 9 proc.–14 proc., taigi, atsirasdavo ruošinių kiekis, kuris niekur nebūdavo užfiksuotas, ir šis kiekis taip pat buvo naudojamas kalendorių gamybai. Be to, pareiškėjas ir šiandien turi popieriaus atsargų, iš kurių galėtų pagaminti 18 000 vnt. kalendorių ruošinių, tačiau nuo 2012 m. pagal pasikeitusius įstatymus nebegali teikti paslaugų juridiniams asmenims.

2.9.6. Pažymėtina, kad fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal VL, privalo vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą ir neturi prievolės vykdyti likučių apskaitą.

2.9.7. Komisija nurodo, kad pareiškėjo vardu visose įmonėse (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UADBB „(duomenys neskelbtini)“, Všį „(duomenys neskelbtini)“, toliau – ir Užsakovės) nustatyti ūkinių operacijų užfiksavimo faktai, t. y. reklaminių kalendorių įsigijimo, įtraukimo į apskaitą, nurašymo ir kt. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendime pateikiama informacija, kad jo Užsakovėms išrašytų PVM sąskaitų faktūrų užfiksavimo faktai yra tik formalumo pavyzdys. Visa Šiaulių AVMI operatyvių patikrinimų informacija (priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos: 2013 m. balandžio 3 d. Nr. OP-424, 2013 m. balandžio 10 d. Nr. OP-443, 2013 m. balandžio 15 d. Nr. OP-456, 2013 m. balandžio 18 d. Nr. OP-467, 2013 m. balandžio 25 d. Nr. OP-484, 2013 m. gegužės 2 d. Nr. OP-533) rodo, kad faktiškai pareiškėjas kalendorius gamino kaip fizinis asmuo pagal VL, kalendoriai buvo įvairių dydžių, pats juos maketavo, derino dizainą su Užsakovėmis, juos atveždavo; tą patvirtina ir įmonės, kurioms pareiškėjas teikė savo sukurtas prekes ir paslaugas. Pareiškėjas kaip pardavėjas, pardavęs kalendorius ar kitas teikiamas paslaugas pirkėjams, neturi nešti nei teisinės, nei moralinės atsakomybės už tai, kaip ir kokiais būdais pirkėjai įtraukia į apskaitą prekes ar paslaugas, įsigytas iš pareiškėjo, kokiuose registruose registruoja, juos nurašo / nenurašo, kokios ekonominės naudos jos siekia / nesiekia. Be to, kad kalendoriai buvo gaminami ir parduodami pagal VL, rodo ir Vilniaus AVMI atliktas operatyvus patikrinimas (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“).

2.9.8. Nesuvokiama Šiaulių AVMI pozicija: atlikusi operatyvius patikrinimus nustatė, kad realiai pareiškėjas gamino, maketavo kalendorius, vežė juos užsakovams, bet neigia pareiškėjo pagal VL vykdytą veiklą – knygų įrišimą ir apdailą. Visos aplinkybės rodo, kad mokesčių administratorius yra šališkas, faktus vertina tik jam naudinga linkme, protu nesuvokiamais ir teisę bei teisingumą paneigiančiais vertinimais ir metodais, primityviais matematiniais skaičiavimais, visiškai neatitinkančiais tikrovės faktais, nesivadovauja įstatymuose nustatytais teisingumo ir protingumo principais. Šiaulių AVMI paneigė savo pačios priešpriešinėse pažymose pateiktas išvadas, t. y. patikrintų įmonių vykdytus sandorius su pareiškėju, teigdama, kad tokie mokesčio mokėtojo užsakovams įformintų PVM sąskaitų faktūrų užfiksavimo faktai yra akivaizdus išlaikyto formalumo pavyzdys, nes užsakovai suinteresuoti gauti mokestinę naudą, t. y. minimizuoti pelno mokestį ir didinti PVM atskaitą; pasak Šiaulių AVMI, paneigus mokesčio mokėtojo įforminto kalendorių kiekio pagaminimą, būtų teisingesnis galimai įvykusių sandorių nurodymas.

2.9.9. Pareiškėjas nesutinka su Šiaulių AVMI išvada, kad pranešime nurodytas reikalavimas neįvykdytas, nes pakartotinam patikrinimui nepateikti aiškūs kalendorių ruošinių įsigijimo ir kalendorių pagaminimo kiekių apskaičiavimai už 2007 m.–2011 m. Pareiškėjas pirmo pakartotino patikrinimo metu 2013 m. kovo 12 d. pateikė paaiškinimą į raštą dėl kalendorių gamybos, kuriame nurodyta, kiek kalendorių jis pagamino ir kokiais metais, nurodytos su kalendorių gamyba susijusios aplinkybės. Antras pakartotinis patikrinimas buvo atliktas nedalyvaujant pareiškėjui.

2.10. Dėl fotografavimo veiklos (įeina į EVRK klases 74.81, 74.20)

2.10.1. Pagal šią veiklą pareiškėjas teikė fotografavimo paslaugas įmonėms, kurių veikla nesusijusi su fotografavimo veikla, dirbo savarankiškai, su savo medžiagomis ir darbo įrankiais, dažniausiai savo patalpose (adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamo daugiabučio namo nuosavame rūsyje), kai kada klientai nurodydavo, kokiu adresu atvykti fotografuoti, visą riziką prisiėmė pats, niekas nevykdė jo veiklos kontrolės, visus su veikla susijusius klausimus sprendė pats, niekas nenustatė darbo laiko ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų, tai rodo ir patikrinimo akte nurodyti faktai. Pareiškėjas visiškai nesutinka su Komisijos nurodytais realių faktų neatitinkančiais teiginiais dėl šios veiklos nes didžiąją jų dalį lėmė Komisijai VMI ir Šiaulių AVMI pateikta neteisinga informacija. Visa pareiškėjo fotografavimo paslaugų veikla (100 proc.) yra individuali veikla pagal VL, kuri yra pagrįsta ir teisiška, visos gautos pajamos iš vykdomų individualių veiklų pagal VL įtrauktos į apskaitą ir tvarkomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 ir deklaruotos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 27 straipsnį.

2.10.2. Mokestinio patikrinimo metu buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai raštu patvirtino, kad mokesčių administratoriaus patikrinimo akte minėtose įmonėse fotografai nedirbo ir nieko nežino apie tų įmonių atliekamas fotografavimo paslaugas. Pareiškėjo turėti VL minėtai veiklai (pažymėta x) suteikė teisę teikti paslaugas įmonėms, kurių veikla nėra tapati veiklai, nurodytai VL. Pareiškėjas nuo 2007 m. iki 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiai įmonei tik nuo 2011 m. balandžio 14 d.) atliko fotografavimo paslaugų už 484 846,00 Lt, tai sudaro tik 17,75 proc. nuo visų gautų ir deklaruotų pajamų; 2007 m.–2011 m. realiai iš šios veiklos gautų ir deklaruotų pajamų procentinis santykis yra priešingas mokesčių administratoriaus išvadai, kad pareiškėjo fotografavimo paslaugos, atstovaujant susijusioms įmonėms, sudarė iki 3 proc. nuo visų joms įformintų fotografavimo paslaugų pardavimų, o 97 proc. pareiškėjo įformintų fotografavimo paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai suteikta nebuvo.

2.10.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė vykdoma veikla – reklama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – informacijos teikimas trumpuoju numeriu 1616. Fotografavimo veikla dalinai buvo vykdoma per minėtas įmones, nes kai kurie juridiniai asmenys nenorėjo samdyti VL turinčio asmens. Dalis gautų pajamų iš fotografavimo paslaugų yra iš kitų įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.), kurios sutiko, kad fotografavimo paslaugas atliktų fizinis asmuo, vykdantis veiklą pagal VL. Mokesčių administratorius pirmo patikrinimo akte patvirtino pareiškėjo fotografavimo paslaugų teikimą keliems ūkio subjektams, o ne tik susijusiai įmonei. Mokesčių administratorius akte teigia, kad pareiškėjas įformino fotografavimo paslaugų teikimą susijusioms įmonėms, realiai jų neatlikdamas, tačiau pareiškėjas nesutinka, kad neteikė fotografavimo paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad dokumentai surašyti formaliai: visi faktai rodo, kad tokią veiklą jis vykdė.

2.10.4. Pakartotino patikrinimo akte teigiama, kad kai kuriomis dienomis fotografavimo sandoriai buvo įforminami net 2 kartus per dieną. Tai buvo tokios dienos, kai klientų tą dieną buvo ne vienas ir nesutikdavo, kad fotografavimo paslaugas atliktų fizinis asmuo, tai turėtų atsispindėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Patikrinimo akte teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ fotografai nedirbo, tai rodo ir pirmo patikrinimo metu darbuotojų paaiškinimai. Pareiškėjo įgytas VL suteikė teisę atlikti paslaugas toms įmonėms, kurių veiklos nesusijusios su VL nurodyta veikla. Tai rodo, kad minėtos įmonės (pareigūnės vadinamos susijusios įmonės) fotografo neturėjo ir savo veiklai vykdyti galėjo samdyti fizinius asmenis, vykdančius veiklą pagal VL, o tai nėra joks įstatymo pažeidimas.

2.10.5. Patikrinimo akte teigiama, kad nė vienas darbuotojas negalėjo pasakyti, kam ir kokios konkrečiai fotografavimo paslaugos buvo suteiktos, nes nuotraukų nematė, tačiau teigė, kad galėjo būti skaitmeninė įformintų fotografavimo paslaugų suteikimo išraiška, fotomedžiagos gavimo ir kaupimo faktas jiems nežinomas. Minėtų įmonių darbuotojų apklausos metu Šiaulių AVMI pateikdavo provokuojančius klausimus ir darbuotojai teikė atsakymus pagal suformuluotus, provokuojančius klausimus. Visi darbuotojai žinojo, kad nuotraukas pareiškėjas pateikdavo dizaineriui, tai patvirtino ir Šiaulių AVMI pareigūnė patikrinimo akte. Mokestinio patikrinimo metu liko neapklaustas pagrindinis liudytojas dizaineris, kuriam pareiškėjas pateikdavo nuotraukas. Taigi, Šiaulių AVMI savo nuožiūra priėmė sprendimą, kad pareiškėjas neteikė fotografavimo paslaugų, be pagrindinio liudytojo parodymų. Pasak pareiškėjo, kiek jis pamena, dizaineris buvo apklaustas, bet matyt atsakymai buvo nepageidautini ir nepalankūs Šiaulių AVMI, todėl jų nevertino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių darbuotojų teigimu, reklamos skyriaus direktorė bendrovėje dirbo tik po pusę dienos ir keistoka, kad žinojo visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo fotografavimo veikla.

Šalies argumentai

2.10.6. Pareiškėjas nesutinka su patikrinimo akto teiginiu, kad jis sakęs, jog negali išvardyti, už ką išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros už fotopaslaugas. Pareiškėjo buvo klausiama, ar gali išvardyti konkrečiai, o jis atsakęs, kad negali, nes tiksliai negali prisiminti, kas vyko prieš 5 m. Patikrinimo metu Šiaulių AVMI buvo siūloma pateikti CD diskus peržiūrai, tačiau Šiaulių AVMI atsisakė, pareikšdama, kad jai tai neįdomu; tačiau jeigu Šiaulių AVMI būtų peržiūrėjusi CD diskuose sukauptą medžiagą, tikrai būtų suradusi atitinkamas sąsajas su PVM sąskaitose faktūrose įformintomis fotopaslaugomis.

2.10.7. Pareiškėjas nesutinka su VMI išvada, padaryta visiškai nesigilinant į faktus, kad jo įformintos su fotografavimu susijusios paslaugos galimai dubliavosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ „paslaugos galimai dubliavosi“. Pareiškėjo žiniomis iš patikrinimo medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nebuvo apklausti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko dokumentai neperžiūrėti, priimtas tik galimas sprendimas, bet ne faktas. Taigi, niekas nesidubliavo. Pareiškėjas nežino, kas ir ko nepateikė, kad VMI nurodė, jog prie ankstesnio ginčo medžiagos (2012 m. liepos 20 d. patikrinimo aktas) nebuvo pateikti PVM sąskaitų faktūrų už fotopaslaugas nuorašai ir dėl to nebuvo aišku, kokia informacija užfiksuota su fotografavimo paslaugomis įmonėse įformintose PVM sąskaitose faktūrose. Pareiškėjas pažymi, kad visos PVM sąskaitos faktūros, sutartys, visi buhalterinės apskaitos dokumentai, CD diskai jau pirmo patikrinimo metu buvo pateikti Šiaulių AVMI ir jų kopijos buvo pridėtos prie patikrinimo akto. Tai nebuvo pagrindo Šiaulių AVMI vykti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Revizijų skyrių ir daryti 2007 m.–2011 m. įformintų 860 PVM sąskaitų faktūrų kopijų. FNTT Revizijų skyrius pareiškėjo dokumentus paėmė Šiaulių AVMI iniciatyva ir tik po pirmo mokestinio patikrinimo, t. y. dokumentai pirmo pakartotino patikrinimo metu buvo FNTT. Gali būti, kad Komisija, klaidinama Šiaulių AVMI ar VMI pateiktos neteisingos informacijos, rašo netikrus faktus. Galbūt, Šiaulių AVMI nurodė, kad minėtų PVM sąskaitų faktūrų nebeturėjo? Šią aplinkybę galėtų išsiaiškinti teismas.

2.10.8. Šiaulių AVMI nuomone, pareiškėjas pas klientus turėjo vykti kasdien, tad kodėl nerodė kuro sąnaudų, kurios turėjo būti pakankamai ženklios, tačiau, pasak pareiškėjo, jis pas klientus galėjo vykti visuomeniniu transportu, naudotis taksi paslaugomis, nuomotis transporto priemonę; be to, pasak Šiaulių AVMI, pareiškėjas neturėjo nuosavos transporto priemonės, taigi, kuro sąnaudų taip pat negalėjo turėti. Pasak pareiškėjo, pagal Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisykles veiklos išlaidoms priskiriama prekių, medžiagų bei žaliavų įsigijimo išlaidos ir gyventojas savo nuožiūra veiklos išlaidoms taip pat gali priskirti ir kitas per mėnesį patirtas (apmokėtas) su veikla susijusias išlaidas (be kita ko, degalų pirkimą, įvairius kvitus ir pan.). Pareiškėjas kitų išlaidų į apskaitą neįtraukė, tuo darydamas žalą savo biudžetui, nes į PVM atskaitą neįtraukė kitų su veikla susijusių pirkimų PVM.

2.10.9. Patikrinimo akte teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo klientų, kuriems reikalinga reklama, ir suderinus visus klausimus visa surinkta informacija buvo perduodama dizaineriui, šiuo atveju pareiškėjo paslaugų nereikėjo, tačiau Šiaulių AVMI neįsigilino į daromos reklamos sudėtį. Bendrovės dizaineris darydavo užsakytos reklamos maketą, kuriame naudodavo fotonuotraukas, kurias buvo sukūręs samdytas fotografas, dirbantis pagal VL. Fotografija reklamoje užima itin svarbią poziciją, kartais viena gera nuotrauka yra iškalbingesnė ir efektyvesnė už tūkstančius žodžių. Šiaulių AVMI, neatlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vertinimo, reklamos kūrimo technologijos, savo nuožiūra priėmė sprendimą, kad fotografavimo paslaugos bendrovėje neatliktos, o tai yra šališkas, neteisingas ir neteisėtas požiūris į pareiškėjo veiklą. Pareiškėjo nuomone, Šiaulių AVMI neteisingai suprato paaiškinime parašytą sakinį, kad pareiškėjo paslaugos sutuoktinei priklausančioms įmonėms buvo teikiamos todėl, kad tai buvo jo sugalvotas verslas; tai rašydamas, pareiškėjas turėjo omenyje tik jo pagal VL atliekamą fotografavimo veiklą, kuria užpildė tuo metu atsiradusią veiklos nišą.

2.10.10. Pareiškėjas nesutinka su patikrinimo akto išvada, kad užsakymų fotografavimui nėra ir dėl nepaaiškinamų priežasčių nustatyta, kad sutartys yra tik formalios. Sutartys yra teisėtos ir realios, o užsakymai buvo žodiniai ir žodinių užsakymų pareiškėjas negalėjo pateikti. Pareiškėjas priminė Šiaulių AVMI, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą neprivalu teikti užsakymus raštu, jie gali būti ir kitokių formų.

2.10.11. Pareiškėjas Šiaulių AVMI prašomus dokumentus visada teikė laiku, sutartu laiku visada atvykdavo, kada tik buvo pasakyta, nepateikti tik žodiniai užsakymai. Pareiškėjas raštu 2013 m. kovo 5 d. informavo Šiaulių AVMI, kad visų dokumentų negali pateikti, nes juos paėmė FNTT, papildomai pateikė 2013 m. kovo 6 d. gautą iš FNTT dokumentą „Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą“, kuriame nurodyta, kad CD laikmenos su fotografavimo failais pagal pridedamą sąrašą iš 17 lapų ir kalendorių pavyzdžiai iš 151 vienetų yra paimtos FNTT. Paskutinis gautas dokumentas iš FNTT patikrinimo akte nepridėtas kaip priedas.

2.10.12. Komisija klaidingai teigia, kad norėdama išsiaiškinti, ar FNTT apžiūrai pateiktose CD laikmenose užfiksuota informacija yra (jeigu yra, tai kaip) susijusi su pareiškėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, atrankos būdu išsiųsti paklausimai 18 2013 m. kovo 7 d. apžiūros protokole (toliau – ir Apžiūros protokolas) nurodytų įmonių; prieduose pateikiama teigiama informacija pareiškėjui, kurios Komisija nevertino, nes tai yra negatyvi informacija dėl Šiaulių AVMI atlikto tyrimo. Iš pateiktų Šiaulių AVMI priedų antro pakartotino patikrinimo akte nustatyta, kad visi apklausos dalyviai, kurie dalyvavo apklausoje (taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), patvirtino, kad pareiškėjas vykdė individualias veiklas pagal VL, tačiau Šiaulių AVMI gautų pareiškėjui teigiamų faktų nevertino, t. y. daug medžiagos Šiaulių AVMI yra pridėjusi prie 2 pakartotino patikrinimo akto, bet patikrinimo akte neįvardijo ir nepateikė juose esančios pareiškėjui teigiamos informacijos (prieduose pateiktos tarp pareiškėjo ir klientų sudarytos sutartys, PVM sąskaitos faktūros už realiai atliktus darbus, apklaustų įmonių apskaitos dokumentai) ir jos nevertino. Šiaulių AVMI patikrinimo aktuose bei patikrinimo aktų prieduose pateikti įrodymai, t. y. realūs faktai, prieštarauja patys sau.

2.10.13. Pareiškėjas nesutinka: su VMI išvada ir Komisijos sprendimu, kad, įformindamas sandorius įmonėms, sukūrė sąlygas mokesčių įstatymui apeiti, t. y. sumažinti įmonių apmokestinamąjį pelną; kad jo vykdomi sandoriai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintam sąžiningumo principui; su VMI išvada ir Komisijos sprendimu, kad patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina sandorių aplinkybes, kurie jų vadinami yra iškreipti ir jais siekiama mokestinės naudos, todėl Šiaulių AVMI, VMI ir Komisija šiuo atveju nepagrįstai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi; kad 2012 m. kovo 29 d., 2013 m. kovo 5 d., 2013 m. kovo 6 d. paaiškinimuose nurodė prieštaringą informaciją; kad prieš pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą pasididino šios įmonės skolą sau iki 308 490 Lt; kad sukurtas veiklos modelis leido įmonėms išvengti mokesčių mokėjimo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko paslaugas mažesnėmis kainomis, negu kitoms įmonėms); kad gautos pajamos pripažįstamos kaip kitos gautos pajamos, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamomis.

2.11. Dėl periodinių spaudos leidinių platinimo 2007 m.–2008 m. veikla (įeina į EVRK klases 22.12, 22.13)

2.11.1. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendime pateiktomis išvadomis ir realių faktų neatitinkančiais teiginiais dėl šios paslaugos teikimo. Pasak pareiškėjo, jis pagal sudarytas sutartis su įmonėmis (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, toliau – ir Platinimo paslaugų užsakovės) platino laikraščius (bukletus, laiškus), atliko bukletų bigavimą ir lankstymą, visos užsakovės visiškai atsiskaitė banko pavedimais; pareiškėjas faktiškai vykdė minėtose įmonėse laikraščių platinimo paslaugas ir jo vykdytos laikraščių platinimo paslaugos yra teisėtos, realios ir visos gautos pajamos iš vykdomos laikraščių platinimo veiklos pagal VL yra deklaruotos tinkamai ir pagrįstai.

2.11.2. Mokesčių administratorius jokiais įrodymais nepagrindė, kad pareiškėjas nevykdė laikraščių platinimo paslaugų. Patikrinimo akte užfiksuoti konkretūs faktai, kada ir kaip įvyko realūs paslaugų sandoriai (išrašytos ir apmokėtos įmonių PVM sąskaitos faktūros), buvo sumokami visi su sandoriais susiję mokesčiai, todėl nėra jokio loginio pagrindo teigti, kad laikraščių platinimo paslauga nevykdyta. Su Platinimo paslaugų užsakovėmis pasirašytose sutartyse dėl laikraščių (bukletų, laiškų) platinimo buvo nustatyta, kad pareiškėjas atliks laikraščių (bukletų, laiškų), kuriuos užsakovės įsipareigojo pateikti, platinimą. Laikraščiuose buvo publikuojama informacija apie Platinimo paslaugų užsakovių teikiamas paslaugas. Pareiškėjo nuomone, dėl to, kad Platinimo paslaugų užsakovės (išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“) negalėjo paaiškinti su laikraščių platinimu visų susijusių aplinkybių, nes tai vyko prieš keletą metų, ir kad jos tikslino deklaracijas, jis už tai neatsakingas. Pareiškėjas neatsakingas už tai, kad Platinimo paslaugų užsakovės (išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“) nepateikė laikraščių įsigijimo bei perdavimo platinimui patvirtinančių dokumentų. Sutartys buvo sudarytos, PVM sąskaitos faktūros išrašytos bei įtrauktos į pareiškėjo ir Platinimo paslaugų užsakovių buhalterinę apskaitą, pinigai už atliktas paslaugas sumokėti per banką. Faktai rodo, kad realiai paslaugos buvo vykdomos. Ginčo dalis yra ne tai, kad ar vykdoma ši veikla, bet ar įgytas VL suteikė teisę platinti minėtus laikraščius (bukletus, laiškus).

2.11.3. Nė viename nuo 2002 m. iki 2008 m. pabaigos teisės akte arba išaiškinime nebuvo nurodyta, kad pagal EVRK klases 22.12, 22.13 įsigijus VL negalima atlikti reklaminių laikraščių, skrajučių ar bukletų platinimo ir tai patvirtina Komisija, sprendime teigdama „nors aukščiau nurodytose teisės aktų nuostatose toks draudimas ir nebuvo tiesiogiai įtvirtintas. Nutarimo Nr. 1797 pakeitime, VMI viršininko įsakymuose patvirtintuose EVRK bei EVRK, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymuose, pakeitimuose nebuvo nurodymų, kad negalima platinti reklaminių laikraščių, skrajučių ar bukletų. Skelbiamuose EVRK klasifikatoriuose ties nuoroda „Periodinių spaudos leidinių platinimas“ (įeina EVRK klasės 22.12, 22.13) grafoje „Veiklos porūšis“ nebuvo nurodomas porūšio pavadinimas, kuris reglamentuotų atlikti tik tam tikrą konkrečią periodinės spaudos leidinių platinimo veiklą. Pažymėtina, kad Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 423 buvo keičiamos EVRK klasės 22.12 ir 22.13 atitinkamai į 58.13 į 58.14, kurios VMI viršininko 2008 m. gegužės 13 d. įsakyme Nr. VA-30 buvo patvirtintos. Tik 2010 m. sausio 4 d. VMI savo interneto tinklalapyje www.vmi.lt pateikė išaiškinimą Nr. KD-7112, kuriame nurodė, kad skrajučių platinimu negalima verstis individualia veikla pagal VL (šiuo atveju netinka VL rūšių sąraše nurodytos šios VL veiklos rūšys: išorinių informacijos priemonių kūrimas, išdėstymas ir radiofikuotos reklaminės informacijos perdavimas (x) (įeina į EVRK klasę 73.11), nei periodinių spaudos leidinių platinimas (įeina į EVRK klases 58.13; 58.14)). Taigi, patikrinimo akte nurodyta 53 200 Lt suma, nuo kurios pareiškėjas turėjo sumokėti GPM, apskaičiuota neteisingai, nes tai pajamos, gautos vykdant veiklą pagal 2007 m. ir 2008 m. mokesčių administratoriaus išduotus VL bei juose nurodytas EVRK klases 22.12, 22.13.

2.11.4. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos pozicija, kad jis įformino laikraščių platinimo paslaugų teikimą, realiai jų neatlikdamas, ir gavo ne su minėta veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas. Ginčijamu atveju pateiktos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat yra ir PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimas pagal jas, tačiau minėtų įmonių atstovai nieko negalėjo paaiškinti apie laikraščių platinimą, pagaminimą, nepateikė laikraščių pavyzdžių, tačiau visai nėra svarbu tai, kas ir ką galėjo paaiškinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė / neteikė patikslintas pelno mokesčio ir PVM atitinkamų ataskaitinių laikotarpių deklaracijas. Pareiškėjo žiniomis, visus dokumentus Platinimo paslaugų užsakovės pateikė tai pačiai Šiaulių AVMI specialistei, kuri joms netiesiogiai grasino susidorojimu, kitais „stipriais“ patikrinimais, jeigu jos nesutiks tikslinti minėtų deklaracijų. Pareiškėjas nesutinka, kad tokius veiksmus galima pripažinti kaip įrodymą, kad tokio turinio, kaip nurodyta dokumentuose, ūkinės operacijos neįvyko.

2.12. Dėl suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veiklos 2011 m. (įeina į EVRK klasę 85.51, 85/52, 85.59)

2.12.1. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendime nurodytais realių faktų neatitinkančiais teiginiais dėl šios paslaugos teikimo, didžioji jų dalis – neteisingos VMI ir Šiaulių AVMI pateiktos informacijos pasekmė. Pasak pareiškėjo, jis vedė seminarus įvairioms įmonėms, tai pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios gavo 14 860 Lt (o jos veikla nėra susijusi suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veikla), pagal turimas žinias bei kompetenciją, sudarė mokymo planus, dalomąją medžiagą, t. y. dirbo savarankiškai, iš savo medžiagų, su savo darbo įrankiais, visą riziką prisiėmė pats, niekas nevykdė jo veiklos kontrolės, visus su veikla susijusius klausimus sprendė pats, pareiškėjo vykdyta veikla yra teisėta, reali ir visos gautos pajamos iš vykdomos suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veiklos pagal VL deklaruotos tinkamai ir pagrįstai; ir patikrinimo akte mokesčių administratoriaus nurodyta 14 860 Lt suma, nuo kurios pareiškėjas turėjo sumokėti GPM, yra apskaičiuota neteisingai, nes tai pajamos, gautos vykdant veiklą pagal 2011 m. mokesčių administratoriaus išduotą VL bei juose nurodytas EVRK klases 85.51, 85/52, 85.59.

2.12.2. Pareiškėjas nesidomėjo, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai / nuostolingai, koks atlyginimas mokėtas darbuotojams; pareiškėjas toje įmonėje (kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2011 m. nedirbo ir jam nebuvo svarbūs šių įmonių finansiniai rodikliai, jam svarbiausia buvo jo pagal VL vykdoma veikla. Pareiškėjas tuo laikotarpiu su įvairiomis įmonėmis buvo sudaręs sutartis ir jų įvykdymui turėjau atlikti daug pasirengimo darbų. Mokesčių administratorius tik pagal vieno iš dešimties tuo metu dirbusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo paaiškinimą savo nuožiūra nustatė, kad pareiškėjas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė mokymų, nors gal to darbuotojo tuo metu nebuvo darbe. Pakartotino patikrinimo metu Šiaulių AVMI teigė, kad seminaras UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai vyko 2011 m. gegužės mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai paaiškinimuose nurodė, kad seminaras tikrai vyko, tik Šiaulių AVMI pareigūnė negalėjo apsispręsti, ar seminaras vyko ar ne, todėl priėmė šališką sprendimą, kad pareiškėjas įformino seminaro paslaugų teikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 14 860 Lt, realiai jų neatlikdamas. Tai, kad pareiškėjas pagal VL vedė seminarus, rodo ir Vilniaus AVMI atliktas operatyvus patikrinimas, kurio ataskaitoje nurodyta, kad 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo seminaro paslaugų tema „Pozityvus požiūris į darbą, emocijos ir veiklos efektyvumo didinimas“ iš pareiškėjo; seminaras vyko įmonės biuro patalpose, jame dalyvavo įmonės darbuotojai, mokymai vyko pagal sudarytą planą Nr. 1 prie sutarties KT- 10/1, seminaro nauda ta, kad pagal atliktą analizę atnaujinta (duomenys neskelbtini) svetainė, įdiegti papildomi moduliai vartotojų analizei ir skatinimui, po mokymų ir diskusijų buvo padaryta papildoma investicija į GPS įrenginių duomenis, šie duomenys sėkmingai parduoti užsienio kompanijai, su kuria pasirašyta 3 m. duomenų teikimo sutartis. Pareiškėjas nesutinka, kad yra tik formalios seminarų vedimo detalės (laikas, vieta, seminaro medžiagos pavadinimas), kurios atitinka sutartyse ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytus sandorio parametrus. Pasak pareiškėjo, visus seminarus jis realiai vedė, tai pagrindžia išrašyti įmonių, kurioms vedė seminarus, dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sutartys ir kt.) bei klientų parodymai.

2.12.3. Pažymėtina, kad seminaro vedėjas neprivalo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nesuteikia teisės eiliniam mokesčių mokėtojui domėtis kitų juridinių ar fizinių asmenų finansine padėtimi, jų mokumu ir klientais, jeigu juridinis / fizinis asmuo savo duomenų neskelbia viešoje erdvėje; taigi, pareiškėjui buvo svarbūs jo užsakymai, klientui kokybiškai atliktas darbas, o ne užsakovo finansiniai įsipareigojimai kitiems klientams ir institucijoms bei valstybės įstaigoms. Pareiškėjo klientų mokumą / nemokumą gali nustatyti tik valstybės įstaigos ir institucijos, turinčios teisę prisijungti prie atitinkamų duomenų bazių.

2.13. Taigi, Komisijos sprendimas yra šališkas, priimtas vadovaujantis tik šališkai priimtais faktais, neleidžiant mokestinio tyrimo bei patikrinimo metu pateikti realius, egzistuojančius faktinius įrodymus, laikant juos mažareikšmiais ir mažaverčiais, nurodant, kad jie nereikalingi atliekant mokestinį tyrimą bei patikrinimą. Komisija neteisingai aiškino ir taikė apmokestinimą GPM ir PSDĮ bei mokesčių administravimą reglamentuojančias teises normas, netinkamai ištyrė ir neįvertino byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų visumos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą bei neteisėtai nurodė sumokėti nurodytas sumas.

II

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą iš esmės pakartoja sprendimo Nr. 68-128 teiginius, nurodo, kad Šiaulių AVMI, teisingai pritaikiusi teisės aktų nuostatas, pagrįstai pareiškėjui papildomai apskaičiavo ir nurodė į biudžetą sumokėti sprendime Nr. FR0682-40 nurodytas sumas, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjui apskaičiuotų GPM ir PSDĮ, su šiomis įmokomis susijusių baudų ir delspinigių pagrįstumo mokesčių administratoriui, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi ir 70 straipsnio 1 dalimi konstatavus, kad pareiškėjas 2007 m.–2011 m. gavo 1 864 929,99 Lt kitų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, taip pat nustačius, jog pareiškėjas 2007 m.–2008 m., įsigijęs VL periodinių spaudos leidinių platinimui, vykdė ne periodinių spaudos leidinių platinimo veiklą ir tokiu būdu gavo 214 474 Lt pajamų.

2. Dėl pareiškėjo fotografavimo veiklos

2.1. Pareiškėjas pagal VL fotografavimo veiklai su susijusiomis įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino fotografavimo paslaugų: 2007 m. už 115 780 Lt, 2008 m. už 101 886 Lt, 2009 m. už 118 080 Lt, 2010 m. už 74 865 Lt, 2011 m. už 71 235 Lt.

2.2. Sprendime Nr. 68-128, vadovaujantis MAĮ 69 straipsniu, daroma išvada, kad pareiškėjas, įformindamas sandorius su susijusioms įmonėms, sukūrė sąlygas mokesčių įstatymui apeiti, t. y. sumažinti susijusių įmonių apmokestinamąjį pelną. Patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad sandorių aplinkybės yra iškreiptos ir jais siekta mokestinės naudos, todėl Šiaulių AVMI šiuo atveju pagrįstai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi. Įvertinus pateiktų apskaitos dokumentų, sutarčių su susijusiomis įmonėmis, bankų pateiktą ir VMI duomenų bazėje esančius duomenis, mokestinių patikrinimų metu surinktą priešpriešinę informaciją, matyti, kad: pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d., 2013 m. kovo 5 d. ir 2013 m. kovo 6 d. paaiškinimuose nurodė prieštaringą informaciją; pareiškėjas neįvykdė nurodymo ir papildomų duomenų, dokumentų ir informacijos, galinčios patvirtinti realų paslaugų susijusioms įmonėms suteikimą, pakartotiniam patikrinimui nepateikė; mokestinę naudą teikusį veiklos modelį organizavo, sandorius įformino ir susijusioms įmonėms, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Susijusios įmonės), atstovavo tas pats asmuo, t. y. pareiškėjas; prieš pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą pasididino šios įmonės skolą sau iki 308 490 Lt; sukurtas veiklos modelis leido susijusioms įmonėms išvengti mokesčių mokėjimo, nors įprastinėmis rinkos sąlygomis analogiški sandoriai, kai ekonominę veiklą vykdančio ūkio subjekto tikslas yra kuo didesnis pelnas, nebūtų sudaromi.

Šiaulių AVMI, remdamasi apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių asmenų paaiškinimais, FNTT pateikta medžiaga bei pareiškėjo paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, kad fotografavimo paslaugos, atstovaujant susijusioms įmonėms, galėjo sudaryti maksimaliai iki 3 proc. visų joms įformintų fotografavimo paslaugų pardavimų. Kita susijusioms įmonėms įformintų paslaugų dalis dubliavosi, todėl Šiaulių AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas įformino fotografavimo paslaugų teikimą susijusioms įmonėms, realiai jų neatlikdamas, ir gavo kitas, ne su fotografavimo veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Šiaulių AVMI, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsniu, pagrįstai neatsižvelgė į formaliai sudarytus sandorius ir, vadovaudamasi GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, nuo minėtų pajamų pareiškėjui papildomai apskaičiavo į biudžetą mokėtiną GPM.

3. Dėl pareiškėjo laikraščių platinimo veiklos

3.1. Nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. dideliais kiekiais įformino laikraščių platinimo paslaugas šioms įmonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 kartus po 10 000 vnt. už 14 400 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 kartus, iš viso 90 000 vnt. už 25 200 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 kartus po 10 000 vnt. už 13 600 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 kartus po 10 000 vnt. už 13 100 Lt ir 10 000 vnt. laikraščių brošiūravimo paslaugą už 3 100 Lt, iš viso už 69 400 Lt.

3.2. MAĮ 69 straipsnio taikymas būtent susijęs su situacijomis, kai formaliai pagal dokumentus ūkinės operacijos yra tinkamai atvaizduotos, tačiau realiai jų turinys buvo kitoks. Ginčijamu atveju pateiktos pareiškėjo sudarytos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimas pagal jas, tačiau minėtų įmonių atstovai nieko negalėjo paaiškinti apie laikraščių platinimą, pagaminimą, nepateikė laikraščių pavyzdžių. Svarbu tai, kad, dar nepasibaigus operatyviems patikrinimams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas pelno mokesčio ir PVM deklaracijas, tokius veiksmus galima pripažinti kaip įrodymą, kad tokio turinio, kaip nurodyta dokumentuose, ūkinės operacijos neįvyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė išsamią informaciją apie laikraščius ir jų platinimą, todėl dėl šios įmonės PVM sąskaitų faktūrų mokesčių administratorius pretenzijų neturi. Pareiškėjas papildomos informacijos apie laikraščių platinimo paslaugas skunde nepateikė, todėl Šiaulių AVMI pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio nuostatas ir, vadovaudamasi GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, 53 200 Lt pajamas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepripažino kaip gautas už laikraščių platinimą, o traktavo kaip kitas, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, bei apmokestino standartiniu pajamų mokesčio tarifu.

4. Dėl pareiškėjo suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veiklos

4.1. Pareiškėjas 2011 metams buvo įsigijęs VL suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veiklai vykdyti. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. įformino seminaro paslaugų už 65 305,25 Lt šiems juridiniams asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 7 090 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 31 785 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 11 570,25 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 14 860 Lt.

