- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- 1-2105-737/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13991-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- E. D., D. R., G. R., P. S.
- Civilinis ieškovas
- A. D., R. P.
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , profesinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje padarymu;
G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , Jonavoje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Užimtumo tarnyba), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
P. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas:
1) 2019 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;
2) 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, bei į bausmės laiką įskaičius laikino sulaikymo laiką, paskirta galutinė 34 MGL dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per 12 mėnesių (iki 2021 . lapkričio 10 d.);
3) 2021 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal ir BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir P. S. paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 34 MGL, tai yra 1700,00 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 23 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2022 m. balandžio 23 d. bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinime nurodytų veikų aprašymas
E. D., G. R. ir D. R. veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. balandžio 9 d. apie 17 val., būdami kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam D. P. į galvą bei G. R. metus akmenį į nukentėjusįjį D. P. ir pataikius jam į kairę koją – tuo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą.
Be to, E. D. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. balandžio 9 d. apie 17 val., būdamas kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su artima giminaite – seserimi A. D., tyčia metė akmenį į nukentėjusiąją A. D. ir juo pataikė jai į kairę ranką – tuo sukėlė nukentėjusiajai A. D. fizinį skausmą.
Be to, D. R. 2020 m. balandžio 9 d. apie 17 val., būdamas kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai A. D. į dešinį smilkinį ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, E. D. ir P. S. veikdami bendrininkų grupėje 2020 m. balandžio 9 d. apie 22.30 val., būdami kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , E. D. medine lazda, o P. S. kumščiu, tyčia bendrais veiksmai sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam R. P. į krūtinę, rankas, kojas, šonus, nugarą ir tokiais veiksmais padarė jam poodines kraujosruvas krūtinėje, kairio žasto srityje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimus krūtinėje, kairio dilbio srityje – tuo bendrais veiksmais E. D. su P. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. P. sveikatą.
Be to, E. D. ir P. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. balandžio 9 d. apie 22.30 val., būdami kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , E. D. medine lazda, o P. S. kumščiu, tyčia bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam D. P. į dešinę koją, kairę ranką, galvą – tuo bendrais veiksmais E. D. su P. S. sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą.
Be to, E. D. 2020 m. gruodžio 18 d. apie 01.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės, Jonavoje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. P. į kairį smilkinį, nuo suduoto smūgio nukentėjusiajam pasilenkus į priekį, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir rankomis suėmęs nukentėjusiajam už galvos, keliu sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą – tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies srityje ir kairės akiduobės šoninės sienelės lūžį – tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai ir jų vertinimo išvados ir kvalifikavimo motyvai
2.1. Dėl 2020 m. balandžio 9 d. apie 17 val. vartoto fizinio smurto A. D. ir D. P. atžvilgiu, kuriomis kaltinamas E. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, G. R. – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir D. R. – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos)
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu E. D. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad telefonu tarp jo ir jo sesers A. D. kilo konfliktas, todėl jis su draugais nusprendė nuvažiuoti iki jos namų išsiaiškinti. Su savimi pasiėmė turėtą nekovinį pistoletą. Su G. R., D. R., A. R. ir V. K. nuvyko į sesers ir jos draugo D. P. namus, kur kilo muštynės. Pripažįsta, kad jis su G. R. ir D. R. kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam D. P. į galvą. Matė, kad (duomenys neskelbtini) smūgiavo (duomenys neskelbtini) į galvą. Kaltinamasis nurodė, kad galėjo spirdamas pataikyti (duomenys neskelbtini) į koją. (duomenys neskelbtini) tėčiui išėjus į lauką, jis, E. D., nubėgo prie (duomenys neskelbtini) , paėmė iš jos orinį pistoletą, ir siekdamas, atsiplėšti nuo (duomenys neskelbtini) tėčio, pradėjo į juos šaudyti, o po to iš kiemo pabėgo. Nepamena, kad būtų metęs akmenį į A. D., bet gali visko neprisiminti.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu D. R. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad E. D. susipykus su seserimi (duomenys neskelbtini) , jis kartu su broliu (duomenys neskelbtini) , E. D. bei merginomis A. R. bei (duomenys neskelbtini) važiavo pas (duomenys neskelbtini) seserį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aiškintis santykių. Girdėjo kaip (duomenys neskelbtini) D. V. liepė paimti ginklą. Visi nuvažiavo į kaimą ir kilo muštynės. Iš anksto mušti nukentėjusiuosius nesitarė, jie važiavo tik kaip (duomenys neskelbtini) palyda. Matė, kaip E. D. sudavė D. P. smūgį. Tuomet kilo mintis ir jam smurtauti. Jis taip pat sudavė jam smūgius D. P.. Kiek tiksliai sudavė smūgių nepamena, galėjo suduoti tris ir daugiau smūgių. D. P. draugas (duomenys neskelbtini) pradėjo pulti ant (duomenys neskelbtini) ir vienas kitam sudavė smūgius. Tuomet pamatė, kad A. D. su akmeniu pradėjo trankyti E. D. per nugarą, todėl jis jai sudavė iš dešinės rankos į kairį žandą. (duomenys neskelbtini) tėčiui išėjus į lauką, E. D. paėmė iš (duomenys neskelbtini) ginklą ir pradėjo šaudyti ir tuomet jie iš kiemo pabėgo. Konflikto metu matė, kad buvo mėtomasi akmenimis, tačiau kas tiksliai ir į ką metė, nematė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu G. R. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Patvirtino, kad sudavė smūgius D. P. bei metė į jį akmenį. Paaiškino, kad E. D. susipykus su seserimi (duomenys neskelbtini) , jis kartu su broliu (duomenys neskelbtini) , E. D. bei merginomis A. R. bei (duomenys neskelbtini) važiavo pas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aiškintis santykių. Visi nuvažiavo į kaimą ir kilo muštynės. Matė, kaip E. D. sudavė D. P. smūgį. D. P. sudavė E. D. atgal, todėl jie visi trys puolė (duomenys neskelbtini) . A. D. bandė juos skirti, tuomet (duomenys neskelbtini) trenkė (duomenys neskelbtini) . Jis pats sudavė (duomenys neskelbtini) , tačiau neprisimena kiek kartų ir kur, taip pat metė į jį akmenį. (duomenys neskelbtini) tėčiui išėjus į lauką, E. D. paėmė pistoletą ir pradėjo šaudyti. Po to netrukus jie iš kiemo pabėgo.
Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo E. D., G. R. ir D. R. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusiojo D. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. balandžio 9 dieną jo sugyventinė A. D. pasakė, kad jai skambino jos brolis (duomenys neskelbtini) , ir kad jie susipyko. E. D. paskambino jam į Messenger. sakė, kad apramintų A. D., kad jis atvažiuos ir duos jai į galvą. Apie 17 val. netoli namų (duomenys neskelbtini) prie autobusų stotelės pamatė E. D., D. R., G. R. ir dvi jam nepažįstamas merginas, kurie atėjo keliu link jų namo. A. D. nuėjo link jų ir jie iškart susibarė. Tada visi trys vaikinai – E. D., D. R. ir G. R. ėjo nuo vartų į jų kiemą. Merginos liko už vartų. Visi trys vaikinai, eidami artyn jo ir kieme buvusio jo kaimyno J. S., šaukė, o priėję artyn, kažkuris iš vaikinų, smogė jam vieną kartą į galvą, bet dėl šio smūgio fizinio skausmo nejuto. Atsimena, kad po šio smūgio jis kumščiu bandė suduoti E. D. į galvą, bet nepataikė. E. D., G. R. ir D. R. puolė ant jo – kumščiais smūgiavo į įvairias kūno vietas. Neįsidėmėjo, ar visi trys jam sudavė smūgius, ar kuris nors nepataikė bei kiek smūgių į kurias kūno vietas buvo suduota. Negali pasakyti net apytiksliai kiek smūgių jam sudavė iš viso, atsimena, kad buvo suduoti smūgiai į galvą, dėl to jautė fizinį skausmą – skaudėjo galvą. J. S. ėmė artėti link jų, norėdamas jį (D. P.) apginti. Nepastebėjo ar J. S. buvo suduoti. Muštynės truko apie 5 min. Po to į kiemą išėjo jo tėvas, R. P.. Tėvui einant link vaikinų, šie traukėsi link vartų. Kažkuris iš vaikinų paėmė kieme gulėjusį akmenį ir metė į juos – jį, J. S., A. D. ir tėvą, bet nepataikė. Po to visi trys vaikinai, traukdamiesi atbulomis link vartų, ėmė akmenis iš kiemo ir juos mėtė į juos. Kažkuris iš vaikinų pataikė jam į kairės šlaunies priekinę dalį, dėl to juto fizinį skausmą ir vėliau toje vietoje atsirado kraujosruva. Nematė ar tėvui, A. D. ir J. S. pataikė mestas akmuo. Po to E. D. pribėgo prie merginų, stovėjusių prie vartų, vienai iš jų sakė „duok“. Jam pasirodė, kad ta mergina jam kažko nenori duoti, nes E. D. kelis kartus pakeltu tonu jai sakė „duok“. E. D. iš tos merginos paėmė daiktą, panašų į pistoletą, kurį nukreipė į R. P. ir ėmė į jį šaudyti. Garsas buvo labai menkas, net ne kaip šūvio, todėl suprato, kad tai žaislinis pistoletas. Iš pistoleto skrido spalvoti ryškūs šratai. Po to visi pabėgo (1 t., b. l. 93 – 103).
