- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- 2-39356-541/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32587-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui antstoliui Dainiui Šidlauskui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017 m. birželio 10 d. į ieškovės sąskaitą banke buvo pervesta socialinė pašalpa, iš kurios antstolis išskaičiavo 14,45 Eur ir tik 2017 m. rugpjūčio 14 d. šią sumą grąžino. Taigi, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė CPK 739 straipsnio 6 dalies pažeidimu, ir dėl šių veiksmų atsakovė virš dviejų mėnesių negalėjo naudotis minėta pinigų suma. Pažymėjo, jog jos sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ji viena augina tris mažamečius vaikus, dėl jauniausiojo ligos negali susirasti darbo, jokio savo nekilnojamojo turto neturi ir dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė stiprius išgyvenimus, nervinį stresą bendraudama su atsakovu, be to, ieškovė negalėjo įsigyti maisto produktų bei kitų prekių, taigi, vertina jai padarytą neturtinę žalą 1 000,00 Eur suma (b. l. 28-29).
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2016 m. liepos 25 d. antstolis, patikrinęs skolininkės duomenis socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, areštavo pinigines lėšas skolininkės sąskaitose, nurodydamas laisvai disponuojamą 245,00 Eur sumą, kuri buvo nuolat keičiama. Ieškovei nepateikus antstoliui duomenų, įrodančių, jog jos šeimai skirta didesnė socialinė pašalpa, negu ankstesniais mėnesiais, iš ieškovės sąskaitos 2017 m. birželio 9 d. į antstolio depozitinę sąskaitą nusirašė 14,45 Eur piniginių lėšų, kurios buvo paskirstytos ir išmokėtos išieškotojams. 2017 m. birželio 19 d. skolininkė pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad skolininkė į savo sąskaitą gavo daugiau, nei buvo pateikusi duomenis paskutinį kartą, o 2017 m. rugpjūčio 4 d. skolininkei pateikus skundą dėl antstolio veiksmų antstolis nusprendė grąžinti skolininkei į jai priklausančią sąskaitą 14,45 Eur sumą. Antstolio teigimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi pati ieškovė nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstoliu ir iš anksto neinformavo antstolio apie pasikeitusią savo finansinę padėtį, t. y. paskirtas didesnes socialines išmokas, dėl ko piniginės lėšos buvo paskirstytos bei išmokėtos išieškotojams, tačiau antstolis gera valia priėmė procesinį sprendimą grąžinti ieškovei šias pinigines lėšas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie realiai patirtą neturtinę žalą, o vien paaiškinimų nepakanka, be to, pinginių lėšų areštas yra susijęs su tam tikrais nepatogumais, o pagrindas neturtinei žalai atsirasti būtų tik tokie atvejai, kai tai peržengtų įprastus išieškojimo veiksmus ir būtų konstatuotas akivaizdus dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (b. l. 41-43).
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. birželio 9 d. į ieškovės sąskaitą, esančią AB Swedbank banke, buvo pervesta socialinė pašalpa, iš kurios antstolis tą pačią dieną išskaičiavo 14,45 Eur (b. l. 3-4), o 2017 m. rugpjūčio 14 d. antstolis grąžino 14,45 Eur sumą (b. l. 32-33). Ieškovė taip pat į bylą pateikė 2017 m. rugsėjo 4 d. VSDFV Vilniaus skriaus pažymas apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 13-14), Marijampolės pataisos namų 2017 m. balandžio 21 d. pažymą, jog ieškovės sutuoktinis M. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 15), VĮ „Registrų centras“ pažymas, jog nei ieškovė, nei jos sutuoktinis neturi jokio registruotino nekilnojamojo turto (b. l. 16-28), ieškovės vaikų gimimo liudijimo kopijas (b. l. 18-20). Į bylą taip pat pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0178/16/02626 ir Nr. 0178/16/02956.
Nagrinėjamu atveju atsakomybės subjektas yra antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010).