4.2. Remiantis pakartotinio patikrinimo metu surinkta informacija daroma išvada, kad pareiškėjo pusės dienos trukmės mokymai 4 Bendrovės darbuotojoms galimai vyko 2011 m. gegužės mėn., tačiau tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nedirbo V. V. ir I. D. paaiškinimuose nurodyta ketvirtoji mokymų dalyvė R. K., kas laikytina prieštaringa ir galimai tikrovės neatitinkančia mokesčių administratoriui pateikta informacija, nes sandoris įformintas 2011 m. spalio 25 d. Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2011 m. spalio mėn. I. K. įforminto seminaro metu dirbo, todėl pareiškėjo teiginys „to darbuotojo tuo metu galėjo nebūti darbe“ yra nepagrįstas.

4.3. Įvertinus ankstesniojo ir pakartotinio patikrinimų metu surinktą informaciją, t. y. kad Informacijos skyriaus direktorė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašiusi sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą, paaiškinime nurodė, kad nei ji, nei jos skyriaus, nei kiti darbuotojai mokymo kursų nelankė, kad apklaustos 2011 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Informacijos skyriuje dirbusios darbuotojos paaiškinimuose pateikė informaciją, pagal kurią pareiškėjo pusės dienos trukmės mokymai 4 darbuotojoms galimai vyko 2011 m. gegužės mėn., t. y. ne sutartyje nurodytu mokymų pradžios (2011 m. spalio 17 d.) ir pabaigos (2011 m. spalio 24 d.) laiku ir ne 2011 m. spalio 25d. įformintos PVM sąskaitos faktūros PSLG Nr. 2011-118 laiku, daroma išvada, kad Šiaulių AVMI pagrįstai neatsižvelgė į formaliai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sandorį ir konstatavo, kad pareiškėjas įformino seminaro paslaugų teikimą, realiai jų neatlikdamas, ir iš susijusios įmonės gavo ne su veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas. Šiaulių AVMI, vadovaudamasi GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, 14 860 Lt pajamas pagrįstai traktavo kaip kitas, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, bei apmokestino standartiniu pajamų mokesčio tarifu.

5. Dėl pareiškėjo knygų įrišimo, apdailos veiklos

5.1. Dėl GPM, apskaičiuoto taikant MAĮ 70 straipsnį, nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m.–2011 m. buvo įsigijęs VL knygų įrišimui, apdailai (įeina į EVRK klasę 22.23, nuo 2008 m. sausio 1 d. įeina į EVRK klasę 18.14). Per 2007 m.–2011 m. pareiškėjas įvairiems juridiniams asmenims įformino 117 640 vnt. kalendorių įrišimo ir apdailos teikimo paslaugų už 1 631 272 Lt.

5.2. Sprendime Nr. 68-128 vadovautasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakyme Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4, 6.1 punktais ir konstatuota, kad Šiaulių AVMI turėjo pagrindo suabejoti pareiškėjo įformintų kalendorių įrišimo paslaugų realumu ir apimtimi, ypač nagrinėjant sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai prieš pat įmonės pardavimą 2011 m. sausio mėn.–kovo mėn. įformintas 10 000 vienetų kalendorių įrišimas už 92 000 Lt arba į tai, kad su šia įmone forminamas kalendorių įrišimas metų viduryje ir pan. Šiaulių AVMI, apskaičiuodama pareiškėjo GPM bazę pagal įvertinimą, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. pareiškėjo 2007 m.–2011 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas apskaičiavo remdamasi surinkta informacija iš komercinių bankų apie pareiškėjo gautus atsiskaitymus su užsakovėmis, naudojosi mokesčių administratoriaus informacine duomenų baze, įvertino operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją apie užsakovių vykdytus sandorius su pareiškėju (suteikiant kalendorių įrišimo ir apdailos teikimo paslaugas) bei kita patikrinimo metu surinkta informacija.

5.3. Šiaulių AVMI, įvertinusi patikrinimo metu pateiktų apskaitos dokumentų, sutarčių su klientais duomenis, bankų pateiktą ir surinktą priešpriešinę informaciją, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas 2007 m. sausio 1 d. negalėjo turėti kalendorių ruošinių likučių.

Šalies argumentai

5.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad patikrinimo metu neatsižvelgta į vieno ruošinio vieneto supjaustymą į ant jo atspausdintų lapų (lapelių) skaičių bei kalendorių sukomplektavimo ir įrišimo technologiją, nes, kaip matyti iš atliktų operatyvių patikrinimų ir jų metu užsakovų pateiktų galimai pareiškėjo įrištų ir minėtoms įmonėms pateiktų sieninių kalendorių pavyzdžių, beveik visi pateikti kalendoriai turėjo po 12 ir 36 vartomų kalendorių lapus. Nors pareiškėjas ir teigia, kad iš ruošinių buvo pagaminti sieniniai kalendoriai, tačiau kokie, detaliau nepaaiškina. Šiaulių AVMI, įvertinusi užsakovų pateiktus kalendorių pavyzdžius bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, PA Nr. 35-50 padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas negalėjo atlikti daugiau kalendorių įrišimo ir apdailos paslaugų, negu buvo apskaičiuota ankstesnio patikrinimo metu (didesnė tikimybė, kad kalendorių įrišta mažiau).

5.5. Šiaulių AVMI patikrinimo metu surinko pakankamai informacijos, leidžiančios daryti išvadą, jog pareiškėjo įformintas kalendorių kiekio pagaminimas yra nerealus ir nepagrįstas neginčijamais įrodymais. Remiantis AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir užsakymų vadybininkės G. M. paaiškinimu nustatyta, kiek pagal įsigytų kalendorių ruošinių kiekius pareiškėjas galėjo įrišti kalendorių komplektų ir apskaičiuota, kad įrišimui kalendorių įsigyta/pardavimų įforminta: 2007 m. – 5 192 vnt. / 22 200 vnt., 2008 m. – 5 122 vnt. / 14 350 vnt., 2009 m. – 1 801 vnt. / 10 290 vnt., 2010 m. – 629 vnt. / 21 400 vnt., 2011 m. – 3 552 vnt. / 49 400 vnt., t. y. galimai įvykusių sandorių suma – 301 793,01 Lt, o įformintų, tačiau realiai nevykusių, sandorių sumą sudaro 1 329 478,99 Lt (PA Nr. 35-50 19 priedas) arba per 2007 m. – 384 035,24 Lt, per 2008 m. – 157 365,45 Lt, per 2009 m. – 178 782,90 Lt, per 2010 m. – 197 485,80 Lt, per 2011 m. – 411 809,60 Lt.

5.6. Mokestinėje byloje surinkti įrodymai iš esmės patvirtina išvadą, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, apskaičiuodamas GPM, t. y. į šio mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis. Vadovaudamasi MAĮ 10 ir 70 straipsnių nuostatomis bei Taisyklėmis, Šiaulių AVMI pagrįstai neatsižvelgė į formaliai sudarytus sandorius ir, vadovaudamasi GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, minėtas 1 329 478,99 Lt pajamas, kurias traktavo kaip kitas, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, pagrįstai apmokestino standartiniu pajamų mokesčio tarifu.

6. Dėl ne periodinių spaudos leidinių platinimo paslaugos

6.1. Pareiškėjas 2007–2008 m. buvo įsigijęs VL periodinių spaudos leidinių platinimui (įeina į EVRK klases 22.12, 22.13), kurie nesuteikė teisės platinti ne periodinių spaudos leidinių, t. y. laiškų, lapelių, bukletų, kalendorių, informacinių laikraščių ir kt., tačiau pareiškėjas įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodė minėtų VL numerius. Nustatyta, kad ne periodinių spaudos leidinių platinimo paslaugų įvairiems juridiniams asmenims pareiškėjas įformino: 2007 m. – už 99 200 Lt (UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 86 100 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 13 100 Lt), 2008 m. – už 115 274 Lt (UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 29 700 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) – už 41 400 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 27 120 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 9 800 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 7 254 Lt), todėl nuo gautų pajamų iš veiklos, kuriai verslo liudijimai nebuvo nustatyti ir kurios traktuotinos kaip individualios veiklos pajamos, vadovaujantis GPMĮ 10 straipsniu, GPM turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą.

6.2. Atsakant į pareiškėjo argumentą, kad nė viename nuo 2002 m. iki 2008 m. pabaigos galiojusiame teisės akte / išaiškinime nebuvo nurodyta, kad, pagal EVRK klases 22.12, 22.13 įsigijus VL, negalima atlikti reklaminių laikraščių, skrajučių ar bukletų platinimo, pažymėtina, jog iš mokestiniam ginčui pateiktos medžiagos (pagal PVM sąskaitas faktūras) nustatyta, kad pareiškėjas, nurodydamas turėtus VL periodinių spaudos leidinių platinimui, gavo pajamų už šias veiklas: laiškų platinimas ir informacijos patikslinimas, kainynų, lapelių, bukletų, TV akcijos A4 formato lapų, vėliavėlių platinimas, bukletų bigavimas, bukletų lankstymas, kalendorių platinimas. Akivaizdu, kad pareiškėjas platino spausdintą reklaminę informacinę medžiagą, kuri laikytina neperiodinės spaudos leidiniais. Periodinis spaudos leidiny suprantamas kaip reguliariai leidžiamas tuo pačiu pavadinimu, vis naujo turinio, vienodai apipavidalintas, paprastai vienodo formato ir apimties, numeruotas bei datuotas leidinys; tai laikraštis (dienraštis, savaitraštis), žurnalas, biuletenis. Neperiodinė spauda – visos kitos įvairiausios nereguliariai leidžiamos visuomenės informavimo priemonės, įvairių pavadinimų, apimties ir formato, skirtingai įforminti leidiniai, tai gali būti knyga, brošiūra, rinkinys, lankstinukas, albumas ir pan. Taigi, pareiškėjo turėti VL „Periodinių spaudos leidinių platinimas“ nesuteikė teisės platinti ne periodinių spaudos leidinių, t. y. laiškų, lapelių, bukletų, kalendorių, informacinių laikraščių ir kitų ne periodinių spaudos leidinių, todėl ši Šiaulių AVMI sprendimo dalis yra pagrįsta.

7. Dėl PSDĮ

Pareiškėjas 2009 m. gavo 293 321 Lt kitų, ne su fotografavimo ir kalendorių įrišimo veikla, kurioms buvo įsigyti VL, ir su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių ne individualios veiklos pajamų, kurios, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsniu, nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Nuo šių pajamų pareiškėjas neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PSDĮ, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatą. Pakartotinio patikrinimo metu, užpildžiusi pareiškėjo metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2009 m., Šiaulių AVMI pagrįstai apskaičiavo 17 599 Lt mokėtinų PSDĮ.

8. Dėl Komisijos sprendimo

Komisija, įvertinusi mokestinio ginčo bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, jog mokesčių administratorius objektyviai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjo tikrintuoju laikotarpiu iš Susijusių įmonių bei kitų juridinių asmenų gautų pajamų gavimo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, įforminęs dalies paslaugų, o būtent: 2007 m.–2011 m. fotografavimo paslaugų už 467 391 Lt, kalendorių įrišimo už 1 329 478,99 Lt, 2007 m. laikraščių platinimo už 53 200 Lt, 2011 m. seminarų vedimo už 14 860 Lt, pardavimus, realiai šių paslaugų neatliko ir gavo kitų ne su pareiškėjo vykdytomis veiklomis, kurioms jis buvo įsigijęs VL, susijusių pajamų, taip pat 2007 m.–2008 m. įsigijęs VL periodinių spaudos leidinių platinimui, vykdė ne periodinių spaudos leidinių platinimo veiklą ir tokiu būdu gavo 214 474 Lt pajamų, visumą, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškėjo apmokestinimą, delspinigių apskaičiavimą ir baudų už padarytus pažeidimus skyrimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. S-198(7-161/2014), patvirtindama, kak VMI išvados nagrinėjamais mokestinio ginčo aspektais yra tinkamai ir išsamiai motyvuotos. Be to, sprendime Nr. S-198(7-161/2014) Komisija pagrįstai konstatavo, kad: Šiaulių AVMI veiksmus, susijusius su pareiškėjo informavimu apie mokesčių administratoriaus atliekamus veiksmus, patikrinimo akto įteikimu, atliko tinkamai, vadovaudamasi MAĮ nuostatomis, todėl pareiškėjo skunde pateikti argumentai dėl Šiaulių AVMI patikrinimą atlikusios specialistės padarytų procedūrinių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti; aplinkybė, kad mokestinio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, nesudaro prielaidos ir mokestinio patikrinimo metu daryti analogišką išvadą; pagal savo turinį ir pasekmes mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas yra netapačios administracinės procedūros, mokestinio patikrinimo metu ištiriamos visos aplinkybės, susijusios su mokesčių sumokėjimo teisingumu, padaromos išvados dėl padarytų / nepadarytų mokesčių įstatymų pažeidimų bei priimami galutiniai sprendimai dėl buvimo / nebuvimo mokesčių mokėtojo pareigos sumokėti atitinkamus mokesčius, tik atlikus mokestinį patikrinimą priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo sudaro teisinį pagrindą mokesčių administratoriui reikalauti iš mokesčių mokėtojo sumokėti atitinkamus mokesčius, kurių jis pats nesumokėjo nustatyta tvarka.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. balandžio 20 d. rašte Nr. (44.2)S-3381 „Dėl prašomų dokumentų pateikimo“ prašo pareiškėjo skundą atmesti.

IV

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei VMI, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių AVMI dėl sprendimų Nr. S-198(7-161/2014), Nr. 68-128 ir Nr. FR0682-40 panaikinimo, 2015 m. balandžio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8333-473/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00640-2015-1) pareiškėjo K. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – ir Teismo sprendimas).

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Teismo sprendimo, 2016 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00640-2015-1) pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Teismo sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administracinis teismui nagrinėti iš naujo.

V

Teismo posėdyje pareiškėjas K. B. rėmėsi skunde pateiktais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą, vykdant 2012 m. kovo 28 d. planinio mokestinio tyrimo užduotį Nr. MT-76, kai buvo nustatytas GPMĮ nuostatų pažeidimas, Šiaulių AVMI 2012 m. liepos 20 d. patikrinimo akte Nr. 35-29 pareiškėjui papildomai apskaičiuota 407 668 Lt GPM ir 80 69 Lt PSDĮ, iš viso – 415 737 Lt (toliau – ir patikrinimas Nr. 1) (žr. PA Nr. 35-50 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 51–81))).

Šiaulių AVMI 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. 44.1-44-36 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir sprendimas Nr. 44.1-44-36) patvirtintos 391 1181 Lt GPM ir 17 812 Lt PSDĮ sumos (žr. Šiaulių AVMI sprendimą Nr. 1 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 51–81))).

2. Atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą pagal VMI 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 68-225 „Dėl K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2012-10-15 pastabų“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-225), Šiaulių AVMI 2013 m. gegužės 10 d. patikrinimo akte Nr. 35-8 pareiškėjui papildomai apskaičiuota 391 181 Lt GPM ir 17 812 Lt PSDĮ, t. y. tiek pat, kiek sprendime Nr. 44.1-44-36 (toliau – ir patikrinimas Nr. 2) (žr. PA Nr. 35-50 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 51–81))).

Šiaulių AVMI, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas FNTT Šiaulių apygardos valdybai apžiūrai pateikė kalendorius su įmonių pavadinimais, iš kurių pajamos pareiškėjo apskaitoje ankstesnio mokestinio patikrinimo metu (PA Nr. 35-29) nebuvo užfiksuotos, 2013 m. liepos 9 d. sprendime Nr. 44.1-44/12-30 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 44.1-44/12-30) pavedė Šiaulių AVMI Gyventojų patikrinimų skyriui dėl patikrinimo akte apskaičiuotų 391 181 Lt GPM ir 17 812 Lt PSDĮ atlikti pakartotinį patikrinimą (Komisijos byla (t. 1, b. l. 83–104).

3. Šiaulių AVMI Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus (toliau – ir Skyrius) vadovas 2013 m. rugpjūčio 19 d. pavedime tikrinti Nr. 35-50 (toliau – ir Pavedimas) pavedė Skyriaus pareigūnei patikrinti pareiškėją dėl GPMĮ ir PSDĮ, patikrinimą pradedant 2013 m. rugpjūčio 19 d., baigiant – 2013 m. rugsėjo 24 d.; patikrinimas dėl priešpriešinės informacijos surinkimo buvo sustabdytas iki 2013 m. lapkričio 19 d., pratęstas nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. surinktos informacijos įvertinimui, nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. – patikrinimo akto surašymui ir užbaigimui (Komisijos byla (t. 2, b. l. 1–4)).

4. Pareiškėjui mokesčių registre esančiu jo adresu ((duomenys neskelbtini)) siųsti, be kita ko: 2013 m. rugpjūčio 20 d. registruotu laišku Nr. (42.2)S-13568 pranešimas apie mokestinį patikrinimą, 2013 m. lapkričio 19 d. registruotu laišku Nr. (42.2)S-18452 Pavedimo kopija (dėl mokestinio patikrinimo pratęsimo), tačiau pašto siuntoms grįžus neįteiktoms (pastabos „gavėjas išvykęs“, nurodytu adresu negyvena) informacija dėl Pavedimo buvo skelbiama VMI interneto tinklalapyje; pareiškėjui minėtu adresu 2013 m. gruodžio 4 d. registruotu laišku Nr. (42.2)S-19119 išsiųsti Pavedimas ir PA Nr. 35-50 su priedais (iš viso – 1 198 lapai)), tačiau pašto siuntai grįžus neįteiktai (pastabos „grąžinimas, neatsiėmė“) informacija apie tai, kad pareiškėjas kviečiamas į Skyrių susipažinti su Pavedimu ir atsiimti PA Nr. 35-50 2014 m. sausio 9 d. paskelbta VMI interneto tinklalapyje (Komisijos byla (t. 2, b. l. 5–7, 9–10, 13–15)). Pareiškėjo VMI nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 3 d. buvo išsiųsta informacija, kad ieškomas K. B., prašoma paskambinti arba atvykti pagal nurodytus rekvizitus (Skyriaus pareigūnės, atlikusios pareiškėjo patikrinimą) (Komisijos byla (t. 2, b. l. 8, 12)). Su pareiškėju susisiekti telefonu nebuvo galimybės (telefono operatoriaus informacija „sujungimas negalimas, prašome patikrinti numerį“) (PA Nr. 35-50 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 51–81))).

5. Šiaulių AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą pagal Pavedimą (tikrintas GPM, PSDĮ ir PVM nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.), 2013 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte pareiškėjui papildomai apskaičiavo 388 322 Lt GPM, t. y. 2 859 Lt mažiau, negu nurodyta sprendime Nr. 44.1-44-36, ir 17 599 Lt PSDĮ, t. y. 213 Lt mažiau, negu nurodyta sprendime Nr. 44.1-44-36 (toliau – ir patikrinimas Nr. 3), taip pat nurodyta, kad pagal MAĮ 96–98 ir 139 straipsnius ir atsižvelgiant į tai, kas nurodyta dėl neapskaičiuoto nedeklaruojamo, nedeklaruoto deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikyto mažesnio mokesčio tarifo, sumažinusio mokėtiną mokestį, pareiškėjui gali būti paskirta 10 proc.–50 proc. apskaičiuoto mokesčio sumos dydžio bauda, o už mokesčių nesumokėjimą, sumokėjimą ne laiku ar nepagrįstą mokesčių permokos grąžinimą (įskaitymą) apskaičiuoti delspinigiai. (Komisijos byla (t. 1, b. l. 51–81)). PA Nr. 35-50, be kita ko, nurodyta:

5.1. Pagal VMI turimus duomenis pareiškėjas nuo 2009 m. sausio 1 d. įregistruotas kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, nuo 2012 m. vasario 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, joje taip pat dirbo 1995 m. lapkričio 14 d. – 2000 m. vasario 29 d., 2009 m. spalio 20 d. – 2011 m. kovo 31 d. Pagal VMI turimus duomenis pareiškėjas buvo registruojamas: nuo 1999 m. sausio 1 d. kaip asmuo, įsigijęs verslo liudijimą, nuo 2004 m. sausio 4 d. kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, tačiau individualios veiklos pajamų, nuo kurių apskaičiuojamas GPM, nedeklaravo ir GPM nemokėjo.

Pareiškėjas įregistruotas PVM mokėtoju nuo 2001 m. liepos 1 d.

5.2. Pagal VMI turimus duomenis pareiškėjo sutuoktinė R. B. nuo 1995 m. rugsėjo 28 d. dirba ir iki 2013 m. birželio 18 d. buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, 2003 m. vasario 3 d. – 2011 m. gegužės 31 d. dirbo ir buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke.

5.3. Pareiškėjo faktiškai vykdyta veikla iš dalies atitinka įregistruotąją veiklą pagal įsigytus VL: 2007 metams – fotografavimo veikla (įeina į EVRK klasę 74.81), už VL sumokėta 500 Lt, periodinių spaudos leidinių platinimas (įeina į EVRK klases 22.12, 22.13), už VL sumokėta 83 Lt, knygų įrišimas, apdaila (įeina į EVRK klasę 22.23), už VL sumokėta 120 Lt; 2008 metams – fotografavimo veikla (įeina į EVRK klasę 74.20), už VL sumokėta 492 Lt, periodinių spaudos leidinių platinimas (įeina į EVRK klases 22.12, 22.13), už VL sumokėta 98 Lt, knygų įrišimas, apdaila (įeina į EVRK klasę 18.14), už VL sumokėta 118 Lt; 2009 metams – fotografavimo veikla (įeina į EVRK klasę 74.20), už VL sumokėta 863 Lt, knygų įrišimas, apdaila (įeina į EVRK klasę 18.14), už VL sumokėta 433 Lt; 2010 metams – fotografavimo veikla (įeina į EVRK klasę 74.20), už VL sumokėta 618 Lt, knygų įrišimas, apdaila (įeina į EVRK klasę 18.14), už VL sumokėta 494 Lt; 2011 metams – fotografavimo veikla (įeina į EVRK klasę 74.20), už VL sumokėta 432 Lt, knygų įrišimas, apdaila (įeina į EVRK klasę 18.14), už VL sumokėta 173 Lt, suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veikla (įeina į EVRK klases 85.51, 85.52, 85.59) už VL sumokėta 296 Lt.

5.4. Ankstesnių mokestinių patikrinimų metu pareiškėjo žodiniu paaiškinimu, jis pateikė visus turimus buhalterinės apskaitos ir kitus su vykdyta veikla susijusius dokumentus už 2004 m.–2011 metus.

5.5. Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu įformino paslaugų teikimo sandorius tik su juridiniais asmenimis: už 2007 m. – 838 800 Lt, už 2008 m. – 591 165,50 Lt, už 2009 m. – 375 568,50 Lt, už 2010 m. – 323 911,65 Lt, už 2011 m. – 584 473,75 Lt, iš viso – 2 713 919,40 Lt. Gyventojui, už įsigytus VL sumokėjus nustatyto dydžio įmokas, nuo gautų pajamų, neatsižvelgiant į jų dydį, papildomų GPM prievolių nėra, todėl sukurtas ir iš dalies galimai taikytas mokestinę naudą sandorių dalyviams teikiantis veiklos modelis. Už įformintas paslaugas pareiškėjas pajamas gavo ne iš vieno šaltinio, tačiau ženklią dalį visų jo pardavimų sudarė pajamos, gautos iš 2 susijusių įmonių (abiejų įmonių vienintele akcininke ir vadove buvo pareiškėjo sutuoktinė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2007 m. – 234 670 Lt / 27,98 proc., 2008 m. – 247 021 Lt / 41,79 proc., 2009 m. – 225 440 Lt/ 60,03 proc., 2010 m. – 2505 29 Lt / 77,34 proc., 2011 m. – 406 875 Lt / 69,61 proc. (Komisijos byla (t. 4, b. l. 146–149)) Pagal ankstesniam mokestiniam patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2007 m. sausio 3 d. – 2011 m. kovo 31 d. sandoriai buvo įforminti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011 m. balandžio 14 d. – 2011 m. gruodžio 15 d. – su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo įformintų sandorių mastas turėjo akivaizdžią įtaką apskaičiuojant minėtų susijusių ir kitų tiriamojoje dalyje nurodytų įmonių apmokestinamąjį pelną.

Pareiškėjas už įsigytus VL, sumokėjęs nustatyto dydžio įmokas, nuo 2007 m.–2011 m. deklaruotų 2 713 919,40 Lt pajamų iš veiklos pagal VL, papildomų GPM prievolių nemokėjo, o Susijusios įmonės per tą patį laikotarpį deklaravo 4 306 738 Lt pajamas, o į biudžetą mokėtino 412 Lt PM apskaičiuota tik už 2008 m. (už 2007 m., 2009 m.–2011 m. Susijusios įmonės deklaravo 126 568 Lt nuostolį), tačiau pagal VMI duomenis visų mokesčių mokėtojų vardu fiksuojamos skolos biudžetui.

Taigi, pareiškėjas ir Susijusios įmonės nesiekė vykdyti mokestinių prievolių, tuo pažeidė MAĮ 40 straipsnyje nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę.

5.6. Kritiškai vertinama tai, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje apskaičiuotas darbo užmokestis sudarė apie 100 Lt, dirbo 1995 m. lapkričio 14 d. – 2000 m. vasario 29d. ir 2009 m. spalio 20 d. – 2011 m. kovo 31 d., tačiau aktyviai atstovavo Susijusioms įmonės, įformindamas joms mokestinę naudą teikiančius sandorius.

5.7. Įvertinant pareiškėjo įformintų PVM sąskaitų faktūrų mastą, pas paslaugų užsakovus turėjo būti vykstama kasdien ir po keletą kartų, todėl kuro sąnaudos turėjo būti pakankamai ženklios, tačiau nei ankstesniam, nei pakartotiniam mokestiniam patikrinimams kuro išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikta. Pasak pareiškėjo, nepateikdamas ir neįtraukdamas į apskaitą kuro sąnaudas įrodančių dokumentų, sau padarė žalos, tačiau pagal ankstesniam mokestiniam patikrinimui pateiktus Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus už 2007 m.–2011 m. nustatyta, kad apskaitoje buvo registruojamos ir smulkios PVM atskaitą suteikiančios sumos. Pagal VMI duomenis pareiškėjui priklauso vienintelis 1984 m. gamybos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie jo techninę apžiūrą nėra, taigi, jis neeksploatuojamas mažiausiai nuo 2006 m. (techninės apžiūros istorijos duomenys kaupiami nuo 2006 m.), o todėl pareiškėjo teiginys, kad jis paslaugas teikė, vykdamas pas užsakovus, yra nepagrįstas ir tai yra dar vienas faktas, kad sandoriai ne tik su Susijusiomis įmonėmis buvo tik formalūs. Apie sutuoktinės ir Susijusių įmonių vardu registruotas transporto priemones duomenų nėra.

5.8. Pabrėžtina ir įrodanti aplinkybė, kad sandoriai su Susijusiomis įmonėmis buvo tik formalūs yra ta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo planuojama parduoti (2011 m. gegužės 31 d. akcijų pardavimo sutartis), tačiau pareiškėjas fotografavimo paslaugų per 2011 m. sausio mėn.–kovo mėn. įformino net 50 kartų už 119 525 Lt, o per 2011 m. sausio mėn. kalendorių įrišimo paslaugų – 10 000 vnt. už 92 000 Lt.

5.9. Faktas, kad pareiškėjas iki mokestinio patikrinimo deklaravęs dideles apyvartas (už 2007 m. – 838 800 Lt, už 2008 m. – 591 165,50 Lt, už 2009 m. – 375 568,50 Lt, už 2010 m. – 323 911,65 Lt, už 2011 m. – 584 473,75 Lt), nuo 2012 m. VL nebeįsigijo, vertinamas prieštaringai ir pabrėžia sandorių formalumą, o ne realios ekonominės veiklos vykdymą.

5.10. Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad per banko sąskaitas beveik visi gauti pinigai buvo išgryninami, tačiau jų panaudojimo (investavimo) faktų, t. y. nei pareiškėjo, nei jo sutuoktinės vardu naujo registruotino turto, nenustatyta.

Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu į pateiktą klausimą „Kaip buvo panaudotos ženklios išgrynintų pinigų sumos?“, pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d. Šiaulių AVMI pateiktame paaiškinime Nr. 1 raštu nurodė, kad didžioji dalis išgrynintų sumų išleista kelionėms po Latviją, Estiją, Angliją ir kitas Europos šalis, likę pinigai panaudoti buto remontui, buitinei technikai, restoranams, pramogoms ir pan. (Komisijos byla (t. 4, b. l. 150–152)).

5.11. GPM apskaičiavimas, taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas

5.11.1. Fotografavimo paslaugos

5.11.1.1. Patikrinimų Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta ir PA Nr. 35-8 nurodyti, be kita ko, tokie duomenys.

5.11.1.1.1. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad ženklią dalį su Susijusiomis įmonėmis pareiškėjo įformintų sandorių sudaro fotografavimo paslaugos, pagal PVM sąskaitų faktūrų duomenis kai kuriomis dienomis tokių sandorių įforminta net po 2 kartus per dieną. Pareiškėjas galėjo tapti samdomu darbuotoju sutuoktinės įmonėse, patirdamas tik su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas, ir tuo būtų pagrįsta veiklą vykdančių ir pelno siekiančių subjektų ekonominė prasmė. Sukurtas veiklos modelis leido Susijusioms įmonėms išvengti mokesčių mokėjimo (gauta mokestinė nauda), nors įprastinėmis rinkos sąlygomis analogiški sandoriai, kai ekonominę veiklą vykdančio ūkio subjekto siekiamybė yra kuo didesnis pelnas, nebūtų sudaromi. Pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d. paaiškinime nurodė, kad „mano paslaugos sutuoktinei priklausančioms įmonėms buvo teikiamos todėl, kad tai buvo mano sugalvotas verslas“. Su Susijusiomis įmonėmis įforminta fotografavimo paslaugų: 2007 m. už 115 780 Lt, 2008 m. už 101 886 Lt, 2009 m. už 118 080 Lt, 2010 m. už 74 865 Lt, 2011 m. už 71 235 Lt (Komisijos byla (t. 4, b. l. 153–171)). Pagal Susijusių įmonių buvusių ir esamų darbuotojų rašytinius paaiškinimus (Komisijos byla (t. 4, b. l. 172–177)) ir pareiškėjo rašytinius paaiškinimus jo sutuoktinės įmonėse fotografai nedirbo, o visos fotografavimo paslaugos buvo perkamos iš pareiškėjo; nė vienas iš sutartis ir PVM sąskaitas faktūras pasirašiusių Susijusių įmonių darbuotojų negalėjo pasakyti, kam ir kokios konkrečiai fotografavimo paslaugos buvo suteiktos, nes nuotraukų nematė, tačiau teigė, kad galėjo būti skaitmeninė įformintų fotografavimo paslaugų suteikimo išraiška, fotomedžiagos gavimo ir kaupimo faktas jiems yra nežinomas; buvusi Reklamos skyriaus direktorė paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ieškojo klientų, kuriems reikalinga reklama ir, suderinus visus klausimus, visa surinkta informacija buvo perduodama dizaineriui ir pareiškėjo paslaugų nereikėjo, ji su pareiškėju sėdėjo viename kabinete ir jis buvo kaip patariamasis asmuo reklamos teikimo klausimais. Pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d. pateiktame paaiškinime teigė, kad „už ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos–faktūros už fotopaslaugas negaliu įvardinti“ (Komisijos byla (t. 4, b. l. 150–152)). Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas teigė, kad visa fotosesijų medžiaga buvo perduodama įmonės dizaineriui USB rakto pagalba, o CD patalpinta fotomedžiaga laikoma įmonės buveinėje (ankstesnio mokestinio patikrinimo metu buvo parodyta nuotrauka, kurioje matyti diskų stovas). Tai reiškia, kad sudaryta situacija, kai įsitikinti kiekviena PVM sąskaita faktūra įformintos fotografavimo paslaugos pagrįstumu nėra galimybės. Aplinkybė, įrodanti, kad pačiai Susijusiai įmonei fotografavimo paslaugų galėjo būti suteikta – patikrinimui pateikti 3 reklaminių leidinių pavyzdžiai (skrajutės, stoveliai, vėliavėlės ir pan.) su matomu informacijos linijos 1616 (kuria pristatoma pagrindinė UAB “ (duomenys neskelbtini) ” veikla) logotipu, kuriose fotografavimo paslaugų elementų yra tik viename leidinyje (PA Nr. 35-50 7 priedo 1 lapas (Komisijos byla (t. 4, b. l. 178))). Pareiškėjas teigė, kad juridiniai asmenys neva nenorėjo samdyti VL turintį fizinį asmenį, todėl fotografavimo paslaugų užsakymai buvo atliekami per Susijusias įmones, tačiau pagal patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad minėtų paslaugų užsakovai buvo Šiaulių apskrityje gerai žinomos įmonės: (duomenys neskelbtini), UAB (buvęs pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB spaustuvė „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos Lietuvoje registruotos įmonės.

5.11.1.1.2. 2007 m.–2011 m. dėl fotografavimo paslaugų su Susijusiomis įmonėmis sudarytų sutarčių (ant sutarčių padarytos žymos mokestinį patikrinimą atlikusio pareigūno spaudu ir parašu) 2 punkte nurodyta, kad pareiškėjui įsipareigojama pateikti norimą medžiagą ar objektus fotografavimui, bet ankstesniam mokestiniam patikrinimui tokia medžiaga nepateikta. Tik su Susijusiomis įmonėmis sudarytų sutarčių 3.1. punkte nurodyta, kad užsakovui pateiktinos skaitmeninės nuotraukos, kurios turėtų būti įrašytos į CD.

5.11.1.1.3. Dėl fotografavimo paslaugų išraiškos, paslaugų teikimo aplinkybių ir su jomis susijusių darbų organizavimo nustatymo buvo surinkta priešpriešinė informacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla (t. 4, b. l. 181)), AB spaustuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla (t. 4, b. l. 182–183)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla (t. 4, b. l. 184–186)). Patikrinimui pateikti reklaminiai prekių katalogai, ryšių ir maitinimo įstaigų paslaugų reklama ir kita analogiška reklaminė medžiaga, pagrindžianti pareiškėjo fotografavimo paslaugų teikimą keliems ūkio subjektams, o ne Susijusioms įmonėms. Patikrintų įmonių vadovai nurodė, kad pareiškėjas atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios taip pat buvo perkamos įvairios su reklama susijusios paslaugos, todėl pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintos su fotografavimu susijusios paslaugos galimai dubliavosi. Minėtos įmonės su pareiškėju visiškai atsiskaitė banko pavedimais.

5.11.1.1.4. Patikrinimo Nr. 2 metu nuvykta į FNTT Revizijų skyrių ir nustatyta 860 per 2007 m.–2011 m. su Susijusiomis įmonėmis įformintų PVM sąskaitų faktūrų (PA Nr. 35-50 26 priedas (Komisijos byla (t. 6, b. l. 83–t. 10, b. l. 157)), kuriose neužfiksuotas įformintų fotografavimo paslaugų turinys ir rezultatas kiekybine išraiška, t. y. jose neatsispindimas ūkinės operacijos turinys. Patikrinimo Nr. 2 metu pareiškėjui Šiaulių AVMI 2013 m. vasario 19 d. rašte Nr. (42.2)S-2536 (toliau – ir Raštas) nurodyta pateikti papildomus duomenis, dokumentus ir informaciją dėl fotografavimo paslaugų (fotografavimo užsakovų, o būtent Susijusių įmonių užsakymus fotografavimui, t. y. pateikti užsakymus fotografavimui su užsakovų pateikta norima medžiaga ar nurodytais objektais fotografavimui), nurodyta patikslinti fotografavimo paslaugų duomenis pagal kiekvieną su fotografavimo paslaugų užsakovu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) įformintą PVM sąskaitą faktūrą, t. y. nurodyti fotografavimo paslaugų turinį ir rezultatą kiekybine išraiška. Pareiškėjas 2013 m. kovo 5 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad Rašte prašomos informacijos (dėl fotografavimo paslaugų) pilnai pateikti negali, nes prašomi dokumentai pateikti FNTT ir teigė, galintis pateikti konkrečiais pavadinimais pažymėtas CD laikmenas (Komisijos byla (t. 12, b. l. 11)); su paaiškinimu pateiktas FNTT Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, tačiau jame Rašte prašomi pateikti užsakymai fotografavimui su užsakovų pateikta norima medžiaga ar nurodytais objektais fotografavimui nebuvo užfiksuoti, t. y. nebuvo perduoti (Komisijos byla (t. 12, b. l. 12–13)). Pareiškėjas 2013 m. kovo 6 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad užsakymai fotografavimui buvo duodami žodžiu, t. y. pareiškėjas teikė prieštaringą informaciją (Komisijos byla (t. 12, b. l. 23–24)).

Iš pateiktų faktų darytina išvada, kad Sutartyse dėl fotografavimo paslaugų teikimo 2.1. punkte nustatytas užsakovo įsipareigojimas pateikti norimą medžiagą ar nurodyti objektus fotografavimui (Komisijos byla (t. 12, b. l. 1–10)) yra tik formalumas ir nebuvo vykdomas, t. y. užsakymų fotografavimui nėra, minėtos sutartys – formalios. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas papildomų duomenų, dokumentų ir informacijos patikrinimui Nr. 2 nepateikė, jo Susijusioms įmonėms išrašytos PVM sąskaitos faktūros už tariamas fotografavimo paslaugas yra formalios, nepatvirtinančios ūkinės operacijos turinio ir neturinčios juridinės galios.