Nukentėjusiosios A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 9 dieną apie 13 val. jai paskambino jos brolis E. D., iškart pradėjo priekaištauti, kad ji neprižiūri jų tėvo, kuris yra po insulto. Telefoninio pokalbio metu ji su broliu apsipyko, jis pasakė, kad atvažiuos pas ją ir ją „sudaužys“. Tada viskas tuo ir baigėsi, nepagalvojo, kad jis gali panašiai pasielgti. Vėliau E. D. jai skambino dar, bet ji neatsiliepė. Gal po 5 min. Edvinas paskambino jos draugui D. P.. Ką tiksliai jie kalbėjo, negirdėjo. Apie 17 val. pamatė link jų namo ateinantį brolį su pusbroliais D. R. ir G. R. bei dar dvi merginas – A. A. (R.), o kitos nepažįsta. Merginos nėjo į kiemą, o vaikinai įėjo, praėję pro ją priėjo prie D. P. ir jos E. D., nieko nepasakęs, kumščiu smogė D. P. į veidą. D. P. kumščiu smogė E. D. atgal į veidą. Tada visi trys – E. D., D. R. ir G. R., puolė mušti D. P.. J. S. gynė D. P.. Visi tarpusavyje mušėsi kumščiais, apie 5 min. Kai priėjusi ji norėjo apginti D. P. – suėmė jį už drabužių ir traukė link savęs, D. R. kumščiu smogė jai vieną kartą į dešinį smilkinį – dėl to juto fizinį skausmą. Kai visi nustojo muštis, E. D. kieme paėmė nuo žemės akmenį, maždaug vištos kiaušinio dydžio, ir metė į ją – pataikė į kairės rankos dilbio išorinę pusę, dėl to ji juto fizinį skausmą ir vėliau toje vietoje iškilo gumbas bei atsirado kraujosruva. Iš namo išėjęs D. P. tėtis R. P. paklausė: „kas čia vyksta?“ Jis ėjo link vaikinų. Tuomet E. D. paėmė pistoletą, jį nukreipė į R. P. ir ėmė šaudyti. Girdėjosi labai tylus šūvio garsas ir iš pistoleto skrido ryškios spalvos šratai. Ji suprato, kad tai žaislinis pistoletas, nes anksčiau jį buvo mačiusi pas E. D.. E. D. šūviais nieko nesužalojo (1 t., b. l. 135-138,139-142, 143-145).
Nukentėjusiojo R. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad kartu su juo gyvena jo sūnus D. P. su drauge A. D. ir jų dukra. 2020 m. balandžio 9 dieną apie 17 val. jo kieme buvo trys nepažįstami jaunuoliai. Tuo metu jis buvo namo viduje, o A. D. ir D. P. lauke. Išgirdęs kieme garsiai kalbančius žmones, pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kaip jam nepažįstamas jaunuolis sudavė kumščiu A. D. į veidą. Vėliau A. D. minėjo, kad tai buvo jos pusbrolis. Išėjęs į kiemą pamatė tris jam nematytus jaunuolius, kurie stovėjo prie A. D., D. P. ir J. S., kuris tuo metu buvo atvykęs į jų kiemą. Jis (R. P.) neatsimena ar ką nors sakė tiems nepažįstamiems asmenims, bet atsimena, kad jam einant link jų, vaikinai išbėgo iš kiemo. Kai jaunuoliai buvo prie pat kiemo vartų, pas vieną iš jų pamatė daiktą, panašų į pistoletą. Jaunuolis, laikantis tą pistoletą rankoje, nukreipė į jį (R. P.) ir ėmė spaudyti gaiduką. Šūvio garso negirdėjo. Netrukus visi iš atvykę asmenys kiemo išbėgo (1 t., b. l. 69-72).
Liudytojo J. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. pavasarį, tikslesnės datos neatsimena, būnant pas draugą D. P., į kiemą atėjo nepažįstami jaunuoliai. Tuo metu kieme buvo jis, D. P. ir A. D.. (duomenys neskelbtini) tėtis R. P. buvo namo viduje. Vaikinai įėjo į kiemą ir ėmė koliotis. Jie labiausiai keikė, vadino visokiais necenzūriniais žodžiais D. P., sakė, kad jam bus blogai. Po to visi trys vaikinai pradėjo mušti D. P. – rankomis smūgiavo į viršutinę kūno dalį. A. D. šaukė ant tų vaikinų. Vienas iš tų trijų vaikinų ranka sudavė A. D. į veidą. Kažkuris iš vaikinų į jų pusę metė akmenį, bet nepataikė. Gali būti, kad vaikinai į juos metė ir daugiau akmenų, bet jis galėjo to nepamatyti. Iš namo išėjus R. P. kažkuris vaikinas pradėjo šaudyti iš pistoleto, kuris buvo žaislinis. Netrukus visi pabėgo iš (duomenys neskelbtini) kiemo link pagrindinio kelio (2 t. b. l. 2-4).
Liudytojos A. R. (A.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino apklausta prieš pradedant įrodymų tyrimą teisme, nustatyta, kad ji kartu su D. R., G. R., E. D. ir V. K. vyko pas (duomenys neskelbtini) ir A. D. išsiaiškinti santykių. Matė, kaip nuvykus, pas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, E. D. kumščiu sudavė (duomenys neskelbtini) vieną smūgį, lyg į veidą. G. R. spyrė (duomenys neskelbtini) vieną kartą į šoną. D. R. delnu sudavė vieną kartą A. D. į veidą. Liudytoja patvirtino, kad E. D. nukreipęs pistoletą į kiemą šaudė į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pusę. Šūvio garsas buvo silpnas ir iš pistoleto krito spalvoti šratai. G. R. sušuko „bėgam“ ir jie visi (ji, V. K., E. D., D. R. ir G. R.) nubėgo link stotelės, po to pasuko į laukus (2 t., b. l. 6-9).
Liudytojos V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino apklausta prieš pradedant įrodymų tyrimą teisme, nustatyta, kad 2020 m. balandžio mėn. ji kartu su A. R. (tada jos pavardė buvo A.), G. R., E. D. ir D. R. važiavo pas E. D. sesę aiškintis santykių. Kiek suprato, E. D. bendraudamas telefonu, susipyko ir su A. D. draugu. Prieš išeinat iš D. R. namų, E. D. jai padavė pistoletą, kuris užtaisomas geltonais šratais. Taksi automobiliu atvykę į kaimą, kuriame gyveno E. D. sesuo, visi vaikinai sparčiu žingsniu nuėjo į priekį, o ji ir A. R. ėjo iš paskos. Po 5 min. išgirdo moters riksmus, priėjusios prie kiemo vartų pamatė kieme D. R., E. D., G. R. ir dar tris nepažįstamus asmenis – vaikiną, merginą ir vyresnio amžiaus vyrą. Matė, kad, visi kieme buvę asmenys, išskyrus vyresnio amžiaus vyrą, mušasi tarpusavyje – rankomis smūgiavo vieni kitiems. Negali įvardinti kas, kam, į kurias kūno vietas, kiek smūgių sudavė. Matė, kad E. D. paėmė nuo žemės akmenį ir metė į vyresnio amžiaus vyrą, pataikė kažkur ties juosmeniu. Nematė, kad dar kas nors būtų mėtęs akmenis. Paskui E. D. pribėgo prie jos ir paėmė pistoletą, kuriuo ėmė šaudyti į vyresnio amžiaus vyrą ir į savo seserį A. D.. Šūvio garsas buvo nestiprus, iš pistoleto skrido spalvoti šratukai. Tada jie pabėgo link Jonavos ir ji nuėjo į savo namus (2 t., b. l. 11-13).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kieme. Teritorija aptverta metalinio tinklo tvora, vartai atidaryti. Kieme yra dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas, priešais jį yra ūkinis pastatas. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės. (1 t., b. l. 45-51).
2020 m. gruodžio 22 d. VšĮ Jonavos PSPC raštu, kuriuo patvirtinama, kad D. P. dėl 2020 m. balandžio 9 d. kairio kelio sužalojimo buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas 2020 m. balandžio 14 d. – 2020 m. balandžio 24 d. (1 t., b. l. 132).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas veikas įrodyta pilnai. E. D., G. R. ir D. R. patvirtino, kad smurtavo prieš D. P., kad bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius, be to G. R. patvirtino metęs akmenį į nukentėjusįjį. Nukentėjusysis D. P. savo parodymais patvirtino šias aplinkybes, paaiškino, kad dėl suduotų smūgių juto fizinį skausmą. A. D. taip pat patvirtino mačiusi, kaip kaltinamieji sudavė smūgius D. P.. Šias aplinkybes patvirtino taip pat ir liudytojos A. R. bei V. K., taip pat patvirtina kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, neginčitinai nustatyta, kad E. D., G. R. ir D. R., veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. balandžio 9 d. apie 17 val., būdami kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam D. P. į galvą bei G. R. metus akmenį į nukentėjusįjį D. P. ir pataikius jam į kairę koją – tuo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą.