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovo pareiga įrodyti, ar atsiradusi žala turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pareikštą reikalavimą atlyginti antstolio veiksmais padarytą neturtinę žalą kildina iš antstolio atlikto veiksmo, nuskaitant 14,45 Eur lėšas, buvusias ieškovės sąskaitoje, ir tvirtina, jog tokiais veiksmais antstolis pažeidė CPK 739 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Pagal antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Kauno miesto 16-ojo notaro biuro 2016 m. gegužės 17 d. vykdomąjį įrašą Nr. RK-2771 dėl 906,08 Eur ir 72,39 Eur palūkanų ir Kauno miesto 17-ojo notaro biuro 2016 m. birželio 21 d. vykdomąjį įrašą Nr. IR-4909 dėl 908,13 Eur skolos ir 15,97 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. M. išieškotojo UAB „4finance“ naudai (v. b. Nr. 0178/16/02626, v. b. l. 2, 4; v. b. Nr. 0178/16/02956, v. b. l. 2, 4). Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, 2016 m. liepos 25 d. patvarkymu areštavo pinigines lėšas skolininkės sąskaitose, nustatydamas laisvai disponuojamą sumą – 245,00 Eur, kuri pagal paskutinį iki ginčo lėšų nurašymo priimtą 2017 m. balandžio 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas sudaro 331,00 Eur (v. b. Nr. 0178/16/02626, v. b. l. 8, 26, 89). 2017 m. birželio 15 d. antstolis išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstė 14,45 Eur sumą išieškotojams (v. b. Nr. 0178/16/02626, v. b. l. 90). Skolininkei pateikus papildomus įrodymus dėl jos gaunamų pašalpų dydžio, antstolis 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu, atsižvelgdamas į teisingumo bei protingumo principus, grąžino skolininkei 14,45 Eur sumą (v. b. Nr. 0178/16/02626, v. b. l. 92, 98).
Taigi, antstolis nekelia ginčo, jog iš ieškovės gaunamų lėšų, numatytų CPK 739 straipsnio 6 dalyje, nėra galimas išieškojimas, tačiau antstoliui siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias skolininkės sąskaitoje, gali būti nukreiptas išieškojimas, antstoliui būtina nustatyti tokių lėšų kilmę ir dydį. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė antstoliui pateikė įrodymus dėl jos gaunamų pašalpų dydžio 2017 m. birželio 19 d. (v. b. Nr. 0178/16/02626, v. b. l. 92), t. y. jau po to, kai antstolis 2017 m. birželio 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstė 14,45 Eur sumą išieškotojams (v. b. Nr. 0178/16/02626, v. b. l. 90). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog antstolis, gavęs ieškovės skundą, grąžino jai nurašytas lėšas (v. b. Nr. 0178/16/02626, v. b. l. 98). Taigi, antstolis, nesant duomenų apie skolininkės gaunamų pajamų, iš kurių nėra galimas išieškojimas, dydį, lėšų nuskaitymo momentu neturėjo jokio teisinio pagrindo nenuskaityti šių lėšų. Be to, vien ta aplinkybė, jog antstolis negrąžino ieškovei šių lėšų du mėnesių, taip pat nesuponuoja antstolio veiksmų neteisėtumo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas prieina prie išvados, jog antstolis Dainius Šidlauskas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko jam galėtų kilti civilinė atsakomybė atlyginti ieškovei neturtinę žalą, taigi, ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų (CPK 178 straipsnis).
Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, jog jai neturtinė žala pasireiškė stipriais išgyvenimas ir nerviniu stresu, nepateikė jokių įrodymų, jog faktiškai patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, jog pinginių lėšų areštas, taip pat bendravimas su antstoliu vykdymo procese visada yra susijęs su tam tikrais nepatogumais, todėl ieškovės nurodyti teiginiai, jog ji patyrė stresą bendraudama su antstoliu, savaime nelemia neturtinės žalos atsiradimo. Be to, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas ir jai nustatytą sumą, kuria ji gali laisvai disponuoti (pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas - 488,00 Eur), akivaizdu, jog 14,45 Eur dydžio sumos nuskaitymas negalėjo sukelti ieškovei tokio masto nepatogumų, kurie būtų pagrindu konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog ieškovė neįrodė būtinų sąlygų atsakovo prievolei atlyginti žalą kilti ir nėra pagrindo pripažinti ieškovės reikalavimų priteisti jai neturtinę žalą pagrįstais, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo spręsti šių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
Valstybė patyrė 9,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 9,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Valstybės naudai iš ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 9,43 Eur (devynis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.