Pareiškėjo veiksmai patikrinimų Nr. 1 ir Nr. 2 metu, susiję su papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimu, vertinami kaip MAĮ 40 straipsnyje nustatytos pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymuose suteiktų teisių ir vykdyti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas, nevykdymas.

5.11.1.2. Patikrinimo Nr. 3 metu, atsižvelgiant į pareiškėjo pastabas dėl PVM sąskaitose faktūrose įformintų fotografavimo paslaugų ir į Apžiūros protokole nurodytą informaciją, siekiant nustatyti, ar informacija užfiksuota FNTT apžiūrai pateiktose CD laikmenose yra ir kaip susijusi su pareiškėjo ir Susijusių įmonių veikla, atrankos būdu Apžiūros protokole 18 nurodytų įmonių (atsižvelgta į mokesčių mokėtojų identifikavimo pagal pavadinimą galimybę ir didesnį pateiktų CD kiekį) išsiųsti paklausimai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas operatyvus patikrinimas. Pareiškėjas prašytos informacijos dėl fotografavimo ir kalendorių neteikė, todėl reikalinga informacija buvo renkama mokesčių administratoriaus iniciatyva.

5.11.1.2.1. Didžiausias Apžiūros protokole nurodytas CD laikmenų kiekis su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ – 98. Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu dėl fotografavimo paslaugų išraiškos, paslaugų teikimo aplinkybių ir su jomis susijusių darbų organizavimo nustatymo priešpriešinė informacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surinkta (Komisijos byla (t. 4, b. l. 181)). Bendrovės vadovas paaiškinime nurodė, kad įmonė iš pareiškėjo pirko fotografavimo paslaugas, už kurias kas mėnesį gaudavo reklaminį leidinį, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras bendrovė apmokėdavo už minėtų leidinių tiražavimą (per mėnesį apie 10 000 vnt., kaina apie 0,50 Lt–0,60 Lt už vnt.), plakatus, žymeklius ir kt., kad visą perkamų paslaugų procesą (išskyrus reklamuojamų produktų pateikimą ir fotosesijai reikalingų patalpų suradimą) organizuodavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo pareiškėjas. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ fotografavimo paslaugų nepirko. Pareiškėjas 2008 m. sausio 29 d. – 2010 m. kovo 5 d. už fotografavimo paslaugas tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino 25 PVM sąskaitas faktūras už 29 006 Lt (Komisijos byla (t. 12, b. l. 42–66)), todėl daroma išvada, kad FNTT pateiktose 98 CD laikmenose yra pareiškėjo patalpinti fotofailai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudodama pareiškėjo darytomis skaitmeninėmis fotonuotraukomis, 2008 m. sausio 29 d. – 2010 m. kovo 5 d. už (duomenys neskelbtini)leidinius, plakatus, vizitines korteles, žymeklius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino 26 PVM sąskaitas-faktūras už 110 683 Lt.

5.11.1.2.2. Antras didžiausias Apžiūros protokole nurodytas CD laikmenų kiekis su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ – 70, šio pavadinimo parduotuvių tinklo savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas PVM sąskaitas faktūras už fotografavimo paslaugas įformino tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (preziumuojama, kad fotografavimo paslaugos taip pat susijusios su mėnesiniais prekių reklaminiais leidiniais), todėl daroma išvada, kad FNTT pateiktose 70 CD laikmenose yra pareiškėjo patalpinti foto failai.

5.11.1.2.3. Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu pagal patikrinimui pateiktus dokumentus pareiškėjo įformintų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatyta, todėl ši įmonė dėl priešpriešinės informacijos surinkimo pasirinkta dėl vieno iš didžiausio FNTT apžiūrai pateikto CD laikmenų kiekio (su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 55 CD laikmenos). Operatyvus patikrinimas atliktas, siekiant nustatyti, kaip FNTT pateiktose 55 CD laikmenose užfiksuota informacija susijusi su pareiškėjo galimai teiktomis fotografavimo paslaugomis ir surinkti informaciją apie įmonės sandorius su Susijusiomis įmonėmis (Komisijos byla (t. 12, b. l. 67–68)). Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registre „Pirkimo faktūrų žurnalas“ už 2007 m.–2011 m. į apskaitą įtrauktos 59 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintos PVM sąskaitos faktūros už 107 190,82 Lt (Komisijos byla (t. 12, b. l. 69–124)), sandorių su pareiškėju nenustatyta. Pasak UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (kaip ir kitų patikrinimo akte minėtų įmonių, kuriose buvo atlikti operatyvūs patikrinimai, vadovai), pareiškėjas atstovavo Susijusioms įmonėms, o užsakomus fotografavimo darbus atlikdavo atsiųstas asmuo – pareiškėjas. Pagal operatyviam patikrinimui pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ fotografavimo paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą už 200 Lt (be PVM), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pagal 2011 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą už 300 Lt (be PVM) ir 2011 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už 2 400 Lt (be PVM), iš viso fotografavimo paslaugų įsigijo už 2 900 Lt (be PVM) arba 2,71 proc. visų įformintų įsigijimų pagal 3 PVM sąskaitas faktūras (Komisijos byla (t. 12, b. l. 125–127)). FNTT pateiktose 55 CD laikmenose pareiškėjo patalpinti foto failai, kurių vertinė išraiška per 2007 m.–2011 m. sudarė 2 900 Lt (be PVM), atspindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu pateiktos reklaminės medžiagos pavyzdžius, kuriuose matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas ir baldų fotonuotraukos, kurios kartojasi, t. y. panaudota ta pati fotonuotrauka, skiriasi tik jų reklamavimo eiliškumas. Operatyvaus patikrinimo metu pateikti kiti reklaminiai gaminiai, kuriuose matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas ir tekstinė informacija, baldų fotonuotraukų nėra (pateikti 3 rūšių etikečių, po 2 rūšis plakatų ir lipdukų, maišelis, kortelės lietuvių ir latvių kalbomis, lapai).

5.11.1.2.4. Iš gautų 17 atsakymų (atsakymo nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (FNTT su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)” pateiktos 3 CD laikmenos), pagal turimus duomenis, tikėtina, kad įmonė veiklos nevykdo)): 6 įmonės nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir Susijusiomis įmonėmis nebuvo, t. y. iš viso 39 CD laikmenose patalpinti fotofailai nėra susiję su patikrinimo dalyku; 6 įmonės pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad įsigytos informacijos skelbimo telefonu (duomenys neskelbtini), reklamos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini)reklamos gamybos paslaugos ar su fotografavimu nesusijusios prekės; 5 įmonės pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad įsigyti bukletai, knygelės, skrajutės, reklaminiai leidiniai:

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta knygelių „(duomenys neskelbtini)“ A5, bukletų, vizitinių kortelių, įvairių blankų už 15 435 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 12, b. l. 151–164)); informacijos apie paslaugas teikusio ir realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavusio asmens vardą ir pavardę nepateikta, kiek FNTT pateiktose 7 CD laikmenose galėtų būti fotografavimo elementų, patalpintų vienos rūšies knygelėje „(duomenys neskelbtini)“ A5 ir buklete, nenustatyta;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal Susijusių įmonių įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta informacijos skelbimo telefonu 1616 ir reklamos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paslaugų bei bukletų už 4 148 Lt (be .PVM), t, y. sandorių su pareiškėju nebuvo (Komisijos byla (t. 12, b. l. 165–185)), informuota, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo pareiškėjas; kiek FNTT pateiktose 10 CD laikmenose galėtų būti fotografavimo elementų, patalpintų vienos rūšies buklete, nenustatyta;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal Susijusių įmonių įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta informacijos skelbimo telefonu 1616 ir reklamos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paslaugų, kalendoriukų, kliento kortelių, nuolaidų kortelių, plakatas, Europos Bendrijos prekių ženklo logotipas, puodelių, stendo nuomos paslaugą, filtrų arbatai ir pan. prekių už 13 811,40 Lt (be PVM), t. y. iš Susijusių įmonių pirktos reklamos, maketavimo, spausdinimo paslaugos, sandorių su pareiškėju nebuvo; informuota, kad Susijusios įmonės fotografavimo paslaugų neatliko (Komisijos byla (t. 12, b. l. 186–t. 13, b. l. 10)), t. y. 3 CD laikmenose patalpinti fotofailai nesusiję su patikrinimo dalyku;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas-faktūras įsigyta informacijos skelbimo telefonu 1616 ir reklamos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paslaugų už 648 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 11–13)), t. y. 7 CD laikmenose patalpinti fotofailai nėra susiję su patikrinimo dalyku;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta kainų etikečių, kirtimo formų, kainų etikečių, kortelių akcija, kainelių, bukletų už 8 708,62 Lt (be PVM); informacijos apie paslaugas teikusio ir realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavusio asmens vardą ir pavardę nepateikta (Komisijos byla (t. 13, b. l. 14–20)); kiek FNTT pateiktose 13 CD laikmenose galėtų būti fotografavimo elementų, patalpintų vienos rūšies buklete, nenustatyta;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta bukletų už 1 100 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 21–22)), informacijos apie paslaugas teikusio ir realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavusio asmens vardą ir pavardę nepateikta; kiek FNTT pateiktose 6 CD laikmenose galėtų būti fotografavimo elementų, patalpintų vienos rūšies buklete, nenustatyta;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ (viešbutis „(duomenys neskelbtini)“) nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „v“ įformintą PVM sąskaitą faktūrą įsigyta 50 vnt. žemėlapių už 50 Lt (be PVM) ir pateikė pavyzdį, kuriame fotografavimo elementų nėra (Komisijos byla (t. 13, b. l. 23–28)), t. y. 3 CD laikmenose patalpinti fotofailai nėra susiję su patikrinimo dalyku;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal Susijusių įmonių įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta atvirukų ir vokų su užrašais už 1 137 Lt (be PVM), informuota, kad pirkti atvirukai buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu ir skirti sveikinimams Šv. Kalėdų, Naujųjų metų proga (Komisijos byla (t. 13, b. l. 29–34)), t. y. fotografavimo elementų ir sandorių su pareiškėju nebuvo ir 3 CD laikmenose patalpinti fotofailai nėra susiję su patikrinimo dalyku;

– (duomenys neskelbtini) S. A. mokykla nurodė, kad pagal Susijusių įmonių įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta tušinukų, marškinėlių, užrašų knygų už 2 504,42 Lt (be PVM), ant kurių buvo atspausdinamas mokyklos pavadinimas mokyklos reprezentacijai (Komisijos byla (t. 13, b. l. 35–40)), t. y. fotografavimo elementų ir sandorių su pareiškėju nebuvo ir 3 CD laikmenose patalpinti fotofailai nesusiję su patikrinimo dalyku;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal Susijusių įmonių įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta kortelių, etikečių, kortelių „pigiau“, įvairių formatų plakatų, kainų žymeklių, leidinio „(duomenys neskelbtini)“ maketavimo ir tiražavimo paslaugų, meniu fotografavimo, maketavimo ir spausdinimo paslaugų, „Pica“ fotografavimo ir maketavimo paslaugų, įvairių bukletų, kainų etikečių, kortelių, kuponų, įvairių skrajučių, anketų, atviručių, kalėdinio leidinio tiražavimo paslaugų, fotografavimo ir maketavimo paslaugų, reklaminių stovelių, saldainių dėžučių aplankų už 324 108,10 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 41–116)), informacijos apie paslaugas teikusio ir realiai Susijusioms įmonėms atstovavusio asmens vardą ir pavardę nepateikta; FNTT pateiktose 3 CD laikmenose patalpinti fotofailai, kurių vertinė išraiška pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas 3 meniu fotografavimo ir maketavimo paslaugas sudarė 920,80 Lt (be PVM) ir 2 fotografavimo paslaugas sudarė 850 Lt (be PVM) arba 0,55 proc. visų įformintų įsigijimų ir galimai atspindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus reklaminius pirkinius (meniu, bukletai, skrajutės, plakatai, leidinius ir pan.);

– D. B. įmonė nurodė, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. įformintas reklamos gamybos paslaugas įsigyti reklaminiai katalogai (apie 30 vnt., el. paštu pateikti 8 lapai, kuriose matyti su įmonės veikia susijusios fotonuotraukos), kad buvo bendraujama telefonu, susitikus ir el. paštu, bet informacijos apie realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavusį asmenį nepateikta (įmonės atstovai neatsiminė), kad iš pradžių sumaketuota, o paskui atspausdinta, t. y. sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvol; daroma išvada, kad FNTT pateiktose 3 CD laikmenose patalpinti pareiškėjo fotofailai, kurių vertinė išraiška pagal D. B. įmonei įformintas 2 reklamos gamybos paslaugas sudarė 1 410 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 117–120)), atspindi D. B. įmonės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose įformintą reklamos gamybą.

5.11.1.2.5. Pagal kai kuriuos Apžiūros protokole nurodytus CD laikmenų pavadinimus neidentifikuotiems, nes su tokiu pavadinimu ar jo fragmentu registruota daug ūkio subjektų (CD laikmenos su pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“ (15 CD laikmenų), „(duomenys neskelbtini)“ (11 CD laikmenų), „(duomenys neskelbtini)“ (15 CD laikmenų), „(duomenys neskelbtini)“ (5 CD laikmenos), „(duomenys neskelbtini)“ (9 CD laikmenos), „(duomenys neskelbtini)“ (5 CD laikmenos), išregistruotiems (UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 CD), AB “ (duomenys neskelbtini)” (6 CD) ir kt.) arba su abstrakčiais CD laikmenų pavadinimais (CD laikmenos su pavadinimais „Joniškis“ (9 CD laikmenos), „Kalendoriai“ (21 CD laikmenos), „(duomenys neskelbtini)” (6 CD laikmenos), „(duomenys neskelbtini)“ (3 CD laikmenos) ir pan.) mokesčių mokėtojams paklausimai nebuvo siųsti.

5.11.1.3. Įforminto fotografavimo paslaugų masto palyginimui: UAB „(duomenys neskelbtini)“ fotografavimo darbai reklaminiams parduodamų prekių leidiniams 2008 m. sausio 29 d. – 2010 m. kovo 5 d. vyko kiekvieną mėnesį ir pareiškėjas už fotografavimo paslaugas įformino 25 (arba kas mėnesį po vieną) PVM sąskaitas faktūras už 29 006 Lt (Komisijos byla (t. 12, b. l. 42–66)); per tą patį laikotarpį pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino 417 PVM sąskaitas faktūras už 233 836 Lt (per mėnesį apie 17 PVM sąskaitų faktūrų); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (FNTT pateiktos 55 CD laikmenos) fotografavimo paslaugų iš Susijusių įmonių įsigijo už 2 900 Lt (be PVM) pagal 3 PVM sąskaitas faktūras (Komisijos byla (t. 12, b. l. 125–127)).

5.11.1.4. Pareiškėjas FNTT apžiūrai pateikė dėžę su CD laikmenomis, tuo deklaruodamas, kad Susijusioms įmonėms ne tik įformino (mokestinio ginčo esmė), bet ir teikė fotografavimo paslaugas. Pagal ankstesniam mokestiniam patikrinimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad pareiškėjas fotografavimo paslaugas įformindavo tiesiogiai (pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, FNTT pateiktos 98 CD laikmenos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, FNTT pateikta 70 CD laikmenų). Patikrinimo Nr. 3 metu nustatyta, kad dalį šių paslaugų (pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, FNTT pateiktos 55 CD laikmenos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, FNTT pateiktos 3 CD laikmenos) įformindavo pačios Susijusios įmonės. FNTT pateiktose CD laikmenose yra patalpinti fotofailai, tačiau, įvertinus patikrinimo Nr. 3 metu surinktą informaciją, daroma „išvada, kad pareiškėjo fotografavimo paslaugos, atstovaujant Susijusioms įmonėms, sudarė maksimaliai iki 3 proc. nuo visų joms įformintų fotografavimo paslaugų pardavimų (pagal UAB “ (duomenys neskelbtini)”, UAB “ (duomenys neskelbtini)” duomenis), o kita dalis šių paslaugų galimai susijusios su asmenine fotografavimo praktika, kuriai pareiškėjas buvo įsigijęs VL ir šiuo atveju gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą.

5.11.1.5. Patikrinimo Nr. 3 metu apskaičiuojama, kad pareišikėjo fotografavimo paslaugos, atstovaujant Susijusioms įmonėms, sudarytų: 2007 m. – 3 473 Lt (115 780 Lt x 3 proc.), 2008 m. – 3 057 Lt (101 886 Lt x 3 proc.), 2009 m. – 3 542 Lt (118 080 Lt x 3 proc.), 2010 metais – 2 246 Lt (74 865 Lt x 3 proc.), 2011 m. – 2 137 Lt (71 235 Lt x 3 proc.), t. y. maksimaliai iki 3 proc. nuo visų Susijusioms įmonėms įformintų fotografavimo paslaugų pardavimų (Komisijos byla (t. 4, b. l. 153–171)).

Apžiūros protokole nenurodyta, kad pateiktos CD laikmenos su pavadinimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ankstesniame patikrinimo akte padaryta išvada, kad tiesiogiai šioms įmonėms pareiškėjas fotografavimo paslaugų neteikė, nekeičiama. Be to, iš ankstesnio ir pakartotinių mokestinio patikrinimų metu surinktos priešpriešinės informacijos pasitvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusios Reklamos skyriaus direktorės paaiškinime nurodyta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo ieškoma klientų, kuriems reikalinga reklama ir, suderinus visus klausimus, visa surinkta informacija buvo perduodama dizaineriui ir šiuo atveju pareiškėjo paslaugų nereikėjo; kad ji su pareiškėju sėdėjo viename kabinete ir jis buvo kaip patariamasis asmuo reklamos teikimo klausimais (Komisijos byla (t. 4, b. l. 174–175)).

5.11.1.6. Įvertinus pateiktų apskaitos dokumentų, sutarčių su Susijusiomis įmonėmis, bankų pateiktą ir VMI duomenų bazėje esančius duomenis, mokestinių patikrinimų metu surinktą priešpriešinę informaciją, t. y., kad pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d., 2013 m. kovo 5 d. ir 2013 m. kovo 6 d. paaiškinimuose nurodė prieštaringą informaciją, kad jis neįvykdė Rašte nurodyto reikalavimo ir papildomų duomenų, dokumentų ir informacijos patikrinimui nepateikė, kad jis tiesiogiai Susijusioms įmonėms fotografavimo paslaugų neteikė, nes FNTT apžiūrai nepateikė CD laikmenų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimais, kad jis prieš pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą pasididino šios įmonės skolą sau iki 308 490 Lt ir neapmokėtoji dalis galimai yra visų formalių sandorių dalis, kad Susijusių asmenų paslaugos galimai dubliavosi, be to, mokestinę naudą teikusį veiklos modelį organizavo, sandorius įformino ir Susijusioms įmonėms atstovavo tas pats asmuo, t. y. pareiškėjas, konstatuojama, kad pareiškėjas Susijusioms įmonėms įformino 97 proc. fotografavimo paslaugų teikimą, realiai jų neatlikdamas, ir gavo kitas, ne su fotografavimo veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas. Vadovaujantis MAĮ 69 straipsniu, neatsižvelgiama į formaliai sudarytus sandorius, ir, vadovaujantis GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, nuo minėtų pajamų, t. y. 2007 m. nuo 112 307 Lt (115 780 Lt x 97 proc.), 2008 m. nuo 98 829 Lt (101 886 Lt x 97 proc.), 2009 m. nuo 114v538 Lt (118v080 Lt x 97 proc.), 2010 m. nuo 72 619 Lt (74 865 Lt x 97 proc.), 2011 m. nuo 69 098 Lt (71 235 Lt x 97 proc.), kurios pripažįstamos kaip kitos, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos ir apmokestinamos standartiniu pajamų mokesčio tarifu, pareiškėjui papildomai apskaičiuojamas į biudžetą mokėtinas GPM (pareiškėjo GPM prievolė už 2007 m.–2011 m. nurodyta PA Nr. 35-50 24 priede, t. y. mokestinio patikrinimo metu užpildytose pareiškėjo metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2007 m.–2011 m. (Komisijos byla (t. 6, b. l. 52–81)).

5.11.2. Laikraščių platinimo paslaugos

5.11.2.1. Pagal ankstesniam mokestiniam patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. dideliais kiekiais įformino laikraščių platinimo paslaugas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 kartus po 10 000 vnt. už 14 400 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 kartus iš viso 90 000 vnt. už 25 200 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 kartus po 10 000 vnt. už 13 600 Lt (Komisijos byla (t. 5, b. l. 1–11)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 kartus po 10 000 vnt. už 13 100 Lt, 10 000 vnt. laikraščių brošiūravimas už 3 100 Lt, iš viso už 69 400 Lt. Pagal iš AB „Ūkio bankas“ gautus išrašus nustatyta, kad visos užsakovės su pareiškėju visiškai atsiskaitė banko pavedimais.

5.11.2.2. Užsakovių vadovai su pareiškėju pasirašė sutartis dėl laikraščių platinimo, kuriose buvo nustatyta, kad pareiškėjas atliks laikraščių, kuriuos užsakovės įsipareigojo jam pateikti, platinimą (Komisijos byla (t. 5, b. l. 12–14)). Dėl informacijos surinkimo apie paslaugų suteikimo pagrįstumo minėtose įmonėse buvo inicijuoti operatyvieji patikrinimai, kurių metu laikraščių įgijimo ir perdavimo platinimui faktą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užsakovių atsakingi asmenys paaiškinimuose teigė, kad laikraščiuose buvo publikuojama informacija apie jų teikiamas paslaugas, tačiau su laikraščių platinimu susijusių aplinkybių dėl to, kad tai vyko prieš keletą metų, smulkiau paaiškinti negalėjo, todėl iki operatyvių patikrinimų pabaigos pateikė patikslintas PM ir PVM atitinkamų ataskaitinių laikotarpių deklaracijas, išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų teigimu, laikraščių pagaminimu rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. birželio 26 d. pasirašytoje sutartyje Nr. 07/AP nustatyta, kad visos pajamos, gautos iš klientų skambučių, atitenka pastarajai įmonei, t. y. mainais už peradresuojamus bendrovei besidominčių renovacijos ar statybos klausimais skambučius, todėl informacinis laikraštis pagamintinas nemokamai. Patikrinimo metu pateikti 2007 m. liepos 20 ir lapkričio 2 8d. atliktų darbų (pagamintų laikraščių) priėmimo aktai Nr. 2007/AP1 ir Nr. 2007/AP2.

5.11.2.3. Įvertinus pateiktų apskaitos dokumentų, sutarčių su klientais, bankų pateiktą ir surinktą priešpriešinę informaciją, ankstesnio mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas įformino laikraščių platinimo paslaugų teikimą, realiai jų neatlikdamas, ir gavo ne su minėta veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta, vadovaujantis MAĮ 69 straipsniu, neatsižvelgiant į formaliai sudarytus sandorius, vadovaujantis GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, nuo minėtų 53 200 Lt (14 400 Lt + 25200 Lt + 13600 Lt) pajamų, kurios pripažįstamos kaip kitos, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos ir apmokestinamos standartiniu pajamų mokesčio tarifu, pareiškėjui papildomai apskaičiuojama į biudžetą mokėtiną GPM (pareiškėjo GPM prievolė už 2007 m. nurodyta PA Nr. 35-50 24 priede).

Sprendime Nr. 68-225 nurodyta, kad pareiškėjas papildomos informacijos apie laikraščių platinimo paslaugas skunde nepateikė ir konstatuota, kad Šiaulių AVMI pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio nuostatas ir dėl šios dalies nepavedė atlikti pakartotinio patikrinimo.

5.11.3. Seminarai

5.11.3.1. Pagal patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. įformino seminaro paslaugų už 65 305,25 Lt šiems juridiniams asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (reg. (duomenys neskelbtini)) už 7 090 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (reg. (duomenys neskelbtini)) už 31 785 Lt, UAB “ (duomenys neskelbtini)” (reg. (duomenys neskelbtini)) už 11 570,25 Lt ir susijusiai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 14 860 Lt (Komisijos byla (t. 5, b. l. 15–18)). Pareiškėjas į ankstesnio mokestinio patikrinimo metu pateiktą klausimą „Ar galite pateikti atitinkamą kvalifikaciją ar įgytų žinių patvirtinančių diplomų, pažymėjimų ir pan.?“ 2012 m. kovo 29 d. paaiškinime raštu nurodė, kad paslaugos atliktos, turint bendrą 20 m. vadybos patirtį ir aplankytų seminarų kiekį, prašomų dokumentų nepateikė; pasak pareiškėjo, jo išsilavinimas yra susijęs su veterinarija (Komisijos byla (t. 4, b. l. 150–152)). Įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti seminarų pavadinimai: „Pozityvus požiūris į darbą, emocijos ir veiklos efektyvumo didinimas“, „Pardavimų veiklos efektyvumo didinimo projekto eigos detalizavimas“, susijusioje įmonėje – „koučerio paslaugos“ dėl darbuotojų profesinės kvalifikacijos ir asmeninių pardavimo įgūdžių tobulinimo. Patikrinimo metu pateikta seminarų medžiaga įvardyta „Kodėl mes, gimę laisvi, tampame savo pačių įkaitais“.

5.11.3.2. Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu dėl informacijos surinkimo apie paslaugų suteikimo realumą ir pagrįstumą buvo išsiųsti paklausimai Vilniaus AVMI ir Kauno AVMI. Iš surinktos priešpriešinės informacijos (Komisijos byla (t. 4, b. l. 184–191)) nustatyta, kad formaliai seminarų vedimo detalės (laikas, vieta, seminaro medžiagos pavadinimas) atitinka sutartyse (Komisijos byla (t. 5, b. l. 19–26)) ir PVM sąskaitose faktūrose (Komisijos byla (t. 5, b. l. 15–18)) nurodytus sandorio parametrus. Įvertinus VMI duomenų bazėje turimus duomenis apie minėtose įmonėse darbuotojams mokėtą mažesnį negu vidutinis darbo užmokestį (vienas iš svarbesnių motyvacinių dalykų darbe) ir surinktą priešpriešinę informaciją įmonėse (seminaras vyko žodine paskaitų forma kelias dienas po keletą valandų, pareiškėjas pristatinėjo savo vizijas ir rekomendacijas, jokios kitos dalomosios seminaro medžiagos ir formos nepateikė), gauta nauda iš galimai vestų seminarų ir toks investicijos tikslas kelia abejonių, nes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teigimu, seminare dalyvavo 6 darbuotojai, iš kurių 3 jau nebedirba, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teigimu, seminare dalyvavo 3 darbuotojai, nors finansinė padėtis kritiška, nes VMI pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje nurodytas 342 831 Lt 2011 m. veiklos nuostolis, o įforminto seminaro kaina – 31 785 Lt.

5.11.3.3. Pareiškėjas tokio pobūdžio paslaugas sutuoktinės įmonės darbuotojams galėjo tiesiog teikti, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 m. nurodė 72 085 Lt veiklos nuostolio (įforminto seminaro kaina – 14 860 Lt), vidutinis darbuotojų (PM už 2011 m. deklaruotas vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius – 8,9) darbo užmokestis sudarė tik 635 Lt, kad Informacijos skyriaus direktorė (UAB “ (duomenys neskelbtini)” dirbo 2003 m. spalio 1 d. – 2011 m. sausio 3 d., nuo 2011 m. sausio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“) rašytiniame paaiškinime (Komisijos byla (t. 4, b. l. 172–173)) nurodė, kad nei ji, nei jos skyriaus (dirbo iki 6 žmonių), nei, kiek jai buvo žinoma, kiti darbuotojai (Reklamos skyriaus direktorė, dizaineris, finansininkas) mokymo kursų nelankė, nors sutartį (PA Nr. 35-50 15 priedo 1 lapas (Komisijos byla (t. 5, b. l. 19))) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2011-118 (PA Nr. 35-50 14 priedo 1 lapas (Komisijos byla (t. 5, b. l. 15))) su pareiškėju pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. spalio 3 d. pasirašytoje sutartyje Nr. KT-11/6 dėl darbuotojų profesinės kvalifikacijos ir asmeninių pardavimo įgūdžių tobulinimo nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir per nustatytą terminą, mokymų pradžia – 2011 m. spalio 17 d., pabaiga – 2011 m. spalio 24 d.; sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad mokymų, už kuriuos apskaičiuotos mokėtinos kainos, trukmė – 27 val.: I etapo paslaugos „Esamos situacijos analizė įmonėje“ trukmė – 8 val., II etapo paslaugos „Analizės rezultatų apibendrinimas“ trukmė – 3 val., III etapo paslaugos „Darbuotojų įgūdžių ugdymas“ trukmė – 16 val. Sutarties dalykas įformintas 2011 m. spalio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje, PSLG Nr. 2011-118, bendra suma – 17 980 Lt (iš jų – 3 120 Lt PVM) (Komisijos byla (t. 5, b. l. 19–20)).

5.11.3.4. Pakartotinio patikrinimo metu inicijuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas, kurio metu įmonės nuomojamose patalpose dirbusioms darbuotojoms (V. V. ir I. D.) raštu pateiktas klausimas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 2011 m. organizavo mokymų kursus; atsakius teigiamai, darbuotojoms pateikti patikslinantys klausimai, susiję su pareiškėjo įforminta „koučerio“ seminaro paslauga 2011 m.; apklausos metu darbo vietoje buvusi AVMI paaiškinimą jau pateikusi Informacijos skyriaus direktorė I. K. papildomai nebuvo apklausta (Komisijos byla (t. 4, b. l. 172–173)). Operatyvaus patikrinimo metu kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, išskyrus nuo 2012 m. vasario 7 d. įmonės direktoriaus pareigas einantį pareiškėją ir paminėtas 3 darbuotojas, darbo vietoje nebuvo. 2013 m. vasario 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose V. V. ir I. D. nurodė, kad mokymai vyko 2011 m. gegužės mėn. vieną dieną iki pietų pertraukos, mokymuose dalyvavę darbuotojai: V. V., I. D., I. K. bei R. K. (bendrovėje dirbo 2011 m. rugsėjo 27 d. – 2012 m. kovo 30 d.) V. V. ir I. D. nurodė, kad mokymus vedė pareiškėjas, dėstyta žodžiu, braižoma lentoje, vyko diskusijos, mokymai buvo apie siekimą tobulėti profesinėje ir asmeninėje srityse, mokymų metu darbuotojos atsiliepdavo į skambučius (Komisijos byla (t. 12, b. l. 17–20)), t. y. darbo procesas nebuvo pertrauktas . 2013 m. vasario 19 d. pateiktame rašytiniame tiškame paaiškinime buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja R. K. tikslaus mėnesio, kada vyko mokymai, negalėjo įvardyti, nurodė, kad mokymai vyko vieną kartą po darbo valandų apie 1,5 val. bendrovės patalpose (darbo vietoje), mokymus vedė pareiškėjas, jis aiškino apie galimą įmonės interneto svetainės pertvarkymą, įmonės funkcionavimą, žmogaus saviugdą, sveikatos saugojimą, vyko diskusijos, praktinių užduočių nebuvo, taip pat nurodė, kad mokymuose dalyvavo dar 2 bendrovės darbuotojos – V. V. ir I. K., kitų žmonių neatsiminė. Nuo 2012 m. vasario 7 d. sutuoktinei priklausančios bendrovės vadovo pareigas einantis pareiškėjas (nuo 2013 m. sausio 2 d. įformintas 0,5 etato) paaiškinime nurodė, kad jo seminare dalyvavo 4–5 bendrovės darbuotojai, tai iš dalies atitiktų papildomai apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pateiktą informaciją. Pareiškėjas nežinojo, ar buvo sudarytas seminare dalyvausiančių darbuotojų sąrašas, ir iki operatyvaus bei pakartotinio mokestinio patikrinimų pabaigos sąrašo nepateikė.

5.11.3.5. Pagal VMI duomenis be nurodytų darbuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba / dirbo: nuo 2009 m. kovo 16 d. – R. B., nuo 2011 m. gegužės 2 d. – V. J. (dizaineris) ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. S. I. (finansininkas), 2011 m. birželio 13 d. – 2011 m. spalio 28 d. – D. B., 2011 m. rugsėjo 27 d. – 2012 m. gegužės 16 d. – A. K.. Pagal paaiškinimus pateikusių bendrovės darbuotojų nurodytą informaciją išvardyti asmenys pareiškėjo mokymuose nedalyvavo. 2011 m. spalio mėn. įforminto seminaro laikotarpiu 2011 m. spalio 17 d. – 2011 m. spalio 24 d. bendrovėje dirbo 9 darbuotojai (direktorė R. B., programuotojas D. B., vyr. finansininkas S. I., dizaineris V. J., Informacijos teikimo skyriaus direktorė I. K. ir šio skyriaus darbuotojos A. K., I. D., R. K., V. V.).

5.11.3.6. Iš pakartotinio mokestinio patikrinimo metu surinktos informacijos daroma išvada, kad pareiškėjo pusės dienos trukmės mokymai 4 Bendrovės darbuotojoms galimai vyko 2011 m. gegužės mėn., tačiau tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nedirbo V. V. ir I. D. paaiškinimuose nurodyta ketvirtoji mokymų dalyvė - R. K., kas laikytina prieštaringa ir galimai tikrovės neatitinkančia VMI pateikta informacija, nes sandoris įformintas 2011 m. spalio 25 d.

5.11.3.7. Sprendime Nr. 68-225 pažymėtas pareiškėjo teiginys „to darbuotojo tuo metu galėjo nebūti darbe“; taip kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Informacijos teikimo skyriaus direktorę I. K., kuri būdama Informacijos skyriaus direktore, 2011 m. kovo 20 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nei ji, nei jos skyriaus (dirbo iki 6 žmonių), nei, kiek jai buvo žinoma, kiti darbuotojai (Reklamos skyriaus direktorė, dizaineris, finansininkas) mokymo kursų 2011 m. spalio mėn. nelankė, nors sutartį (Komisijos byla (t. 5, b. l. 19)) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2011-118 (Komisijos byla (t. 5, b. l. 15)) su pareiškėju pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2011 m. spalio mėn. I. K. įforminto seminaro metu dirbo (Komisijos byla (t. 12, b. l. 21)) , todėl minėtas pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2012 m. balandžio mėn. pareiškėjo sutuoktinė (R. B.) nuo 2012 m. balandžio 10 d. (po ligos) bendrovėje dirbo, tačiau pareiškėjas pirminio patikrinimo metu teigė, kad atvykti į Šiaulių AVMI dėl informacijos surinkimo apie galimai parduotą susijusią įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali, pateikė 2012 m. balandžio 10 d. notarės N. V. patvirtintą įgaliojimą (registro Nr. 2744) dėl jos atstovavimo (atstovas – pareiškėjas).

5.11.3.8. Atsižvelgiant į PA Nr. 35-29 išdėstytas formalias seminaro detales ir vertinant ankstesnio ir pakartotinio patikrinimų surinktą informaciją, t. y., kad Informacijos skyriaus direktorė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašiusi sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą, paaiškinime nurodė, kad nei ji, nei jos skyriaus, nei kiti darbuotojai mokymo kursų nelankė, kad pakartotinio mokestinio patikrinimo metu apklaustos 2011 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Informacijos skyriuje dirbusios darbuotojos paaiškinimuose pateikė informaciją, pagal kurią pareiškėjo pusės dienos trukmės mokymai 4 Bendrovės darbuotojoms galimai vyko 2011 m. gegužės mėn., t. y. ne sutartyje nurodytu mokymų pradžios (2011 m. spalio 17 d.) ir pabaigos (2011 m. spalio 24 d.) laiku ir ne 2011 m. spalio 25 d. įformintos PVM sąskaitos faktūros PSLG Nr. 2011-118 laiku, vadovaujantis MAĮ 69 straipsniu, neatsižvelgiama į formaliai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sandorį ir konstatuojama, kad pareiškėjas įformino seminaro paslaugų teikimą, realiai jų neatlikdamas, ir iš susijusios įmonės gavo ne su veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas, todėl, vadovaujantis GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, nuo minėtų 14 860 Lt pajamų, kurios pripažįstamos kaip kitos, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos ir apmokestinamos standartiniu pajamų mokesčio tarifu, pareiškėjui papildomai apskaičiuojama į biudžetą mokėtina GPM suma (pareiškėjo GPM prievolė už 2011 m. nurodyta PA Nr. 35-50 24 priede.)

5.11.3.9. Pažymėtina, kad pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį dėl darbuotojų profesinės kvalifikacijos ir asmeninių pardavimo įgūdžių tobulinimo, tačiau mokymai, bendrovės vadovo teigimu, neįvyko dėl bendrovės finansinių sunkumų; analogiška situacija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutartis pasirašyta, sandoris – neįformintas).