Kaltinamieji kaltinami veiką įvykdę bendrininkų grupėje. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji nurodo, kad nebuvo tiksliai aptarę ko važiuoja pas nukentėjusįjį į namus, apsiribodami paaiškinimais „išsiaiškinti“, tačiau visi matė, kad E. D. pasiėmė nekovinį ginklą, o E. D. pradėjus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, G. R. ir D. R. prisijungė prie jo daromos veikos. Nurodytos aplinkybės teismui įrodo, kad kaltinamųjų susitarimas daryti veiką bendrai pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, kuomet kiekvienas savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad visiems trims kaltinamiesiems bendrininkų veiksmai inkriminuoti pagrįstai, nes visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Remiantis aukščiau išvardintais motyvais, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų E. D., G. R. ir D. R. veika, 2020 m. balandžio 9 d. apie 17 val., sužalojant D. P., pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota tinkamai. Kaltinamųjų atsakomybę įvykdžius šią veiką lengvina tai, kad jie prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarius nusikalstamą veiką, pripažintina tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, ir būdami visi šios veikos vykdytojais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad E. D. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: tuo pačiu metu – 2020 m. balandžio 9 d. apie 17 val., būdamas kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su artima giminaite – seserimi A. D., tyčia metė akmenį į nukentėjusiąją A. D. ir juo pataikė jai į kairę ranką – tuo sukėlė nukentėjusiajai A. D. fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtina A. D., neneigia ir pats kaltinamasis. Ši kaltinamojo E. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo E. D. atsakomybę įvykdžius šią veiką lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. R. taip pat kaltinamas 2020 m. balandžio 9 d. apie 17 val., būdamas kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai A. D. į dešinį smilkinį ir tuo sukėlęs jai fizinį skausmą. Kaltinamojo D. R. kaltė padarius šią veiką įrodyta pilnai A. D., paties kaltinamojo parodymais. Matę, kad D. R. sudavė smūgį A. D., patvirtino ir A. R., J. S., R. P., G. R.. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. R. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamojo D. R. atsakomybę įvykdžius šią veiką lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nustatyta, kad nusikalstamas veikas, tai yra fizinį smurtą A. D. ir D. P. atžvilgiu kaltinamasis E. D. ir kaltinamasis D. R. vartoto toje pačioje vietoje, kaltinamųjų veiksmai laiko atžvilgiu nebuvo nutolę, padaryti tokiu pačiu būdu, panašiomis aplinkybėmis, tačiau kaltinamieji fizinį smurtą naudojo dviejų skirtingų žmonių atžvilgiu, nėra nustatytas esminis tęstinės nusikalstamos veikos elementas – vienas sumanymas, tai yra vieninga tyčia, turint iš anksto susiformavusį sumanymą smurtauti prieš kelis nukentėjusiuosius. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie pradėjo smurtauti prieš D. P., o kai A. D. pradėjo (duomenys neskelbtini) ginti, tuomet D. R. sudavė smūgį A. D., tai yra jo tyčia sužaloti nukentėjusiąją kilo, pamačius, kad A. D. su akmeniu pradėjo trankyti E. D. per nugarą. Taip pat nebuvo nustatyta ir E. D. tyčia iš anksto sužaloti abu nukentėjusiuosius. Akivaizdu, kad E. D. savarankiška tyčia, prieš išeinant iš kiemo mesti akmenį į A. D., kilo spontaniškai. Kaltinamajame akte nurodytas kaltinamųjų E. D. ir D. R. veiksmų teisinis vertinimas, visiškai atitinka vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamieji padarė po dvi pavienes nusikalstamas veikas, sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
2.2.Fizinio skausmo sukėlimas (2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val.) nukentėjusiajam D. P. (kaltinamieji E. D., P. S.) – BK 140 str. 1 d. ir nežymus sveikatos sutrikdymas (2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val.) nukentėjusiajam R. P.
(kaltinamieji E. D., P. S.) – BK 140 str. 1 d.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad eidamas namo po pirmų muštynių, jis gavo žinutę apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jų taip ramybėje nepaliks ir gaudys su mašina. Nusprendė rinkti kompaniją ir aiškintis toliau. G. R. parašė (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad reikia pagalbos. (duomenys neskelbtini) neklausinėjo, atvažiavo į kiemą Vasario 16-osios gatvėje kartu su (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , ir lyg (duomenys neskelbtini) . Kartu jie nuvažiavo pas D. P. į kiemą. Važiavo dvejais automobiliais. Taip pat važiavo (duomenys neskelbtini) , G. R. ir A. R.. (duomenys neskelbtini) išlipęs paėmė gesintuvą ir sakė, kad jei durų neatidarys, tai išdauš juo stiklą. Matė, kad (duomenys neskelbtini) kažką rišosi ant rankos, tai galėjo būti grandinė. Jis, E. D., su savimi turėjo lazdą. (duomenys neskelbtini) ir G. R. pasakė, kad neis kartu. Į kiemą ėjo jis (E. D.), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Pabeldus durys atsidarė, matė, kad už jų stovi D. P., A. D.. Jie išsitraukė (duomenys neskelbtini) į kiemą ir pradėjo mušti. Sudavė (duomenys neskelbtini) į galvą smūgius. Pirmą smūgį sudavė ranka, vėliau – turėta lazda. Tada atsitraukė ir pamatė, kad vieną iš su jais atvykusių vaikinų laiko (duomenys neskelbtini) tėvas. Tuomet jis pribėgęs (duomenys neskelbtini) tėvui sudavė su lazda 3 – 4 smūgius, kad paleistų draugą. Galėjo suduoti smūgius ir į kojas, šoną, krūtinę. Kai draugą paleido, jie norėjo iš kiemo pasišalinti, bet (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jį padūrė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. S. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad jam paskambino (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kažkas ten susimušė, pasiūlė važiuoti kartu pasiaiškinti. Jis sutiko. Kartu važiavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Susitiko Jonavoje su (duomenys neskelbtini) ir kitais vaikinais ir nuvažiavo į nukentėjusiųjų namus. (duomenys neskelbtini) pasiėmė gesintuvą iš mašinos, jis, P. S., paėmė grandinę iš mašinos. Smūgių su šia grandine nesudavė, vėliau ją numetė kieme ant žemės. Jis kumščiu sudavė kelis smūgius vyriškiui iš nugaros ir jį nuvertė ant žemės, tada (duomenys neskelbtini) trenkė smūgį jam, o jis sudavė atgal. Pajuto, kad iš nugaros jam buvo durta peiliu. Daugiau nieko nepamena, nes atsidūriau ligoninėje. Su grandine nesmūgiavo, ją numetė kieme ant žemės.
Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo E. D. ir P. S. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusiojo D. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. balandžio 9 d. apie 22.30 val. būdamas namuose išgirdo triukšmą ir pamatė, kad tėvas per lauko duris ištraukiamas į lauką. Kaip ir kas jį traukė, nepamatė, bet iš judesio suprato, kad jis ne pats išeina. Jis pamatė, kad lauke, priešais duris stovi E. D., kuris rankoje laikė lazdą, panašią į beisbolo. Matė, kad lauke dar yra 4 ar 5 vaikinai. Atsimena, kad jis išpuolė į lauką. Tuomet, kieme buvę vaikinai pradėjo mušti jį ir jo tėvą. Jam (D. P.) buvo suduoti smūgiai į dešinę koją (pakinklį), kairės rankos alkūnę, į galvą. Kuo buvo suduoti smūgiai, nepamatė ir dėl patirto šoko net nepajuto ar smūgiai buvo suduoti rankomis, ar kokiais nors daiktais, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas. Kas sudavė smūgius, nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai, tik matė, kad prie pat jo E. D. mojavo lazda į jo pusę, todėl mano, kad E. D. jam sudavė ta lazda. Mano, kad E. D. jam sudavė į kairę alkūnę, nes ten po to buvo didelė kraujosruva. Taip pat mano, kad E. D. lazda jam sudavė į dešinės kojos pakinklį, nes jį jam labai skaudėjo ir buvo kraujosruva. Dėl šių smūgių juto fizinį skausmą dešinėje kojoje, kairėje rankoje, galvoje. Kas vyko aplinkui, t. y. ar buvo suduoti smūgiai jo tėvui, jis nematė, nes pats gynėsi nuo smūgių. Nematė ar kiti kieme buvę asmenys turėjo rankose kokių nors daiktų. Paskui pamatė, kad tėvas įbėgo į namo vidų ir greitai išbėgo. Tuomet jį (D. P.) vėl puolė kažkurie vaikinai, sudavė jam smūgius rankomis, bet nežino kiek ir į kurias kūno vietas, jis gynėsi nuo jų ir nematė kas vyksta šalia. Žino tik tiek, kad tėvas buvo jam iš dešinės. Staiga kažkuris iš kieme buvusių vaikinų kažką sušoko ir jie visi išbėgo iš kiemo. Tada pas tėvą rankose pamatė peilį. Tėvas pasakė, kad kažkurį iš vaikinų sužalojo peiliu. (duomenys neskelbtini) paskambino pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Kieme buvo rastas gesintuvas, kuris ne jų. Dar po kelių dienų kieme rado grandinę, kaip motorinio pjūklo. Tai ne jų grandinė, todėl mano, kad ją turėjo su savimi tą naktį jų kieme buvę vaikinai. Sužalotos alkūnės nuotrauką pateikė (1 t., b. l. 93-96, 97-100, 101-103).
