Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., jo atstovei advokatei Vaidai Grigonytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, registruotas darbo biržoje, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 11 d., apie 20.00 val., Kaune, kelyje A1, M. M. vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,30 promilės) neblaivumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, ir pasibaigus atėmimo laikotarpiui neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygų. Šiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 11d. jam paskambino pažįstamas ir pranešė, kad jų sodyboje dega šviesa. Bijodamas, kad sodyba nebūtų išplėšta, nuvažiavo į sodybą. Kadangi nesenai buvo praėjęs M. M. gimtadienis, todėl jis su pažįstamu truputį pasivaišino alkoholiniais gėrimais, o po to važiavo namo bei buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teisė vairuoti transporto priemones M. M. buvo atimta 2010 m., tačiau pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygų. M. M. vairavo jo mamai priklausantį automobilį, kurį buvo paėmęs be jos žinios, nes mama tuo metu buvo darbe.

Liudytoja A. M. parodė, kad ji nesenai lizingu buvo nusipirkusi automobilį Audi A5, kuris stovėjo užrakintas garaže, nes ji turi du automobilius ir su kitu ji važiuoja į darbą. 2016 m. balandžio 11d. ji buvo darbe. Sūnui M. M. garažo raktų nebuvo palikusi ir jį visada nešiojasi su savimi. A. M. nežinojo, kad sūnus turi pasidaręs atsarginį raktą. Kai ji būdavo namuose, garažo raktą duodavo sūnui, kai jam iš garažo reikėdavo ką nors pasiimti. Automobilio užvedimo rakteliai buvo palikti namuose. Kai sūnus neteko teisės vairuoti transporto priemones, A. M. niekada neleidžia jam naudotis jai priklausančiais automobiliais. Automobiliu neleido naudotis ir 2016 m. balandžio 11d. Apie sūnaus padarytą pažeidimą ji sužinojo tik 2016 m. balandžio 11 d. vakare grįžusi iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad M. M. 2016 m. balandžio 11 d. 20.03 val. nustatytas 2,30 promilės neblaivumas (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesterio Alcotest 6810 leistina maksimali paklaida ±1,7 procento, patikros sertifikatas galioja iki 2016 m. birželio 10 d. (b. l. 4), tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo (b. l. 5; 6), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 7), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-15), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 16).

Administracinio teisės pažeidimo protokole M. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. minimų pažeidimų sąrašą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 3 d., 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str.); už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-7275/2009, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-6791/2010, 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2588/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Sisteminė šios nuostatos analizė leidžia teigti, jog vienerių metų terminas, po kurio asmuo laikomas neturinčiu galiojančių nuobaudų, pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai nuobauda yra visiškai įvykdoma, pvz., sumokama bauda ir (ar) praeina specialiosios teisės atėmimo terminas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad M. M. 2010-02-24 nutarimu už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 6 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda ir specialiosios teisės -teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2010-03-07 iki 2014-03-06. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo nutraukimo data nurodyta 2014 m. sausio 1 d. Tokiu būdu 2010 m. vasario 24 d. nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymui buvo suėjęs senaties terminas, todėl 2016 m. balandžio 11 d. pažeidimo padarymo metu ji buvo negaliojanti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, netinkamai kvalifikavo pažeidėjo padarytą veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, todėl M. M. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnio į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį (transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti transporto priemones).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

M. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnio sankcijoje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 2 d. yra numatyti išimtiniai atvejai, kai privalo būti konfiskuojamas ir kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos. Vienas iš įstatyme numatytų atvejų yra tada, kai perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreip­tinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įsta­ty­mai, ir be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosa­vy­bės teise priklausantys daiktai, todėl iš to išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pa­žei­dimo pavo­jingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas pažeidimo padarymo priemonę per­da­vė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad ap­ta­riamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konsti­tu­ci­nio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bau­džia­mų­jų bylų sky­riaus teisėjų kolegijų nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-60/2014).

Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė, su kuria M. M. 2016 m. balandžio 11 d. apie 20 val. padarė KET pažeidimą, priklauso jo mamai A. M.. Iš byloje esančio UAB Eurovaistinė darbuotojų darbo grafiko matyti, kad 2016 m. balandžio 11d. A. M. darbo valandos buvo nuo 13.00 val. iki 20.12 val. Iš jos paaiškinimo matyti, kad tuo metu, kai sūnus paėmė jai priklausantį automobilį, ji namuose nebuvo, nes buvo darbe. Tiek iš jos, tiek M. M. paaiškinimo matyti, kad jis leidimo pasinaudoti automobiliu mamos neprašė. Iš A. M. parodymų matyti, kad nuo to, kai sūnus neteko teisės vairuoti transporto priemones, ji jam naudotis jai priklausančiais automobiliais neleidžia. M. M. paaiškino, kad jis auto­mo­bi­lio pas mamą neprašė, automobilio raktelius paėmė, kai jos nebuvo namuose. Iš M. M. bei A. M. pa­aiš­ki­nimų matyti, kad M. M. automobilį paėmė be automobilio savininkės žinios ir leidimo. Todėl pagrįstai galima teigti, jog M. M. vairavo transporto priemonę prieš savininkės valią, jai to nežinant, todėl A. M. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Konfiskuojant automobilį, nukentėtų jo teisėtas savininkas, kuris nėra atsakingas už administracinio teisės pažeidimo padarymą ir už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, interesai ir tokia situacija nėra toleruotina.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama ad­mi­nistracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti as­me­nys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Akivaizdu, kad M. M. pa­darytas ad­mi­nistracinis teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eis­mo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad M. M. pasinaudojo svetimu automobiliu prieš savininko valią, dėl padaryto pažeidimo gailisi, jam vairuojant nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nei­giamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nepateikta, todėl konfiskavus transporto prie­mo­nę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo neatsakingam asmeniui, o tai neatitiktų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. nustatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1310 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dešimties eurų) baudą be transporto priemonės Audi A5, indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios A. M., konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.