5.12. GPM apskaičiavimas, taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas

5.12.1. Pareiškėjas 2007 m.–2011 m. buvo įsigijęs VL knygų įrišimui, apdailai (įeina į EVRK klasę 22.23, nuo 2008 m. sausio 1 d. įeina į EVRK klasę 18.14), už VL sumokėta 1 338 Lt.

5.12.2. Ankstesnių mokestinių patikrinimų metu nustatyta, ir PA Nr. 35-8, be kita ko, nurodyta:

5.12.2.1. Pagal ankstesniam mokestiniam patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m.–2011 m. įvairiems juridiniams asmenims (Komisijos byla (t. 5, b. l. 19–26; t. 6, b. l. 7–10)) įformino 117 640 vnt. kalendorių įrišimo ir apdailos teikimo paslaugų už 1 631 272 Lt) Pagal iš AB „Ūkio bankas“ gautus išrašus ir patikrinimui pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad visi užsakovai su pareiškėju visiškai atsiskaitė banko pavedimais arba grynaisiais pinigais. Sutartys su užsakovais sudarytos neapibrėžtai ir formaliai, nes nė vienoje sutartyje nenurodytas konkretus įrištinų kalendorių kiekis, rūšis (sieniniai, staliniai ar kt.), kokybiniai ir kiti parametrai, o būtent, kalendoriaus popieriaus matmenys, storis, fotošopiniai elementai ir pan., t. y. nenurodyti esminiai ir darantys įtaką kainai pagrindai (Komisijos byla (t. 5, b. l. 118–178)).

5.12.2.2. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad kalendorių ruošinius pareiškėjas įsigijo iš AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant surinkti priešpriešinę informaciją, dėl įformintų kalendorių įrišimo paslaugų realumo ir apimties 2012 m. balandžio 27 d. spaustuvėje atliktas operatyvus patikrinimas (Komisijos byla (t. 4, b. l. 182–183)). Pagal AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Komisijos byla (t. 5, b. l. 179–t. 6, b. l. 6)) ir užsakymų vadybininkės G. M. paaiškinimą nustatyta, kiek pagal įsigytų kalendorių ruošinių kiekius būtų galima įrišti kalendorių komplektų, skaičiuojant, kad sieniniam kalendoriui reikia 12 lapų. Pagal AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus kalendorių ruošinių kiekius apskaičiuojama, kad (Komisijos byla (t. 4, b. l. 182–183; t. 5, b. l. 179–t. 6, b. l. 6)): 2007 m. gruodžio 6 d. TIT Nr. 200420543 pagal prekės kodą ET-5997/7 įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 833 vnt. (10 000 vnt. / 12 mėn.), pagal prekės kodą ET-6084/7 – spauda A3 – kalendoriaus maketai, pagal kitus prekių kodus – kalendorių komplektų kiekis atitinka nurodytus, t. y. įrištinas sieninių kalendorių komplektų kiekis – 451 vnt. (400 vnt. + 51 vnt.), iš viso 1 284 sieninių ir 600 vnt. stalinių kalendorių komplektų kiekis; 2007 m. gruodžio 12 d. TIT Nr. 200420599, 2007 m. gruodžio 14 d. TIT Nr. 200420653, 2007 m. gruodžio 19 d. TIT Nr. 200420703, 2007 m. gruodžio 21 d. TIT Nr. 200420736, 2007 m. gruodžio 29 d. TIT Nr. 200420798, 2008 m. sausio 8 d. TIT Nr. 200420874, 2008 m. lapkričio 19 d. TIT Nr. 200423721, 2008 m. lapkričio 28 d. TIT Nr. 200423834, 2008 m. gruodžio 15 d. TIT Nr. 200423968, 2008 m. gruodžio 18 d. TIT Nr. 200424019, 2008 m. gruodžio 18 d. TIT Nr. 200424011, 2009 m. gruodžio 15 d. TIT Nr. 200427215, 2009 m. gruodžio 18 d. TIT Nr. 200427279, 2009 m. gruodžio 23 d. TIT Nr. 200427312, 2010 m. vasario 11 d. TIT Nr. 200427703, 2011 m. sausio 4 d. TIT Nr. 200430413, 2011 m. rugsėjo 6 d. TIT Nr. 200432288, 2011 m. rugsėjo 30 d. TIT Nr. 200432538, 2011 m. lapkričio 11 d. TIT Nr. 200432833, 2011 m. gruodžio 23 d. TIT Nr. 200433269, 2011 m. gruodžio TIT Nr. 200433281 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis atitinka nurodytą; 2008 m. lapkričio 25 d. TIT Nr. 200423790 – pagal prekės kodą ET-4779 įrištinas stalo kalendorių komplektų kiekis – 5 vnt. (2 000 vnt. / 368 lapelių), pagal prekės kodą ET-4867/8 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 75 vnt. (900 vnt. / 12 mėn.), pagal kitus prekių kodus – kalendorių komplektų kiekis atitinka nurodytus; 2008 m. gruodžio 9 d. TIT Nr. 200423936 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 1 333 vnt. (16 000 vnt. / 12 mėn.); 2010 m. sausio 13 d. TIT Nr. 200427449 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 102 vnt. (1 232 vnt. /12 mėn.); 2010 m. lapkričio 29 d. TIT Nr. 200430117 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 100 vnt. (1 200 vnt. / 12 mėn.); 2010 m. lapkričio 30 d. TIT Nr. 200430146 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 683 vnt. (8 200 vnt. / 12 mėn.); 2010 m. gruodžio 1 d. TIT Nr. 200430149 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 2 650 vnt. (31 800 vnt. / 12 mėn.);

5.12.2.3. Atliekant operatyvius patikrinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UADBB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti daiktiniai reklaminių sieninių 3 dalių, iš viso 36 lapų, vartomų kalendorių, kurių lapai panašaus dydžio į A4 formatą, pavyzdžiai (PA Nr. 35-50 37 priedas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 12 lapų vartomo sieninio kalendoriaus pavyzdžius (PA Nr. 35-50 38 priedas), be sieninio kalendoriaus Všį „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2007 m. ir 2008 m., iš viso 6 mažų lapelių, vartomo / pastatomo stalinio kalendoriaus (ant vieno kalendoriaus lapo, kurio matmenys – 62 mm x 112 mm, iš abiejų pusių matomi iš eilės einantys mėnesiai) pavyzdžius (Komisijos byla (t. 12, b. l. 29)); UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrai pateikė 12 lapų vartomo sieninio kalendoriaus pavyzdžius. Atsižvelgiant į atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvius patikrinimus ir, būdama kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visų šių įmonių apskaitą tvarkantis asmuo D. J., pateikė 2012 m. tokio pat formato 12 lapų vartomo sieninio kalendoriaus pavyzdžio kopiją su UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu bei kitą informaciją.cUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktinių kalendoriaus pavyzdžių nepateikė, nors duomenis teikę asmenys minėjo turėję sieninius 3 dalių, iš viso 36 lapų, kalendorius.

5.12.2.4. Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu padaryta prielaida, kad pareiškėjas iš įsigytų kalendoriaus ruošinių gamino 12 lapų sieninius kalendorius, todėl, atsižvelgiant į galimai jo įrištus ir minėtoms įmonėms pateiktus sieninių kalendorių pavyzdžius, turinčius po 36 vartomų kalendorių lapus, daroma išvada, kad pareiškėjas negalėjo atlikti daugiau kalendorių įrišimo ir apdailos paslaugų, negu apskaičiuota ankstesnio mokestinio patikrinimo metu (didesnė tikimybė, kad kalendorių įrišta mažiau) (Komisijos byla (t. 6, b. l. 7–10)). Be to, kad pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas galimai įrišo ir minėtoms įmonėms pateikė 12 ir 36 lapų sieninių ir stalinių kalendorių pavyzdžius, buvo gauta sutartyse įformintiems duomenims prieštaringos informacijos, o būtent tai, kad užsakovas įsipareigojo pateikti pareiškėjui kalendorių maketus, tačiau dauguma patikrintų įmonių atsakingų asmenų nurodė, kad maketus sukurdavo pareiškėjas, kad įmonėse nebuvo jokios kalendorių dalinimo kontrolės ir kiti duomenys, sudarantys pagrindą abejoti dėl užsakovams įformintų reklaminių kalendorių kiekių, nors buhalterinėje apskaitoje visi sandoriai su pareiškėju užfiksuoti.

5.12.2.5. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, atlikus operatyvius patikrinimus nustatyta, kad:

– iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 30–31)), o būtent tai, kad pareiškėjo įformintos sieninių kalendorių įrišimo paslaugos nepriskirtos nei reklamai, nes neužfiksuotos operatyvaus patikrinimo metu pateiktuose Skelbimų ir reklamos sąnaudų apyvartos žiniaraštis duomenyse, nei prie reprezentacijos išlaidų, nes neužfiksuotos operatyvaus patikrinimo metu pateiktuose reprezentacijos išlaidų nurašymo aktuose, įsigyti kalendoriai nebuvo laikomi trumpalaikiu įmonės turtu, nes neužfiksuoti trumpalaikio turto nurašymo aktuose, pagal bendrovės direktoriaus marketingui A. V. paaiškinimą reklamos gaminių dalinimo kontrolės (apskaitos) bendrovėje nebuvo, įformintų sandorių ekonominė prasmė, ženkliai blogėjant finansinei būklei, abejotina, galimybės nustatyti, ar 2007 m. sausio ir spalio mėn., 2008 m. sausio mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn. už 88 449,40 Lt įformintas 4 990 vnt. sieninių kalendorių kiekis buvo pateiktas bendrovei, nėra; – analogiški pareiškėjo įforminti sandoriai nustatyti ir su kitais tuo pačiu adresu nurodytais juridiniais asmenimis: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“; pagal VMI duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininkas 2007 m. sausio 16 d. – 2010 m. kovo 4 d. ir apskaitą tvarkantis asmuo 2006 m. spalio 18 d. – 2009 m. vasario 2 d. buvo UAB “ (duomenys neskelbtini)”; iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 32–33)), o būtent tai, kad bendras klientų skaičius bendrovėje 2010 m. padidėjo 22 ir sudarė 242, o bendrovės pajamos 2010 m., lyginant su 2009 m., sumažėjo 3,5 karto, paneigia bendrovės vadovo ir akcininko A. V. teiginį apie dukterinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiteisinusį reklamavimosi būdą, turėjusį užtikrinti išaugusį klientų skaičių ir tuo pačiu pajamas, be to, remiantis bendrovės vadovo teiginiu apie įmonės sudėtingą finansinę būklę, įforminta 1 vnt. kalendoriaus kaina – 18,86 Lt, todėl jų dalinimas be kontrolės (apskaitos) ir ženkliai blogėjant finansinei būklei – abejotina ekonominė prasmė, be to, prieštaringas bendrovės vadovo teiginys, kad kalendoriai buvo platinami prekybos patalpose, kai įmonės pagrindinė deklaruota veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto nuoma, krovinių apdorojimu, perkrovimu ir sandėliavimu, ir svarbiausia, kad daiktinis reklamos pavyzdys – reklaminis kalendorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu – operatyvaus patikrinimo metu nepateiktas, todėl nustatyti, ar 2009 m. gruodžio mėn. už 6 978,20 Lt įformintas 370 vnt. sieninių kalendorių kiekis buvo pateiktas bendrovei, galimybės nėra; pagal VMI duomenis UAB “ (duomenys neskelbtini)” nuo 2004 m. birželio 16 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo;

– iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 34–35)), o būtent tai, kad pareiškėjo įformintas 1 650 vnt. kalendorių skaičius 4–5 kartus didesnis už bendrovės registruotų atsiskaitymų suvestinėse nurodytą tiekėjų ir pirkėjų, kuriems galėtų būti įteikti reklaminiai kalendoriai, skaičių, t. y. 2007 m. buvo 342, 2008 m. – 382, įforminta 1 vnt. kalendoriaus kaina – 18,31 Lt, todėl jų dalinimas kitiems pavieniams pirkėjams – abejotina ekonominė prasmė, pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovei įforminta kalendorių įrišimo paslauga – vienintelė, galimybės nustatyti, ar 2007 m. rugpjūčio mėn. už 30 211,50 Lt įformintas 1 650 vnt. sieninių kalendorių kiekis buvo pateiktas bendrovei, nėra; analogiški pareiškėjo įforminti sandoriai nustatyti ir su kitais juridiniais asmenimis, kuriuose bendrovės vadovas D. K. iki 2008 m. pabaigos yra dirbęs, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“;

– iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 36–37)), o būtent tai, kad pareiškėjo bendrovei įformintas 2 250 vnt. nenurodytos rūšies kalendorių skaičius už 52 462,50 Lt apie 21 kartą didesnis už bendrovės bendrą verslo partnerių, kuriems galėtų būti įteikti reklaminiai kalendoriai, skaičių, nes bendrovės tiekiamų prekių pirkėjų buvo: 2007 m. – 27, 2008 m. – 30, 2009 m. – 34, bendrovės prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų buvo 2007 m. – 71, 2008 m. – 86, 2009 m. – 72, ir, įvertinus, kad įforminta 1 vnt. kalendoriaus kaina 2007 m. sausio mėn. buvo 17,90 Lt, o 2008 m. vasario mėn. - 2 kartus, jų dalinimas kitiems pavieniams pirkėjams – abejotina ekonominė prasmė, kad daiktinis reklamos pavyzdys – 2008 m. reklaminis kalendorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu operatyvaus patikrinimo metu nepateiktas, bendrovės vadovo teiginys dėl reklaminių kalendorių pasiteisino naujais pirkėjais, išaugusia apyvarta ir žinomumu, vertinamas prieštaringai, nes nuo 2007 m. bendras bendrovės tiekiamų prekių pirkėjų skaičius augo po 3–4 kas metus, apyvartos 2007 m.–2008 m. beveik nekito ir sudarė apie 2,4 mln. Lt, 2009 m., palyginus su 2007 m.–2008 m., apyvarta sumažėjo apie 2 kartus, todėl galimybės nustatyti, ar 2007 m. vasario mėn. ir 2008 m. sausio mėn. už 52 462,50 Lt įformintas 2 250 vnt. nenurodytos rūšies kalendorių kiekis buvo pateiktas Bendrovei, nėra;

– iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 38–39)), o būtent tai, kad 1 250 vnt. 2007 m.–2008 m. sieninių kalendorių pagaminamas tų pačių – besibaigiančių metų pabaigoje – vertinamas kaip neigiama ekonominė prasmė, nes operatyviam patikrinimui pateikti 2007 m.–2008 m. sieninių kalendorių pavyzdžiai, kuriuos galimai pagamino pareiškėjas, ir jų pardavimą bendrovei įformino 2007 m. gruodžio 13 d. ir 2008 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitose faktūrose, paprašius pateikti pagrindinių klientų sąrašą, bendrovė pateikė 400 įmonių ir fizinių asmenų, kurie 2007 m.–2010 m. pasirašė didžiausių sumų draudimo sutartis, kiti klientai įvertinti kaip smulkūs (2007 m. įformintas 1 200 vnt., 2009 m. – 1 000 vnt. kalendorių įsigijimas), todėl abejotina, ar daugiau negu 500 vnt. sieninių kalendorių, kurių kaina 32,45 Lt 2007 m. ir 21,50 Lt 2009 m., jiems galėjo būti įteikti; į klausimą, kodėl buvo pasirinktos pareiškėjo paslaugos, bendrovės vadovo atsakymas, kad tuo metu svarbiausia buvo greitas paslaugų suteikimas, vertintinas kaip neturintis ekonominės prasmės, nors įformintos išlaidos reklaminiams kalendoriams 2007 m. ir 2009 m. buvo didžiausios tarp kitų šios grupės išlaidų, reklaminio efekto nebuvo, nes bendrovės apyvarta 2007 m.–2010 m. mažėjo; todėl galimybės nustatyti, ar 2007 m. ir 2008 m. gruodžio mėn. ir 2009 m. lapkričio mėn. už 70 038,30 Lt įformintas 2 250 vnt. sieninių kalendorių kiekis buvo pateiktas bendrovei, nėra;

– iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 40–41)), o būtent tai, kad abejotina ekonominė prasmė įsigyti reklaminių kalendorių, kai įstaiga turi pelno nesiekiančio vieneto statusą ir jo reklamos ženklas „(duomenys neskelbtini)“ priklauso didžiausiai žiniasklaidos grupei (iš viso 5 įmonės) Šiaurės Lietuvoje, kad pareiškėjas 2007 m.–2008 m., (duomenys neskelbtini), UAB (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) taip pat įformino stalinius ir sieninius kalendorius, o atsakingi asmenys, galėję suteikti informacijos apie 2007 m.–2008 m. įformintus sandorius ir svarbias aplinkybes, nebedirba, kad pateiktas tik vienų metų – 2008 m. sieninio reklaminio kalendoriaus su „(duomenys neskelbtini)“ logotipu pavyzdys, todėl galimybės nustatyti, ar 2007 m. ir 2008 m. gruodžio mėn. už 5 129,50 Lt įformintas 300 vnt. sieninių ir stalinių kalendorių kiekis buvo pateiktas įstaigai, nėra.

5.12.2.6. Ankstesnio ir pakartotinio mokestinių patikrinimų metu, atlikus operatyvius patikrinimus dėl priešpriešinės informacijos surinkimo, o būtent pareiškėjo įformintų reklaminių kalendorių įgijimo, įtraukimo į apskaitą, nurašymo ir kitų faktų nustatymo, visose įmonėse nustatyti ūkinių operacijų užfiksavimo faktai. Tokie pareiškėjo užsakovams įformintų PVM sąskaitų faktūrų užfiksavimo faktai yra akivaizdus išlaikyto formalumo pavyzdys, nes užsakovai suinteresuoti gauti mokestinę naudą, t. y. minimizuoti pelno mokestį ir didinti PVM atskaitą. Remiantis atliktų operatyvių patikrinimų metu nustatytu formalumo išlaikymo faktu, daroma prielaida, kad likusių užsakovų apskaitoje visos minėtos reklaminių kalendorių operacijos taip pat būtų užfiksuotos ir tai nekeistų pakartotinio mokestinio patikrinimo rezultato.

5.12.2.7. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, atlikus operatyvius patikrinimus, beveik visi tikrintų įmonių atsakingi asmenys nurodė, kad kalendorius jiems atveždavo pareiškėjas; įvertinant pastarąją informaciją ir tai, kad pareiškėjas kalendorių pardavimą įformino ne tik Šiaulių apskrities įmonėms, kuro sąnaudos turėjo būti pakankamai ženklios, tačiau nei ankstesniam, nei pakartotiniam mokestiniam patikrinimams su kalendorių pristatymu susijusių kuro, išlaidų dokumentų nepateikta.

5.12.2.8. Ankstesniame patikrinimo akte nebuvo pažymėta (nes aprašoma tik pažeidimų esmė), kad pareiškėjo įsigytas VL knygų įrišimui, apdailai (įeina į EVRK klasę 22.23, nuo 2008 m. sausio 1 d. įeina į EVRK klasę 18.14) suteikė teisę, kuria pareiškėjas galimai pasinaudojo, įformindamas brošiūrų ir atviručių lankstymą, brošiūravimą, klijuotinį sutvirtinimą (vėliavėlės ir pan.), reklaminių kalendorių įrišimą ir apdailinimą atliekant sulankstymą, atspaudimą, skylučių gręžimą, skylučių pramušimą, laiškų sulankstymą ir sudėjimą į vokus ir kitas paslaugas. Vertinant ir kitų pareiškėjo įformintų ir galimai vykdytų veiklų, o būtent fotografavimo, laikraščių ir ne periodinių spaudos leidinių platinimo paslaugų mastą, pakankamai sudėtinga suprasti, kaip tuo pačiu metu pareiškėjas galėjo sėdėti viename kabinete ir būti kaip patariamasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos teikimo klausimais (žr. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reklamos skyriaus vadovės paaiškinimą (Komisijos byla (t. 4, b. l. 174–175))). Paneigus pareiškėjo įforminto kalendorių kiekio pagaminimą būtų teisingesnis galimai įvykusių sandorių skaičiavimas.

5.12.2.9. Pareiškėjas visą mokestinio ginčo laikotarpį nesiekė paaiškinti ir nepateikė savojo kalendorių ruošinių įsigijimo ir iš jų galimai pagamintų kalendorių apskaičiavimo, todėl pakartotino patikrinimo metu pranešime apie mokestinį patikrinimą pareiškėjui buvo nurodyta pateikti kalendorių ruošinių įsigijimo ir kalendorių pagaminimo kiekių apskaičiavimus už 2007 m.– 2011 m. Pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių AVMI teigė, nesuprantantis pranešime nurodyto prašymo, todėl pakartotinio patikrinimo metu keletą kartų (buvo atvykęs apie 4–5 kartus, kurių metu teikė pirminius apskaitos dokumentus už 2004 m.–2006 m., paaiškinimus) žodžiu jam paaiškinta, kad turi pateikti savąjį kalendorių ruošinių įsigijimo ir iš jų galimai pagamintų kalendorių pagal jų rūšis bei formatą ir pan. kiekių apskaičiavimą (sieniniai, staliniai, kalendorių lapų skaičius ir kiti teisingų duomenų atstatymui reikalinga informacija). Pranešime nurodytas reikalavimas neįvykdytas, nes pakartotiniam patikrinimui pareiškėjas nepateikė aiškaus kalendorių ruošinių įsigijimo ir kalendorių pagaminimo kiekių apskaičiavimų už 2007 m.–2011 m. Pareiškėjas 2013 m. kovo 12 d. pateiktame paaiškinime nurodė bendrus kalendorių ruošinių ir galimai pagamintų kalendorių skaičius, paaiškino, kad gaudavo ir brokuotos spaudos, iš kurios neva gamino kalendorius, nurodė, kad turėjo 2002 m.–2004 m. įsigyto popieriaus iš bankrutuojančių įmonių, dalį popieriaus atsargų tebeturi, tačiau pranešime nurodytų duomenų, kad būtų galima atkurti kalendorių ruošinių įsigijimo ir iš jų galimai pagamintų kalendorių pagal jų rūšis bei formatą kiekių apskaičiavimus (sieniniai, staliniai, kalendorių lapų skaičius ir kiti teisingumo atstatymui reikalingi duomenys), nepateikė (Komisijos byla (t. 12, b. l. 22)).

Pareiškėjas VMI pateikė 2004 m. gruodžio 20 d. A. J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonė užsiėmė baldų gamyba ir prekyba internetu.) PVM sąskaitą faktūrą DVA Nr. 0000014, kurioje užfiksuotas 2 200 kartono (matmenys – 70 x 100) lapų ir 270 pakuočių rašomojo popieriaus pardavimas. Pareiškėjas 2013 m. kovo 6 d. pateiktame paaiškinime (Komisijos byla (t. 12, b. l. 23–24)) nurodė, kad pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą įsigytas kartonas buvo naudotas sieninių kalendorių, įrišimo sutvirtinimui. Vertinant tai, kad kitų rašomojo popieriaus įsigijimo dokumentų per 2004 m.–2011 m. nenustatyta, o per 2005 m.–2011 m. pareiškėjas sandorius įformindavo būtent rašomojo popieriaus formato PVM sąskaitose faktūrose (2 egz.), darytina išvada, kad iš minėtų popieriaus gaminių negalėjo būti įrišami reprezentatyvią išvaizdą (pardavimo kaina svyravo nuo 5 Lt iki 37 Lt už vienetą) turintys kalendoriai.

5.12.2.10. Patikrinimo Nr. 2 metu, vykdant spendimo Nr. 68-225 nurodymą dėl pareiškėjo vykdytos kalendorių įrišimo veiklos 2004 m.–2006 m., nustatyta, kad pareiškėjas iki 2007 m. taip pat formino kalendorių įrišimo, apdailos paslaugas. Pagal VMI turimus duomenis pareiškėjas buvo įsigijęs VL knygų įrišimui, apdailai (analogiška aprašytai veiklai) tokiems laikotarpiams: 2004 m. kovo 18 d. – 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. balandžio 15 d. – 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. vasario 3 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla (t. 12, b. l. 25–27)). Siekiant išsiaiškinti, ar per 2004 m.–2006 m. pareiškėjas pirko kalendorių ruošinių, buvo patikrinti pakartotiniam mokestiniam patikrinimui pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai. Atlikus pateiktų dokumentų peržiūrą už 2004 m.–2006 m. nustatyta, kad kalendorių ruošinių buvo įsigyta tik 2006 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras (ant dokumentų padarytos žymos mokestinį patikrinimą atlikusio pareigūno spaudu ir parašu), t .y. pagal 2006 m. lapkričio 15 d., TAU Nr. 001545, įsigyta 15 000 vnt., 2006 m. gruodžio 20 d., TAU Nr. 001637 – 73 200 vnt. kalendorių ruošinių, kalendorių ruošinių įsigijimo kaina – 0,10 Lt; kitų kalendorių ruošinių įsigijimo dokumentų nerasta. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pardavimo dokumentuose įvardytos prekės – kalendorių ruošiniai, sprendžiant iš pardavimo kainos – greičiausiai pakabinami trijų dalių. Pasak pareiškėjo, iš minėtų ruošinių buvo pagaminti sieniniai kalendoriai, detaliau nepaaiškino, motyvuodamas, kad praėjo daug laiko. Įverinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją daroma išvada, kad pareiškėjas galimai įrišo sieninius 3 dalių, iš viso 36 lapų, kalendorius. Pagal pateiktus dokumentus už 2004 m.–2006 m. nustatyta, kad pareiškėjas įformino 70 700 vnt. kalendorių įrišimo ir apdailos paslaugų: 2004 m. – 3 200 vnt., 2005 m. – 28 900 vnt., 2006 m – 38 600 vnt. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtose sąskaitose įforminto 15 000 vnt. ir 73 200 vnt. kalendorių ruošinių įsigijimo iki 2006 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas įformino 7 200 vnt. sieninių kalendorių pardavimus. Preziumuojant, kad kalendorių ruošiniai buvo skirti sieninių 3 dalių, iš viso 36 lapų, kalendorių gaminimui, iš įsigytų ruošinių galėjo būti pagaminta 2 450 vnt. (15 000 vnt. + 73 200 vnt. / 36 mėn.), t. y. beveik 3 kartus mažiau, negu įforminta. Įvertinus pareiškėjo 2013 m. kovo 6 d. pateiktame paaiškinime (Komisijos byla (t. 12, b. l. 23–24)) nurodytą teiginį, kad kalendorių apskaitos netvarkė, konkretaus kalendorių ruošinių likučio neįvardino ir nepateikė, pranešime apie mokestinį patikrinimą nurodytų duomenų, kad būtų galima atkurti kalendorių ruošinių įsigijimo ir iš jų galimai realiai pagamintų kalendorių pagal jų rūšis bei formatą kiekių apskaičiavimus, nepateikė, pakartotino mokestinio patikrinimo metu daroma išvada, kad kalendorių ruošinių likučio 2007 m. sausio 1 d. negalėjo būti, todėl naujas kalendorių ruošimų įsigijimo ir iš jų galimai pagamintų kalendorių apskaičiavimas nebeatliekamas.

5.12.2.11. Vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu, mokesčių administratorius neatsižvelgė į formaliai sudarytus sandorius, todėl pagal patikrinimui pateiktus dokumentus, atlikus patikslintus (dėl techninės klaidos) skaičiavimus nustatyta, kad įrišimui kalendorių įsigyta / pardavimų įforminta: 2007 m. – 5 192 vnt. / 22200 vnt., 2008 m. – 5 122 vnt. / 14350 vnt., 2009 m. – 1 801 vnt. / 10290 vnt., 2010 m. – 629 vnt. / 21 400 vnt., 2011 m. – 3 552 vnt. / 49400 vnt., t. y. galimai įvykusių sandorių suma – 301 793,01 Lt, o įformintų, tačiau realiai nevykusių sandorių, sumą sudaro 1 329 478,99 Lt: per 2007 m. – 384 035,24 Lt, per 2008 m. – 157 365,45 Lt, per 2009 m. – 178 782,90 Lt, per 2010 m. – 197 485,80 Lt, per 2011 m. – 411 809,60 Lt.

5.12.3. Sprendime Nr. 44.1-44/12-30 nurodyta, kad pastabų nagrinėjimo metu iš Šiaulių apygardos prokuratūros gautas Apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu apžiūrėtos dvi dėžės, kuriose yra kalendoriai, iš viso – 151 vnt., dalis kalendorių kartojasi, kad FNTT apžiūrai pateiktų kalendorių dėžėse yra kalendorių su įmonių pavadinimais, iš kurių pajamos pareiškėjo apskaitoje neužfiksuotos.

5.12.4. Dėl patikrinimo Nr. 3

5.12.4.1. Patikrinimo Nr. 3 metu, siekiant nustatyti FNTT pateiktų kalendorių gamintoją / tiekėją bei išsiaiškinti, kaip pateiktieji kalendoriai susiję su pareiškėjo veikla, 5 Apžiūros protokole nurodytiems mokesčių mokėtojams išsiųsti paklausimai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas operatyvus patikrinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose registruose „Pirkimų žurnalas“ užfiksuoti 2 pirkimų sandoriai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“: pagal 2008 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, IR Nr. 200801887, įsigyta 50 vnt. sieninių kalendorių (vnt. kaina – 23,36 Lt be PVM) už 1 378,24 Lt (su PVM) sumai ir pagal 2009 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, IR Nr. 200900021, įsigyta iškaba „(duomenys neskelbtini)“ už 46,83 Lt (su PVM). Pagal bendrovės pateiktus apskaitos registrus sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėju nenustatyta. Paaiškinime UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. V. nurodė, kad informaciją apie UAB „v“ gavo el. paštu, kad pasirinktas sieninio kalendoriaus ir iškabos „(duomenys neskelbtini)“ variantas iš kelių pasiūlytų dizainų, kad prekes atvežė PVM sąskaitas faktūras pasirašiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reklamos projektų vadovė L. P., kad sieniniai kalendoriai buvo išdalinti verslo partneriams ir bendrovės darbuotojams, o iškaba įrengta Rėkyvos g. ir Ragainės g. sankryžoje; pasak vadovo, jis pareiškėjo nepažįsta ir bendrovė fotografavimo paslaugų iš pareiškėjo bei Susijusių įmonių nepirko. Pateiktuose atsakymuose Ūkio bankas, AB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir Susijusiomis įmonėmis nebuvo (Komisijos byla (t. 13, b. l. 121–123)). Šiaulių rajono savivaldybės administracija nurodė , kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. ir 2009 m. įformintas 4 PVM sąskaitas faktūras įsigyti draudžiamieji ženklai Kryžių kalnui, Kryžių kalno informacinės lentos restauravimo maketas ir darbai bei 100 vnt. sieninių kalendorių (vnt. kaina – 12,7359 Lt) už 1 273,59 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 124–128)), t. y. FNTT apžiūrai pateikti kalendoriai tiesiogiai nesusiję su patikrinimo dalyku. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m.–2011 m. įformintas 3 PVM sąskaitas faktūras įsigytos reklamos internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paslaugos „baneryje“ 700 x 100 ir 200 vnt. kalendorių (vnt. kaina – 6,92 Lt) už 1 674,64 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 129–133)), t. y. FNTT apžiūrai pateikti kalendoriai tiesiogiai nesusiję su patikrinimo dalyku. A. V. individuali įmonė nurodė, kad sandorių su pareiškėju nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m.–2011 m. įformintas 3 PVM sąskaitas faktūras įsigyti 250 vnt. sieninių kalendorių „Trys mėnesiai viename lape“ (200 vnt. po 9,90 Lt ir 50 vnt. po 10 Lt) už 2 480 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 134–139)), t. y. FNTT apžiūrai pateikti kalendoriai tiesiogiai nesusiję su patikrinimo dalyku. Pagal Apžiūros protokole nurodytus kalendorių pavyzdžių pavadinimus neidentifikuotiems mokesčių mokėtojams, nes tokiais pavadinimais mokesčių mokėtojų nėra (pavyzdžiui, kalendoriai su pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) ir 2011 m. liepos 4 d. likviduotai bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausimai nesiųsti; kiti Apžiūros protokole nurodyti įmonių pavadinimai sutampa su pareiškėjo įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais mokesčių mokėtojų pavadinimais.

5.12.4.2. Pareiškėjas FNTT apžiūrai pateikė 2 dėžes su kalendoriais, tuo deklaruodamas reklaminių kalendorių gaminimo faktą (mokestinio ginčo esmė), tačiau įvertinus surinktą priešpriešinę informaciją daroma išvada, kad dalis FNTT apžiūrai pateiktų kalendorių, už kurių pardavimą pajamos nebuvo užfiksuotos apskaitoje, tiesiogiai nėra susiję su patikrinimo dalyku ir tuo pačiu konstatuojama, kad pareiškėjas sąmoningai klaidina ne tik mokesčių administratorių. Be to, galima teigti, kad pareiškėjas gamino reklaminius kalendorius galimai, iš jo teigimu, gautų brokuotų kalendorių ruošinių ir dalį jų realizavo Susijusių įmonių vardu.

5.12.4.3. Apžiūros protokole nenurodyta, kad pateikti kalendoriai su pavadinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, o su pavadinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalendoriai skirti 2007 m.–2009 m. ir 2011 m. Pagal pareiškėjo įformintas PVM sąskaitas faktūras pirmasis 3 600 vnt. kalendorių pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas tik 2011 m. spalio 12 d. (iš viso nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas 27 900 vnt. kalendorių pardavimas už 217 546 Lt), t. y. pagal logiką kalendoriai turėtų būti skirti 2012 m., tačiau tokių kalendorių nebuvo; todėl ankstesniame patikrinimo akte pareiškėjo 2007 m.–2011 m. Susijusioms įmonėms įforminti kalendorių įrišimo paslaugų sandoriai eliminuotini ir užskaitytini kitų įmonių naudai. Šią išvadą galima pagrįsti tuo, kad abi Susijusios įmonės yra parduotos nerandamiems vadovams ir akcininkams, neturėjusiems tikslo vykdyti veiklą (saugoti ir teikti dokumentus, informaciją ir pan.).

5.12.4.4. Įvertinus ankstesnio mokestinio patikrinimo metu pateiktų apskaitos dokumentų, sutarčių su klientais duomenis, bankų pateiktą ir surinktą priešpriešinę informaciją, kad pakartotinio mokestinio patikrinimo metu pagal pateiktus apskaitos duomenis nenustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. sausio 1 d. galėjo turėti kalendorių ruošinių likučių kad nustatytas faktas apie galimai pareiškėjo įrištus ne mažiau kaip 12 lapų sieninių kalendorius, kad pareiškėjas neįvykdė pranešime nurodyto reikalavimo pateikti kalendorių ruošinių įsigijimo ir kalendorių pagaminimo kiekių apskaičiavimus už 2007 m.–2011 m., nurodant jų rūšis (sieniniai ar staliniai), kalendorių lapų skaičių ir kitą teisingų duomenų atstatymui reikalingą informaciją, kad papildomų duomenų, dokumentų ir informacijos ankstesniam pakartotiniam mokestiniam patikrinimui pareiškėjas nepateikė, kad dabartinio pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nustatyti nauji papildomi faktai dėl Susijusių įmonių veiklos, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas įformino kalendorių įrišimo paslaugų teikimą, realiai dalies jų neatlikdamas, ir gavo ne su minėta veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vadovaujantis MAĮ 10 ir 70 straipsniais bei Taisyklėmis, neatsižvelgiama į formaliai sudarytus sandorius, todėl, vadovaujantis GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, nuo minėtų 1 329 478,99 Lt pajamų, kurios pripažįstamos kaip kitos, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos ir apmokestinamos standartiniu pajamų mokesčio tarifu, mokesčių mokėtojui papildomai apskaičiuojama į biudžetą mokėtina GPM suma (pareiškėjo GPM prievolė už 2007 m.–2011 m. nurodyta PA Nr. 35-50 24 priede).

5.13. Ne periodinių spaudos leidinių platinimas

5.13.1. Pareiškėjas 2007 m.–2008 m. buvo įsigijęs verslo liudijimus Nr. V 0492829 ir Nr. V 0631863 periodinių spaudos leidinių platinimui, iš viso už VL sumokėta 181 Lt. Pareiškėjo turėti VL „Periodinių spaudos leidinių platinimas“ (įeina į EVRK klases 22.12 ir 22.13) nesuteikė teisės platinti ne periodinių spaudos leidinių, t. y. laiškų, lapelių, bukletų, kalendorių, informacinių laikraščių ir kitų ne periodinių spaudos leidinių, tačiau pareiškėjo įformintose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodytas atitinkamo VL numeris (su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla (t. 6, b. l. 11–43)). Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas laikraščių platinimas (Komisijos byla (t. 6, b. l. 44–45)), tačiau pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. birželio 26 d. pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje Nr. 07/AP ir 2 atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytus duomenis (Komisijos byla (t. 6, b. l. 46–49)) buvo pagaminti informaciniai laikraščiai (Komisijos byla (t. 6, b. l. 50–51)), kuriuose pateikta informacija renovacijos ar statybos klausimais ir kurie nepriskiriami periodiniams spaudos leidiniams.