Nukentėjusiosios A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. balandžio 9 d. apie 22.30 val. būdama namuose išgirdo beldimą į duris. D. P. prikėlė R. P., kuris nuėjo atidaryti durų. R. P. atidarė duris, netrukus prie jų pribėgo ir D. P.. Pro duris ji matė kaip už durų vyko konfliktas, jos brolis E. D. smūgiavo lazda D. P. ir R. P.. Konflikte dalyvavo ir P. S., N. J., K.. Matė, kaip P. S. smūgiavo R. P.: rankomis sudavė gal du smūgius į šonus ir krūtinės sritį. E. D. smūgiavo lazda. Tiksliai kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė (duomenys neskelbtini) D. R. P., neįsidėmėjo. Tuomet R. P. įbėgo į namo vidų ir greitai vėl išbėgo. Ne viską nuosekliai matė, nes buvo chaosas, visi šaukė, grūmėsi. Kai pasisuko į R. P., kuris jau buvo lauke, pamatė jo rankoje peilį ir jis tą peilį traukia nuo P. S.. Tada suprato, kad R. P. įdūrė P. S.. Po to visi vaikinai pabėgo iš kiemo (1 t., b. l. 135-138, 139-142,143-145).
Nukentėjusiojo R. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. balandžio 9 d. apie 22.30 val. jį namuose (duomenys neskelbtini) , jį prikėlė sūnus D. P., nes kažkas stipriai beldė į duris. Atidaręs duris pamatė prie durų stovinčius kelis nepažįstamus jaunuolius, kurie plūdo jį necenzūriniais žodžiais. Tada vienas iš jaunuolių, paėmęs už durų, jas atidarė pilnai, ištraukė jį iš namų ir, galimai su lazda, trenkė jam į įvairias kūno vietas. Tikslaus smūgių skaičiaus negali nurodyti, bet buvo daugiau negu du. Netrukus į lauką jaunuoliai išsitempė ir jo sūnų. Jis (R. P.), norėdamas apginti save ir savo šeimą, nubėgo į virtuvę ir pasiėmęs peilį išėjo į kiemą. Tuo metu ant jo vėl puolė tie patys jaunuoliai. Gindamasis jis dūrė su peiliu vieną kartą vienam iš jaunuolių, kuris buvo didesnis už jį, pataikė į krūtinės sritį. Netrukus visi jaunuoliai dingo iš jo kiemo. Dėl suduotų smūgių jam buvo padaryti nubrozdinimai įvairiose kūno vietose, jautė stiprų fizinį skausmą (1 t., b. l. 66-68, 69-72).
Liudytojo J. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D. P. jam papasakojo, kad 2020 m. balandžio 9 d. vakare A. D. brolis su kitais asmenimis, buvo įsiveržę į jų kiemą, iš namų ištempė R. P., mušė R. P. ir D. P., kad R. P., besigindamas, vienam iš įsibrovėlių dūrė peiliu (2 t. b. l. 2-4).
Liudytojos A. R. (A.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino apklausta prieš pradedant įrodymų tyrimą teisme, nustatyta, kad 2020 m. pavasarį, po konflikto pas A. D. ir D. P., kai ji, D. R., G. R., E. D. ir V. K. grįžo į Jonavą, V. K. išvyko į namus, o visi kiti nuėjo į D. R. namus. G. R. sakė, kad reikia parašyti R. K., kad atvažiuotų, nes juos puolė, reikia išsiaiškinti. G. R. prašymu ji paskambino R. K., pasakė, kad jiems reikia pagalbos, kad reiks muštis. Po to davė kalbėti G. R.. Jie susitarė, kad R. K. atvažiuos. Apie 22 val. R. K. atvyko automobiliu Peugeot su P. S., N. J., M.. Vaikinai nusprendė, kad visi važiuoja į D. P. namus. Ji vyko todėl, kad norėjo apsaugoti, kad D. R. neįsiveltų į muštynes. Kai nuvyko, iš taksi vėl išlipo autobusų sustojime. Ji su D. R. ir G. R. laukė apie 500 m nuo D. P. namo. Iš tos vietos, kur stovėjo ji, matėsi R. K. automobilis ir nedidelė dalis kiemo. Matė kaip M. iš automobilio bagažinės pasiėmė gesintuvą, o P. S. aplink delną apsivyniojo kažkokį raištį ir ant jo grandinę nuo pjūklo. E. D., R. K., P. S., N. J. ir M. nuėjo į kiemą. Kas vyko kieme jai nesimatė. Gal po trijų minučių išgirdo kaip A. D. klykia. Išsigandusi ji su G. R. ir D. R. nubėgo link Jonavos. Vėliau jai paskambinęs R. K. pasakė, kad P. S. pripjautas. (2 t., b. l. 6-9).
Liudytojo M. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 9 d. apie 21 val. jam į Mesenger paskambino jo bendradarbis P. ir pasakė, kad yra „razborkės“. Jis suprato, kad P. prašo pagalbos, nes kažkur su kažkuo reiks muštis. Jis tą vakarą buvo išgėręs 3 butelius po 0,5 l. alaus, todėl daug nesiaiškino ir sutiko. P. sakė, kad paaiškins susitikus. Jis su kitais vaikinais nuvyko į kažkokį vienkiemį Jonavos rajone. jis iš bagažinės pasiėmė gesintuvą, kad turėtų kaip įrankį, jei reiks muštis. Kad bagažinėje yra gesintuvas, matė, kai pakeliui buvo sustoję parūkyti, tada visi automobilyje ieškojo įrankių kuriais galėtų pasinaudoti muštynių metu. Tada jis nusižiūrėjo gesintuvą, P. pasiėmė kažkokį skudurą ir juo apsivyniojo dešinę plaštaką. Kiti du vaikinai neturėjo jokių įrankių. Automobilyje lazdos ar kitokių įrankių nematė. Jie važiuodami nesitarė kas ką darys nuvažiavę. Išlipus iš automobilio, prie jų iš kažkur priėjo dar vienas vaikinas, kurį matė pirmą kartą. Vaikinas su jais ėjo į kiemą, iš to suprato, kad vaikinas kartu su jais ir žino kas čia vyks. Jie visi penki nuėjo prie namo durų. Tas vaikinas, kuris prie jų prisijungė jau atvažiavus į vietą, pabeldė į namo duris. Tuo metu jis, „M.“ ir automobilio, kuriuo atvyko vairuotojas R. K. stovėjo prie namo sienos, taip, kad jų nebūtų matyti atidarius namo duris. 5-asis vaikinas ir P. stovėjo priešais duris. Kol dar durų niekas nebuvo atidaręs, jis nuėjo prie lango, pro kurį sklido šviesa. Per langą pamatė, kad link durų eina vyras gal kokių 40 metų amžiaus. Tada nustebo, nes manė, kad reiks muštis su jaunimu. Kai suprato, kad name yra vyresnis žmogus, gesintuvą padėjo prie akmens gėlių darželyje, netoli durų, nusprendęs, kad su vyresnio amžiaus žmogumi nesimuš. Padėjęs gesintuvą, atsistojo į tą pačią vietą prie durų. Namo durys atsidarė. Kadangi jam vaizdą kažkiek užstojo atidarytos namo durys, ne viską matė. Matė, kad P., 5-asis vaikinas ir vyras, atidaręs duris, susistumdė. Tikrai negali įvardinti kieno kokie veiksmai buvo, nes visko nematė. Jis ir vairuotojas atsistojo už P. Tuomet iš namo išėjo jauna moteris, o jai iš paskos jaunas vaikinas. Moteris šaukė, o vaikinas lyg bandė prieiti prie P., bet nepriėjo, nes moteris jo neleido. Pagyvenęs vyras staiga įėjo į namo vidų, nuėjo prie stalo ir nuo jo paėmė peilį. Vyras su peiliu rankoje ėjo link jų, čiupo P. už sprando ir peiliu dūrė jam vieną kartą į dešinį šoną. P. sušuko „bėgam“ ir jie pabėgo (2 t. b. l. 23-26).