5.13.2. Pagal mokestiniam patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad tokių paslaugų įvairiems juridiniams asmenims įforminta: 2007 m. už 99 200 Lt (iš jų UAB “ (duomenys neskelbtini)” už - 86100 Lt, UAB “ (duomenys neskelbtini)” – už 13 100 Lt), 2008 m. už 115 274 Lt (iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 29 700 Lt, SPLIUS, UAB (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) – už 41 400 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 27 120 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 9 800 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 7 254 Lt), todėl nuo gautų pajamų iš veiklos, kuriai VL nebuvo įsigyti ir kurios pripažįstamos kaip individualios veiklos pajamos, vadovaujantis GPMĮ 10 straipsnio, GPM turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą (pareiškėjo GPM prievolė už 2007 m.–2008 m. nurodyta PA Nr. 35-50 24 priede).

5.13.3. Pagal GPMĮ nuostatas paminėtos bendrovės per nustatytus terminus VMI pateikė Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymas, tačiau mokestinė GPM išskaičiavimo ir sumokėjimo prievolė nebuvo tinkamai įvykdyta. Pareiškėjas 2012 m. birželio 8 d. VMI pateiktame paaiškinime Nr. 2 (Komisijos byla (t. 6, b. l.82)) įsipareigojo pats sumokėti priklausantį GPM.

Įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pareiškėjui išmokėtų sumų pateikė patikslintas Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573), kuriose papildomai deklaravo ir sumokėjo 12 718,80 Lt GPM ((27 120 Lt x 24 proc.) + (41 400 Lt x 15 proc.)), pareiškėjui tenkanti GPM prievolė šia suma mažintina.

5.13.4. Sprendime Nr. 68-225 nurodyta, kad pareiškėjas papildomos informacijos apie laikraščių platinimo paslaugas skunde nepateikė ir konstatavo, kad Šiaulių AVMI pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio nuostatas ir dėl šios dalies nepavedė atlikti pakartotinio patikrinimo.

5.14. Pagal pareiškėjo pateiktas GPM deklaracijų duomenis jam grąžinta 490 Lt GPM: už 2007 m. ir 2008 m.– po 86 Lt, už 2009 m. – 38 Lt, už 2010 m. – 139 Lt, už 2011 m. – 66 Lt. Pareiškėjas už VL „Periodinių spaudos leidinių platinimas” sumokėjo 83 Lt už 2007 m. bei 98 Lt už 2008 m.

5.15. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu, mokestinio patikrinimo metu, atsižvelgiant į pareiškėjo gautas pajamas bei mokestinių patikrinimų metu nustatytas gautas ir papildomai apmokestinamas pajamas, įvertinus už pareiškėją sumokėtas GPM, pareiškėjo sumokėtas sumas 2007 m.–2008 m. už VL „Periodinių spaudos leidinių platinimas” ir pareiškėjui grąžintas GPM sumas, užpildytos pareiškėjo metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2007 m.–2011 m. (Komisijos byla (t. 6, b. l. 52–81)), pareiškėjui papildomai apskaičiuota 388 322 Lt mokėtino į biudžetą GPM: už 2007 m. – 162 213 Lt (PA Nr. 35-50 1.1, 1.2, 1.4 ir 1.5 punktai), už 2008 m. – 65 595 Lt (PA Nr. 35-50 1.1, 1.4 ir 1.5 punktai), už 2009 m. – 44 568 Lt (PA Nr. 35-50 1.1, 1.4 punktai), už 2010 m. – 41 086 Lt (PA Nr. 35-50 1.1, 1.4 punktai), už 2011 m. – 74 860 Lt (PA Nr. 35-50 1.1, 1.3, 1.4 punktai), t. y. sprendime Nr. 44.1- 44-36 apskaičiuota 391 181 Lt mokėtino į biudžetą GPM suma mažinama 2 859 Lt.

5.16. PSDĮ

Pareiškėjas 2009 m. gavo 293 321 Lt ((PA Nr. 35-50 1.1, 1.4 punktai)) kitų ne su fotografavimo ir kalendorių įrišimo veikla, kurioms buvo įsigyti verslo liuVLdijimai, ir su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių ne individualios veiklos pajamų, kurios, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsniu, nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, nuo kurių neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PSDĮ, tuo pažeisdamas Sveikatos draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) 17 straipsnio 8 dalies nuostatą. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, užpildžius pareiškėjo metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2009 m. (PA Nr. 35-50 24 priedas), apskaičiuota 175 99 Lt mokėtinų PSDĮ, t. y. sprendime Nr. 44.1-44-36 apskaičiuota 17 812 Lt mokėtinų PSDĮ suma mažinama 213 Lt.

6. Šiaulių AVMI 2014 m. vasario 13 d. sprendime Nr. FR0682-40 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino PA Nr. 35-50, apskaičiavo 200 810,78 Lt GPM delspinigių už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. ir 7 185,67 Lt PSDĮ delspinigių už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., taip pat skyrė minimalias (10 proc.) mokėtinų GPM ir PSDĮ sumų baudas, t. y. 38 832 Lt GPM baudą ir 1 760 Lt PSDĮ baudą bei nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą iš viso 654 509,45 Lt (Komisijos byla (t. 1, b. l. 46–49); priedas (Komisijos byla (t. 1, b. l. 50))).

7. Šiaulių AVMI 2014 m. vasario 17 d. registruotu laišku Nr. (42.2)S-1872 pareiškėjui mokesčių mokėtojų registre esančiu adresu ((duomenys neskelbtini)) išsiųstas sprendimas Nr. FR0682-40 su priedu, tačiau laiškas grįžo su pastaba „grąžinimas, neatsiėmė“, todėl VMI tinklalapyje skelbta informacija dėl to, kad pareiškėjas kviečiamas atvykti į Skyrių atsiimti minėto sprendimo; sprendimas Nr. FR0682-40 pareiškėjui įteiktas 2014 m. kovo 25 d. pasirašytinai (žr. teismui pateiktą Šiaulių AVMI medžiagą).

8. Šiaulių AVMI 2014 m. balandžio 17 d. gauti: pareiškėjo pastabos ir atsikirtimai dėl PA Nr. 35-50 ir sprendimo Nr. FR0682-40, kurie sprendime Nr. 68-128 vertinti kaip skundas dėl sprendimo Nr. FR0682-40, kuriuose pareiškėjas nurodė, kad nėra nei faktinio , nei teisinio pagrindo mokėti sprendime Nr. FR0682-40 nurodytas papildomai apskaičiuotas sumas, taip pat prašė priimti sprendimus dėl kokių nors tolimesnių veiksmų dėl pareiškėjo (Komisijos byla (t. 1, b. l. 111–126)); prašymas dėl terminų pastaboms dėl PA Nr. 35-50 ir sprendimo Nr. FR0682-40 pateikti atnaujinimo (Komisijos byla (t. 1, b. l. 109–110)).

9. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl sprendimo Nr. FR0682-40 ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, 2014 m. birželio 30 d. sprendime Nr. 68-128 „Dėl K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo ir skundo“: atnaujino skundo dėl sprendimo Nr. FR0682-40 padavimo terminą; konstatavusi, kad Šiaulių AVMI, teisingai pritaikiusi GPMĮ, MAĮ, Sveikatos draudimo įstatymo bei kitas teisės aktų nuostatas, atlikusi pateiktų dokumentų ir VMI duomenų bazėse esančių duomenų analizę, įvertinusi mokesčių mokėtojų operatyvių patikrinimų metu surinktą priešpriešinę informaciją bei Kauno apskrityje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos apskrityje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, iš Šiaulių apygardos prokuratūros gautą FNTT Šiaulių apygardos valdybos medžiagą bei kitą tikrinimo metu surinktą informaciją, pagrįstai pareiškėjui papildomai apskaičiavo ir nurodė į biudžetą sumokėti 388 322 Lt GPM, 17 599 Lt PSDĮ sumas bei su jomis susijusius 200 810,78 Lt GPM delspinigius, 7 185,67 Lt PSDĮ delspinigius bei skirtas 38 832 Lt GPM baudos ir 1 760 Lt PSDĮ baudos sumas, patvirtino sprendimą Nr. FR0682-40 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 34–43)). Sprendime Nr. 68-128, be kita ko, nurodyta:

9.1. Fotografavimo paslaugos

9.1.1. Šioje ginčo dalyje pareiškėjas VMI iš esmės pateikia analogiškas pastabas, kaip ir dėl PA Nr. 35-8.

9.1.2. Atsakant į pareiškėjo teiginį, kad Šiaulių AVMI nurodo, jog pareiškėjas atliko paslaugas Susijusioms įmonėms, tačiau faktų, kaip jis susijęs su šiomis įmonėmis, nepateikia, pažymėtina, kad pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 punkto 3 dalį asmenys laikomi susijusiais, jeigu vieneto valdymo organų nariu yra šio gyventojo sutuoktinis. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjo sutuoktinė R. B. tikrinamuoju laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir vienintelė akcininke, todėl Šiaulių AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytini susijusiais asmenimis.

9.1.3. Remiantis Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimu, mokesčių mokėtojas, turėdamas konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius, pats turi būti suinteresuotas, kad mokesčiai būtų apskaičiuojami teisingai; vadinasi, mokesčių mokėtojas turi pareigą apskaičiuoti mokesčio bazę ir mokestį, nesiimdamas veiksmų, kurių tikslas būtų nesąžiningai gauti mokestinę naudą, t. y. stengiantis ūkinių operacijų, sandorių ar kitų veiksmų pagalba atitikti mokesčio įstatymo normos reikalavimus, keliamus veiklos formai (tokiais veiksmais pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, padaroma žala valstybės biudžetui). Mokesčių teisė taip pat nustato reikalavimą sąžiningai apskaičiuoti mokesčio bazę, mokesčio dydį bei nustato sąlygas ir tvarką, kada mokesčių administratorius turi teisę koreguoti sandorio kainą (vertę), apskaičiuodamas tikrąjį mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės dydį.

9.1.4. MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos, kai mokesčių mokėtojas mokestinę naudą gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačios operacijos esmę, tačiau formaliai atitinkančių mokesčių įstatymų reikalavimus. Šių sandorių ar ūkinių operacijų rezultatai yra formaliai tiksliai fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, tačiau mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sąlygos negali būti jam taikomos dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti (vykdomi sandoriai stokoja ekonominės prasmės, bet teikia mokestinę naudą, keletu tarpinių sandorių be pateisinamų priežasčių gaunamas mokestinis rezultatas, kuris nebūtų pasiektas vykdant vieną sandorį ir pan.). Kitaip tariant, tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir perskaičiuoti mokesčius, būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos turinys, užfiksuotas dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos turinio. Tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, koreguoja mokesčių mokėtojo sandorius ar ūkines operacijas ir nustato kitokią atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę išraišką, kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius. Taigi, akivaizdu, kad vertinant tarp konkrečių ūkio subjektų susiklosčiusius santykius, kurie lemia atitinkamas mokestines pasekmes, reikšminga nustatyti tikruosius šalių ketinimus dėl vienokio ar kitokio pobūdžio santykių atsiradimo bei faktiškai tarp šalių susiklosčiusius santykius.

9.1.5. Pareiškėjas, įformindamas sandorius Susijusioms įmonėms, sukūrė sąlygas mokesčių įstatymui apeiti, t. y. sumažinti Susijusių įmonių apmokestinamąjį pelną, todėl šie sandoriai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam sąžiningumo principui. Patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad sandorių aplinkybės yra iškreiptos ir jais siekta mokestinės naudos, todėl Šiaulių AVMI šiuo atveju pagrįstai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi.

9.1.6. Įvertinus pateiktų apskaitos dokumentų, sutarčių su susijusiomis įmonėmis, bankų pateiktą ir VMI duomenų bazėje esančius duomenis, mokestinių patikrinimų metu surinktą priešpriešinę informaciją, matyti, kad: pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d., 2013 m. kovo 5 d. ir 2013 m. kovo 6 d. paaiškinimuose nurodė prieštaringą informaciją; pareiškėjas neįvykdė nurodymo ir papildomų duomenų, dokumentų ir informacijos, galinčios patvirtinti realų paslaugų susijusioms įmonėms suteikimą, pakartotiniam patikrinimui nepateikė; mokestinę naudą teikusį veiklos modelį organizavo, sandorius įformino ir Susijusioms įmonėms atstovavo tas pats asmuo, t. y. pareiškėjas; prieš pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą pasididino šios įmonės skolą sau iki 308 490 Lt; sukurtas veiklos modelis leido susijusioms įmonėms išvengti mokesčių mokėjimo, nors įprastinėmis rinkos sąlygomis analogiški sandoriai, kai ekonominę veiklą vykdančio ūkio subjekto tikslas yra kuo didesnis pelnas, nebūtų sudaromi (Susijusios įmonės per tą patį laikotarpį deklaravo 4 306 738 Lt pajamas, o į biudžetą mokėtiną 412 Lt pelno mokestį apskaičiavo tik už 2008 m.; už 2007, 2009 m.–2011 m. Susijusios įmonės deklaravo 126 568 Lt nuostolį).

9.1.7. Šiaulių AVMI, remdamasi apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių asmenų paaiškinimais, FNTT pateikta medžiaga bei pareiškėjo paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, kad fotografavimo paslaugos, atstovaujant Susijusioms įmonėms, galėjo sudaryti maksimaliai iki 3 proc. visų joms įformintų fotografavimo paslaugų pardavimų. Kita Susijusioms įmonėms įformintų paslaugų dalis dubliavosi, todėl Šiaulių AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas įformino fotografavimo paslaugų teikimą susijusioms įmonėms, realiai jų neatlikdamas, ir gavo kitas, ne su fotografavimo veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Šiaulių AVMI, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsniu, pagrįstai neatsižvelgė į formaliai sudarytus sandorius ir, vadovaudamasi GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, nuo minėtų pajamų, t. y. 2007 m. – 112 07 Lt, 2008 m. – 98 829 Lt, 2009 m. – 114 538 Lt, 2010 m. – 72 619 Lt, 2011 m. – 69 098 Lt, kurios pripažįstamos kaip kitos, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos ir apmokestinamos standartiniu pajamų mokesčio tarifu, pareiškėjui papildomai apskaičiavo į biudžetą mokėtiną GPM.

9.2. Laikraščių platinimo paslaugos

9.2.1. Pareiškėjas skunde VMI nurodo, kad: jis buvo sudaręs sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias platino laikraščius; Šiaulių AVMI jokiais įrodymais nepagrindė, kad jis nevykdė laikraščių platinimo paslaugų, nes PA NR. 35-50 užfiksuoti konkretūs faktai, kada ir kaip įvyko realūs paslaugų sandoriai (yra išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros) bei buvo sumokami visi su sandoriais susiję mokesčiai; nė viename nuo 2002 m. iki 2008 m. pabaigos teisės akte / išaiškinime nenurodyta, kad, įsigijus VL pagal EVRK klases 22.12, 22.13, negalima atlikti reklaminių laikraščių, skrajučių ar bukletų platinimo.

9.2.2. MAĮ 69 straipsnio nuostatų taikymas būtent susijęs su situacijomis, kai formaliai pagal dokumentus ūkinės operacijos yra tinkamai atvaizduotos, tačiau realiai ūkinių operacijų turinys buvo kitoks. Ginčijamu atveju yra pateiktos Pareiškėjo sudarytos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat yra ir PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimas pagal jas, tačiau minėtų įmonių atstovai nieko negalėjo paaiškinti apie laikraščių platinimą, pagaminimą, nepateikė laikraščių pavyzdžių. Svarbu tai, kad, dar nepasibaigus operatyviems patikrinimams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas pelno mokesčio ir PVM atitinkamų ataskaitinių laikotarpių deklaracijas. Tokius veiksmus galima pripažinti kaip įrodymą, kad tokio turinio, kaip nurodyta dokumentuose, ūkinės operacijos neįvyko. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė išsamios informacijos apie laikraščius ir jų platinimą, todėl dėl šios įmonės PVM sąskaitų faktūrų mokesčių administratorius pretenzijų neturi. Pareiškėjas papildomos informacijos apie laikraščių platinimo paslaugas skunde nepateikė, todėl, Šiaulių AVMI pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnį ir, vadovaudamasi GPM[ 5 ir 25 straipsniais, 53 200 Lt pajamas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepripažino kaip gautas už laikraščių platinimą, o traktavo kaip kitas, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, bei apmokestino standartiniu pajamų mokesčio tarifu.

9.3. Seminarai

9.3.1. Pareiškėjas nesutinka su patikrinimo išvadomis šioje dalyje ir skunde nurodo, kad: vedė seminarus įvairioms įmonėms, tai pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesidomėjo, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai, ar nuostolingai, koks atlyginimas mokėtas darbuotojams; jam svarbiausia buvo pagal VL vykdoma veikla; UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, kad seminaras tikrai vyko, tik Šiaulių AVMI pareigūnė negali apsispręsti, ar jis vyko, ar ne, ir priėmė šališką sprendimą.

9.3.2. Įvertinus ankstesniojo ir pakartotinio patikrinimų metu surinktą informaciją, t. y. kad Informacijos skyriaus direktorė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašiusi sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą, paaiškinime nurodė, kad nei ji, nei jos skyriaus, nei kiti darbuotojai mokymo kursų nelankė, kad apklaustos 2011 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Informacijos skyriuje dirbusios darbuotojos paaiškinimuose pateikė informaciją, pagal kurią pareiškėjo pusės dienos trukmės mokymai 4 bendrovės darbuotojoms galimai vyko 2011 m. gegužės mėn., t. y. ne sutartyje nurodytu mokymų pradžios (2011 m. spalio 17 d.) ir pabaigos (2011 m. spalio 24 d.) laiku ir ne 2011 m. spalio 25d. įformintos PVM sąskaitos faktūros PSLG Nr. 2011-118 laiku, Šiaulių AVMI pagrįstai neatsižvelgė į formaliai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sandorį ir konstatavo, kad pareiškėjas įformino seminaro paslaugų teikimą, realiai jų neatlikdamas, ir iš susijusios įmonės gavo ne su veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas. Šiaulių AVMI, vadovaudamasi GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, 14 860 Lt pajamas pagrįstai traktavo kaip kitas, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, bei apmokestino standartiniu pajamų mokesčio tarifu.

9.4. Kalendorių įrišimo paslaugos

9.4.1. Išnagrinėjus mokestinio ginčo medžiagą, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 4, 6.1 punktais, remiantis LVAT 2007 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-603/2007 konstatuotina, kad Šiaulių AVMI turėjo pagrindo suabejoti pareiškėjo įformintų kalendorių įrišimo paslaugų realumu ir apimtimi, ypač nagrinėjant sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai prieš pat įmonės pardavimą 2011 m. sausio mėn.–kovo mėn. įformintas 10 000 vienetų kalendorių įrišimas už 92 000 Lt arba į tai, kad su šia įmone forminamas kalendorių įrišimas metų viduryje ir pan. Šiaulių AVMI, apskaičiuodama pareiškėjo GPM bazę pagal įvertinimą, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. pareiškėjo 2007 m.–2011 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas apskaičiavo remdamasi surinkta informacija iš komercinių bankų apie pareiškėjo gautus atsiskaitymus su užsakovėmis, naudojosi mokesčių administratoriaus informacine duomenų baze, įvertino operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją apie užsakovių vykdytus sandorius su pareiškėju (suteikiant kalendorių įrišimo ir apdailos teikimo paslaugas) bei kita patikrinimo metu surinkta informacija.

9.4.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad patikrinimo metu neatsižvelgta į vieno ruošinio vieneto supjaustymą į ant jo atspausdintų lapų (lapelių) skaičių bei kalendorių sukomplektavimo ir įrišimo technologiją, nes, kaip matyti iš atliktų operatyvių patikrinimų ir jų metu užsakovų pateiktų galimai pareiškėjo įrištų ir minėtoms įmonėms pateiktų sieninių kalendorių pavyzdžių, beveik visi pateikti kalendoriai turėjo po 12 ir 36 vartomų kalendorių lapus. Nors pareiškėjas ir teigia, kad iš ruošinių buvo pagaminti sieniniai kalendoriai, tačiau kokie, detaliau nepaaiškina. Šiaulių AVMI, įvertinusi užsakovų pateiktus kalendorių pavyzdžius bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, PA Nr. 35-50 padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas negalėjo atlikti daugiau kalendorių įrišimo ir apdailos paslaugų, negu buvo apskaičiuota ankstesnio patikrinimo metu (didesnė tikimybė, kad kalendorių įrišta mažiau).

Šiaulių AVMI patikrinimo metu surinko pakankamai informacijos, leidžiančios daryti išvadą, jog pareiškėjo įformintas kalendorių kiekio pagaminimas yra nerealus ir nepagrįstas neginčijamais įrodymais.

9.4.3. Mokestinėje byloje surinkti įrodymai iš esmės patvirtina išvadą, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, apskaičiuodamas GPM, t. y. į šio mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis. Vadovaudamasi MAĮ 10 ir 70 straipsniais bei Taisyklėmis, Šiaulių AVMI pagrįstai neatsižvelgė į formaliai sudarytus sandorius ir, vadovaudamasi GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, 1 329 478,99 Lt pajamas, kurias traktavo kaip kitas, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, pagrįstai apmokestino standartiniu pajamų mokesčio tarifu.

9.5. Ne periodinių spaudos leidinių platinimo paslaugos

9.5.1. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad nė viename nuo 2002 m. iki 2008 m. pabaigos teisės akte / išaiškinime nenurodyta, kad pagal EVRK klases 22.12, 22.13 įsigijus VL, negalima atlikti reklaminių laikraščių, skrajučių ar bukletų platinimo; su skundu pateikti pagal EVRK klases 22.12, 22.13 2007 m. ir 2008 m. išduotų VL nuorašai.

9.5.2. VMI iš mokestiniam ginčui pateiktos medžiagos (pagal PVM sąskaitas faktūras) nustatė, jog pareiškėjas, nurodydamas turėtus VL periodinių spaudos leidinių platinimui, gavo pajamų už šias veiklas: laiškų platinimas ir informacijos patikslinimas, kainynų platinimas, lapelių platinimas, bukletų platinimas, TV akcijos A4 formato lapų platinimas, vėliavėlių platinimas, bukletų bigavimas, bukletų lankstymas, kalendorių platinimas. Akivaizdu, kad pareiškėjas platino spausdintą reklaminę informacinę medžiagą, kuri laikytina ne periodinės spaudos leidiniais. Periodinis spaudos leidinys yra visuotinai suprantamas, kaip reguliariai leidžiamas tuo pačiu pavadinimu, vis naujo turinio, vienodai apipavidalintas, paprastai vienodo formato ir apimties, numeruotas bei datuotas leidinys; tai laikraštis (dienraštis, savaitraštis), žurnalas, biuletenis; ne periodinė spauda – visos kitos įvairiausios nereguliariai leidžiamos visuomenės informavimo priemonės, įvairių pavadinimų, apimties ir formato, skirtingai įforminti leidiniai, tai gali būti knyga, brošiūra, rinkinys, lankstinukas, albumas ir pan.

Taigi, Šiaulių AVMI padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo turėti VL „Periodinių spaudos leidinių platinimas“ nesuteikė teisės platinti ne periodinių spaudos leidinių, t. y. laiškų, lapelių, bukletų, kalendorių, informacinių laikraščių ir kitų ne periodinių spaudos leidinių, todėl ši Šiaulių AVMI sprendimo dalis tvirtintina.

9.6. PSDĮ

Pareiškėjas 2009 m. gavo 293 321 Lt kitų, ne su fotografavimo ir kalendorių įrišimo veikla, kurioms buvo įsigyti VL, ir su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių ne individualios veiklos pajamų, kurios, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsniu, nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Nuo šių pajamų pareiškėjas neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PSDĮ, tuo pažeisdamas Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatą. Pakartotinio patikrinimo metu, užpildžiusi pareiškėjo metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2009 m., Šiaulių AVMI pagrįstai apskaičiavo 17 599 Lt mokėtinų PSDĮ.

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu Nr. 68-128, pateikė 2014 m. liepos 29 d. skundą Komisijai, kuriame prašė panaikinti skundžiamą sprendimą (Komisijos byla (t. 1, b. l. 1–22)).

11. Komisija, 2014 m. rugsėjo 6 d. posėdyje (nedalyvaujant pareiškėjui (pareiškėjui (adresu: (duomenys neskelbtini)) 2014 m. rugsėjo 4 d. siųstas raštas Nr. 5-573(7-161)/2014) su informacija apie jo skundo nagrinėjimo datą ir laiką, tačiau korespondencija grįžo neįteikta, priežastis – „neatsiėmė“ (Komisijos byla (t. 13, b. l. 145–147))) išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl sprendimo Nr. 68-128, 2014 m spalio 6 d. sprendime Nr. S-198(7-161/2014) „Dėl K. B. 2014-07-29 skundo“, konstatavusi, kad VMI objektyviai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjo tikrintuoju laikotarpiu iš Susijusių įmonių bei kitų juridinių asmenų gautų pajamų gavimo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, įforminęs dalies paslaugų, o būtent: 2007 m.–2011 m. fotografavimo paslaugų už 467 391 Lt, kalendorių įrišimo už 1 329 478,99 Lt, 2007 m. laikraščių platinimo už 53 200 Lt, 2011 m. seminarų vedimo už 14 860 Lt, pardavimus, realiai šių paslaugų neatliko ir gavo kitų ne su pareiškėjo vykdytomis veiklomis, kurioms jis buvo įsigijęs VL, susijusių pajamų, taip pat 2007 m.–2008 m. įsigijęs VL periodinių spaudos leidinių platinimui, vykdė ne periodinių spaudos leidinių platinimo veiklą ir tokiu būdu gavo 214 474 Lt pajamų, visumą, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškėjo apmokestinimą, delspinigių apskaičiavimą ir baudų už padarytus pažeidimus skyrimą, tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų visumą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, VMI išvados nagrinėjamais mokestinio ginčo aspektais yra tinkamai ir išsamiai motyvuotos, nusprendė patvirtinti sprendimą Nr. 68-128 (Komisijos byla (t. 13, b. l. 155–180)). Sprendime Nr. S-198(7-161/2014), be kita ko, nurodyta:

11.1. Mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjui apskaičiuotų GPM bei PSDĮ, su šiomis įmokomis susijusių baudų ir delspinigių pagrįstumo mokesčių administratoriui, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies bei 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis konstatavus, kad pareiškėjas 2007 m.–2011 m. gavo 1 864 929,99 Lt kitų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, taip pat nustačius, jog pareiškėjas, 2007 m.–2008 m. įsigijęs VL periodinių spaudos leidinių platinimui, vykdė ne periodinių spaudos leidinių platinimo veiklą, tokiu būdu gavo 214 474 Lt pajamų. Ginčo tarp šalių dėl paties pajamų gavimo fakto nekyla, ginčas yra kilęs dėl pajamų apibūdinimo (mokesčių administratoriaus tvirtinimu, pareiškėjas gavo kitų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, o pareiškėjas įrodinėja, kad visos jo pajamos gautos, vykdant veiklą pagal įsigytus VL) ir, priklausomai nuo to, dėl jų apmokestinimo GPM bei PSĮ. Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų ir nepareiškė reikalavimų dėl aritmetinio mokesčių apskaičiavimo, pateikė reikalavimus tik dėl įrodymų vertinimo ir teisės aktų nuostatų taikymo.

11.2. Komisija, atsižvelgdama į tai, jog visos šiam mokestiniam ginčui aktualios aplinkybės ir teisinė argumentacija, susijusi su pareiškėjo apmokestinimu, detaliai aprašytos sprendime Nr. 68-128 (ir Komisijos sprendimo nustatomojoje dalyje), laikydama, kad nuodugnus šių aplinkybių atkartojimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai perteklinis, pakartotinai jų nedetalizuoja ir plačiau pasisakys tik dėl pareiškėjo skunde nurodytų nesutikimo su sprendimu Nr. 68-128 argumentų.

11.3. Pareiškėjas skunde ne kartą akcentuoja, kad jis tikrintu laikotarpiu vykdė knygų įrišimo ir apdailos, fotografavimo, periodinių spaudos leidinių platinimo, suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veiklas pagal VL, jo vykdyta veikla buvo savarankiška, jis deklaravo visas iš šios veiklos gautas pajamas, sumokėjo nuo jų GPM ir PVM, šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai (sutartys su įmonėmis, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai, darbų atlikimo pavyzdžiai) ir tiek Šiaulių AVMI papildomai surinkti dokumentai (įmonių operatyvūs patikrinimai); pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus tvirtinimu, kad pareiškėjo įforminti paslaugų teikimo sandoriai su juridiniais asmenimis buvo fiktyvūs ir sudaryti, siekiant tik mokestinės naudos, todėl, pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi.

11.4. Komisija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, jog pareiškėjas, turėdamas galimybę rinktis, pasirinko jam ekonomine ir mokestine prasme palankesnį individualios veiklos vykdymo modelį, kada gyventojo iš individualios veiklos gautos pajamos, nepriklausomai nuo jų dydžio, apmokestinamos fiksuoto dydžio GPM (už įsigytus VL pareiškėjas tikrintuoju laikotarpiu sumokėjo 4 720 Lt GPM) ir tokiu būdu iš Susijusių įmonių bei kitų juridinių asmenų gavo GPM neapmokestinamų pajamų (deklaravo iš viso gavęs 2 713 919,40 Lt). Be to, pareiškėjas, gavęs pajamų už formaliai įformintas, tačiau realiai juridiniams asmenims neatliktas paslaugas, sudarė sąlygas šiems asmenims gauti mokestinės naudos – pareiškėjui už neatliktas paslaugas išmokėtas sumas priskirti leidžiamiems atskaitymams ir susimažinti pelno mokesčio bazę (Susijusios įmonės ginče aptariamu laikotarpiu deklaravo gavusios 4 306 738 Lt pajamų, mokėtinas 412 Lt pelno mokestis apskaičiuotas tik už 2008 m., už kitus mokestinius laikotarpius deklaruotas 126 568 Lt nuostolis). Nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas, mokesčių administratoriui sprendžiant pareiškėjo apmokestinimo klausimą, vadovautis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi. Akcentuotina, kad pareiškėjas, tikrintuoju laikotarpiu deklaravęs iš veiklos pagal VL gavęs didžiules pajamas, 2012 m. (Šiaulių AVMI pareiškėjo kontrolės procedūras pradėjo 2012 m. kovo 28 d. mokestiniu tyrimu) ir iki PA Nr. 35-50 surašymo VL nebeįsigijo.

11.5. Dėl fotografavimo paslaugų

11.5.1. Mokesčių administratoriaus išvados ir mokestinio ginčo dalyje dėl pareiškėjo fotografavimo paslaugų teikimo pagrįstos išsamia bei visapusiška byloje surinktų įrodymų analize, yra motyvuotos, o pareiškėjo pateikti dokumentai (sutartys su įmonėmis, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimų dokumentai, darbų atlikimo pavyzdžiai), jo nuomone, pagrindžiantys paslaugų suteikimo realumą, Komisijos vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina. Byloje pateiktos pareiškėjo su Susijusiomis įmonėmis pasirašytos sutartys dėl fotografavimo paslaugų suteikimo yra visiškai identiškos, jos buvo pasirašomos kasmet, 2010 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. FOT-10/3 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei 2011 m. balandžio 11 d. sutartį Nr. F-11/1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė tas pats asmuo, sutartyse įvardyta abiejų įmonių Informacijos skyriaus direktore I. K., sutarčių sąlygos aptartos labai abstrakčiai, Pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė Susijusių įmonių (paslaugų užsakovų) užsakymų fotografavimui, kaip buvo nustatyta sutarčių 2.1 punktuose, vėliau tvirtino, jog užsakymai buvo žodiniai. Pareiškėjo Susijusioms įmonėms išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose tenurodytas paslaugos pavadinimas (fotografavimo paslaugos), kiekis vienetais (1 vnt.) bei kaina, kuri buvo nuo 50 iki 5 500 Lt už 1 vienetą, Komisijos vertinimu, neatspindi įvykusių ūkinių operacijų turinio, taigi, taip pat neįrodo realaus fotografavimo paslaugų suteikimo fakto. Be to, mokesčių administratorius pagal iš AB „Ūkio bankas“ gautus išrašus nustatė, jog Susijusios įmonės nuolat pervedinėjo pareiškėjui pinigines sumas, nenurodydamos konkrečios PVM sąskaitos faktūros numerio, pareiškėjas gautus pinigus išgrynindavo, tačiau mokesčių administratorius nenustatė grynųjų pinigų investavimo faktų, pareiškėjas byloje pinigų panaudojimo aplinkybių taip pat nepaaiškino ir nepagrindė atitinkamais įrodymais. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjo Susijusioms įmonėms išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) reikalavimų, t. y. šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, t. y. popieriniais arba elektroniniais liudijimais, patvirtinančiais ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turinčiais rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 dalis).

11.5.2. Dėl darbų atlikimo pavyzdžių, kaip įrodymų, patvirtinančių fotografavimo paslaugų suteikimo Susijusios įmonėms aplinkybę, pažymėtina, jog mokesčių administratorius pareiškėjo pakartotinio patikrinimo metu, siekdamas įvertinti FNTT esančių CD laikmenų sąsajas su pareiškėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, surinko priešpriešinę informaciją, kurios pagrindu nustatė, jog daliai įmonių fotografavimo paslaugas suteikė tiesiogiai pareiškėjas (bet ne Susijusios įmonės), šios įmonės už paslaugas su pareiškėju visiškai atsiskaitė, dalį fotografavimo paslaugų užsakovams tiesiogiai suteikė Susijusios įmonės. Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjo fotografavimo paslaugos, atstovaujant susijusioms įmonėms, sudarė iki 3 proc. nuo visų joms įformintų fotografavimo paslaugų pardavimų, o 97 proc. pareiškėjo įformintų fotografavimo paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai suteikta nebuvo. Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su tokiomis mokesčių administratoriaus išvadomis, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo poziciją, nepateikia, o pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo taisykles, mokesčių administratoriui pagal MAĮ 67 staipsnio 1 dalį pateikus pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas; jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui kyla mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų teikimu: mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą, negu daro mokesčių administratorius. Pareiškėjas be savo tvirtinimų nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo gautų pajamų pobūdį (jog pajamos iš Susijusių įmonių buvo gautos būtent už šioms įmonėms suteiktas fotografavimo paslaugas), taigi, mokesčių administratoriaus sprendimas dėl šios ginčo dalies yra pagrįstas ir teisėtas.

11.5.3. Vertinant pareiškėjo Susijusioms įmonėms suteiktų fotografavimo paslaugų realumą, abejones tokių paslaugų (taip pat ir kitų pareiškėjo vykdytų veiklų) realumu kelia ir fizinės pareiškėjo galimybės atlikti tokį kiekį paslaugų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reklamos projektų vadovė L. P. mokesčių administratoriui pateiktame 2012 m. kovo 22 d. paaiškinime nurodė (ji šios įmonės vardu pasirašė fotografavimo paslaugų sutartis su pareiškėju, pasirašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias, jos teigimu, pasirašymui pateikdavo direktorė R. B., tuo tarpu pati darbuotoja įvardyti konkrečios fotopaslaugų išraiškos negalėjo, fotopaslaugų perdavimo–priėmimo aktų nėra mačiusi, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ foto ir kitas paslaugas pirko iš pareiškėjo, paaiškinti negalėjo), kad pareiškėjas minėtoje įmonėje dirbo patariamuoju asmeniu reklamos teikimo klausimais. Remiantis bylos medžiaga, tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjas be fotografavimo paslaugų pagal įsigytus VL teikė daug kitų paslaugų: 2007 m. vykdė laikraščių platinimo, 2011 m. – seminarų vedimo, 2007 m.–2008 m. – ne periodinių spaudos leidinių platinimo, 2007 m.–2011 m. – kalendorių įrišimo ir apdailos (šiuo laikotarpiu įformino net 117 640 vnt. kalendorių įrišimo ir apdailos teikimo paslaugų). Be to, kaip savo paaiškinimuose bei skunde Komisijai nurodė pareiškėjas, jis dirbo vienas, savarankiškai, pagalbininkų neturėjo, kaip nustatė mokesčių administratorius, pareiškėjas savo veiklos išlaidoms nepriskyrė kuro sąnaudų bei nepateikė šias sąnaudas patvirtinančių dokumentų. Skunde Komisijai pareiškėjas tvirtina pas klientus galėjęs vykti visuomeniniu transportu, nuomota transporto priemone ar naudodamasis taksi paslaugomis, tačiau tokiu atveju pareiškėjas arba patyrė labai ženklias transporto išlaidas (važiuojant taksi, nuomota transporto priemone), kurių dėl logiškai nepaaiškinamų priežasčių nepriskyrė vykdytos veiklos sąnaudoms, arba pareiškėjo kelionės pas klientus apėmė dideles laiko sąnaudas. Remiantis pareiškėjo Susijusioms įmonėms išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis už forografavimo paslaugas, pareiškėjas per vieną dieną jų išrašydavo ir po dvi, jose nurodytų atliktų paslaugų kaina siekia ženklias sumas, pavyzdžiui, 2007 m. kovo 22 d. išrašytos 2 PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000654 ir Nr. 0000655, jose nurodyta paslaugų kaina be PVM – 800 ir 1 000 Lt, 2007 m. kovo 27 d. išrašytos 2 PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000657 ir Nr. 0000658, jose nurodyta paslaugų kaina be PVM – 800 ir 1 500 Lt, o 2008 m. kovo 13 d. pareiškėjas išrašė 3 PVM sąskaitas faktūras: Nr. 0000915, 0000916, 0000917 (470, 500 ir 50 Lt sumoms be PVM), vadinasi, suteikiant fotografavimo paslaugas už tokią kainą turėjo būti padaroma ne viena ir net ne keletas fotonuotraukų. Pareiškėjas Komisijai pateikė vietos mokesčių administratoriui teiktą 2008 m. lapkričio 26 d. paaiškinamąjį raštą, kuriame tvirtina, jog jam teikiant fotografavimo paslaugas fotosesijos truko 3, 4,5 valandas ar net visą dieną (Komisijos byla (t. 1, b. l. 26)). Vertinant nurodytas aplinkybes visų kitų šiame ginče nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog pareiškėjas fiziškai negalėjo suteikti tokio kiekio fotografavimo paslaugų Susijusioms įmonėms, koks yra nurodytas pareiškėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (mokesčių administratorius pripažino dalies pareiškėjo pagal VL suteiktų paslaugų realumą, be to, vien pagal pareiškėjo deklaruotą įrištų kalendorių kiekį kasdien jis jų turėdavo pagaminti po 64 vienetus (117 640 vnt. / (5 metai x 365 dienos)).