Liudytojo R. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. pavasarį, tikslesnės datos neatsimena, vakare gal apie 19-20 val. per Messenger gavo žinutę, kad reikia pagalbos. Žinutę galėjo parašyti E. D., ar G. R., D. R. ar A. R., nepamena. Rašė, kad kažkas juos vaikosi su lazdomis, neįleidžia į namus. Iš žinutės suprato, kad jei kils muštynės, reiks padėti muštis. Savo automobiliu Peugeot nuvažiavo pas P. S., pas kurį buvo N. J.. Jiems paaiškino kokia situacija ir pasiūlė važiuoti kartu į Jonavą, nes jie abu pažinojo E. D., G. R. ir D. R.. P. S. dar nusprendė pasikviesti savo draugą M. Jonavoje susitiko su G. R., A. R., D. R. ir E. D.. E. D. paaiškino, kad jis susipyko su savo sese A. D. ir jos draugu, kad reikia nuvažiuoti pas juos ir viską išsiaiškinti. Į jo automobilį įsėdo E. D. ir jie visi nuvažiavo į kaimą netoli Jonavos. R. į tą patį kaimą atvyko taksi automobiliu. Tame kaime sustojo prie autobusų stotelės. M. iš jo vairuojamo automobilio bagažinės paėmė gesintuvą, P. S. – benzininio pjūklo grandinę, ją apsivyniojo aplink ranką. Tik truputį vėliau pamatė, kad E. D. turi lazdą. Kai vaikinai pasiėmė įrankius, suprato, kad bus muštynės. Neatsimena, kad būtų aptarę ką darys nuėję į vietą, kieno kokie veiksmai bus. Jis D. R., G. R. ir A. R. pavežė truputį toliau nuo autobusų stotelės, nes jie to paprašė. Po to nuvažiavo prie kiemo, prie kurio jau buvo nuėję E. D., P. S., N. J. ir M. Visi nuėjo į kiemą. E. D. ir P. S. atsistojo prie pat durų, o jis šalia durų prie sienos, vienoje pusėje, o N. J. ir M. kitoje pusėje. E. D. lazda beldė į namo duris. Duris atidarė vyresnio amžiaus vyras, A. D. draugo tėvas. E. D. jo paprašė pakviesti sūnų. Vyras norėjo uždaryti duris, bet E. D. jas laikė ir neleido uždaryti, sudavė vyrui lazda per rankas. Tada prie durų pasirodė A. D. draugas. Jie su E. D. susimušė. Vyresnį vyrą, laikydamas už rankų, į lauką ištraukė E. D., o jaunesnis gal pats išėjo. E. D., P. S. ir tie du vyrai iš namo susimušė. Jis, N. J. ir M. atsitraukė. Nematė kas, kam, kuo, į kurias kūno vietas sudavė smūgius, nematė ar kas nors muštynių metu naudojo įrankius, nematė ką E. D. darė su turėta lazda, neatsimena kas su kuo grūmėsi. Atsimena, kad kažkuriuo metu vyresnio amžiaus vyras įėjo į namo vidų, tada kažkas sušuko „peilis“. Pamatė, kad prie P. S. yra tie abu vyrai, jis (R. K.) ėmė eiti link jų. Tada jau E. D. nematė. Kada ir kur jis dingo, nepastebėjo. P. S. pasakė, kad reikia bėgti, kad jį padūrė ir abu nubėgo link automobilio. Nuvažiavę iki degalinės iškvietė P. S. greitąją (2 t., b. l. 48-51).
Liudytojo N. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. mėnesio nežino, jam paskambino P. S. ir pasakė, kad jų draugui E. D. iškilo problemos – įvyko muštynės ir reikia E. D. užginti. Suprato, kad reiks su kažkuo muštis. Pas P. S. atvažiavo R. K. su automobiliu Peugeot, paėmė dar vieną vaikiną vardu M. ir visi vyko į Jonavą, kur susitiko su E. D. ir visi vyko į kažkokį privatų namą su kažkuo muštis. Priežasties, dėl kurios reiks muštis, nepamena. Pamena, kad nuvažiavo prie kažkokio nuosavo namo, sustojo prie įvažiavimo į kiemą. Visi penki išlipo iš automobilio. Neatsimena, kad būtų iš kur nors ėmę daiktus ar įrankius muštynėms. Kai nuėjo prie namo, Paulius stipriai daužė į namo duris. Jis (N. J.) stovėjo nuo durų gal 2 m atstumu, E. D., P. S., R. K. ir M. – 1 m atstumu nuo durų, šone. Duris atidarė vyras, prie jo pripuolė E. D., P. S., R. K. ir M. ir visi susigrūmė tarpduryje. Negali įvardinti kieno kokie veiksmai buvo, nes to nepamena. Jis į grumtynes nesikišo. Pamena, kad išgirdo kažkieno balsą „peilis“ ir jie visi penki išsibėgiojo. Važiuojant link Jonavos kažkuris pasakė, kad P. padūrė. Jie sustojo prie kažkokios degalinės ir iškvietė greitąją med. pagalbą. Ten atvyko ir policijos pareigūnai (2 t., b. l. 57-59).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Teritorija aptverta metalinio tinklo tvora, vartai atidaryti. Kieme yra dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas, priešais jį yra ūkinis pastatas. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės. Šalia įėjimo durų ant pievos guli raudonos spalvos gesintuvas. Per duris patenkama į prieangį, iš jo - į holą su virtuvės patalpa. Kairėje virtuvinis stalviršis, kuriame įmontuota nerūdijančio plieno kriauklė. Ant kriauklės krašto guli peilis su rudos spalvos rankena. Įvykio vietoje dėmių, panašių į kraują, nesimato (1 t., b. l. 45-51).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad užfiksuotas 2020 m. balandžio 9 d. 22.38 val. A. D. pranešimas, kad ką tik į jos namus įsibrovė neblaivus brolis, kuris puolė muštis ir koliotis. Brolis pasišalinęs, namuose yra vienas mažametis, GMP nereikia (1 t., b. l. 52-55).
Apžiūros protokolu išklausytas garso įrašas, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras. Užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 9 d. 22.38 val. A. D. prašo policijos pagalbos, nurodo, kad atvažiavo jos brolis su draugais, daužė duris, užsipuolė su beisbolo lazda (1 t., b. l. 57, 58-59).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. pateikė metalinę grandinę (1 t., b. l. 87-88), kuri apžiūros protokolu apžiūrėta. Grandinė pilko metalo, vientisa, dantyta. Dvigubos grandinės ilgis 49 cm. (1 t., b. l. 89-90).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis, kad 2020 m. balandžio 9 d. 23.38 val. D. P. ir A. D. buvo visiškai blaivūs, fiksuotas blaivumas 0,00 promilių, 23.43 val. R. P. nustatytas 0,39 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 61-63). 23.20 val. R. K. nustatyta 0,00 promilių, 2020 m. balandžio 9 d. 23.28 val. N. J. – 0,00 promilių, 2020 m. balandžio 9 d. 23.33 val. M. V. - 0,45 promilės girtumas (2 t., b. l. 15-17).
D. P. pateiktomis fotonuotraukomis, nustatyta, kad ant dešinės rankos matosi tamsi dėmė – galimai kraujosruva, alkūnės srityje (1t.b.l.108-110).
Specialisto išvada Nr. G966/2020(02) nustatyta, kad R. P. konstatuota poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairio žasto srityje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai krūtinėje, kairio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimui savigynai, griuvimui ir tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. balandžio 9 d. ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 86).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas veikas įrodyta pilnai. E. D. ir P. S. patvirtino, kad smurtavo prieš D. P. ir R. P., kad sudavė jiems smūgius. Nukentėjusieji D. P., R. P., A. D., bei aukščiau nurodyti liudytojai taip pat patvirtino šias aplinkybes. Kaltinamųjų kaltę įrodo ir bylos rašytinė bylos medžiaga: apžiūrų protokolai, specialisto išvada bei kita medžiaga. Taigi, neginčytinai nustatyta, kad E. D. ir P. S. veikdami bendrininkų grupėje 2020 m. balandžio 9 d. apie 22.30 val., būdami kieme, adresu (duomenys neskelbtini), E. D. medine lazda, o P. S. kumščiu, tyčia bendrais veiksmai sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam R. P. į krūtinę, rankas, kojas, šonus, nugarą ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. P. sveikatą. Taip pat pilnai įrodyta, kad E. D. ir P. S., veikdami bendrininkų grupėje, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, E. D. medine lazda, o P. S. kumščiu, tyčia bendrais veiksmai sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam D. P. į dešinę koją, kairę ranką, galvą – tuo sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą.
P. S. kaltinamajame akte kaltinamas smūgius sudavęs kumščiu, ant kurio buvo apvyniojęs metalinę grandinę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad pradžioje kumštį buvo apsivyniojęs automobilyje rasta grandine, tačiau įėjęs į nukentėjusiųjų kiemą, šią grandinę numetė ant žemės. Nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nematė, kad P. S. būtų smūgiavęs kumščiu, ant kurio buvo grandinė. Ant žemės po kelių dienų nukentėjusiojo R. P. kieme rasta grandinė, patvirtina P. S. žodžius, kad grandinę jis numetė kieme. Taigi, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad P. S. R. P. ir D. P. smūgius sudavė kumščiu, kurį buvo apvyniojęs metaline grandine, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama, kaip neįrodyta.
Kaltinamieji kaltinami veiką įvykdę bendrininkų grupėje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji nedetalizuoja konkretaus susitarimo veiką įvykdyti bendrai, tačiau tos aplinkybės, kad buvo renkama grupė žmonių pasiaiškinti, kad dalis vykusiųjų suprato, jog važiuoja muštis, kad išlipę iš automobilio kaltinamieji pasiruošė muštynėms: E. D. pasiėmė lazdą, o P. S. – grandinę, įrodo, kad kaltinamųjų susitarimas daryti veiką bendrai pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, kuomet kiekvienas savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams Todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad abiems kaltinamiesiems kito bendrininko veiksmai inkriminuoti pagrįstai, nes visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Nustatyta, kad nusikalstamas veikas, tai yra fizinį smurtą R. P. ir D. P. atžvilgiu kaltinamasis E. D. ir kaltinamasis P. S. vartoto toje pačioje vietoje, kaltinamųjų veiksmai laiko atžvilgiu nebuvo nutolę, padaryti tokiu pačiu būdu, panašiomis aplinkybėmis, tačiau kaltinamieji fizinį smurtą naudojo dviejų skirtingų žmonių atžvilgiu, nėra nustatytas esminis tęstinės nusikalstamos veikos elementas – vienas sumanymas, tai yra vieninga tyčia, turint iš anksto susiformavusį sumanymą smurtauti prieš kelis nukentėjusiuosius. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie ketino smurtauti prieš D. P., o kai duris atidarė R. P., tuomet kaltinamieji smūgius sudavė ir jam, tai yra jų tyčia sužaloti R. P. kilo, spontaniškai, įvykio vietoje. Tai patvirtina ir liudytojas M. V., kuris galvojo, kad muštis reikės su jaunimu, o pamatęs, kad duris atidaro vyresnio amžiaus vyras, tai yra R. P., nusprendė su vyresniojo amžiaus žmogumi nesimušti. Taigi, akivaizdu, kad E. D. ir P. P. tyčia smurtauti prieš kiekvieną nukentėjusįjį, kilo atskirai, spontaniškai, todėl kaltinamajame akte nurodytas kaltinamųjų E. D. ir P. S. veiksmų teisinis vertinimas, visiškai atitinka vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamieji padarė po dvi pavienes nusikalstamas veikas, sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Remiantis aukščiau išvardintais motyvais, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų E. D. ir P. S. veikos, 2020 m. balandžio 9 d. apie 22.30 val., sužalojant D. P. ir R. P., kaip atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotos tinkamai.
Kaltinamųjų atsakomybę įvykdžius šią veiką lengvina tai, kad jie prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarius nusikalstamą veiką, pripažintina tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, ir būdami visi šios veikos vykdytojais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to P. S. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
2.3. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam D. P.
BK 138 str. 1 d., kaltinamasis E. D.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 18 d. grįžęs namo, sužiojo, kad D. sumušė jo jaunesnįjį brolį T. Matė brolį kruviną, jam iš nosies ar iš lūpos, bėgo kraujas. Brolis pasakė, kad D. jį sumušė. Sutikęs D., jis aiškinosi, dėl ko jis sumušė brolį. Kilo triukšmas, ir nesusivaldęs, sudavė D. ranka smūgį, jis atsitraukė, tačiau po to vėl artinosi link jo. Tada jis, E. D., sudavė dar vieną smūgį D., po kurio jis suklupo. Kaltinamasis nurodė, kad tuomet D. pagavo už galvos su rankomis ir kelieniu jam penkis smūgius sudavė į įvairias kūno vietas. Jis buvo rankomis užsidengęs veidą, galėjo smūgius pataikyti į galvą, šonus, visur.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, E. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusiojo D. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis su savo sugyventine A. D. ir mažamečiu vaiku gyveno bute (duomenys neskelbtini), Jonavoje, kurį nuomojosi E. D.. Tame pačiame bute gyveno ir E. 2020 m. gruodžio 18 d. apie vidurnaktį pas juos atėjo A. nepilnametis brolis T. D.. Tuo metu namuose buvo jis (D. P.), A. ir jų vaikas. E. nebuvo. Tarp jo ir T. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis T. sudavė du smūgius kumščiu į pilvą. Po šių smūgių D. P. išėjo iš buto. Iki to laiko, kol pas juos atėjo T., jis su A. vartojo alkoholinius gėrimus, jų mažametis vaikas miegojo. Apie 01.30 val. jis prie namo 3-ios laiptinės sutiko E. D.. E. pasakė, kad tuojau pakvies T. ir įėjo į laiptinę. Gal po minutės iš laiptinės išėjo E., T. ir D. S.. E. pradėjo ant jo (D. P.) šaukti, suėmė rankomis už striukės atlapų. Tuomet pamatė, kad E. dešinėje rankoje, gal ant dešinės rankos pirštų, kažkas blizga, kaip šviesus metalas. E. paleido jo striukę ir iškart dešiniu kumščiu ar daiktu, laikytu dešinėje rankoje, smogė jam vieną kartą į kairį smilkinį. Nuo šio smūgio jis, D. P., susilenkė ir jam apsvaigo galva. Tada T., būdamas jam už nugaros, kaire ranka apkabino jo kaklą (jo alkūnės vidinė pusė buvo ties jo kaklu) ir jį spaudė. Po to pajuto smūgius į veidą, smilkinius, viršugalvį. Kiek smūgių buvo suduota į atskiras vietas, negali pasakyti, bet buvo ne mažiau kaip penki smūgiai. Kai jam buvo suduodami smūgiai, jis matė, kad prie pat jo stovi E. Kai jie liovėsi jį mušti, jis nuėjęs prie gretimos laiptinės paskambino numeriu 112 ir pranešė apie sumušimą. 2020 m. gruodžio 18 d. naktį jį apžiūrėjo greitosios pagalbos medikai, į gydymo įstaigą nevežė. 2020 m. gruodžio 18 d. vakare jam pradėjo svaigti galva, tuo metu jis buvo pas mamą, ir ji jam iškvietė greitąją pagalbą. GMP ekipažas jį nuvežė į Kauno klinikas, ten medikai jį apžiūrėjo, darė rentgeno nuotrauką, kompiuterinę tomogramą ir išleido į namus (2 t. b. l. 60-64, 103-106, 107-109).
Liudytojo D. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis 2020 m. gruodžio 17 d. apie 23 val. Jonavoje sutiko savo draugą E. D.. Apie vidurnaktį E. paskambino jo sesuo A. D. ir pasakė, kad jos sugyventinis D. P. primušė jų brolį T. D.. E. jo paprašė eiti kartu su juo, nes manė, kad D. P. jį gali sumušti. E. ėjo aiškintis su D. P.. Jis su E. nuėjo į E. namus (duomenys neskelbtini), buto Nr. nežino, galėjo būti apie 1 val. Bute buvo A. D., T. D. ir A. dukra. T. veidas buvo kruvinas, jis sakė, kad susimušė su D. Jis su E. išėjo į lauką parūkyti prie (duomenys neskelbtini) namo 3-ios laiptinės. Jiems berūkant priėjo D. P.. E. su D. pradėjo aiškintis dėl T. sumušimo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tada iš laiptinės išėjo T. Jis su T. stovėjo prie laiptinės, maždaug 2,5 m atstumu nuo D. ir E. Konflikto metu E. D. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Pamena, kad D. ir E. vienas kitam smūgiavo kumščiais į viršutinę kūno dalį, gal smūgiavo ir keliais. Tikrai neatsimena kiek smūgių, kuo ir tiksliai į kurias kūno vietas jie vienas kitam sudavė. Pamena, kad po E. smūgio keliu D. į veidą, jis E. atitraukė nuo D. – viena ranka laikė E., o kita ranka stūmė D. nuo E.. Tada į kiemą išbėgo A. Tuo muštynės ir baigėsi. D. kažkur nuėjo, o jis, E., T. ir A. grįžo į butą (3 t., b.l. 10-13).
Liudytojai A. D. ir T. D., pasinaudodami įstatymo suteikta teise, atsisakė duoti parodymus, kadangi E. D. yra jų brolis (3 t., b. l. 5-7, 20-22).
Liudytojas V. D., pasinaudodamas įstatymo suteikta teise, atsisakė duoti parodymus, kadangi E. D. yra jo sūnus (3 t., b. l. 25-27).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 18 d. 01.35 val. D. P. pranešė apie tai, kad ką tik Jonavoje, (duomenys neskelbtini) jį sumušė sugyventinės brolis, sumušta galva, kraujuoja (2 t., b. l. 97-100).
2020 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokolu, nustatyta, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini) Jonavoje (2 t., b. l. 68-74).
Specialisto išvada Nr. G238/2021(02) D. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies srityje, kairės akiduobės šoninės sienelės lūžis. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu paveikus nurodytą sritį, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas nebūdingas savigynai, tyčiniam savęs žalojimuisi ar griuvimui. Kairės akiduobės šoninės sienelės lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 133-135).
Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neginčijamai įrodo kaltinamojo E. D. kaltę inkriminuojamos veikos padaryme. Nukentėjusysis D. P., liudytojas D. S. patvirtina, kad būtent E. D. sudavė nukentėjusiajam smūgius. To neneigia ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl suduotų smūgių D. P. buvo padarytas kairės akiduobės šoninės sienelės lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, E. D. 2020 m. gruodžio 18 d. apie 01.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės, Jonavoje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. P. į kairį smilkinį, ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą – tokiais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą. Šie kaltinamojo E. D. veiksmai pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuoti teisingai.
Kaltinamojo E. D. atsakomybę įvykdžius šią veiką lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
3. Klausimai, susiję su bausmės skyrimu
E. D. padarė penkias smurtines baigtas nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas D. P. atžvilgiu), 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas A. D. atžvilgiu) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas 2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. D. P.), 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. nežymus sveikatos sutrikdymas R. P.), 138 straipsnio 1 dalyje (2020 m. gruodžio 18 d. nesunkus sveikatos sutrikdymas D. P.). Visos įvykdytos veikos yra nesunkios, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma.
Kaltinamojo E. D. atsakomybę, įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas D. P. atžvilgiu) lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarius šią nusikalstamą veiką, pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas šios veikos bendravykdytoju (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo E. D. atsakomybę, įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas A. D. atžvilgiu) lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarius šią veiką, nenustatyta.
Kaltinamojo E. D. atsakomybę, įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (fizinio skausmo sukėlimas 2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. D. P.) lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarius šią nusikalstamą veiką, pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas šios veikos bendravykdytoju (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo E. D. atsakomybę, įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. nežymus sveikatos sutrikdymas R. P.) lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarius šią nusikalstamą veiką, pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas šios veikos bendravykdytoju (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo E. D. atsakomybę, įvykdžius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (2020 m. gruodžio 18 d. nesunkus sveikatos sutrikdymas D. P.) kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarius šią veiką, nenustatyta.
Kaltinamasis E. D. dirba, praeityje neteistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, nuobaudos galiojančios paskutinį kartą baustas 2021 m. sausio 12 d. (4 t., b. l. 64-69). VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (4 t., b. l. 70).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. D., už nusikalstamų veikų padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį parenkant žemesnį už tos rūšies bausmės vidurkį. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, bendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būtu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnių bausmių, paskiriant galutinę maksimalią įstatyme numatytą dviejų metų laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytą veiką, pavartoto smurto intensyvumą, asmenybę, teismas sprendžia, kad pridedamos bausmės dalis – 3 mėnesiai. Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtina bausmė mažintina 1/3.
E. D. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (4 t., b. l. 33-34, 35-37) bei 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė) (4 t., b. l. 53-57), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.
D. R. padarė dvi smurtines baigtas nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas D. P. atžvilgiu), 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas A. D. atžvilgiu). Abi įvykdytos veikos yra nesunkios, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma.
Kaltinamojo D. R. atsakomybę, įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas D. P. atžvilgiu) lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarius šią nusikalstamą veiką, pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas šios veikos bendravykdytoju (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo D. R. atsakomybę, įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas A. D. atžvilgiu) lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarius šią veiką, nenustatyta.
Kaltinamasis D. R. dirba, praeityje neteistas, vieną kartą baustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, nuobauda galiojanti (4 t., b.l. 103). VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (4 t., b. l. 105-106).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam D. R., už nusikalstamų veikų padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį parenkant žemesnį už tos rūšies bausmės vidurkį. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, bendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būtu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnių bausmių. Atsižvelgiant į kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytą veiką, pavartoto smurto intensyvumą, asmenybę teismas sprendžia, kad pridedamos bausmės dalis – 4 mėnesiai. Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtina bausmė mažintina 1/3.
D. R. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 95-97), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
G. R. padarė vieną smurtinę baigtą nusikalstamą veiką, numatytas baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas D. P. atžvilgiu). Įvykdyta veika yra nesunki, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamojo G. R. atsakomybę, įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas D. P. atžvilgiu) lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarius šią nusikalstamą veiką, pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas šios veikos bendravykdytoju (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis G. R. bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, praeityje neteistas, vieną kartą baustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, nuobauda galiojanti (4 t., b.l. 103). VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (4 t., b. l. 105-106).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam G. R., už nusikalstamų veikų padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį parenkant žemesnį už tos rūšies bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtina bausmė mažintina 1/3.
G. R. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 129-131), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
P. S. padarė dvi smurtines baigtas nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas 2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. D. P.), 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. nežymus sveikatos sutrikdymas R. P.). Abi įvykdytos veikos yra nesunkios, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma.
Kaltinamojo P. S. atsakomybę, įvykdžius abi nurodytas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, padarius šias nusikalstamas veikas, pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas šių veikų bendravykdytoju (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei, kad veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis P. S. registruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis, augina vaiką, praeityje teistas tris kartus, tačiau nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas padarė būdamas teistas vieną kartą, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Kaltinamasis trečią kartą teisiamas už smurtinių veikų padarymą. Šiuo metu pagal 2021 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, kuriuo laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, kaltinamajam vykdoma probacija. 2021 m. balandžio 29 d. įtrauktas į Probacijos tarnybos duomenų registrą. Kaltinamasis P. S. turi vieną galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (5 t., b. l. 58-59). VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (5 t., b. l. 63).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, po nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas, du kartus pakartotinai buvo teisiamas, taigi nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytas griežčiausias laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį artimą vidutiniam. Už R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą kaltinamajam skirtina 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už fizinio skausmo sukėlimą D. P. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamajam P. S. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, bendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būtu, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą – 1 metams. Atsižvelgiant į kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytą veiką, pavartoto smurto intensyvumą, asmenybę, teismas sprendžia, kad pridedamos bausmės dalis – 5 mėnesiai. Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtina bausmė mažintina 1/3.
Nustatyta, kad iki nuosprendžio priėmimo nagrinėjamoje byloje, kaltinamasis P. S. buvo nuteistas 2021 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal ir BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimas ir 34 MGL, tai yra 1700,00 Eur dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams (bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2022 m. balandžio 23 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, P. S. šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, bendrintina su 2021 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui ir 34 MGL, tai yra 1700,00 Eur dydžio baudą.
Įvertinęs visumą aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytų veikų, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, augina mažametį vaiką. Vertindamas kaltinamojo polinkį nusikalsti, teismas atsižvelgia į tai, kad veikos, už kurias teisiamas, padarytos iki nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimo. Nuo 2020 m. liepos mėnesio kaltinamasis naujų veikų nepadarė, todėl spręstina, kad probacija yra efektyvi, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti P. S. bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą) (paskirtas 2021 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
P. S. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 28-30), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
4. Civiliniai ieškiniai
Civilinė ieškovė A. D. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį D. R. (1 t., b. l. 148) dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl to, kad D. R. jai sudavė kumščiu į veidą, ji juto fizinį skausmą, buvo išsigandusi, patyrė didelį šoką, turėjo gerti nuskausminamuosius vaistus.
Kaltinamasis D. R. civilinį ieškinį pripažino.
Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. R. smurtavo prieš nukentėjusiąją, sudavė jai vieną smūgį į galvą.
Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusioji A. D. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. D. tyčiniais veiksmais, pašalinių asmenų akivaizdoje. Tačiau kita vertus, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji niekur nesikreipė, patirtas skausmas buvo trumpalaikis. Dėl šio įvykio nukentėjusioji neabejotinai buvo pažeminta, nes smurtauta buvo matant kitiems nusikalstamos veikos bendravykdytojams bei kieme buvusiems asmenims. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių laikinai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajai būtų buvęs nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jos judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala fizinei ar psichinei sveikatai. Nukentėjusioji įrodymais nepagrindė savo darbingumo sumažėjimo, ar raminamųjų vaistų vartojimo. Nėra duomenų, kad ji būtų kreipusis į medikus dėl psichologinės būklės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prieš A. D. smurtavo ne tik D. R., bet ir E. D., jos brolis. Ir nors iš E. D. priteisti neturtinės žalos ji neprašo, atsižvelgiant į tai, kad abiejų kaltinamųjų smurtiniai veiksmai buvo atlikti nukentėjusiosios atžvilgiu kelių minučių laiko tarpu, darytina išvada, kad prie neigiamų nukentėjusiosios išgyvenimų prisidėjo ir E. D. veiksmai, įvykdyti A. D. atžvilgiu. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad turtinė žala A. D. D. R. veiksmais nepadaryta, teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 200 Eur. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai atmestina. Neturtinę žalą nukentėjusiajai privalo atlyginti kaltinamasis D. R. (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Civilinis ieškovas R. P. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį E. D. ir P. S. ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo. (1 t., b. l. 76-80).