11.6. Nesutikdamas su mokesčių administratoriaus išvada, jog pareiškėjas 2007 m. tik įformino laikraščių platinimo paslaugų teikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 53 200 Lt, tačiau realiai šių paslaugų nesuteikė ir todėl gavo ne su individualia veikla, kuriai buvo įsigijęs VL, susijusių pajamų, pareiškėjas remiasi su užsakovais pasirašytomis sutartimis, išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, pareiškėjo ir užsakovų įtrauktomis į buhalterinę apskaitą, aplinkybe, jog pinigai už atliktas paslaugas buvo sumokėti per banką, tvirtina nesantis atsakingas už tai, kad užsakovai negalėjo paaiškinti visų su laikraščių platinimu susijusių aplinkybių, tikslino deklaracijas, nepateikė laikraščių įgijimo bei perdavimo platinimui patvirtinančių dokumentų. Komisija šioje ginčo dalyje atsižvelgia į MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principo nuostatas ir sutinka su sprendime Nr. 68-128 pateikta pozicija, vertinant pareiškėjo suteiktų laikraščių platinimo paslaugų realumą. Aplinkybės, jog paslaugų užsakovai, pagal su pareiškėju sudarytų sutarčių nuostatas įsipareigoję pateikti laikraščius platinimui (2.1.1 punktai), nieko negalėjo paaiškinti dėl laikraščių platinimo paslaugų, nepateikė jokių laikraščių įgijimo ir perdavimo platinimui faktą patvirtinančių dokumentų, iki operatyvių patikrinimų pabaigos pateikė patikslintas atitinkamų ataskaitinių laikotarpių pelno mokesčio ir PVM deklaracijas (išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“), tik patvirtina mokesčių administratoriaus poziciją, kad tokio turinio ūkinės operacijos, kaip nurodyta pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, neįvyko, o pareiškėjas be savo paaiškinimų ir paminėtų dokumentų nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jo suteiktų paslaugų realumą.

11.7. Remiantis bylos medžiaga, mokesčių administratorius išvadą, kad pareiškėjas tik formaliai 2011 m. spalio 3 d. pasirašė sutartį Nr. KT-11/6 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų profesinės kvalifikacijos ir asmeninių pardavimo įgūdžių tobulinimo bei išrašė 2011 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PSLG Nr. 2011-118, 14 860 Lt sumai, tačiau realiai šių paslaugų susijusiai įmonei nesuteikė, padarė, įvertinęs patikrinimų metu surinktos informacijos visumą, t. y. tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pasirašiusi Informacijos skyriaus direktorė I. K. paneigė aplinkybę, jog ji pati ar kiti darbuotojai būtų lankę mokymo kursus, kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pateikė informaciją, jog mokymai galimai vyko žymiai anksčiau (2011 m. gegužės mėn.), negu pasirašyta sutartis ar įforminta PVM sąskaita faktūra. Nesutikdamas su mokesčių administratoriaus išvada pareiškėjas skunde tvirtina, kad aplinkybę, jog jis pagal VLą vedė seminarus, rodo Vilniaus AVMI atliktas operatyvus patikrinimas bei mokesčių administratoriaus apklaustų klientų parodymai. Pareiškėjo skunde nurodomame PA Nr. 35-50 11 priede (Komisijos byla (t. 4, b. l. 188–191)) pateikta Vilniaus AVMI surašyta 2012 m. liepos 3 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (4.65)-447-592 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo, patvirtinanti aplinkybę, jog pareiškėjas nurodytosios įmonės darbuotojams teikė seminaro paslaugas, tačiau šis dokumentas nepatvirtina, jog analogišką paslaugą pareiškėjas suteikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, juolab, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja priešingą išvadą. Mokesčių administratorius nepripažino realaus šio pobūdžio paslaugos suteikimo tik su pareiškėju susijusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu abejonių, kad pareiškėjas realiai suteikė darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas kitoms įmonėms (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.), mokesčių administratoriui nekilo.

11.8. Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad: 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo turėtuose VL nurodytos veiklos rūšys buvo pažymėtos žymomis „x“ ir tuo metu suteikė teisę teikti paslaugas įmonėms, kurių veikla nėra ta pati, kaip nurodyta VL; Šiaulių AVMI nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rūšys buvo informacijos teikimas ir reklama, todėl pareiškėjo VL suteikė teisę teikti savo gamybos prekes įmonėms, kurių veikla nėra ta pati, tuo pačiu Susijusioms įmonėms; pareiškėjo pagal VL vykdytos veiklos buvo savarankiškos, jis pats sprendė visus su veikla susijusius klausimus, dengė veiklos vykdymo išlaidas, užtikrino, kad faktiškai vykdomos veiklos neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos VL, ribų; šių aplinkybių mokesčių administratorius nevertino, pažymėtina, jog ginčas dėl pareiškėjo pagal VL vykdytos veiklos savarankiškumo ar jo teisės teikti paslaugas įmonėms, kurių veikla nėra analogiška nurodytai VL, nekyla. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint VL, gyventojas, kaip ir individualios veiklos neįsigijus VL atveju, pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos VL, ribų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 patvirtintas Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykles (toliau – ir VL taisyklės), jeigu prie šiose taisyklėse nurodytos veiklos yra nurodyta (x), VL nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei arba kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint VL, rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo, rūšių. Taigi, pareiškėjo pagal VL vykdyta veikla atitiko nurodytus reikalavimus, tačiau mokesčių administratorius taip pat nustatė aplinkybes, kad pareiškėjas gavo ne tik pagal VL vykdytos individualios veiklos, bet ir kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurias apmokestino standartiniu GPM tarifu.

11.9. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad visos jo gautos pajamos iš vykdytos veiklos pagal VL tinkamai deklaruotos GPM ir PVM deklaracijose, dėl pareiškėjo pateiktų deklaracijų, apskaitos registrų vertinimo, pažymėtina, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas pirmiausia turi bendrųjų pareigų, kurios nustatytos MAĮ (MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktai, 41 straipsnis), todėl mokesčių mokėtojas, atlikdamas mokestines teisines pasekmes galinčius sukelti veiksmus, turi būti protingas, atsakingas ir rūpestingas, t. y. saugoti dokumentus, galinčius pagrįsti jo atliekamus veiksmus (LVAT administracinė byla Nr. A575-928-2011). Specialiuose norminiuose aktuose taip pat nustatytos atitinkamos pareigos, susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu, mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, kurios priklauso nuo to, kokia veikla verčiasi mokėtojas. Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybės, kad mokėtojas įstatymuose nustatyta tvarka pateikė atitinkamas deklaracijas, jose deklaruotas sumas grindžia įrašais apskaitos registruose, nesudaro pagrindo teigti, kad mokėtojo pareigos įvykdytos tinkamai, jeigu mokėtojas tinkamais ir leistinais dokumentais (įrodymais) nepagrindžia atitinkamų deklaruotų sumų susidarymo. Taigi, ir šio mokestinio ginčo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tvirtinti, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra pateikęs GPM ir PVM deklaracijas bei jose deklaravęs, kaip pats tvirtina, teisingas apmokestinamųjų pajamų sumas, nėra pakankamas pagrindas pareiškėjo deklaruotas sumas pripažinti teisingomis, nes byloje mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą, ir tuo pačiu sudarė teisinį pagrindą mokesčių administratoriui pareiškėjo mokėtinų mokesčių bazę už juridiniams asmenims 2007 m.–2011 m. suteiktas kalendorių įrišimo paslaugas (pareiškėjas deklaravo už šias paslaugas gavęs iš viso 1 631 272 Lt pajamų) apskaičiuoti, taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mokesčių apskaičiavimo būdą (pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą).

PA Nr. 35-50 ir sprendime Nr. 68-128 išsamiai aprašytos visos faktinės aplinkybės ir nurodytas teisinis pagrindas, sudaręs prielaidas mokesčių administratoriui pareiškėjo mokesčių bazę apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Pagal pareiškėjo tikrintuoju laikotarpiu iš AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų ruošinių kiekius (ruošinių įsigijimai iš kitų įmonių šiuo laikotarpiu nenustatyti) mokesčių administratorius apskaičiavo, kokį kiekį kalendorių komplektų galima būtų įrišti, ir padarė išvadą, kad pareiškėjo įformintų, tačiau realiai nevykusių kalendorių įrišimo ir apdailos sandorių suma sudaro 1 329 478,99 Lt (Komisijos byla (t. 6, b. l. 7–10)). Šioje ginčo dalyje mokesčių administratoriaus nustatyta papildoma GPM apmokestinamoji bazė atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, kuriais turi vadovautis mokesčių administratorius, nustatydamas mokesčio bazę pagal MAĮ 70 straipsnį, o atsižvelgiant į LVAT praktiką (žr. administracinę bylą Nr. A11-603/2007), konstatuotina, kad pareiškėjas be savo teiginių, jog nesutinka su mokesčių administratorių sprendimais (į kuriuos išsamiai atsakyta sprendime Nr. 68-128), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog mokesčių administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis pažeidžia protingumo bei teisingumo kriterijus.

11.10. Ginčas šioje byloje kilęs ir dėl pareiškėjui pagal GPMĮ apskaičiuoto GPM, nustačius, kad pareiškėjas 2007 m.–2008 m. įsigijęs VL periodinių spaudos leidinių platinimui (įeina į EVRK klases 22.12, 22.13), platino ne periodinius spaudos leidinius, o laiškus, lapelius, bukletus, kalendorius, informacinius laikraščius ir kt. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo 2.3.1 punktą, VMI viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. 333 (2004 m. vasario 25 d. redakcija) patvirtintą Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatorių, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakyme Nr. 252 patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (nuo 2008 m. sausio 1 d. galiojantį EVRK, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. DĮ-226) ir sprendime Nr. 68-128 pateiktus periodinio ir neperiodinio spaudos leidinio apibūdinimus darytina išvada, kad pareiškėjo pagal įsigytus VL gautos pajamos už laiškų platinimą ir informacijos patikslinimą, kainynų, lapelių, bukletų, TV akcijos A4 formato lapų, vėliavėlių platinimą, bukletų bigavimą, bukletų lankstymą, kalendorių platinimą negali būti priskirtos pajamoms, gautoms už periodinių spaudos leidinių (akivaizdu, kad pareiškėjas platino spausdintą reklaminę informacinę medžiagą) platinimą. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad nė viename nuo 2002 iki 2008 m. pabaigos galiojusiame teisės akte / išaiškinime nenurodyta, kad pagal EVRK klases 22.12, 22.13 įsigijus VL negalima atlikti reklaminių laikraščių, skrajučių ar bukletų platinimo, tačiau pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas, nes nors nurodytose teisės aktų nuostatose toks draudimas ir nebuvo tiesiogiai įtvirtintas, tačiau tokią išvadą galima daryti iš šių nuostatų visumos.

11.11. Dėl procedūrinių pažeidimų

11.11.1 Pareiškėjas skunde pateikia argumentus dėl Šiaulių AVMI neva padarytų procedūrinių pažeidimų, atliekant jo mokestinį patikrinimą bei priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nurodo, kad: Šiaulių AVMI Pavedime pradėjo pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą, tačiau apie tai jo neinformavo, pranešimo apie numatomą atlikti pakartotinį patikrinimą nepateikė, jokiomis priemonėmis su pavedimu nesupažindino; patikrinimo metu apie atliekamus veiksmus, taip pat apie patikrinimo pabaigą, pareiškėjas nieko nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, nes mokesčių administratorius apie tai neteikė jokios informacijos; akivaizdžius patikrinimą atlikusios Šiaulių AVMI pareigūnės procedūrinius pažeidimai pripažinti ir sprendime Nr. 68-128, atnaujinant skundo sprendimo Nr. FR0682-40 padavimo terminą; pareigūnė, atlikdama mokestinius patikrinimus, nesivadovavo MAĮ 8 straipsnio 3 dalimi ir pažeidė MAĮ 32 straipsnio 1 daleis 2 ir 3 punktus, tuo mokesčių administratorius apribojo pareiškėjo teisę dalyvauti mokestiniame patikrinime ir susipažinti su mokestinio patikrinimo rezultatais, atėmė teisę ginčyti mokesčių administratoriaus veiksmus.

11.11.2. Remiantis bylos medžiaga, pagal MAĮ 120 straipsnio 1 ir 4 dalių, 121 straipsnio 1 dalies reikalavimus Pavedimas tikrinti pareiškėjo mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą išrašytas 2013 m. rugpjūčio 19 d., pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (42.2)-S-13568surašytas 2013 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių AVMI, vadovaudamasi MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, nurodytus dokumentus su 2013 m. rugpjūčio 20 d. lydraščiu Nr. (42.2)S-13568 registruotu laišku išsiuntė pareiškėjui mokesčių mokėtojo registre nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau 2013 m. rugsėjo 9 d. registruotas laiškas grąžintas su nuoroda, kad gavėjas išvykęs. 2013 m. rugsėjo 10 d. VMI interneto tinklalapyje paskelbta informacija, kad pareiškėjas kviečiamas atvykti į Šiaulių AVMI susipažinti su Pavedimu. Pažymėtina, kad pagal MAĮ 164 straipsnio 5 dalį (2010 m. lapkričio 23 d. redakcija, galiojanti nuo 2010 m. gruodžio 11 d.), tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu (tiesiogiai įteikiant); jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjui registruotais laiškais (2013 m. rugsėjo 6 d. Nr. (42.2)S-14972, 2013 m. lapkričio 19 d. Nr. (42.2)S-18452) siųstos pavedimo tikrinti (dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo, pratęsimo) kopijos, pareiškėjas buvo ieškomas jo VMI nurodytu elektroninio pašto adresu; 2013 m. gruodžio 4 d. registruotu laišku Nr. (42.2)S-19119 pareiškėjui mokesčių mokėtojų registre esančiu adresu išsiųsta pavedimo tikrinti kopija ir PA Nr. 35-50 su priedais, 2014 m. sausio 6 d. minėtam registruotam laiškui grįžus su nuoroda „grąžinimas, neatsiėmė“, VMI interneto tinklalapyje 2014 m. sausio 9 d. paskelbtas kvietimas pareiškėjui atvykti į Šiaulių AVMI atsiimti PA Nr. 35-50 su priedais.

11.11.3. Taigi, darytina išvada, kad Šiaulių AVMI veiksmus, susijusius su pareiškėjo informavimu apie mokesčių administratoriaus atliekamus veiksmus, patikrinimo akto įteikimu, atliko tinkamai, vadovaudamasi nurodytomis MAĮ nuostatomis, todėl pareiškėjo skunde pateikti argumentai dėl Šiaulių AVMI patikrinimą atlikusios specialistės padarytų procedūrinių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. VMI, sprendime Nr. 68-128 atnaujindama terminą skundui dėl sprendimo Nr. FR0682-40 paduoti, nepripažino Šiaulių AVMI padarytų procedūrinių pažeidimų, kaip skunde tvirtina pareiškėjas, o aplinkybę, jog PA Nr. 35-50 ir paminėtas Šiaulių AVMI sprendimas pareiškėjui faktiškai buvo įteikti 2014 m. kovo 25 d. (tai patvirtina pareiškėjo parašai ant byloje esančių nurodytų dokumentų kopijų), pripažino svarbia skundo dėl Šiaulių AVMI sprendimo padavimo termino praleidimo priežastimi, šį terminą atnaujino ir skundą išnagrinėjo iš esmės. Taigi, pareiškėjui, nesutinkančiam su jo atžvilgiu priimtais mokestines teisines pasekmes sukeliančiais mokesčių administratoriaus sprendimais, buvo suteikta teisė juos ginčyti, kuria pareiškėjas, inicijavęs mokestinį ginčą, pasinaudojo.

11.12. Pareiškėjas skunde nurodo, jog Šiaulių AVMI, 2008 m. gruodžio 3 d. atlikusi pareiškėjo mokestinį GPM tyrimą (pranešimas Nr. MT1-649) už 2006 m.–2007 m., neatitikimų ir prieštaravimų nenustatė. Mokestinio tyrimo metu buvo vertinama ta pati pareiškėjo vykdoma veikla pagal VL, kuri buvo vertinama ir pirmojo bei vėlesnių patikrinimų metu, todėl, pareiškėjo supratimu, tie patys sandoriai (2007 m.) ar veiklos vykdymo aplinkybės, nors ir skirtingų mokesčių administratoriaus specialistų, turėtų būti vertinami vienodai. Pažymėtina, kad pagal MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 7 punktą vietos mokesčių administratorius jam priskirtą funkciją kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, įgyvendina, atlikdamas mokestinį tyrimą bei mokestinį patikrinimą. Pagal savo turinį ir pasekmes mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas yra netapačios administracinės procedūros. Mokestinio tyrimo metu nustatyti rezultatai sukelia dvejopo pobūdžio pasekmes: galimybę mokesčio mokėtojui ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus, kurie egzistuoja mokesčių mokėtojo mokesčių administratoriui pateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu (MAĮ 136 straipsnio 1 dalis, VMI viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakyme Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 5 punktas); pradėti mokestinį patikrinimą, kai nustatomos aplinkybės, sudarančios pagrindą pagrįstai manyti, kad yra padaryti teisės aktų pažeidimai mokestinių teisinių santykių srityje, kuriais galimai yra padaroma žala biudžetui, vengiant sumokėti mokesčius (paminėtų taisyklių 11 punktas (2009 m. birželio 3 d. redakcija)). Mokestinio patikrinimo metu ištiriamos visos aplinkybės, susijusios su mokesčių sumokėjimo teisingumu, padaromos išvados dėl padarytų / nepadarytų mokesčių įstatymų pažeidimų ir priimami galutiniai sprendimai dėl buvimo / nebuvimo mokesčių mokėtojo pareigos sumokėti atitinkamus mokesčius; tik atlikus mokestinį patikrinimą priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo sudaro teisinį pagrindą mokesčių administratoriui reikalauti iš mokesčių mokėtojo sumokėti atitinkamus mokesčius, kurių jis pats nesumokėjo nustatyta tvarka (MAĮ 81, 105, 130, 132 straipsniai, žr.. LVAT administracines bylas Nr. A438-2096/2013, Nr. A438-447/2014).

Remiantis pareiškėjo pateiktu 2008 m. gruodžio 3 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. MT1-649, mokesčių administratorius atliko pareiškėjo 2006 m.–2007 m. veiklos analizę, kurios metu neatitikimų bei prieštaravimų nenustatė, tačiau pareiškėjas skunde nutyli, kad dėl jo pirmasis mokestinis patikrinimas (PA Nr. 35-29) buvo inicijuotas 2012 m. kovo 28 d. planinio mokestinio tyrimo užduoties Nr. MT-76 vykdymo metu mokesčių administratoriaus pareigūnui pareiškėjo veikloje nustačius GPMĮ nuostatų pažeidimus. Pažymėtina, kad MAĮ nuostatos, reglamentuojančios mokesčių administratoriaus atliekamus procedūrinius veiksmus, nenustato jokių apribojimų (tyrimų skaičiaus, periodiškumo ir pan.), atliekant to paties mokesčių mokėtojo mokestinius tyrimus, ar draudimo, atlikus mokestinį tyrimą, atlikti to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį patikrinimą, bet priešingai, mokestinio tyrimo metu padaryta prielaida dėl teisės aktų pažeidimų sudaro teisinį pagrindą pradėti mokestinio patikrinimo procedūras. Taigi, aplinkybė, kad mokestinio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, nesudaro prielaidos ir mokestinio patikrinimo metu daryti analogišką išvadą.

11.13. Komisija dėl pareiškėjo skunde pateiktų argumentų, susijusių su mokestinį patikrinimą atlikusios pareigūnės neetišku elgesiu, nepasisako, nes tai nėra šio mokestinio ginčo dalykas (žr. jo apibrėžimą MAĮ 2 straipsnio 21 punkte (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija)). Pažymėtina, kad pagal MAĮ 144 ir 146 straipsnius mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą / neveikimą, kiti ginčai tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus ar jo pareigūno nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, taigi, pareiškėjas, manydamas, jog Šiaulių AVMI kokiais nors savo veiksmais (neveikimu) pažeidė / suvaržė jo teises ar teisėtus interesus, tokius mokesčių administratoriaus veiksmus (neveikimą) turėtų skųsti ABTĮ nustatyta tvarka.

II

1. Savo skunde pareiškėjas K. B. prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m spalio 6 d. sprendimą Nr. S-198(7-161/2014) „Dėl K. B. 2014-07-29 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 68-128 „Dėl K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo ir skundo“ bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. FR0682-40 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Teismas iš karto pabrėžia, kad mokestinėje administracinio ginčo byloje faktinės aplinkybės yra nustatytos mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos, todėl teismas įvertins turimus duomenis, taip pat pareiškėjo argumentus, esą, nepakanka faktinių duomenų priimti teisingam ir pagrįstam sprendimui.

2. Teismas pabrėžia, kad, nors pareiškėjas teigia, kad Šiaulių AVMI pareigūnai jo atžvilgiu buvo šališki, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Todėl dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų.

3. Mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjui apskaičiuotų GPM bei PSDĮ, su šiomis įmokomis susijusių baudų ir delspinigių pagrįstumo mokesčių administratoriui, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies bei 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis konstatavus, kad pareiškėjas 2007 m.–2011 m. gavo 1 864 929,99 Lt kitų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, taip pat nustačius, jog pareiškėjas, 2007 m.–2008 m. įsigijęs VL periodinių spaudos leidinių platinimui, vykdė ne periodinių spaudos leidinių platinimo veiklą, tokiu būdu gavo 214 474 Lt pajamų. Ginčo tarp šalių dėl paties pajamų gavimo fakto nekyla, ginčas yra kilęs dėl pajamų apibūdinimo (mokesčių administratoriaus tvirtinimu, pareiškėjas gavo kitų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, o pareiškėjas įrodinėja, kad visos jo pajamos gautos, vykdant veiklą pagal įsigytus VL) ir, priklausomai nuo to, dėl jų apmokestinimo GPM bei PSĮ. Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų ir nepareiškė reikalavimų dėl mokesčių dydžio apskaičiavimo, pateikė reikalavimus tik dėl įrodymų vertinimo ir teisės aktų nuostatų taikymo.

Pareiškėjas skunde ne kartą akcentuoja, kad jis tikrintu laikotarpiu vykdė knygų įrišimo ir apdailos, fotografavimo, periodinių spaudos leidinių platinimo, suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veiklas pagal VL, jo vykdyta veikla buvo savarankiška, jis deklaravo visas iš šios veiklos gautas pajamas, sumokėjo nuo jų GPM ir PVM, šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai (sutartys su įmonėmis, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai, darbų atlikimo pavyzdžiai) ir tiek Šiaulių AVMI papildomai surinkti dokumentai (įmonių operatyvūs patikrinimai); pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus tvirtinimu, kad pareiškėjo įforminti paslaugų teikimo sandoriai su juridiniais asmenimis buvo fiktyvūs ir sudaryti, siekiant tik mokestinės naudos, todėl, pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi. Teismas įvertins pareiškėjo argumentus pagal jo veiklas.

3.1. Dėl fotografavimo

Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad ženklią dalį su Susijusiomis įmonėmis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jų vadovė ir akcininkė yra pareiškėjo žmona R. B.)) pareiškėjo įformintų sandorių sudaro fotografavimo paslaugos, pagal PVM sąskaitų faktūrų duomenis kai kuriomis dienomis tokių sandorių įforminta net po 2 kartus per dieną. Pareiškėjas galėjo tapti samdomu darbuotoju sutuoktinės įmonėse, patirdamas tik su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas, ir tuo būtų pagrįsta veiklą vykdančių ir pelno siekiančių subjektų ekonominė prasmė. Sukurtas veiklos modelis leido Susijusioms įmonėms išvengti mokesčių mokėjimo (gauta mokestinė nauda), nors įprastinėmis rinkos sąlygomis analogiški sandoriai, kai ekonominę veiklą vykdančio ūkio subjekto siekiamybė yra kuo didesnis pelnas, nebūtų sudaromi. Pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d. paaiškinime nurodė, kad „mano paslaugos sutuoktinei priklausančioms įmonėms buvo teikiamos todėl, kad tai buvo mano sugalvotas verslas“. Su Susijusiomis įmonėmis įforminta fotografavimo paslaugų: 2007 m. už 115 780 Lt, 2008 m. už 101 886 Lt, 2009 m. už 118 080 Lt, 2010 m. už 74 865 Lt, 2011 m. už 71 235 Lt (Komisijos byla (t. 4, b. l. 153–171)). Pagal Susijusių įmonių buvusių ir esamų darbuotojų rašytinius paaiškinimus (Komisijos byla (t. 4, b. l. 172–177)) ir pareiškėjo rašytinius paaiškinimus jo sutuoktinės įmonėse fotografai nedirbo, o visos fotografavimo paslaugos buvo perkamos iš pareiškėjo; nė vienas iš sutartis ir PVM sąskaitas faktūras pasirašiusių Susijusių įmonių darbuotojų negalėjo pasakyti, kam ir kokios konkrečiai fotografavimo paslaugos buvo suteiktos, nes nuotraukų nematė, tačiau teigė, kad galėjo būti skaitmeninė įformintų fotografavimo paslaugų suteikimo išraiška, fotomedžiagos gavimo ir kaupimo faktas jiems yra nežinomas; buvusi Reklamos skyriaus direktorė paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ieškojo klientų, kuriems reikalinga reklama ir, suderinus visus klausimus, visa surinkta informacija buvo perduodama dizaineriui ir pareiškėjo paslaugų nereikėjo, ji su pareiškėju sėdėjo viename kabinete ir jis buvo kaip patariamasis asmuo reklamos teikimo klausimais. Pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d. pateiktame paaiškinime teigė, kad „už ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos–faktūros už fotopaslaugas negaliu įvardinti“ (Komisijos byla (t. 4, b. l. 150–152)). Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas teigė, kad visa fotosesijų medžiaga buvo perduodama įmonės dizaineriui USB rakto pagalba, o CD patalpinta fotomedžiaga laikoma įmonės buveinėje (ankstesnio mokestinio patikrinimo metu buvo parodyta nuotrauka, kurioje matyti diskų stovas). Tai reiškia, kad sudaryta situacija, kai įsitikinti kiekviena PVM sąskaita faktūra įformintos fotografavimo paslaugos pagrįstumu nėra galimybės. Aplinkybė, įrodanti, kad pačiai Susijusiai įmonei fotografavimo paslaugų galėjo būti suteikta – patikrinimui pateikti 3 reklaminių leidinių pavyzdžiai (skrajutės, stoveliai, vėliavėlės ir pan.) su matomu informacijos linijos (duomenys neskelbtini) (kuria pristatoma pagrindinė UAB “ (duomenys neskelbtini)” veikla) logotipu, kuriose fotografavimo paslaugų elementų yra tik viename leidinyje (PA Nr. 35-50 7 priedo 1 lapas (Komisijos byla (t. 4, b. l. 178))). Pareiškėjas teigė, kad juridiniai asmenys neva nenorėjo samdyti VL turintį fizinį asmenį, todėl fotografavimo paslaugų užsakymai buvo atliekami per Susijusias įmones, tačiau pagal patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad minėtų paslaugų užsakovai buvo Šiaulių apskrityje gerai žinomos įmonės: (duomenys neskelbtini), UAB (buvęs pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB spaustuvė „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos Lietuvoje registruotos įmonės.

2007 m.–2011 m. dėl fotografavimo paslaugų su Susijusiomis įmonėmis sudarytų sutarčių (ant sutarčių padarytos žymos mokestinį patikrinimą atlikusio pareigūno spaudu ir parašu) 2 punkte nurodyta, kad pareiškėjui įsipareigojama pateikti norimą medžiagą ar objektus fotografavimui, bet ankstesniam mokestiniam patikrinimui tokia medžiaga nepateikta. Tik su Susijusiomis įmonėmis sudarytų sutarčių 3.1. punkte nurodyta, kad užsakovui pateiktinos skaitmeninės nuotraukos, kurios turėtų būti įrašytos į CD.

Dėl fotografavimo paslaugų išraiškos, paslaugų teikimo aplinkybių ir su jomis susijusių darbų organizavimo nustatymo buvo surinkta priešpriešinė informacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla (t. 4, b. l. 181)), AB spaustuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla (t. 4, b. l. 182–183)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla (t. 4, b. l. 184–186)). Patikrinimui pateikti reklaminiai prekių katalogai, ryšių ir maitinimo įstaigų paslaugų reklama ir kita analogiška reklaminė medžiaga, pagrindžianti pareiškėjo fotografavimo paslaugų teikimą keliems ūkio subjektams, o ne Susijusioms įmonėms. Patikrintų įmonių vadovai nurodė, kad pareiškėjas atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios taip pat buvo perkamos įvairios su reklama susijusios paslaugos, todėl pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintos su fotografavimu susijusios paslaugos galimai dubliavosi. Minėtos įmonės su pareiškėju visiškai atsiskaitė banko pavedimais.

Patikrinimo Nr. 2 metu nuvykta į FNTT Revizijų skyrių ir nustatyta 860 per 2007 m.–2011 m. su Susijusiomis įmonėmis įformintų PVM sąskaitų faktūrų (PA Nr. 35-50 26 priedas (Komisijos byla (t. 6, b. l. 83–t. 10, b. l. 157)), kuriose neužfiksuotas įformintų fotografavimo paslaugų turinys ir rezultatas kiekybine išraiška, t. y. jose neatsispindimas ūkinės operacijos turinys. Patikrinimo Nr. 2 metu pareiškėjui Šiaulių AVMI 2013 m. vasario 19 d. rašte Nr. (42.2)S-2536 (toliau – ir Raštas) nurodyta pateikti papildomus duomenis, dokumentus ir informaciją dėl fotografavimo paslaugų (fotografavimo užsakovų, o būtent Susijusių įmonių užsakymus fotografavimui, t. y. pateikti užsakymus fotografavimui su užsakovų pateikta norima medžiaga ar nurodytais objektais fotografavimui), nurodyta patikslinti fotografavimo paslaugų duomenis pagal kiekvieną su fotografavimo paslaugų užsakovu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) įformintą PVM sąskaitą faktūrą, t. y. nurodyti fotografavimo paslaugų turinį ir rezultatą kiekybine išraiška. Pareiškėjas 2013 m. kovo 5 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad Rašte prašomos informacijos (dėl fotografavimo paslaugų) pilnai pateikti negali, nes prašomi dokumentai pateikti FNTT ir teigė, galintis pateikti konkrečiais pavadinimais pažymėtas CD laikmenas (Komisijos byla (t. 12, b. l. 11)); su paaiškinimu pateiktas FNTT Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, tačiau jame Rašte prašomi pateikti užsakymai fotografavimui su užsakovų pateikta norima medžiaga ar nurodytais objektais fotografavimui nebuvo užfiksuoti, t. y. nebuvo perduoti (Komisijos byla (t. 12, b. l. 12–13)). Pareiškėjas 2013 m. kovo 6 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad užsakymai fotografavimui buvo duodami žodžiu, t. y. pareiškėjas teikė prieštaringą informaciją (Komisijos byla (t. 12, b. l. 23–24)).

Iš pateiktų faktų darytina išvada, kad Sutartyse dėl fotografavimo paslaugų teikimo 2.1. punkte nustatytas užsakovo įsipareigojimas pateikti norimą medžiagą ar nurodyti objektus fotografavimui (Komisijos byla (t. 12, b. l. 1–10)) yra tik formalumas ir nebuvo vykdomas, t. y. užsakymų fotografavimui nėra, minėtos sutartys – formalios. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas papildomų duomenų, dokumentų ir informacijos patikrinimui Nr. 2 nepateikė, jo Susijusioms įmonėms išrašytos PVM sąskaitos faktūros už tariamas fotografavimo paslaugas yra formalios, nepatvirtinančios ūkinės operacijos turinio ir neturinčios juridinės galios.

Pareiškėjo veiksmai patikrinimų Nr. 1 ir Nr. 2 metu, susiję su papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimu, vertinami kaip MAĮ 40 straipsnyje nustatytos pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymuose suteiktų teisių ir vykdyti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas, nevykdymas.

Patikrinimo Nr. 3 metu, atsižvelgiant į pareiškėjo pastabas dėl PVM sąskaitose faktūrose įformintų fotografavimo paslaugų ir į Apžiūros protokole nurodytą informaciją, siekiant nustatyti, ar informacija užfiksuota FNTT apžiūrai pateiktose CD laikmenose yra ir kaip susijusi su pareiškėjo ir Susijusių įmonių veikla, atrankos būdu Apžiūros protokole 18 nurodytų įmonių (atsižvelgta į mokesčių mokėtojų identifikavimo pagal pavadinimą galimybę ir didesnį pateiktų CD kiekį) išsiųsti paklausimai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas operatyvus patikrinimas. Pareiškėjas prašytos informacijos dėl fotografavimo ir kalendorių neteikė, todėl reikalinga informacija buvo renkama mokesčių administratoriaus iniciatyva.

Didžiausias Apžiūros protokole nurodytas CD laikmenų kiekis su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ – 98. Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu dėl fotografavimo paslaugų išraiškos, paslaugų teikimo aplinkybių ir su jomis susijusių darbų organizavimo nustatymo priešpriešinė informacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surinkta (Komisijos byla (t. 4, b. l. 181)). Bendrovės vadovas paaiškinime nurodė, kad įmonė iš pareiškėjo pirko fotografavimo paslaugas, už kurias kas mėnesį gaudavo reklaminį leidinį, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras bendrovė apmokėdavo už minėtų leidinių tiražavimą (per mėnesį apie 10 000 vnt., kaina apie 0,50 Lt–0,60 Lt už vnt.), plakatus, žymeklius ir kt., kad visą perkamų paslaugų procesą (išskyrus reklamuojamų produktų pateikimą ir fotosesijai reikalingų patalpų suradimą) organizuodavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo pareiškėjas. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ fotografavimo paslaugų nepirko. Pareiškėjas 2008 m. sausio 29 d. – 2010 m. kovo 5 d. už fotografavimo paslaugas tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino 25 PVM sąskaitas faktūras už 29 006 Lt (Komisijos byla (t. 12, b. l. 42–66)), todėl daroma išvada, kad FNTT pateiktose 98 CD laikmenose yra pareiškėjo patalpinti fotofailai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudodama pareiškėjo darytomis skaitmeninėmis fotonuotraukomis, 2008 m. sausio 29 d. – 2010 m. kovo 5 d. už (duomenys neskelbtini)leidinius, plakatus, vizitines korteles, žymeklius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino 26 PVM sąskaitas-faktūras už 110 683 Lt.

Antras didžiausias Apžiūros protokole nurodytas CD laikmenų kiekis su pavadinimu „TAU prekybos centras“ – 70, šio pavadinimo parduotuvių tinklo savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas PVM sąskaitas faktūras už fotografavimo paslaugas įformino tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (preziumuojama, kad fotografavimo paslaugos taip pat susijusios su mėnesiniais prekių reklaminiais leidiniais), todėl daroma išvada, kad FNTT pateiktose 70 CD laikmenose yra pareiškėjo patalpinti foto failai.

Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu pagal patikrinimui pateiktus dokumentus pareiškėjo įformintų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatyta, todėl ši įmonė dėl priešpriešinės informacijos surinkimo pasirinkta dėl vieno iš didžiausio FNTT apžiūrai pateikto CD laikmenų kiekio (su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 55 CD laikmenos). Operatyvus patikrinimas atliktas, siekiant nustatyti, kaip FNTT pateiktose 55 CD laikmenose užfiksuota informacija susijusi su pareiškėjo galimai teiktomis fotografavimo paslaugomis ir surinkti informaciją apie įmonės sandorius su Susijusiomis įmonėmis (Komisijos byla (t. 12, b. l. 67–68)). Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registre „Pirkimo faktūrų žurnalas“ už 2007 m.–2011 m. į apskaitą įtrauktos 59 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintos PVM sąskaitos faktūros už 107 190,82 Lt (Komisijos byla (t. 12, b. l. 69–124)), sandorių su pareiškėju nenustatyta. Pasak UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (kaip ir kitų patikrinimo akte minėtų įmonių, kuriose buvo atlikti operatyvūs patikrinimai, vadovai), pareiškėjas atstovavo Susijusioms įmonėms, o užsakomus fotografavimo darbus atlikdavo atsiųstas asmuo – pareiškėjas. Pagal operatyviam patikrinimui pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ fotografavimo paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą už 200 Lt (be PVM), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pagal 2011 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą už 300 Lt (be PVM) ir 2011 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už 2 400 Lt (be PVM), iš viso fotografavimo paslaugų įsigijo už 2 900 Lt (be PVM) arba 2,71 proc. visų įformintų įsigijimų pagal 3 PVM sąskaitas faktūras (Komisijos byla (t. 12, b. l. 125–127)). FNTT pateiktose 55 CD laikmenose pareiškėjo patalpinti foto failai, kurių vertinė išraiška per 2007 m.–2011 m. sudarė 2 900 Lt (be PVM), atspindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu pateiktos reklaminės medžiagos pavyzdžius, kuriuose matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas ir baldų fotonuotraukos, kurios kartojasi, t. y. panaudota ta pati fotonuotrauka, skiriasi tik jų reklamavimo eiliškumas. Operatyvaus patikrinimo metu pateikti kiti reklaminiai gaminiai, kuriuose matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas ir tekstinė informacija, baldų fotonuotraukų nėra (pateikti 3 rūšių etikečių, po 2 rūšis plakatų ir lipdukų, maišelis, kortelės lietuvių ir latvių kalbomis, lapai).

Iš gautų 17 atsakymų (atsakymo nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (FNTT su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 3 CD laikmenos), pagal turimus duomenis, tikėtina, kad įmonė veiklos nevykdo)): 6 įmonės nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir Susijusiomis įmonėmis nebuvo, t. y. iš viso 39 CD laikmenose patalpinti fotofailai nėra susiję su patikrinimo dalyku; 6 įmonės pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad įsigytos informacijos skelbimo telefonu 1616, reklamos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) reklamos gamybos paslaugos ar su fotografavimu nesusijusios prekės; 5 įmonės pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad įsigyti bukletai, knygelės, skrajutės, reklaminiai leidiniai:

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta knygelių „(duomenys neskelbtini)“ A5, bukletų, vizitinių kortelių, įvairių blankų už 15 435 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 12, b. l. 151–164)); informacijos apie paslaugas teikusio ir realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavusio asmens vardą ir pavardę nepateikta, kiek FNTT pateiktose 7 CD laikmenose galėtų būti fotografavimo elementų, patalpintų vienos rūšies knygelėje „(duomenys neskelbtini)“ A5 ir buklete, nenustatyta;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal Susijusių įmonių įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta informacijos skelbimo telefonu 1616 ir reklamos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini)paslaugų bei bukletų už 4 148 Lt (be .PVM), t, y. sandorių su pareiškėju nebuvo (Komisijos byla (t. 12, b. l. 165–185)), informuota, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo pareiškėjas; kiek FNTT pateiktose 10 CD laikmenose galėtų būti fotografavimo elementų, patalpintų vienos rūšies buklete, nenustatyta;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal Susijusių įmonių įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta informacijos skelbimo telefonu 1616 ir reklamos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paslaugų, kalendoriukų, kliento kortelių, nuolaidų kortelių, plakatas, Europos Bendrijos prekių ženklo logotipas, puodelių, stendo nuomos paslaugą, filtrų arbatai ir pan. prekių už 13 811,40 Lt (be PVM), t. y. iš Susijusių įmonių pirktos reklamos, maketavimo, spausdinimo paslaugos, sandorių su pareiškėju nebuvo; informuota, kad Susijusios įmonės fotografavimo paslaugų neatliko (Komisijos byla (t. 12, b. l. 186–t. 13, b. l. 10)), t. y. 3 CD laikmenose patalpinti fotofailai nesusiję su patikrinimo dalyku;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas-faktūras įsigyta informacijos skelbimo telefonu 1616 ir reklamos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paslaugų už 648 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 11–13)), t. y. 7 CD laikmenose patalpinti fotofailai nėra susiję su patikrinimo dalyku;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta kainų etikečių, kirtimo formų, kainų etikečių, kortelių akcija, kainelių, bukletų už 8 708,62 Lt (be PVM); informacijos apie paslaugas teikusio ir realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavusio asmens vardą ir pavardę nepateikta (Komisijos byla (t. 13, b. l. 14–20)); kiek FNTT pateiktose 13 CD laikmenose galėtų būti fotografavimo elementų, patalpintų vienos rūšies buklete, nenustatyta;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta bukletų už 1 100 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 21–22)), informacijos apie paslaugas teikusio ir realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavusio asmens vardą ir pavardę nepateikta; kiek FNTT pateiktose 6 CD laikmenose galėtų būti fotografavimo elementų, patalpintų vienos rūšies buklete, nenustatyta;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ (viešbutis „(duomenys neskelbtini)“) nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintą PVM sąskaitą faktūrą įsigyta 50 vnt. žemėlapių už 50 Lt (be PVM) ir pateikė pavyzdį, kuriame fotografavimo elementų nėra (Komisijos byla (t. 13, b. l. 23–28)), t. y. 3 CD laikmenose patalpinti fotofailai nėra susiję su patikrinimo dalyku;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal Susijusių įmonių įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta atvirukų ir vokų su užrašais už 1 137 Lt (be PVM), informuota, kad pirkti atvirukai buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu ir skirti sveikinimams Šv. Kalėdų, Naujųjų metų proga (Komisijos byla (t. 13, b. l. 29–34)), t. y. fotografavimo elementų ir sandorių su pareiškėju nebuvo ir 3 CD laikmenose patalpinti fotofailai nėra susiję su patikrinimo dalyku;

– (duomenys neskelbtini) S. A. mokykla nurodė, kad pagal Susijusių įmonių įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta tušinukų, marškinėlių, užrašų knygų už 2 504,42 Lt (be PVM), ant kurių buvo atspausdinamas mokyklos pavadinimas mokyklos reprezentacijai (Komisijos byla (t. 13, b. l. 35–40)), t. y. fotografavimo elementų ir sandorių su pareiškėju nebuvo ir 3 CD laikmenose patalpinti fotofailai nesusiję su patikrinimo dalyku;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal Susijusių įmonių įformintas PVM sąskaitas faktūras įsigyta kortelių, etikečių, kortelių „pigiau“, įvairių formatų plakatų, kainų žymeklių, leidinio „(duomenys neskelbtini)“ maketavimo ir tiražavimo paslaugų, meniu fotografavimo, maketavimo ir spausdinimo paslaugų, „Pica“ fotografavimo ir maketavimo paslaugų, įvairių bukletų, kainų etikečių, kortelių, kuponų, įvairių skrajučių, anketų, atviručių, kalėdinio leidinio tiražavimo paslaugų, fotografavimo ir maketavimo paslaugų, reklaminių stovelių, saldainių dėžučių aplankų už 324 108,10 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 41–116)), informacijos apie paslaugas teikusio ir realiai Susijusioms įmonėms atstovavusio asmens vardą ir pavardę nepateikta; FNTT pateiktose 3 CD laikmenose patalpinti fotofailai, kurių vertinė išraiška pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas 3 meniu fotografavimo ir maketavimo paslaugas sudarė 920,80 Lt (be PVM) ir 2 fotografavimo paslaugas sudarė 850 Lt (be PVM) arba 0,55 proc. visų įformintų įsigijimų ir galimai atspindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus reklaminius pirkinius (meniu, bukletai, skrajutės, plakatai, leidinius ir pan.);

– D. B. įmonė nurodė, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. įformintas reklamos gamybos paslaugas įsigyti reklaminiai katalogai (apie 30 vnt., el. paštu pateikti 8 lapai, kuriose matyti su įmonės veikia susijusios fotonuotraukos), kad buvo bendraujama telefonu, susitikus ir el. paštu, bet informacijos apie realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavusį asmenį nepateikta (įmonės atstovai neatsiminė), kad iš pradžių sumaketuota, o paskui atspausdinta, t. y. sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvol; daroma išvada, kad FNTT pateiktose 3 CD laikmenose patalpinti pareiškėjo fotofailai, kurių vertinė išraiška pagal D. B. įmonei įformintas 2 reklamos gamybos paslaugas sudarė 1 410 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 117–120)), atspindi D. B. įmonės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose įformintą reklamos gamybą.

Pagal kai kuriuos Apžiūros protokole nurodytus CD laikmenų pavadinimus neidentifikuotiems, nes su tokiu pavadinimu ar jo fragmentu registruota daug ūkio subjektų (CD laikmenos su pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“ (15 CD laikmenų), „(duomenys neskelbtini)“ (11 CD laikmenų), „(duomenys neskelbtini)“ (15 CD laikmenų), „(duomenys neskelbtini)“ (5 CD laikmenos), „(duomenys neskelbtini)“ (9 CD laikmenos), „(duomenys neskelbtini)“ (5 CD laikmenos), išregistruotiems (UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 CD), AB “ (duomenys neskelbtini)” (6 CD) ir kt.) arba su abstrakčiais CD laikmenų pavadinimais (CD laikmenos su pavadinimais „Joniškis“ (9 CD laikmenos), „Kalendoriai“ (21 CD laikmenos), „Vizitinės” (6 CD laikmenos), „Kebabai“ (3 CD laikmenos) ir pan.) mokesčių mokėtojams paklausimai nebuvo siųsti.

Įforminto fotografavimo paslaugų masto palyginimui: UAB „(duomenys neskelbtini)“ fotografavimo darbai reklaminiams parduodamų prekių leidiniams 2008 m. sausio 29 d. – 2010 m. kovo 5 d. vyko kiekvieną mėnesį ir pareiškėjas už fotografavimo paslaugas įformino 25 (arba kas mėnesį po vieną) PVM sąskaitas faktūras už 29 006 Lt (Komisijos byla (t. 12, b. l. 42–66)); per tą patį laikotarpį pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino 417 PVM sąskaitas faktūras už 233 836 Lt (per mėnesį apie 17 PVM sąskaitų faktūrų); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (FNTT pateiktos 55 CD laikmenos) fotografavimo paslaugų iš Susijusių įmonių įsigijo už 2 900 Lt (be PVM) pagal 3 PVM sąskaitas faktūras (Komisijos byla (t. 12, b. l. 125–127)).

Pareiškėjas FNTT apžiūrai pateikė dėžę su CD laikmenomis, tuo deklaruodamas, kad Susijusioms įmonėms ne tik įformino (mokestinio ginčo esmė), bet ir teikė fotografavimo paslaugas. Pagal ankstesniam mokestiniam patikrinimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad pareiškėjas fotografavimo paslaugas įformindavo tiesiogiai (pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, FNTT pateiktos 98 CD laikmenos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, FNTT pateikta 70 CD laikmenų). Patikrinimo Nr. 3 metu nustatyta, kad dalį šių paslaugų (pavyzdžiui, UAB „Gr(duomenys neskelbtini)“, FNTT pateiktos 55 CD laikmenos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, FNTT pateiktos 3 CD laikmenos) įformindavo pačios Susijusios įmonės. FNTT pateiktose CD laikmenose yra patalpinti fotofailai, tačiau, įvertinus patikrinimo Nr. 3 metu surinktą informaciją, daroma „išvada, kad pareiškėjo fotografavimo paslaugos, atstovaujant Susijusioms įmonėms, sudarė maksimaliai iki 3 proc. nuo visų joms įformintų fotografavimo paslaugų pardavimų (pagal UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, UAB “ (duomenys neskelbtini) ” duomenis), o kita dalis šių paslaugų galimai susijusios su asmenine fotografavimo praktika, kuriai pareiškėjas buvo įsigijęs VL ir šiuo atveju gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą.

Patikrinimo Nr. 3 metu apskaičiuojama, kad pareišikėjo fotografavimo paslaugos, atstovaujant Susijusioms įmonėms, sudarytų: 2007 m. – 3 473 Lt (115 780 Lt x 3 proc.), 2008 m. – 3 057 Lt (101 886 Lt x 3 proc.), 2009 m. – 3 542 Lt (118 080 Lt x 3 proc.), 2010 metais – 2 246 Lt (74 865 Lt x 3 proc.), 2011 m. – 2 137 Lt (71 235 Lt x 3 proc.), t. y. maksimaliai iki 3 proc. nuo visų Susijusioms įmonėms įformintų fotografavimo paslaugų pardavimų (Komisijos byla (t. 4, b. l. 153–171)).

Apžiūros protokole nenurodyta, kad pateiktos CD laikmenos su pavadinimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ankstesniame patikrinimo akte padaryta išvada, kad tiesiogiai šioms įmonėms pareiškėjas fotografavimo paslaugų neteikė, nekeičiama. Be to, iš ankstesnio ir pakartotinių mokestinio patikrinimų metu surinktos priešpriešinės informacijos pasitvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusios Reklamos skyriaus direktorės paaiškinime nurodyta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo ieškoma klientų, kuriems reikalinga reklama ir, suderinus visus klausimus, visa surinkta informacija buvo perduodama dizaineriui ir šiuo atveju pareiškėjo paslaugų nereikėjo; kad ji su pareiškėju sėdėjo viename kabinete ir jis buvo kaip patariamasis asmuo reklamos teikimo klausimais (Komisijos byla (t. 4, b. l. 174–175)).

Įvertinus pateiktų apskaitos dokumentų, sutarčių su Susijusiomis įmonėmis, bankų pateiktą ir VMI duomenų bazėje esančius duomenis, mokestinių patikrinimų metu surinktą priešpriešinę informaciją, t. y., kad pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d., 2013 m. kovo 5 d. ir 2013 m. kovo 6 d. paaiškinimuose nurodė prieštaringą informaciją, kad jis neįvykdė Rašte nurodyto reikalavimo ir papildomų duomenų, dokumentų ir informacijos patikrinimui nepateikė, kad jis tiesiogiai Susijusioms įmonėms fotografavimo paslaugų neteikė, nes FNTT apžiūrai nepateikė CD laikmenų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimais, kad jis prieš pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą pasididino šios įmonės skolą sau iki 308 490 Lt ir neapmokėtoji dalis galimai yra visų formalių sandorių dalis, kad Susijusių asmenų paslaugos galimai dubliavosi, be to, mokestinę naudą teikusį veiklos modelį organizavo, sandorius įformino ir Susijusioms įmonėms atstovavo tas pats asmuo, t. y. pareiškėjas, konstatuojama, kad pareiškėjas Susijusioms įmonėms įformino 97 proc. fotografavimo paslaugų teikimą, realiai jų neatlikdamas, ir gavo kitas, ne su fotografavimo veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas. Vadovaujantis MAĮ 69 straipsniu, neatsižvelgiama į formaliai sudarytus sandorius, ir, vadovaujantis GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, nuo minėtų pajamų, t. y. 2007 m. nuo 112 307 Lt (115 780 Lt x 97 proc.), 2008 m. nuo 98 829 Lt (101 886 Lt x 97 proc.), 2009 m. nuo 114v538 Lt (118v080 Lt x 97 proc.), 2010 m. nuo 72 619 Lt (74 865 Lt x 97 proc.), 2011 m. nuo 69 098 Lt (71 235 Lt x 97 proc.), kurios pripažįstamos kaip kitos, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos ir apmokestinamos standartiniu pajamų mokesčio tarifu, pareiškėjui papildomai apskaičiuojamas į biudžetą mokėtinas GPM (pareiškėjo GPM prievolė už 2007 m.–2011 m. nurodyta PA Nr. 35-50 24 priede, t. y. mokestinio patikrinimo metu užpildytose pareiškėjo metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2007 m.–2011 m. (Komisijos byla (t. 6, b. l. 52–81)).

Teismas, apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, taip pat mokesčių administratorių bei Mokestinių ginčų komisijos pateiktus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas fiziškai negalėjo atlikti fotografijos darbų kiekių, be to, įforminti fotografijos darbai buvo susiję su susijusiomis įmonėmis, darbai buvo įforminami tipinėmis sutartimis.

3.2. Dėl laikraščių platinimo paslaugos

Nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. dideliais kiekiais įformino laikraščių platinimo paslaugas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 kartus po 10 000 vnt. už 14 400 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 kartus iš viso 90 000 vnt. už 25 200 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 kartus po 10 000 vnt. už 13 600 Lt (Komisijos byla (t. 5, b. l. 1–11)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 kartus po 10 000 vnt. už 13 100 Lt, 10 000 vnt. laikraščių brošiūravimas už 3 100 Lt, iš viso už 69 400 Lt. Pagal iš AB „Ūkio bankas“ gautus išrašus nustatyta, kad visos užsakovės su pareiškėju visiškai atsiskaitė banko pavedimais.

Užsakovių vadovai su pareiškėju pasirašė sutartis dėl laikraščių platinimo, kuriose buvo nustatyta, kad pareiškėjas atliks laikraščių, kuriuos užsakovės įsipareigojo jam pateikti, platinimą (Komisijos byla (t. 5, b. l. 12–14)). Dėl informacijos surinkimo apie paslaugų suteikimo pagrįstumo minėtose įmonėse buvo inicijuoti operatyvieji patikrinimai, kurių metu laikraščių įgijimo ir perdavimo platinimui faktą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užsakovių atsakingi asmenys paaiškinimuose teigė, kad laikraščiuose buvo publikuojama informacija apie jų teikiamas paslaugas, tačiau su laikraščių platinimu susijusių aplinkybių dėl to, kad tai vyko prieš keletą metų, smulkiau paaiškinti negalėjo, todėl iki operatyvių patikrinimų pabaigos pateikė patikslintas PM ir PVM atitinkamų ataskaitinių laikotarpių deklaracijas, išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų teigimu, laikraščių pagaminimu rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. birželio 26 d. pasirašytoje sutartyje Nr. 07/AP nustatyta, kad visos pajamos, gautos iš klientų skambučių, atitenka pastarajai įmonei, t. y. mainais už peradresuojamus bendrovei besidominčių renovacijos ar statybos klausimais skambučius, todėl informacinis laikraštis pagamintinas nemokamai. Patikrinimo metu pateikti 2007 m. liepos 20 ir lapkričio 2 8d. atliktų darbų (pagamintų laikraščių) priėmimo aktai Nr. 2007/AP1 ir Nr. 2007/AP2.

Įvertinus pateiktų apskaitos dokumentų, sutarčių su klientais, bankų pateiktą ir surinktą priešpriešinę informaciją, ankstesnio mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas įformino laikraščių platinimo paslaugų teikimą, realiai jų neatlikdamas, ir gavo ne su minėta veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta, vadovaujantis MAĮ 69 straipsniu, neatsižvelgiant į formaliai sudarytus sandorius, vadovaujantis GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, nuo minėtų 53 200 Lt (14 400 Lt + 25200 Lt + 13600 Lt) pajamų, kurios pripažįstamos kaip kitos, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos ir apmokestinamos standartiniu pajamų mokesčio tarifu, pareiškėjui papildomai apskaičiuojama į biudžetą mokėtiną GPM (pareiškėjo GPM prievolė už 2007 m. nurodyta PA Nr. 35-50 24 priede).

Teismas, apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, taip pat mokesčių administratorių bei Mokestinių ginčų komisijos pateiktus argumentus, daro išvadą, kad tokio turinio ūkinės operacijos, kaip nurodyta pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, neįvyko, o pareiškėjas be savo paaiškinimų ir paminėtų dokumentų nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jo suteiktų paslaugų realumą.

3.3. Dėl seminarų vedimo

Pagal patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. įformino seminaro paslaugų už 65 305,25 Lt šiems juridiniams asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (reg. (duomenys neskelbtini)) už 7 090 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (reg. (duomenys neskelbtini)) už 31 785 Lt, UAB “ (duomenys neskelbtini)” (reg. (duomenys neskelbtini)) už 11 570,25 Lt ir susijusiai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 14 860 Lt (Komisijos byla (t. 5, b. l. 15–18)). Pareiškėjas į ankstesnio mokestinio patikrinimo metu pateiktą klausimą „Ar galite pateikti atitinkamą kvalifikaciją ar įgytų žinių patvirtinančių diplomų, pažymėjimų ir pan.?“ 2012 m. kovo 29 d. paaiškinime raštu nurodė, kad paslaugos atliktos, turint bendrą 20 m. vadybos patirtį ir aplankytų seminarų kiekį, prašomų dokumentų nepateikė; pasak pareiškėjo, jo išsilavinimas yra susijęs su veterinarija (Komisijos byla (t. 4, b. l. 150–152)). Įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti seminarų pavadinimai: „Pozityvus požiūris į darbą, emocijos ir veiklos efektyvumo didinimas“, „Pardavimų veiklos efektyvumo didinimo projekto eigos detalizavimas“, susijusioje įmonėje – „koučerio paslaugos“ dėl darbuotojų profesinės kvalifikacijos ir asmeninių pardavimo įgūdžių tobulinimo. Patikrinimo metu pateikta seminarų medžiaga įvardyta „Kodėl mes, gimę laisvi, tampame savo pačių įkaitais“.

Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu dėl informacijos surinkimo apie paslaugų suteikimo realumą ir pagrįstumą buvo išsiųsti paklausimai Vilniaus AVMI ir Kauno AVMI. Iš surinktos priešpriešinės informacijos (Komisijos byla (t. 4, b. l. 184–191)) nustatyta, kad formaliai seminarų vedimo detalės (laikas, vieta, seminaro medžiagos pavadinimas) atitinka sutartyse (Komisijos byla (t. 5, b. l. 19–26)) ir PVM sąskaitose faktūrose (Komisijos byla (t. 5, b. l. 15–18)) nurodytus sandorio parametrus. Įvertinus VMI duomenų bazėje turimus duomenis apie minėtose įmonėse darbuotojams mokėtą mažesnį negu vidutinis darbo užmokestį (vienas iš svarbesnių motyvacinių dalykų darbe) ir surinktą priešpriešinę informaciją įmonėse (seminaras vyko žodine paskaitų forma kelias dienas po keletą valandų, pareiškėjas pristatinėjo savo vizijas ir rekomendacijas, jokios kitos dalomosios seminaro medžiagos ir formos nepateikė), gauta nauda iš galimai vestų seminarų ir toks investicijos tikslas kelia abejonių, nes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teigimu, seminare dalyvavo 6 darbuotojai, iš kurių 3 jau nebedirba, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teigimu, seminare dalyvavo 3 darbuotojai, nors finansinė padėtis kritiška, nes VMI pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje nurodytas 342 831 Lt 2011 m. veiklos nuostolis, o įforminto seminaro kaina – 31 785 Lt.

Pareiškėjas tokio pobūdžio paslaugas sutuoktinės įmonės darbuotojams galėjo tiesiog teikti, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 m. nurodė 72 085 Lt veiklos nuostolio (įforminto seminaro kaina – 14 860 Lt), vidutinis darbuotojų (PM už 2011 m. deklaruotas vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius – 8,9) darbo užmokestis sudarė tik 635 Lt, kad Informacijos skyriaus direktorė (UAB “ (duomenys neskelbtini) ” dirbo 2003 m. spalio 1 d. – 2011 m. sausio 3 d., nuo 2011 m. sausio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“) rašytiniame paaiškinime (Komisijos byla (t. 4, b. l. 172–173)) nurodė, kad nei ji, nei jos skyriaus (dirbo iki 6 žmonių), nei, kiek jai buvo žinoma, kiti darbuotojai (Reklamos skyriaus direktorė, dizaineris, finansininkas) mokymo kursų nelankė, nors sutartį (PA Nr. 35-50 15 priedo 1 lapas (Komisijos byla (t. 5, b. l. 19))) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2011-118 (PA Nr. 35-50 14 priedo 1 lapas (Komisijos byla (t. 5, b. l. 15))) su pareiškėju pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. spalio 3 d. pasirašytoje sutartyje Nr. KT-11/6 dėl darbuotojų profesinės kvalifikacijos ir asmeninių pardavimo įgūdžių tobulinimo nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir per nustatytą terminą, mokymų pradžia – 2011 m. spalio 17 d., pabaiga – 2011 m. spalio 24 d.; sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad mokymų, už kuriuos apskaičiuotos mokėtinos kainos, trukmė – 27 val.: I etapo paslaugos „Esamos situacijos analizė įmonėje“ trukmė – 8 val., II etapo paslaugos „Analizės rezultatų apibendrinimas“ trukmė – 3 val., III etapo paslaugos „Darbuotojų įgūdžių ugdymas“ trukmė – 16 val. Sutarties dalykas įformintas 2011 m. spalio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje, PSLG Nr. 2011-118, bendra suma – 17 980 Lt (iš jų – 3 120 Lt PVM) (Komisijos byla (t. 5, b. l. 19–20)).

Pakartotinio patikrinimo metu inicijuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas, kurio metu įmonės nuomojamose patalpose dirbusioms darbuotojoms (V. V. ir I. D.) raštu pateiktas klausimas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 2011 m. organizavo mokymų kursus; atsakius teigiamai, darbuotojoms pateikti patikslinantys klausimai, susiję su pareiškėjo įforminta „koučerio“ seminaro paslauga 2011 m.; apklausos metu darbo vietoje buvusi AVMI paaiškinimą jau pateikusi Informacijos skyriaus direktorė I. K. papildomai nebuvo apklausta (Komisijos byla (t. 4, b. l. 172–173)). Operatyvaus patikrinimo metu kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, išskyrus nuo 2012 m. vasario 7 d. įmonės direktoriaus pareigas einantį pareiškėją ir paminėtas 3 darbuotojas, darbo vietoje nebuvo. 2013 m. vasario 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose V. V. ir I. D. nurodė, kad mokymai vyko 2011 m. gegužės mėn. vieną dieną iki pietų pertraukos, mokymuose dalyvavę darbuotojai: V. V., I. D., I. K. bei R. K. (bendrovėje dirbo 2011 m. rugsėjo 27 d. – 2012 m. kovo 30 d.) V. V. ir I. D. nurodė, kad mokymus vedė pareiškėjas, dėstyta žodžiu, braižoma lentoje, vyko diskusijos, mokymai buvo apie siekimą tobulėti profesinėje ir asmeninėje srityse, mokymų metu darbuotojos atsiliepdavo į skambučius (Komisijos byla (t. 12, b. l. 17–20)), t. y. darbo procesas nebuvo pertrauktas . 2013 m. vasario 19 d. pateiktame rašytiniame tiškame paaiškinime buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja R. K. tikslaus mėnesio, kada vyko mokymai, negalėjo įvardyti, nurodė, kad mokymai vyko vieną kartą po darbo valandų apie 1,5 val. bendrovės patalpose (darbo vietoje), mokymus vedė pareiškėjas, jis aiškino apie galimą įmonės interneto svetainės pertvarkymą, įmonės funkcionavimą, žmogaus saviugdą, sveikatos saugojimą, vyko diskusijos, praktinių užduočių nebuvo, taip pat nurodė, kad mokymuose dalyvavo dar 2 bendrovės darbuotojos – V. V. ir I. K., kitų žmonių neatsiminė. Nuo 2012 m. vasario 7 d. sutuoktinei priklausančios bendrovės vadovo pareigas einantis pareiškėjas (nuo 2013 m. sausio 2 d. įformintas 0,5 etato) paaiškinime nurodė, kad jo seminare dalyvavo 4–5 bendrovės darbuotojai, tai iš dalies atitiktų papildomai apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pateiktą informaciją. Pareiškėjas nežinojo, ar buvo sudarytas seminare dalyvausiančių darbuotojų sąrašas, ir iki operatyvaus bei pakartotinio mokestinio patikrinimų pabaigos sąrašo nepateikė.

Pagal VMI duomenis be nurodytų darbuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba / dirbo: nuo 2009 m. kovo 16 d. – R. B., nuo 2011 m. gegužės 2 d. – V. J. (dizaineris) ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. S. I. (finansininkas), 2011 m. birželio 13 d. – 2011 m. spalio 28 d. – D. B., 2011 m. rugsėjo 27 d. – 2012 m. gegužės 16 d. – A. K.. Pagal paaiškinimus pateikusių bendrovės darbuotojų nurodytą informaciją išvardyti asmenys pareiškėjo mokymuose nedalyvavo. 2011 m. spalio mėn. įforminto seminaro laikotarpiu 2011 m. spalio 17 d. – 2011 m. spalio 24 d. bendrovėje dirbo 9 darbuotojai (direktorė R. B., programuotojas D. B., vyr. finansininkas S. I., dizaineris V. J., Informacijos teikimo skyriaus direktorė I. K. ir šio skyriaus darbuotojos A. K., I. D., R. K., V. V.).

Iš pakartotinio mokestinio patikrinimo metu surinktos informacijos daroma išvada, kad pareiškėjo pusės dienos trukmės mokymai 4 Bendrovės darbuotojoms galimai vyko 2011 m. gegužės mėn., tačiau tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nedirbo V. V. ir I. D. paaiškinimuose nurodyta ketvirtoji mokymų dalyvė - R. K., kas laikytina prieštaringa ir galimai tikrovės neatitinkančia VMI pateikta informacija, nes sandoris įformintas 2011 m. spalio 25 d.

Sprendime Nr. 68-225 pažymėtas pareiškėjo teiginys „to darbuotojo tuo metu galėjo nebūti darbe“; taip kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Informacijos teikimo skyriaus direktorę I. K., kuri būdama Informacijos skyriaus direktore, 2011 m. kovo 20 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nei ji, nei jos skyriaus (dirbo iki 6 žmonių), nei, kiek jai buvo žinoma, kiti darbuotojai (Reklamos skyriaus direktorė, dizaineris, finansininkas) mokymo kursų 2011 m. spalio mėn. nelankė, nors sutartį (Komisijos byla (t. 5, b. l. 19)) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2011-118 (Komisijos byla (t. 5, b. l. 15)) su pareiškėju pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2011 m. spalio mėn. I. K. įforminto seminaro metu dirbo (Komisijos byla (t. 12, b. l. 21)) , todėl minėtas pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2012 m. balandžio mėn. pareiškėjo sutuoktinė (R. B.) nuo 2012 m. balandžio 10 d. (po ligos) bendrovėje dirbo, tačiau pareiškėjas pirminio patikrinimo metu teigė, kad atvykti į Šiaulių AVMI dėl informacijos surinkimo apie galimai parduotą susijusią įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali, pateikė 2012 m. balandžio 10 d. notarės N. V. patvirtintą įgaliojimą (registro Nr. 2744) dėl jos atstovavimo (atstovas – pareiškėjas).

Atsižvelgiant į PA Nr. 35-29 išdėstytas formalias seminaro detales ir vertinant ankstesnio ir pakartotinio patikrinimų surinktą informaciją, t. y., kad Informacijos skyriaus direktorė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašiusi sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą, paaiškinime nurodė, kad nei ji, nei jos skyriaus, nei kiti darbuotojai mokymo kursų nelankė, kad pakartotinio mokestinio patikrinimo metu apklaustos 2011 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Informacijos skyriuje dirbusios darbuotojos paaiškinimuose pateikė informaciją, pagal kurią pareiškėjo pusės dienos trukmės mokymai 4 Bendrovės darbuotojoms galimai vyko 2011 m. gegužės mėn., t. y. ne sutartyje nurodytu mokymų pradžios (2011 m. spalio 17 d.) ir pabaigos (2011 m. spalio 24 d.) laiku ir ne 2011 m. spalio 25 d. įformintos PVM sąskaitos faktūros PSLG Nr. 2011-118 laiku, vadovaujantis MAĮ 69 straipsniu, neatsižvelgiama į formaliai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sandorį ir konstatuojama, kad pareiškėjas įformino seminaro paslaugų teikimą, realiai jų neatlikdamas, ir iš susijusios įmonės gavo ne su veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas, todėl, vadovaujantis GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, nuo minėtų 14 860 Lt pajamų, kurios pripažįstamos kaip kitos, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos ir apmokestinamos standartiniu pajamų mokesčio tarifu, pareiškėjui papildomai apskaičiuojama į biudžetą mokėtina GPM suma (pareiškėjo GPM prievolė už 2011 m. nurodyta PA Nr. 35-50 24 priede.)

Pažymėtina, kad pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį dėl darbuotojų profesinės kvalifikacijos ir asmeninių pardavimo įgūdžių tobulinimo, tačiau mokymai, bendrovės vadovo teigimu, neįvyko dėl bendrovės finansinių sunkumų; analogiška situacija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutartis pasirašyta, sandoris – neįformintas).

Teismas, apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, taip pat mokesčių administratorių bei Komisijos pateiktus argumentus, daro išvadą, kad mokesčių administratoriai pagrįstai nepripažino realaus šio pobūdžio paslaugos suteikimo tik su pareiškėju susijusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu abejonių, kad pareiškėjas realiai suteikė darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas kitoms įmonėms (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.), mokesčių administratoriams nekilo.

3.4 Dėl knygų įrišimo, apdailos veiklos

Nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m.–2011 m. įvairiems juridiniams asmenims (Komisijos byla (t. 5, b. l. 19–26; t. 6, b. l. 7–10)) įformino 117 640 vnt. kalendorių įrišimo ir apdailos teikimo paslaugų už 1 631 272 Lt) Pagal iš AB „Ūkio bankas“ gautus išrašus ir patikrinimui pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad visi užsakovai su pareiškėju visiškai atsiskaitė banko pavedimais arba grynaisiais pinigais. Sutartys su užsakovais sudarytos neapibrėžtai ir formaliai, nes nė vienoje sutartyje nenurodytas konkretus įrištinų kalendorių kiekis, rūšis (sieniniai, staliniai ar kt.), kokybiniai ir kiti parametrai, o būtent, kalendoriaus popieriaus matmenys, storis, fotošopiniai elementai ir pan., t. y. nenurodyti esminiai ir darantys įtaką kainai pagrindai (Komisijos byla (t. 5, b. l. 118–178)).

Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad kalendorių ruošinius pareiškėjas įsigijo iš AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant surinkti priešpriešinę informaciją, dėl įformintų kalendorių įrišimo paslaugų realumo ir apimties 2012 m. balandžio 27 d. spaustuvėje atliktas operatyvus patikrinimas (Komisijos byla (t. 4, b. l. 182–183)). Pagal AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Komisijos byla (t. 5, b. l. 179–t. 6, b. l. 6)) ir užsakymų vadybininkės G. M. paaiškinimą nustatyta, kiek pagal įsigytų kalendorių ruošinių kiekius būtų galima įrišti kalendorių komplektų, skaičiuojant, kad sieniniam kalendoriui reikia 12 lapų. Pagal AB spaustuvės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus kalendorių ruošinių kiekius apskaičiuojama, kad (Komisijos byla (t. 4, b. l. 182–183; t. 5, b. l. 179–t. 6, b. l. 6)): 2007 m. gruodžio 6 d. TIT Nr. 200420543 pagal prekės kodą ET-5997/7 įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 833 vnt. (10 000 vnt. / 12 mėn.), pagal prekės kodą ET-6084/7 – spauda A3 – kalendoriaus maketai, pagal kitus prekių kodus – kalendorių komplektų kiekis atitinka nurodytus, t. y. įrištinas sieninių kalendorių komplektų kiekis – 451 vnt. (400 vnt. + 51 vnt.), iš viso 1 284 sieninių ir 600 vnt. stalinių kalendorių komplektų kiekis; 2007 m. gruodžio 12 d. TIT Nr. 200420599, 2007 m. gruodžio 14 d. TIT Nr. 200420653, 2007 m. gruodžio 19 d. TIT Nr. 200420703, 2007 m. gruodžio 21 d. TIT Nr. 200420736, 2007 m. gruodžio 29 d. TIT Nr. 200420798, 2008 m. sausio 8 d. TIT Nr. 200420874, 2008 m. lapkričio 19 d. TIT Nr. 200423721, 2008 m. lapkričio 28 d. TIT Nr. 200423834, 2008 m. gruodžio 15 d. TIT Nr. 200423968, 2008 m. gruodžio 18 d. TIT Nr. 200424019, 2008 m. gruodžio 18 d. TIT Nr. 200424011, 2009 m. gruodžio 15 d. TIT Nr. 200427215, 2009 m. gruodžio 18 d. TIT Nr. 200427279, 2009 m. gruodžio 23 d. TIT Nr. 200427312, 2010 m. vasario 11 d. TIT Nr. 200427703, 2011 m. sausio 4 d. TIT Nr. 200430413, 2011 m. rugsėjo 6 d. TIT Nr. 200432288, 2011 m. rugsėjo 30 d. TIT Nr. 200432538, 2011 m. lapkričio 11 d. TIT Nr. 200432833, 2011 m. gruodžio 23 d. TIT Nr. 200433269, 2011 m. gruodžio TIT Nr. 200433281 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis atitinka nurodytą; 2008 m. lapkričio 25 d. TIT Nr. 200423790 – pagal prekės kodą ET-4779 įrištinas stalo kalendorių komplektų kiekis – 5 vnt. (2 000 vnt. / 368 lapelių), pagal prekės kodą ET-4867/8 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 75 vnt. (900 vnt. / 12 mėn.), pagal kitus prekių kodus – kalendorių komplektų kiekis atitinka nurodytus; 2008 m. gruodžio 9 d. TIT Nr. 200423936 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 1 333 vnt. (16 000 vnt. / 12 mėn.); 2010 m. sausio 13 d. TIT Nr. 200427449 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 102 vnt. (1 232 vnt. /12 mėn.); 2010 m. lapkričio 29 d. TIT Nr. 200430117 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 100 vnt. (1 200 vnt. / 12 mėn.); 2010 m. lapkričio 30 d. TIT Nr. 200430146 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 683 vnt. (8 200 vnt. / 12 mėn.); 2010 m. gruodžio 1 d. TIT Nr. 200430149 – įrištinas kalendorių komplektų kiekis – 2 650 vnt. (31 800 vnt. / 12 mėn.);

Atliekant operatyvius patikrinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UADBB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti daiktiniai reklaminių sieninių 3 dalių, iš viso 36 lapų, vartomų kalendorių, kurių lapai panašaus dydžio į A4 formatą, pavyzdžiai (PA Nr. 35-50 37 priedas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 12 lapų vartomo sieninio kalendoriaus pavyzdžius (PA Nr. 35-50 38 priedas), be sieninio kalendoriaus Všį „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2007 m. ir 2008 m., iš viso 6 mažų lapelių, vartomo / pastatomo stalinio kalendoriaus (ant vieno kalendoriaus lapo, kurio matmenys – 62 mm x 112 mm, iš abiejų pusių matomi iš eilės einantys mėnesiai) pavyzdžius (Komisijos byla (t. 12, b. l. 29)); UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrai pateikė 12 lapų vartomo sieninio kalendoriaus pavyzdžius. Atsižvelgiant į atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvius patikrinimus ir, būdama kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visų šių įmonių apskaitą tvarkantis asmuo D. J., pateikė 2012 m. tokio pat formato 12 lapų vartomo sieninio kalendoriaus pavyzdžio kopiją su UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu bei kitą informaciją.cUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktinių kalendoriaus pavyzdžių nepateikė, nors duomenis teikę asmenys minėjo turėję sieninius 3 dalių, iš viso 36 lapų, kalendorius.