Apklausti teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji E. D. ir P. S. civilinį ieškinį pripažino.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl bendrų kaltinamųjų E. D. ir P. S. neteisėtų veiksmų, kai E. D. lazda, o P. S. kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam R. P. į krūtinę, rankas, kojas, šonus, nugarą, nukentėjusiajam buvo padarytos poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairio žasto srityje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai krūtinėje, kairio dilbio srityje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, pašalinių asmenų akivaizdoje; dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis patyrė skausmą ir nepatogumus sužalojimo metu bei kurį laiką po jo. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia, kad nukentėjusysis buvo užpultas namuose, vėlai vakare, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad po užpuolimo nukentėjusysis nesijautė saugus, būdamas namuose. Dėl šio įvykio nukentėjusysis neabejotinai buvo pažemintas, nes sužalotas jis buvo pašalinių asmenų akivaizdoje. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių, kurių negalima būtų atstatyti, ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų ilgalaikiai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala fizinei ar psichinei sveikatai. Nukentėjusysis įrodymais nepagrindė savo psichologinės būklės pablogėjimo. Be to, ieškinyje teigiama, kad neturtinė žala buvo padaryta dėl to, kad jis užpultas buvo 5 asmenų grupės. Iš tiesų, byloje nustatyta, kad į nukentėjusiojo R. P. kiemą buvo įsibrovę ne tik kaltinamieji E. D. ir P. S., bet ir juos atlydėję asmenys, kas neabejotinai sustiprino nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, tačiau šie asmenys nėra byloje kaltinami nusikalstamų veikų padarymu ir reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo jiems nereiškiami. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 1000 Eur.
Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokia linkme yra formuojama ir teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015). Todėl iš atsakovų priteistinos ieškovo reikalaujamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam atmestina. Neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti solidariai kaltinamieji E. D. ir P. S. (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 157,53 Eur civilinį ieškinį dėl D. P., sužaloto 2020 m. gruodžio 18 d. išlaidų (2 t., b. l. 148-150), kuriame prašė teismo priteisti solidariai iš E. D., T. D., ir D. S..
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. dėl šio civilinio ieškinio neprieštaravo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo E. D. veiksmų, kuriais jis 2020 m. gruodžio 18 d. tyčia kumščiu suduodamas ne mažiau 8 smūgių D. P., pastarajam padarė poodinę kraujosruvą kairės akies srityje ir kairės akiduobės šoninės sienelės lūžį. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam D. P. buvo suteiktos medicinos paslaugos: priėmimo-skubios pagalbos paslauga I dėl sukrėtimo, radiologo konsultacija, kompiuterinė tomografija ir kt.. Šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 157,53 Eur.
Civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais (2 t., b. l. 148-151). Kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jai priteistina iš kaltinamojo E. D. 157,53 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai). T. D. ir D. S. šioje baudžiamojoje yloje nėra kaltinamieji ar materialiai už kaltinamojo veiksmus atsakingi asmenys, todėl civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje dėl žalos priteisimo iš šių asmenų, nagrinėjamas negali būti.
4.4. Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinio ieškinio
Nagrinėjamoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pareiškė civilinį ieškinį dėl 264,52 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 113-115). Civiliniame ieškinyje prašoma iš E. D., D. R., G. R. ir P. S. priteisti žalą padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, dėl ligos išmokų mokėjimo D. P., laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. kai dėl patirto sužalojimo jis buvo laikinai nedarbingas.
Kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino.
Byloje nustatyta, kad D. P. atžvilgiu 2020 m. balandžio 9 d. smurtinius veiksmus atliko visi kaltinamieji. E. D., G. R. ir D. R. bendrai tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam D. P. į galvą bei G. R. metus akmenį į nukentėjusįjį D. P. ir pataikė jam į kairę koją. Be to, E. D. ir P. S., bendrai tą pačią dieną apie 22.30 val., tyčia bendrais veiksmai sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam D. P. į dešinę koją, kairę ranką, galvą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, visi kaltinamieji yra solidariai atsakingi dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų ir gydymosi D. P. buvo nedarbingas 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. ir už šį laikotarpį jam buvo išmokėta ligos išmoka – 264,52 Eur. Išmokėjęs šią išmoką VSDFV Kauno skyrius patyrė turtinę žalą, kurią ir prašė priteisti iš kaltų asmenų.
Nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus ligos pašalpą nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos. Tokia nuostata suformuota ir aktualioje kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).
Įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad VSDFV Kauno skyriaus pareikštas ieškinys dėl 264,52 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, turtinės žalos dydis paremtas rašytiniais įrodymais. Turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas pilnai (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 3.159 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.276 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
5. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
1) Kompaktinis diskas su garso įrašu, gautu iš BPC (1 t. b. l. 58-59) ir nuotraukomis, kurias el. paštu atsiuntė D. P. (1 t., b. l. 108-110) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos;
2) Kompaktinis diskas su T. D. apklausos vaizdo-garso įrašu (3 t., b. l. 20-22) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos;
3) Metalinė grandinė, kurią pateikė R. P. nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas D. P. atžvilgiu), 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas A. D. atžvilgiu), 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas 2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. D. P.), 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. nežymus R. P. sveikatos sutrikdymas) ir 138 straipsnio 1 dalyje (2020 m. gruodžio 18 d. nesunkus D. P. sveikatos sutrikdymas) ir nuteisti:
1) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas D. P. atžvilgiu) – laisvės apribojimu 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas A. D. atžvilgiu) – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą (fizinio skausmo sukėlimas 2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. D. P.) – laisvės apribojimu 9 (devyneriems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
4) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą (2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. nežymus R. P. sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimu 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nesiartinti prie nukentėjusiojo R. P. arčiau kaip 50 metrų atstumu ir uždrausti lankytis jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ;
5) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą (2020 m. gruodžio 18 d. nesunkus D. P. sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant visą bausmės tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 3 mėnesių laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskiriant subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti 1/3 ir paskirti E. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nesiartinti prie nukentėjusiojo R. P. arčiau kaip 50 metrų atstumu ir uždrausti lankytis jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ; būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 3 mėnesių laikotarpiui.
Išaiškinti kaltinamajam E. D., kad jis per bausmės atlikimo laiką:
1) privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) privalo įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
3) privalo nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimus ir draudimus.
4) Intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
E. D. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti bei 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti, paimtą asmens tapatybės kortelę grąžinant E. D..
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas D. P. atžvilgiu), 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas A. D. atžvilgiu) ir nuteisti:
1) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas D. P. atžvilgiu) – laisvės apribojimu 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas A. D. atžvilgiu) – laisvės apribojimu 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinti 1/3 ir paskirti D. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val.
Išaiškinti kaltinamajam D. R., kad jis per bausmės atlikimo laiką:
1) privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) privalo įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
3) privalo nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimus ir draudimus.
D. R. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 27 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 17 val. fizinio smurto vartojimas D. P. atžvilgiu) ir nuteisti 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu G. R. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val.
Išaiškinti kaltinamajam G. R., kad jis per bausmės atlikimo laiką:
1) privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) privalo įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
3) privalo nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimus ir draudimus.
G. R. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas 2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. D. P.) ir 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. nežymus R. P. sveikatos sutrikdymas) ir nuteisti:
1) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą (fizinio skausmo sukėlimas 2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. D. P.) – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) mėnesiams;
2) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą (2020 m. balandžio 9 d. 22.30 val. nežymus R. P. sveikatos sutrikdymas) – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskiriant P. S. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti 1/3 ir paskirti P. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine bausme (subendrinta su 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme) ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui ir 34 MGL, tai yra 1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti P. S. šiuos įpareigojimus:
1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėti gydytis priklausomybės ligas (gydytis nuo alkoholizmo);
2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2020 m. spalio 20 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžius su visais juose nurodytais įskaitymais.
P. S. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Civilinio ieškovo A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., naudai 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., civilinį ieškinį tenkinti dalies ir priteisti solidariai iš E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783839, buveinė adresu: Kaunas, Aukštaičių g. 10) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo E. D., gim. (duomenys neskelbtini), 157,53 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus ir 53 centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. E. D. išaiškinti, kad ši suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią „Swedbank“, AB.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo iš T. D. ir D. S., palikti nenagrinėta.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (juridinio asmens kodas 188677437, buveinė adresu: Kaunas, A. Mickevičiaus g. 42) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. D., gim. (duomenys neskelbtini), P. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. R., gim. (duomenys neskelbtini), G. R., gim. (duomenys neskelbtini), 264,52 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 52 centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Kaltinamiesiems išaiškinti, kad ši suma turi būti pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) atsiskaitomąją sąskaitą LT58 4010 0424 0349 50250, esančią „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) kompaktinį diską su garso įrašu, gautu iš BPC ir nuotraukomis, kurias el. paštu atsiuntė D. P. nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;
2) kompaktinį diskas su T. D. apklausos vaizdo-garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;
3) metalinę grandinę, kurią pateikė R. P. nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.