Ankstesnio mokestinio patikrinimo metu padaryta prielaida, kad pareiškėjas iš įsigytų kalendoriaus ruošinių gamino 12 lapų sieninius kalendorius, todėl, atsižvelgiant į galimai jo įrištus ir minėtoms įmonėms pateiktus sieninių kalendorių pavyzdžius, turinčius po 36 vartomų kalendorių lapus, daroma išvada, kad pareiškėjas negalėjo atlikti daugiau kalendorių įrišimo ir apdailos paslaugų, negu apskaičiuota ankstesnio mokestinio patikrinimo metu (didesnė tikimybė, kad kalendorių įrišta mažiau) (Komisijos byla (t. 6, b. l. 7–10)). Be to, kad pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas galimai įrišo ir minėtoms įmonėms pateikė 12 ir 36 lapų sieninių ir stalinių kalendorių pavyzdžius, buvo gauta sutartyse įformintiems duomenims prieštaringos informacijos, o būtent tai, kad užsakovas įsipareigojo pateikti pareiškėjui kalendorių maketus, tačiau dauguma patikrintų įmonių atsakingų asmenų nurodė, kad maketus sukurdavo pareiškėjas, kad įmonėse nebuvo jokios kalendorių dalinimo kontrolės ir kiti duomenys, sudarantys pagrindą abejoti dėl užsakovams įformintų reklaminių kalendorių kiekių, nors buhalterinėje apskaitoje visi sandoriai su pareiškėju užfiksuoti.

Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, atlikus operatyvius patikrinimus nustatyta, kad:

– iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 30–31)), o būtent tai, kad pareiškėjo įformintos sieninių kalendorių įrišimo paslaugos nepriskirtos nei reklamai, nes neužfiksuotos operatyvaus patikrinimo metu pateiktuose Skelbimų ir reklamos sąnaudų apyvartos žiniaraštis duomenyse, nei prie reprezentacijos išlaidų, nes neužfiksuotos operatyvaus patikrinimo metu pateiktuose reprezentacijos išlaidų nurašymo aktuose, įsigyti kalendoriai nebuvo laikomi trumpalaikiu įmonės turtu, nes neužfiksuoti trumpalaikio turto nurašymo aktuose, pagal bendrovės direktoriaus marketingui A. V. paaiškinimą reklamos gaminių dalinimo kontrolės (apskaitos) bendrovėje nebuvo, įformintų sandorių ekonominė prasmė, ženkliai blogėjant finansinei būklei, abejotina, galimybės nustatyti, ar 2007 m. sausio ir spalio mėn., 2008 m. sausio mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn. už 88 449,40 Lt įformintas 4 990 vnt. sieninių kalendorių kiekis buvo pateiktas bendrovei, nėra; – analogiški pareiškėjo įforminti sandoriai nustatyti ir su kitais tuo pačiu adresu nurodytais juridiniais asmenimis: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“; pagal VMI duomenis UAB „(duomenys neskelbtini) ” akcininkas 2007 m. sausio 16 d. – 2010 m. kovo 4 d. ir apskaitą tvarkantis asmuo 2006 m. spalio 18 d. – 2009 m. vasario 2 d. buvo UAB “ (duomenys neskelbtini) ”; iš UAB “ (duomenys neskelbtini) ” pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 32–33)), o būtent tai, kad bendras klientų skaičius bendrovėje 2010 m. padidėjo 22 ir sudarė 242, o bendrovės pajamos 2010 m., lyginant su 2009 m., sumažėjo 3,5 karto, paneigia bendrovės vadovo ir akcininko A. V. teiginį apie dukterinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiteisinusį reklamavimosi būdą, turėjusį užtikrinti išaugusį klientų skaičių ir tuo pačiu pajamas, be to, remiantis bendrovės vadovo teiginiu apie įmonės sudėtingą finansinę būklę, įforminta 1 vnt. kalendoriaus kaina – 18,86 Lt, todėl jų dalinimas be kontrolės (apskaitos) ir ženkliai blogėjant finansinei būklei – abejotina ekonominė prasmė, be to, prieštaringas bendrovės vadovo teiginys, kad kalendoriai buvo platinami prekybos patalpose, kai įmonės pagrindinė deklaruota veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto nuoma, krovinių apdorojimu, perkrovimu ir sandėliavimu, ir svarbiausia, kad daiktinis reklamos pavyzdys – reklaminis kalendorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu – operatyvaus patikrinimo metu nepateiktas, todėl nustatyti, ar 2009 m. gruodžio mėn. už 6 978,20 Lt įformintas 370 vnt. sieninių kalendorių kiekis buvo pateiktas bendrovei, galimybės nėra; pagal VMI duomenis UAB “ (duomenys neskelbtini) ” nuo 2004 m. birželio 16 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo;

– iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 34–35)), o būtent tai, kad pareiškėjo įformintas 1 650 vnt. kalendorių skaičius 4–5 kartus didesnis už bendrovės registruotų atsiskaitymų suvestinėse nurodytą tiekėjų ir pirkėjų, kuriems galėtų būti įteikti reklaminiai kalendoriai, skaičių, t. y. 2007 m. buvo 342, 2008 m. – 382, įforminta 1 vnt. kalendoriaus kaina – 18,31 Lt, todėl jų dalinimas kitiems pavieniams pirkėjams – abejotina ekonominė prasmė, pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovei įforminta kalendorių įrišimo paslauga – vienintelė, galimybės nustatyti, ar 2007 m. rugpjūčio mėn. už 30 211,50 Lt įformintas 1 650 vnt. sieninių kalendorių kiekis buvo pateiktas bendrovei, nėra; analogiški pareiškėjo įforminti sandoriai nustatyti ir su kitais juridiniais asmenimis, kuriuose bendrovės vadovas D. K. iki 2008 m. pabaigos yra dirbęs, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“;

– iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 36–37)), o būtent tai, kad pareiškėjo bendrovei įformintas 2 250 vnt. nenurodytos rūšies kalendorių skaičius už 52 462,50 Lt apie 21 kartą didesnis už bendrovės bendrą verslo partnerių, kuriems galėtų būti įteikti reklaminiai kalendoriai, skaičių, nes bendrovės tiekiamų prekių pirkėjų buvo: 2007 m. – 27, 2008 m. – 30, 2009 m. – 34, bendrovės prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų buvo 2007 m. – 71, 2008 m. – 86, 2009 m. – 72, ir, įvertinus, kad įforminta 1 vnt. kalendoriaus kaina 2007 m. sausio mėn. buvo 17,90 Lt, o 2008 m. vasario mėn. - 2 kartus, jų dalinimas kitiems pavieniams pirkėjams – abejotina ekonominė prasmė, kad daiktinis reklamos pavyzdys – 2008 m. reklaminis kalendorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu operatyvaus patikrinimo metu nepateiktas, bendrovės vadovo teiginys dėl reklaminių kalendorių pasiteisino naujais pirkėjais, išaugusia apyvarta ir žinomumu, vertinamas prieštaringai, nes nuo 2007 m. bendras bendrovės tiekiamų prekių pirkėjų skaičius augo po 3–4 kas metus, apyvartos 2007 m.–2008 m. beveik nekito ir sudarė apie 2,4 mln. Lt, 2009 m., palyginus su 2007 m.–2008 m., apyvarta sumažėjo apie 2 kartus, todėl galimybės nustatyti, ar 2007 m. vasario mėn. ir 2008 m. sausio mėn. už 52 462,50 Lt įformintas 2 250 vnt. nenurodytos rūšies kalendorių kiekis buvo pateiktas Bendrovei, nėra;

– iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 38–39)), o būtent tai, kad 1 250 vnt. 2007 m.–2008 m. sieninių kalendorių pagaminamas tų pačių – besibaigiančių metų pabaigoje – vertinamas kaip neigiama ekonominė prasmė, nes operatyviam patikrinimui pateikti 2007 m.–2008 m. sieninių kalendorių pavyzdžiai, kuriuos galimai pagamino pareiškėjas, ir jų pardavimą bendrovei įformino 2007 m. gruodžio 13 d. ir 2008 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitose faktūrose, paprašius pateikti pagrindinių klientų sąrašą, bendrovė pateikė 400 įmonių ir fizinių asmenų, kurie 2007 m.–2010 m. pasirašė didžiausių sumų draudimo sutartis, kiti klientai įvertinti kaip smulkūs (2007 m. įformintas 1 200 vnt., 2009 m. – 1 000 vnt. kalendorių įsigijimas), todėl abejotina, ar daugiau negu 500 vnt. sieninių kalendorių, kurių kaina 32,45 Lt 2007 m. ir 21,50 Lt 2009 m., jiems galėjo būti įteikti; į klausimą, kodėl buvo pasirinktos pareiškėjo paslaugos, bendrovės vadovo atsakymas, kad tuo metu svarbiausia buvo greitas paslaugų suteikimas, vertintinas kaip neturintis ekonominės prasmės, nors įformintos išlaidos reklaminiams kalendoriams 2007 m. ir 2009 m. buvo didžiausios tarp kitų šios grupės išlaidų, reklaminio efekto nebuvo, nes bendrovės apyvarta 2007 m.–2010 m. mažėjo; todėl galimybės nustatyti, ar 2007 m. ir 2008 m. gruodžio mėn. ir 2009 m. lapkričio mėn. už 70 038,30 Lt įformintas 2 250 vnt. sieninių kalendorių kiekis buvo pateiktas bendrovei, nėra;

– iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (Komisijos byla (t. 12, b. l. 40–41)), o būtent tai, kad abejotina ekonominė prasmė įsigyti reklaminių kalendorių, kai įstaiga turi pelno nesiekiančio vieneto statusą ir jo reklamos ženklas „v“ priklauso didžiausiai žiniasklaidos grupei (iš viso 5 įmonės) Šiaurės Lietuvoje, kad pareiškėjas 2007 m.–2008 m., (duomenys neskelbtini), UAB (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) taip pat įformino stalinius ir sieninius kalendorius, o atsakingi asmenys, galėję suteikti informacijos apie 2007 m.–2008 m. įformintus sandorius ir svarbias aplinkybes, nebedirba, kad pateiktas tik vienų metų – 2008 m. sieninio reklaminio kalendoriaus su „(duomenys neskelbtini)“ logotipu pavyzdys, todėl galimybės nustatyti, ar 2007 m. ir 2008 m. gruodžio mėn. už 5 129,50 Lt įformintas 300 vnt. sieninių ir stalinių kalendorių kiekis buvo pateiktas įstaigai, nėra.

Ankstesnio ir pakartotinio mokestinių patikrinimų metu, atlikus operatyvius patikrinimus dėl priešpriešinės informacijos surinkimo, o būtent pareiškėjo įformintų reklaminių kalendorių įgijimo, įtraukimo į apskaitą, nurašymo ir kitų faktų nustatymo, visose įmonėse nustatyti ūkinių operacijų užfiksavimo faktai. Tokie pareiškėjo užsakovams įformintų PVM sąskaitų faktūrų užfiksavimo faktai yra akivaizdus išlaikyto formalumo pavyzdys, nes užsakovai suinteresuoti gauti mokestinę naudą, t. y. minimizuoti pelno mokestį ir didinti PVM atskaitą. Remiantis atliktų operatyvių patikrinimų metu nustatytu formalumo išlaikymo faktu, daroma prielaida, kad likusių užsakovų apskaitoje visos minėtos reklaminių kalendorių operacijos taip pat būtų užfiksuotos ir tai nekeistų pakartotinio mokestinio patikrinimo rezultato.

Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, atlikus operatyvius patikrinimus, beveik visi tikrintų įmonių atsakingi asmenys nurodė, kad kalendorius jiems atveždavo pareiškėjas; įvertinant pastarąją informaciją ir tai, kad pareiškėjas kalendorių pardavimą įformino ne tik Šiaulių apskrities įmonėms, kuro sąnaudos turėjo būti pakankamai ženklios, tačiau nei ankstesniam, nei pakartotiniam mokestiniam patikrinimams su kalendorių pristatymu susijusių kuro, išlaidų dokumentų nepateikta.

Ankstesniame patikrinimo akte nebuvo pažymėta (nes aprašoma tik pažeidimų esmė), kad pareiškėjo įsigytas VL knygų įrišimui, apdailai (įeina į EVRK klasę 22.23, nuo 2008 m. sausio 1 d. įeina į EVRK klasę 18.14) suteikė teisę, kuria pareiškėjas galimai pasinaudojo, įformindamas brošiūrų ir atviručių lankstymą, brošiūravimą, klijuotinį sutvirtinimą (vėliavėlės ir pan.), reklaminių kalendorių įrišimą ir apdailinimą atliekant sulankstymą, atspaudimą, skylučių gręžimą, skylučių pramušimą, laiškų sulankstymą ir sudėjimą į vokus ir kitas paslaugas. Vertinant ir kitų pareiškėjo įformintų ir galimai vykdytų veiklų, o būtent fotografavimo, laikraščių ir ne periodinių spaudos leidinių platinimo paslaugų mastą, pakankamai sudėtinga suprasti, kaip tuo pačiu metu pareiškėjas galėjo sėdėti viename kabinete ir būti kaip patariamasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos teikimo klausimais (žr. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reklamos skyriaus vadovės paaiškinimą (Komisijos byla (t. 4, b. l. 174–175))). Paneigus pareiškėjo įforminto kalendorių kiekio pagaminimą būtų teisingesnis galimai įvykusių sandorių skaičiavimas.

Pareiškėjas visą mokestinio ginčo laikotarpį nesiekė paaiškinti ir nepateikė savojo kalendorių ruošinių įsigijimo ir iš jų galimai pagamintų kalendorių apskaičiavimo, todėl pakartotino patikrinimo metu pranešime apie mokestinį patikrinimą pareiškėjui buvo nurodyta pateikti kalendorių ruošinių įsigijimo ir kalendorių pagaminimo kiekių apskaičiavimus už 2007 m.– 2011 m. Pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių AVMI teigė, nesuprantantis pranešime nurodyto prašymo, todėl pakartotinio patikrinimo metu keletą kartų (buvo atvykęs apie 4–5 kartus, kurių metu teikė pirminius apskaitos dokumentus už 2004 m.–2006 m., paaiškinimus) žodžiu jam paaiškinta, kad turi pateikti savąjį kalendorių ruošinių įsigijimo ir iš jų galimai pagamintų kalendorių pagal jų rūšis bei formatą ir pan. kiekių apskaičiavimą (sieniniai, staliniai, kalendorių lapų skaičius ir kiti teisingų duomenų atstatymui reikalinga informacija). Pranešime nurodytas reikalavimas neįvykdytas, nes pakartotiniam patikrinimui pareiškėjas nepateikė aiškaus kalendorių ruošinių įsigijimo ir kalendorių pagaminimo kiekių apskaičiavimų už 2007 m.–2011 m. Pareiškėjas 2013 m. kovo 12 d. pateiktame paaiškinime nurodė bendrus kalendorių ruošinių ir galimai pagamintų kalendorių skaičius, paaiškino, kad gaudavo ir brokuotos spaudos, iš kurios neva gamino kalendorius, nurodė, kad turėjo 2002 m.–2004 m. įsigyto popieriaus iš bankrutuojančių įmonių, dalį popieriaus atsargų tebeturi, tačiau pranešime nurodytų duomenų, kad būtų galima atkurti kalendorių ruošinių įsigijimo ir iš jų galimai pagamintų kalendorių pagal jų rūšis bei formatą kiekių apskaičiavimus (sieniniai, staliniai, kalendorių lapų skaičius ir kiti teisingumo atstatymui reikalingi duomenys), nepateikė (Komisijos byla (t. 12, b. l. 22)).

Pareiškėjas VMI pateikė 2004 m. gruodžio 20 d. A. J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonė užsiėmė baldų gamyba ir prekyba internetu.) PVM sąskaitą faktūrą DVA Nr. 0000014, kurioje užfiksuotas 2 200 kartono (matmenys – 70 x 100) lapų ir 270 pakuočių rašomojo popieriaus pardavimas. Pareiškėjas 2013 m. kovo 6 d. pateiktame paaiškinime (Komisijos byla (t. 12, b. l. 23–24)) nurodė, kad pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą įsigytas kartonas buvo naudotas sieninių kalendorių, įrišimo sutvirtinimui. Vertinant tai, kad kitų rašomojo popieriaus įsigijimo dokumentų per 2004 m.–2011 m. nenustatyta, o per 2005 m.–2011 m. pareiškėjas sandorius įformindavo būtent rašomojo popieriaus formato PVM sąskaitose faktūrose (2 egz.), darytina išvada, kad iš minėtų popieriaus gaminių negalėjo būti įrišami reprezentatyvią išvaizdą (pardavimo kaina svyravo nuo 5 Lt iki 37 Lt už vienetą) turintys kalendoriai.

Patikrinimo Nr. 2 metu, vykdant spendimo Nr. 68-225 nurodymą dėl pareiškėjo vykdytos kalendorių įrišimo veiklos 2004 m.–2006 m., nustatyta, kad pareiškėjas iki 2007 m. taip pat formino kalendorių įrišimo, apdailos paslaugas. Pagal VMI turimus duomenis pareiškėjas buvo įsigijęs VL knygų įrišimui, apdailai (analogiška aprašytai veiklai) tokiems laikotarpiams: 2004 m. kovo 18 d. – 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. balandžio 15 d. – 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. vasario 3 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla (t. 12, b. l. 25–27)). Siekiant išsiaiškinti, ar per 2004 m.–2006 m. pareiškėjas pirko kalendorių ruošinių, buvo patikrinti pakartotiniam mokestiniam patikrinimui pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai. Atlikus pateiktų dokumentų peržiūrą už 2004 m.–2006 m. nustatyta, kad kalendorių ruošinių buvo įsigyta tik 2006 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras (ant dokumentų padarytos žymos mokestinį patikrinimą atlikusio pareigūno spaudu ir parašu), t .y. pagal 2006 m. lapkričio 15 d., TAU Nr. 001545, įsigyta 15 000 vnt., 2006 m. gruodžio 20 d., TAU Nr. 001637 – 73 200 vnt. kalendorių ruošinių, kalendorių ruošinių įsigijimo kaina – 0,10 Lt; kitų kalendorių ruošinių įsigijimo dokumentų nerasta. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pardavimo dokumentuose įvardytos prekės – kalendorių ruošiniai, sprendžiant iš pardavimo kainos – greičiausiai pakabinami trijų dalių. Pasak pareiškėjo, iš minėtų ruošinių buvo pagaminti sieniniai kalendoriai, detaliau nepaaiškino, motyvuodamas, kad praėjo daug laiko. Įverinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją daroma išvada, kad pareiškėjas galimai įrišo sieninius 3 dalių, iš viso 36 lapų, kalendorius. Pagal pateiktus dokumentus už 2004 m.–2006 m. nustatyta, kad pareiškėjas įformino 70 700 vnt. kalendorių įrišimo ir apdailos paslaugų: 2004 m. – 3 200 vnt., 2005 m. – 28 900 vnt., 2006 m – 38 600 vnt. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtose sąskaitose įforminto 15 000 vnt. ir 73 200 vnt. kalendorių ruošinių įsigijimo iki 2006 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas įformino 7 200 vnt. sieninių kalendorių pardavimus. Preziumuojant, kad kalendorių ruošiniai buvo skirti sieninių 3 dalių, iš viso 36 lapų, kalendorių gaminimui, iš įsigytų ruošinių galėjo būti pagaminta 2 450 vnt. (15 000 vnt. + 73 200 vnt. / 36 mėn.), t. y. beveik 3 kartus mažiau, negu įforminta. Įvertinus pareiškėjo 2013 m. kovo 6 d. pateiktame paaiškinime (Komisijos byla (t. 12, b. l. 23–24)) nurodytą teiginį, kad kalendorių apskaitos netvarkė, konkretaus kalendorių ruošinių likučio neįvardino ir nepateikė, pranešime apie mokestinį patikrinimą nurodytų duomenų, kad būtų galima atkurti kalendorių ruošinių įsigijimo ir iš jų galimai realiai pagamintų kalendorių pagal jų rūšis bei formatą kiekių apskaičiavimus, nepateikė, pakartotino mokestinio patikrinimo metu daroma išvada, kad kalendorių ruošinių likučio 2007 m. sausio 1 d. negalėjo būti, todėl naujas kalendorių ruošimų įsigijimo ir iš jų galimai pagamintų kalendorių apskaičiavimas nebeatliekamas.

Vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu, mokesčių administratorius neatsižvelgė į formaliai sudarytus sandorius, todėl pagal patikrinimui pateiktus dokumentus, atlikus patikslintus (dėl techninės klaidos) skaičiavimus nustatyta, kad įrišimui kalendorių įsigyta / pardavimų įforminta: 2007 m. – 5 192 vnt. / 22200 vnt., 2008 m. – 5 122 vnt. / 14350 vnt., 2009 m. – 1 801 vnt. / 10290 vnt., 2010 m. – 629 vnt. / 21 400 vnt., 2011 m. – 3 552 vnt. / 49400 vnt., t. y. galimai įvykusių sandorių suma – 301 793,01 Lt, o įformintų, tačiau realiai nevykusių sandorių, sumą sudaro 1 329 478,99 Lt: per 2007 m. – 384 035,24 Lt, per 2008 m. – 157 365,45 Lt, per 2009 m. – 178 782,90 Lt, per 2010 m. – 197 485,80 Lt, per 2011 m. – 411 809,60 Lt.

Patikrinimo Nr. 3 metu, siekiant nustatyti FNTT pateiktų kalendorių gamintoją / tiekėją bei išsiaiškinti, kaip pateiktieji kalendoriai susiję su pareiškėjo veikla, 5 Apžiūros protokole nurodytiems mokesčių mokėtojams išsiųsti paklausimai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas operatyvus patikrinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose registruose „Pirkimų žurnalas“ užfiksuoti 2 pirkimų sandoriai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“: pagal 2008 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, IR Nr. 200801887, įsigyta 50 vnt. sieninių kalendorių (vnt. kaina – 23,36 Lt be PVM) už 1 378,24 Lt (su PVM) sumai ir pagal 2009 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, IR Nr. 200900021, įsigyta iškaba „(duomenys neskelbtini)“ už 46,83 Lt (su PVM). Pagal bendrovės pateiktus apskaitos registrus sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėju nenustatyta. Paaiškinime UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. V. nurodė, kad informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo el. paštu, kad pasirinktas sieninio kalendoriaus ir iškabos „(duomenys neskelbtini)“ variantas iš kelių pasiūlytų dizainų, kad prekes atvežė PVM sąskaitas faktūras pasirašiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reklamos projektų vadovė L. P., kad sieniniai kalendoriai buvo išdalinti verslo partneriams ir bendrovės darbuotojams, o iškaba įrengta Rėkyvos g. ir Ragainės g. sankryžoje; pasak vadovo, jis pareiškėjo nepažįsta ir bendrovė fotografavimo paslaugų iš pareiškėjo bei Susijusių įmonių nepirko. Pateiktuose atsakymuose Ūkio bankas, AB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir Susijusiomis įmonėmis nebuvo (Komisijos byla (t. 13, b. l. 121–123)). Šiaulių rajono savivaldybės administracija nurodė , kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. ir 2009 m. įformintas 4 PVM sąskaitas faktūras įsigyti draudžiamieji ženklai Kryžių kalnui, Kryžių kalno informacinės lentos restauravimo maketas ir darbai bei 100 vnt. sieninių kalendorių (vnt. kaina – 12,7359 Lt) už 1 273,59 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 124–128)), t. y. FNTT apžiūrai pateikti kalendoriai tiesiogiai nesusiję su patikrinimo dalyku. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad sandorių su pareiškėju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m.–2011 m. įformintas 3 PVM sąskaitas faktūras įsigytos reklamos internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paslaugos „baneryje“ 700 x 100 ir 200 vnt. kalendorių (vnt. kaina – 6,92 Lt) už 1 674,64 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 129–133)), t. y. FNTT apžiūrai pateikti kalendoriai tiesiogiai nesusiję su patikrinimo dalyku. A. V. individuali įmonė nurodė, kad sandorių su pareiškėju nebuvo, bet pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m.–2011 m. įformintas 3 PVM sąskaitas faktūras įsigyti 250 vnt. sieninių kalendorių „Trys mėnesiai viename lape“ (200 vnt. po 9,90 Lt ir 50 vnt. po 10 Lt) už 2 480 Lt (be PVM) (Komisijos byla (t. 13, b. l. 134–139)), t. y. FNTT apžiūrai pateikti kalendoriai tiesiogiai nesusiję su patikrinimo dalyku. Pagal Apžiūros protokole nurodytus kalendorių pavyzdžių pavadinimus neidentifikuotiems mokesčių mokėtojams, nes tokiais pavadinimais mokesčių mokėtojų nėra (pavyzdžiui, kalendoriai su pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „v“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) ir 2011 m. liepos 4 d. likviduotai bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausimai nesiųsti; kiti Apžiūros protokole nurodyti įmonių pavadinimai sutampa su pareiškėjo įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais mokesčių mokėtojų pavadinimais.

Pareiškėjas FNTT apžiūrai pateikė 2 dėžes su kalendoriais, tuo deklaruodamas reklaminių kalendorių gaminimo faktą (mokestinio ginčo esmė), tačiau įvertinus surinktą priešpriešinę informaciją daroma išvada, kad dalis FNTT apžiūrai pateiktų kalendorių, už kurių pardavimą pajamos nebuvo užfiksuotos apskaitoje, tiesiogiai nėra susiję su patikrinimo dalyku ir tuo pačiu konstatuojama, kad pareiškėjas sąmoningai klaidina ne tik mokesčių administratorių. Be to, galima teigti, kad pareiškėjas gamino reklaminius kalendorius galimai, iš jo teigimu, gautų brokuotų kalendorių ruošinių ir dalį jų realizavo Susijusių įmonių vardu.

Apžiūros protokole nenurodyta, kad pateikti kalendoriai su pavadinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, o su pavadinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalendoriai skirti 2007 m.–2009 m. ir 2011 m. Pagal pareiškėjo įformintas PVM sąskaitas faktūras pirmasis 3 600 vnt. kalendorių pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas tik 2011 m. spalio 12 d. (iš viso nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas 27 900 vnt. kalendorių pardavimas už 217 546 Lt), t. y. pagal logiką kalendoriai turėtų būti skirti 2012 m., tačiau tokių kalendorių nebuvo; todėl ankstesniame patikrinimo akte pareiškėjo 2007 m.–2011 m. Susijusioms įmonėms įforminti kalendorių įrišimo paslaugų sandoriai eliminuotini ir užskaitytini kitų įmonių naudai. Šią išvadą galima pagrįsti tuo, kad abi Susijusios įmonės yra parduotos nerandamiems vadovams ir akcininkams, neturėjusiems tikslo vykdyti veiklą (saugoti ir teikti dokumentus, informaciją ir pan.).

Įvertinus ankstesnio mokestinio patikrinimo metu pateiktų apskaitos dokumentų, sutarčių su klientais duomenis, bankų pateiktą ir surinktą priešpriešinę informaciją, kad pakartotinio mokestinio patikrinimo metu pagal pateiktus apskaitos duomenis nenustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. sausio 1 d. galėjo turėti kalendorių ruošinių likučių kad nustatytas faktas apie galimai pareiškėjo įrištus ne mažiau kaip 12 lapų sieninių kalendorius, kad pareiškėjas neįvykdė pranešime nurodyto reikalavimo pateikti kalendorių ruošinių įsigijimo ir kalendorių pagaminimo kiekių apskaičiavimus už 2007 m.–2011 m., nurodant jų rūšis (sieniniai ar staliniai), kalendorių lapų skaičių ir kitą teisingų duomenų atstatymui reikalingą informaciją, kad papildomų duomenų, dokumentų ir informacijos ankstesniam pakartotiniam mokestiniam patikrinimui pareiškėjas nepateikė, kad dabartinio pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nustatyti nauji papildomi faktai dėl Susijusių įmonių veiklos, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas įformino kalendorių įrišimo paslaugų teikimą, realiai dalies jų neatlikdamas, ir gavo ne su minėta veikla, kuriai buvo įsigytas VL, susijusias pajamas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vadovaujantis MAĮ 10 ir 70 straipsniais bei Taisyklėmis, neatsižvelgiama į formaliai sudarytus sandorius, todėl, vadovaujantis GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, nuo minėtų 1 329 478,99 Lt pajamų, kurios pripažįstamos kaip kitos, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos ir apmokestinamos standartiniu pajamų mokesčio tarifu, mokesčių mokėtojui papildomai apskaičiuojama į biudžetą mokėtina GPM suma (pareiškėjo GPM prievolė už 2007 m.–2011 m. nurodyta PA Nr. 35-50 24 priede).

Teismas, apibendrinęs mokestinėje byloje surinktus įrodymus, iš esmės patvirtina mokesčių administratorių ir Komisijos išvadą, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, apskaičiuodamas GPM, t. y. į šio mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis. Vadovaudamasi MAĮ 10 ir 70 straipsnių nuostatomis bei Taisyklėmis, Šiaulių AVMI pagrįstai neatsižvelgė į formaliai sudarytus sandorius ir, vadovaudamasi GPMĮ 5 ir 25 straipsniais, minėtas 1 329 478,99 Lt pajamas, kurias traktavo kaip kitas, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, pagrįstai apmokestino standartiniu pajamų mokesčio tarifu.

3.5. Dėl ne periodinių spaudos leidinių platinimo

Pareiškėjas 2007 m.–2008 m. buvo įsigijęs verslo liudijimus Nr. V 0492829 ir Nr. V 0631863 periodinių spaudos leidinių platinimui, iš viso už VL sumokėta 181 Lt. Pareiškėjo turėti VL „Periodinių spaudos leidinių platinimas“ (įeina į EVRK klases 22.12 ir 22.13) nesuteikė teisės platinti ne periodinių spaudos leidinių, t. y. laiškų, lapelių, bukletų, kalendorių, informacinių laikraščių ir kitų ne periodinių spaudos leidinių, tačiau pareiškėjo įformintose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodytas atitinkamo VL numeris (su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla (t. 6, b. l. 11–43)). Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas laikraščių platinimas (Komisijos byla (t. 6, b. l. 44–45)), tačiau pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. birželio 26 d. pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje Nr. 07/AP ir 2 atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytus duomenis (Komisijos byla (t. 6, b. l. 46–49)) buvo pagaminti informaciniai laikraščiai (Komisijos byla (t. 6, b. l. 50–51)), kuriuose pateikta informacija renovacijos ar statybos klausimais ir kurie nepriskiriami periodiniams spaudos leidiniams.

Pagal mokestiniam patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad tokių paslaugų įvairiems juridiniams asmenims įforminta: 2007 m. už 99 200 Lt (iš jų UAB “ (duomenys neskelbtini) ” už - 86100 Lt, UAB “ (duomenys neskelbtini) ” – už 13 100 Lt), 2008 m. už 115 274 Lt (iš jų UAB „v“ – už 29 700 Lt, (duomenys neskelbtini), UAB (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) – už 41 400 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 27 120 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 9 800 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 7 254 Lt), todėl nuo gautų pajamų iš veiklos, kuriai VL nebuvo įsigyti ir kurios pripažįstamos kaip individualios veiklos pajamos, vadovaujantis GPMĮ 10 straipsnio, GPM turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą (pareiškėjo GPM prievolė už 2007 m.–2008 m. nurodyta PA Nr. 35-50 24 priede).

Pagal GPMĮ nuostatas paminėtos bendrovės per nustatytus terminus VMI pateikė Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymas, tačiau mokestinė GPM išskaičiavimo ir sumokėjimo prievolė nebuvo tinkamai įvykdyta. Pareiškėjas 2012 m. birželio 8 d. VMI pateiktame paaiškinime Nr. 2 (Komisijos byla (t. 6, b. l.82)) įsipareigojo pats sumokėti priklausantį GPM.

Įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pareiškėjui išmokėtų sumų pateikė patikslintas Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573), kuriose papildomai deklaravo ir sumokėjo 12 718,80 Lt GPM ((27 120 Lt x 24 proc.) + (41 400 Lt x 15 proc.)), pareiškėjui tenkanti GPM prievolė šia suma mažintina.

Atsakant į pareiškėjo argumentą, kad nė viename nuo 2002 m. iki 2008 m. pabaigos galiojusiame teisės akte / išaiškinime nebuvo nurodyta, kad, pagal EVRK klases 22.12, 22.13 įsigijus VL, negalima atlikti reklaminių laikraščių, skrajučių ar bukletų platinimo, pažymėtina, jog iš mokestiniam ginčui pateiktos medžiagos (pagal PVM sąskaitas faktūras) nustatyta, kad pareiškėjas, nurodydamas turėtus VL periodinių spaudos leidinių platinimui, gavo pajamų už šias veiklas: laiškų platinimas ir informacijos patikslinimas, kainynų, lapelių, bukletų, TV akcijos A4 formato lapų, vėliavėlių platinimas, bukletų bigavimas, bukletų lankstymas, kalendorių platinimas. Akivaizdu, kad pareiškėjas platino spausdintą reklaminę informacinę medžiagą, kuri laikytina neperiodinės spaudos leidiniais. Periodinis spaudos leidinys suprantamas kaip reguliariai leidžiamas tuo pačiu pavadinimu, vis naujo turinio, vienodai apipavidalintas, paprastai vienodo formato ir apimties, numeruotas bei datuotas leidinys; tai laikraštis (dienraštis, savaitraštis), žurnalas, biuletenis. Neperiodinė spauda – visos kitos įvairiausios nereguliariai leidžiamos visuomenės informavimo priemonės, įvairių pavadinimų, apimties ir formato, skirtingai įforminti leidiniai, tai gali būti knyga, brošiūra, rinkinys, lankstinukas, albumas ir pan. Taigi, pareiškėjo turėti VL „Periodinių spaudos leidinių platinimas“ nesuteikė teisės platinti ne periodinių spaudos leidinių, t. y. laiškų, lapelių, bukletų, kalendorių, informacinių laikraščių ir kitų ne periodinių spaudos leidinių, todėl ši Šiaulių AVMI sprendimo dalis yra pagrįsta.

4. Atsižvelgiant į padarytą apibendrinimą ir vertinimus teismas daro išvadą, kad skundžiami Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m spalio 6 d. sprendimas Nr. S-198(7-161/2014) „Dėl K. B. 2014-07-29 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 68-128 „Dėl K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo ir skundo“ bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. FR0682-40 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra pagrįsti, teisėti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas ypač atkreipia dėmesį, kad Komisijos akcentas, jog pareiškėjas, tikrintu laikotarpiu deklaravęs iš veiklos pagal VL gavęs didžiules pajamas, 2012 m. (Šiaulių AVMI pareiškėjo kontrolės procedūras pradėjo 2012 m. kovo 28 d. mokestiniu tyrimu) ir iki PA Nr. 35-50 surašymo VL nebeįsigijo, yra labai svarbus argumentas: vidutiniškai protingam asmeniui akivaizdu, kad objektyviai pelningos veiklos nebūtų buvę prasmės nutraukti vien dėl pradėto mokestinio tyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis