- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 1-332-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26299-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- J. R.
- Nukentėjusysis
- O. A., L. P., R. B.
sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Erikai Bernotaitei, Daivai Sadauskaitei, Norai Šukaitytei,
nukentėjusiajam O. A. ( dalyvavo 2019-04-08 ir 2019-05-06 teisiamuosiuose posėdžiuose ) V. P. ( dalyvavo 2019-05-06 teisiamajame posėdyje ) T. Š. ( dalyvavo 2019-04-08 teisiamajame posėdyje),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
J. R. (J. R.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, rusas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis nevedęs, dirbantis, teistas:
1. Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1d.- laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos privalo atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2013-08-08 Vilniaus rajono teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2014-05-27 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę.
2. 2015-09-17 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1d.-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pritaikius BK 64 (1) str., paskirtą bausmę sumažinti 1,3 dalimi ir galutinė bausmę skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti J. R. šiuo laikotarpiu: pradėti dirbti;neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6val., jeigu tai nesusiję su darbu ir neturėti , nenaudoti bei neįsigyti alkoholio; 2015-09-21 teismo nutartimi ištaisytas 2015-09-17 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžio netikslumas rezoliucinėje dalyje ir antra pastraipa išdėstyta - paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. 2016-03-09 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi pakeistas Vilniaus r. apylinkės teismo 2015-09-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir skirti jam papildomą įpareigojimą-bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės ligų. 2016-10-10 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 284 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. 2018-06-03 apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje -automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai užsipuolė R. B. ir rankoje turėtu metaliniu laužtuvu sudavė ne mažiau vieną kartą R. B. į kairę ranką, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei sudaužė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną Huawei. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, būdamas toje pačioje vietoje, mėtė akmenis į nukentėjusįjį ir vienu iš akmenų pataikė į šalia stovėjusio automobilio Peugeot 307 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso L. P., stiklą, ir taip jį sudaužė. Tokiu būdu ir veiksmais J. R. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, J. R. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
2018-06-05 apie 23.27 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.60 prom. girtumas), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę O. A., tai yra tyčia rankomis mušė ją per veidą ir galvą, suduodamas bendrai ne daugiau 10 kartų, po ko, ranka paėmęs nukentėjusiajai už plaukų ištempė ją iš namo į lauką, tokiu būdu ir veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. A. fizinį skausmą.
Be to, J. R. pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: 2018-07-14, apie 17.45 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.27 promilės girtumas), aktyviais veiksmais pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 3-iojo būrio Mobilios kuopos vyriausiesiems patruliams T. Š. ir V. P. bei nepakluso teisėtiems jų reikalavimams, t. y. siekdamas sulaikymo pasislėpė nuo pagal dėl fizinio smurto artimojoje aplinkoje iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų ir vyriausiajam patruliui V. P. atidarius sandėliuko, kuriame slėpėsi J. R., duris, J. R. staiga rankoje turėtu kirviu smūgiavo prieš jį stovintiems vyriausiesiems patruliams T. Š. ir V. P., tačiau nukentėjusieji spėjo pasitraukti ir taip smūgio išvengė. Tokiu būdu atlikęs grasinamojo pobūdžio smurtinius veiksmus, dėl kurių kilo reali grėsmė policijos pareigūnams, pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 3-iojo būrio Mobilios kuopos vyriausiesiems patruliams T. Š. ir V. P..
Kaltinamasis J. R. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, jog pripažįsta pirmus du epizodus, tačiau trečios veikos nepripažįsta. Dėl pirmojo epizodo paaiškino, jog sėdėjo vasarą pas draugą, išgėrinėjo. Pas jį rankinėje buvo blokas cigarečių. Atėjo R. ir A. ( R. B. ir A. G. ), toliau kartu su jais išgėrinėjo. Jis vėliau nuėjo namo, namuose norėjo parūkyti, atidaręs rankinę pamatė, jog nėra bloko cigarečių. Susinervinęs pagalvojo, jog R. ir A. pavogė cigaretes. Jis pasiėmęs laužtuvą nuėjo jų ieškoti, kad atiduotų cigaretes. Juos sutiko prie MAXIMOS stotelėje, pasakė , kad atiduotų cigaretes. Jie neigė ėmęs cigaretes , jis jai nepatikėjo. Jis R. su laužtuvu nestipriai sudavė per ranką. R. B. atėmė iš jo laužtuvą taip pats sudavė ir kažką pradėjo sakyti. Jis ( J. R.) paėmęs akmenį metė į jį (R. B.) ir netyčia pataikė į automobilio stiklą. A. iškvietė policiją. Jis ( J. R.) rėkavo bėgiodamas paskui R.. R. telefonas sudužo kai bėgo jam iš paskos, telefonas iškrito ir jis ant jo užmynė koja. Su nukentėjusiaja ( R. P. ) dėl mašinos bendravo telefonu, susitarė dėl kompensacijos. Žalą jai atlygino, atsiprašė jos. Atsiprašė ir R. ir A..
Dėl 2 epizodo paaiškino, jog po to kai sumokėjo nukentėjusiajai moteriai už automobilį 100 eurų, atėjo su O. namo, pradėjo išgėrinėti ir prasidėjo konfliktas. Jis susinervinęs O. 10 smūgių sudavė per veidą, paėmė už plaukų, ištempė ją iš namų. Su O. įvykio metu gyveno kartu ir dabar gyvena kartu. O. atsiprašė. Konfliktas prasidėjo dėl 100 eurų. Jeigu būtų buvęs blaivas, to nebūtų įvykę.
Dėl 3 epizodo paaiškino, jog susitiko su broliu, paėmė butelį degtinės ir nuėjo pas jį
(J. R.) į kiemą gerti. Jiems begeriant atbėgo išgėrusi O. ir pradėjo jam (J. R.) priekaištauti dėl gėrimo. Jis pasakė, kad tai ne jos reikalas ir paprašė jos išeiti iš kiemo. Ji pradėjo dar garsiau rėkti, jis paėmė ją už rankos ir išvedė už vartelių, ji jam pasakė, kad iškvies policiją. Jis jai pasakė, kad gali kviesti. Su broliu jie toliau sėdėjo, po to brolis pasakė, kad atvažiavo policija jis išsigando ir pasislėpė sandėliuke. Girdėjo kaip O. su pareigūnais vaikščiojo po namus, ieškojo jo. Tame sandėliuke ant lentynos gulėjo kirvis, tuo metu jį kaip ir užnešė, jis su alkūne kliudė kirvį, kirvis nukrito ir tuo momentu pareigūnai įėjo į sandėliuką. Galimai jie išgirdo triukšmą, jis tuo momentu norėjo pakelti nukritusį kirvį nuo grindų. Pakėlė kirvį ir pareigūnas atidarė duris, jis stovėjo su kirviu rankoje, tada jis ( pareigūnas) uždarė duris ir liepė padėti kirvį. Jis kirvį padėjo. Kai nukrito kirvis , jis buvo girtas ir norėjo jį pakelti, užsimojęs kirviu nebuvo, nes supranta kuo tai gali baigtis. Nuo policijos pareigūnų slėpėsi, nes žinojo, jog gali jį išvežti. Jokio judesio su kirviu neatliko. Dėl pirmųjų dviejų epizodų gailisi. Trečio epizodo nepripažįsta.
Nukentėjusysis T. Š. ( T. Š. ) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog gavo pranešimą, kad reikia važiuoti į Nemenčinę. Iškvietimas buvo dėl smurto artimoje aplinkoje. Juos ( pareigūnus ) pasitiko moteris ir paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis. Smurto požymiai ant jos matėsi, ji paaiškino, kad smurtautojas yra name. Jie su nukentėjusiąja užėjo į namą, prisistatė, pasakė išeiti, asmeniui neišėjus pradėjo tikrinti patalpas. Kairėje pusėje buvo sandėliukas su spyna ant durų. Jiems ( pareigūnams) nekilo iš karto mintis, kad asmuo gali būti ten. Patikrinus visas patalpas jo nerado. Išeidinėjant, kolega buvo priekyje, atidarė to sandėliuko duris ir pastebėjo stovinti vyrą, kuris buvo iškėlęs pečių lygyje kirvį. Buvo smūgis su kirviu, kolega atsitraukė, šoko į šoną, o jis ( T. Š.) ištraukęs ginklą pareikalavo mesti kirvį. Pašalinių garsų negirdėjo tikrinant patalpas, tiesiog patikrinus visas patalpas nusprendė patikrinti ir sandėliuką. 1 metro atstumu jis ( T. Š.) matė kaip jis (J. R.) laikė kirvį. Asmuo buvo iškėlęs kirvį, jis matė, kad jie yra pareigūnai. Tikrindami kambarius garsiai sakė, kad atvyko pareigūnai. Kilo pavojus kolegos gyvybei. Reikalavimas mesti kirvį buvo, kirvį numetė, kai pamatė ginklą. Jei kolega būtų neatsitraukęs, kirvis jį būtų sužalojęs.
Nukentėjusysis V. P. paaiškino, jog visų aplinkybių nepamena, kadangi praėjęs ilgas laikos tarpas. Pamena, jog kairėje pusėje buvo nedidelės durys. Durys nedidelės. Spyna buvo neužspausta, nukėlus spyną, viduj stovėjo J. R. su kirviu. Ten jį kažkas uždarė, nes jis pats negalėjo užsidaryti. Pašalinio garso ten nebuvo. Jie (pareigūnai) patys ten nuėjo patikrinti. J. R. buvo užsimojęs kirviu, jis spėjo atsitraukti, jei nebūtų atsitraukęs, būtų žuvęs. Sandėliuko duris atidarė vieną kartą. Jis važiavo į tą vietą pirmą kartą. Tikslo ir pagrindo neteisingai apkaltinti J. R. neturi. Matė jį pirmą kartą. Koviniai veiksmai buvo panaudoti, nes nevykdė reikalavimų. Kolega jam pasakė mesti kirvį.
Nukentėjusioji O. A. atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinį dėl veikos padarytos jos atžvilgiu, tačiau sutiko duoti parodymus dėl J. R. padarytos veikos pareigūnų atžvilgiu ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog policija buvo atvažiavus, nes jos sugyventinis išgėrinėjo su broliu, ji juos pabarė. Tada jis paėmė ją už rankos ir išvedė iš kiemo. Ir kad baigtų gerti ji iškvietė policiją. Ji paprašė pareigūnų, kad su ja jo paieškotų, bet nerado.
Išeinant iš namų ji išgirdo triukšmą, ji pasakė pareigūnams, kad jis ten sandėliuke. Jie paprašė jos išeiti, o patys pradėjo atidarinėti duris. Ten yra tokia pakabinama spyna, kuri neužrakinta. Kaltinamasis galėjo ten įeiti, nes sklendė buvo tik uždėta. Sklendė buvo tiesiog uždėta ant geležiuko, turbūt uždėjo brolis. Kai kažkas nukrito pareigūnai jai liepė išeiti. Pareigūnams ji pasakė, kad jis matyt sandėliuke. Policija J. R. sakė išeiti, daugiau nieko negirdėjo. Ji pastebėjo, kad policijos pareigūnai kažką turėjo. Kaip elektrošoką. Jie jį ištempė iš sandėliuko ir paguldė ant žemės, jis nesipriešino. Ji pati buvo išgėrusi. Jie gėrė 5 laipsnių stiprumo vieną butelį alaus. Brolis sėdėjo prie stalo. Kur jie sėdėjo, ten nesimato sandėliuko ir matyti negalėjo.
Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis ( A. R. ) su savo drauge Žaneta nusprendė pavakaroti. Pasirodė pareigūnai, o brolis tuo metu pasislėpė. Pareigūnai nusprendė pasižiūrėti sandėliuke ir atidarę duris pamatė jį( brolį) ten stovintį su kirviu. Brolis buvo išgėręs alkoholio, bet nebuvo labai apsvaigęs. Brolis pats pasislėpė sandėliuke. Sklendė galėjo nuo smūgio užsitrenkti. Brolis bėgo, nes sumušė savo sugyventinę O.. Jis ( A. R.) girdėjo, kai pareigūnai liepė broliui mesti kirvį. Su broliu santykiai normalūs. Jis ( A. R.) nematė ar brolis buvo užsimojęs kirviu. Negirdėjo kirvio kritimo garso.
Iš byloje esančių nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, R. B. ( R. B. ) parodė, kad 2018-06-03, apie 20.00 val. jis nukentėjo nuo J. R., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Būtent J. R., kurį jis pažįsta iš matymo, žino, kad gyvena Nemenčinėje, būdamas neblaivus tiesiog išgalvodamas priežastį, kad jis su A. G. pavogė iš jo bloką "Fest" cigarečių, užsipuolė juos. Kaip tik jie ir susitiko toje aikštelėje ir J. R. turėdamas rankoje metalinį laužtuvą puolė tiek jį, tiek A. G., teko nuo jo atsimušinėti, net kelis kartus pataikė, gynėsi, jam pavyko pagauti tą laužtuvą ir ištraukti iš J. R.. A. G. būdamas jau su sužalota ranka, tiesiog pabėgo. Taip toks J. R. išpuolis tęsėsi apie 1 val., kur jam aprimus, jis matė kaip pradėjo mėtyti akmenis į jų pusę, todėl neatmeta galimybės, kad J. R. pataikė ir į šalia stovintį automobilį Pežo, nes vėliau patys atvykę policininkai parodė, kad sudaužytas priekinis to automobilio stiklas, sparnai apgadinti. Išpuolio metu J. R. jam sudaužė jo mobiliojo ryšio telefoną Huawei, kuriam skilo priekinis stiklas, ir galinė nugarėlė, nuostolį įvertins Jis tikrai nukentėjo, tai yra buvo sutrikdyta jo rimtis ir ramybė, nes su A. G. ėjo po darbų, namo, negalėjo ilsėtis, be to buvo sukeltas jam fizinis skausmas. Dėl sudaužyto telefono, J. R. pretenzijų nereikš, nes net neatsimena tiksliai telefono pavadinimo, o be to jis buvo mažareikšmis jam, todėl dėl telefono nuostolio jokio nepatyrė. Mano, kad J. R. mėtėsi akmenimis dėl to, kad nesugebėjo nieko jam padaryti. J. R. buvo pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio. Pas medikus nesikreipė. J. R. civilinio ieškinio nereikš, tik mano, tegul jis būna nubaustas, nes kiek girdėjo jis vėliau vėl nusikalto (t.1, b.l. 40-45,b.l. 47-50)
Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios L. P. parodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. P. parodė, kad ji šiuo metu gyvena adresu A. N. (duomenys neskelbtini) 2018-06-03, apie 22.10 val. į namus atėjo policijos pareigūnas, kuris jos paklausė vardo ir pavardės. Ji jam atsakė. Tuomet jis pasakė, kad šalia namų stovintis automobilis Peugeot, v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Ji atsakė jog taip ir paklausė, kas atsitiko. Jis tuomet pasakė, kad yra įskeltas jo automobilio priekinis stiklas ir paprašė nueiti iki automobilio. Jie kartu nuėjo prie automobilio ir ji pamatė, kad tikrai buvo įskeltas minėto automobilio priekinis stiklas. Sulaikytas asmuo, kuris apgadino jos automobilį, pasakė, kad kojomis apspardė jos automobilio dešinė pusę. Apžiūrėjusi automobilio dešinę pusę apgadinimų akivaizdžių nepastebėjo, tačiau jų galėjo nepastebėti, nes buvo tamsu. Ar padaryti kokie nors apgadinimai, praneš kai apžiūrės automobilį. Ant automobilio dešinės pusės galinių durelių yra įbrėžimas ir sulankstymas, tačiau jie padaryti buvo anksčiau, eismo įvykio metu. Kokie padaryti automobilio apgadinimai ir kokia padaryta jai žala, patikslins vėliau. Automobilis draustas civiliniu draudimu. Teritorija, kurioje stovėjo automobilis nėra stebima vaizdo kameromis. Kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas jos automobilis, ji nematė, tik būnant namuose girdėjo, kad lauke kažkas konfliktuoja, kas nematė. Papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio metu jai priklausantis automobilis Peguot, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjo aikštelėje, esančioje A. N. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo tvarkingas. Taip girdėjosi iš lauko sklindantis garsai. Ir kažkuriuo tai momentu, apie 22 val. paskambino į duris ir atidarius jas pasirodė policijos pareigūnas, kuris buvo uniformuotas, pasiteiravo ar ji yra L. P. ir ar jai priklauso aukščiau paminėtas automobilis. Pasakė, kad taip. Tada paprašė jos nusileisti į apačią, kur išėjus į lauką, jie kartu nuėjo prie jos automobilio ir apžiūrėjo jį, o būtent pastebėjo, kad įskilęs automobilio priekinis stiklas, daugiau akivaizdžių sugadinimų nepastebėjo. Jai dar policininkai parodė galimą vyrą, kuris sudaužė automobilio stiklą, paklausė ar ji jį pažįsta. Ji atsakė, kad tą vyrą, tai vaikinas kuriam iki 25 metų, kad pažįsta tik iš to, kad buvo jį mačiusi Nemenčinėje, taip su juo jokių santykių nepalaiko. Ji buvo apklausta, pripažinta nukentėjusiąja. Tiksliai žalos nenurodė. Vėliau nuvarius automobilį į servisą, nustatyta, kad pagrindinis automobilio sugadinimas buvo priekinio stiklo sudaužymas. Tas asmuo, tiesiog nachališkai ją kitą dieną susirado ir pradėjo siūlyti jai 100 eurų ir pasirašyti, kad ji neturi jokių jam pretenzijų dėl automobilio sugadinimo. Tiesiog nenorėdama daugiau turėti jokio kontakto su tuo vaikinu, ji pasirašė, kad neturi jam pretenzijų. Jis jai sumokėjo 100 eurų. Nori pareikšti, kad automobilio stiklo pakeitimas, jai tiek ir kainavo. Tiesiog nenorėdama daugiau turėti jokių kontaktų su tuo vaikinu ji pareiškia, kad jam daugiau pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš ((t.1, b.l. 31-33; b.l. 35-38);
Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. G.( A. G.) parodymų matyti, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojus A. G. parodė, kad jis įvykio metu nenukentėjo, tik kad buvo agresyvaus J. R. poelgio liudytojas. 2018-06-03 apie 20.00 val. J. R. jį ir kartu su juo ėjusį R. B. pasivijo (duomenys neskelbtini), aikštelėje, Vilniaus r., kur pastebėjo, kad rankoje turi metalinę montiruotę (laužtuvą) ir tiesiog būdamas neblaivus, puolė link jų. Jis pabėgo toliau, todėl visas konfliktas teko R., kur J. R. puolė jį su montiruote, R. gynėsi, taip truko apie valandą, gal daugiau, kol R. pavyko montiruotę iš J. ištraukti. Atsimena R. dar jam montiruotę perdavė, jis ją nusviedė į žolę. Todėl jis nenukentėjo, tik kad buvo nemalonu. J. R., kurį pažįsta seniai dar nuo mokyklos laikų, žino, kad beveik du metus nevartojo alkoholio, juos apkaltino, kad neva jie pavogė cigaretes iš jo. Tikrai nieko tokio nedarė. Jau turbūt baigiantis J. R. pykčiui, jis pastebėjo, kad J. R. paėmė akmenį ir metė į jų pusę, bet galimai buvo ant tiek girtas, kad pataikė į toje aikštelėje stovėjusio automobilio priekinį langą. Jis nelabai visko ir matė, nes kaip minėjo buvo nutolęs, tuo labiau, kad buvo su sugipsuota kaire ranka, todėl stengėsi būti atokiau. Taip J. R. triukšmavo, šaukė. Tiesiog kai J. R. pradėjo mėtyti akmenimis, jis iškvietė policiją, kuriai atvykus ir vėliau policininkai parodė, kad buvo išdaužtas automobilio priekinis langas. Policija J. R. sulaikė, o jis su R. B. nuėjo namo (t.1, b.l. 52-55).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis "Peugeot 307", apžiūros atlikimo eiga-apžiūros objektas yra lengvasis automobilis "Peugeot 307", (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį matosi, kad yra nubrozdintas dešinės pusės šonas. Ant galinio dešinio sparno matomi įlenkimai. Priekinis automobilio stiklas turi daužymo žymes, nuo kurių eina skilimo žymės. Apžiūros metu daugiau pažeidimų nepastebėta. Automobilio kėbulas yra pasidengęs dulkių sluoksniu. Objektų reikšmingų tyrimui nerasta. Teritorija, kurioje stovi automobilis vaizdo kameromis nestebima (t.1, b.l. 22-25).
Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK VTV Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio R. A. tarnybinio pranešimo, matyti, jog 2018-06-03 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie kebabinės asmuo būdamas neblaivus apgadino automobilį. Atvykus minėtu adresu pastebėjo automobilį Peugoet 307, kuriam buvo išdaužtas priekinis langas bei matėsi dešinio šono įbrėžimai. Prie automobilio stovėjo trys asmenys- R. B., kuris paaiškino, kad jį ir jo draugą užpuolė A. G. užpuolė iš matymo pažįstamas asmuo, kuris grasino susidorojimu, rankoje laikydamas metalinį laužtuvą. Asmuo J. R. ėmė su laužtuvu mosikuoti, trankytis bei metė akmenį ir pataikė į šalia stovėjusį automobilį Peugoet 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Suradus automobilio savininkę L. P. kartu apžiūrėjo jai priklausantį automobilį bei dėl apgadinimų parašė pareiškimą. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas laužtuvas.(t.1, b.l. 26)
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas metalinis laužtuvas. Apžiūros metu nustatyta, jog tai metalinis gaminys, kurio vienas galas plokščias-šaukšto formos, kitas lenktas, baigiasi laužtuvo galo išplėtimu į dvi plokšteles. (t.1, b.l. 119-124). Laužtuvas patalpintas į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo saugyklą (1t., b.l. 125).
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, jog 2018-06-03 22.52 val. J. R. nustatytas 2,91 promilės girtumas (t.1, b.l. 58).
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog 2018-06-05 apie 23.10 val. O. A. sugyventinis J. R. išgėrė alkoholio ir tapo agresyvus (prieš tai 2,5 metų alkoholio nevartojo), po nedidelio žodinio konflikto pradėjo fiziškai smurtauti prieš pranešėją ir ją sumušė. Abu konflikto dalyviai prieš tai vartojo alkoholį. O. A. atrodė išsigandusi, verkė. Ant grindų matėsi kraujo dėmės. Smurtą patyręs asmuo-O. A. paaiškino, kad smurtas pasireiškė rankų smūgiais į veidą, rankas, tampymu už plaukų. Rankų smūgiais į galvą. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino- smurto neneigė, tačiau aiškino, kad nemato tame nieko blogo, nes tai tik jo ir sugyventinės asmeninis reikalas Užfiksuoti sužalojimai veide ir galvoje (t.1, b.l. 76-77)
Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) pateiktos informacijos matyti, kad nuo 2018-06-05 iki 2018-06-06 Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis iš telefono (duomenys neskelbtini) (O. A. (b.t.2 b.l. 73)). Pateikto iš BPC garso įrašo suvestinėje nurodoma, kad moteris, tyrimo metu nustatyta, kad tai nukentėjusioji O. A., praneša, kad ją sugyventinis- J. R., primušė, ji visa mėlynėse(t.1, b.l. 89).
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2018-06-06 00.39 val. J. R. nustatytas 2,60 promilės girtumas (t.1, b.l. 92);
Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos Ž. J. parodymų matyti, jog liudytoja Ž. J. parodė, kad nori pasakyti, kad gyvenu pastoviai pažymoje nurodytu adresu, gyvena kartu su savo sugyventiniu A. R., kurio brolis J. žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena sugyventinio tėvas, o pats J. R. palaiko santykius, kaip supranta gyvena kartu su tokia moterimi- O. A.. Į jų santykius nesikiša. Kartais aplankydavo sugyventinio tėvą, brolį. Konkrečiai dėl įvykio 2018 liepos pradžioje, tai gali būti 14 diena, tai gali būti po 17.00 val. ji su sugyventiniu tiesiog nutarė aplankyti pastarojo brolį, nes broliai norėjo pabendrauti, išgerti. Priėjus prie namo, atsisėdo kieme prie staliuko, lauke buvo tik J. R.. Dar sugyventinis paprašė brolio lėkščių, atsimena berods dar broliai išgėrė po stikliuką degtinės. O. A. šalia nebuvo. J. R. jau buvo šiek tiek pavartojęs alkoholio, nepasakojo, kad kažkas būtų atsitikę. Ir tiesiog kelių minučių bėgyje pasirodė ta pati O. A., kuri į kiemą įėjo kartu su 2 policijos pareigūnais-vyrais. Ji taip sėdėjo, kad jai nieko nesimatė. Girdėjo kaip O. A. garsiai šaukė, kad J. R. ją sumušė, jį pasodins, matėsi aiškiai, kad ji buvo išgėrusi, dar kelis grubius žodžius pasakė jos atžvilgiu, bet ji nekreipė dėmesio. Vėliau išgirdo, kad vienas iš pareigūnų sakė, kad jis, tai galima suprasti - J. R., turi rankoje kirvį, ir mestų jį. Vėliau jau tik pastebėjo, kad policijos pareigūnai veda J. R. surakintą antrankiais į savo tarnybinį automobilį. Ji su sugyventiniu A. R. išėjo (t.1, b.l. 193-195);
Iš byloje esančių Vilniaus apskr. VPK VTV vyr. patrulio tarnybinio pranešimo matyti, jog 2018-07-14 apie 17.45 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė neblaivus sugyventinis. Atvykus minėtu adresu pranešėja I. A. nurodė, kur galimai slepiasi jos sugyventinis, kaip vėliau paaiškėjo-J. R.. Užėjus į namą J. R. slėpėsi kambaryje, atidarius duris minėtas asmuo užsimojęs rankose laikė kirvį, pakėlęs virš galvos užsimojo ir bandė suduoti smūgį, staigiai pasitraukus į šoną, pavyko išvengti smūgio. Tuo tarpu vyr. patrulis Š. ištraukė iš dėklo tarnybinį ginklą jį užtaisė ir pareikalavo mesti kirvį. Tai pamatęs J. R. metė kirvį ant žemės, panaudojus kovinius imtynių veiksmus J. R. buvo sulaikytas. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas kirvis (1t., b.l. 111)
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas kirvis, kurį sudaro medinis kotas ir geležinė dalis. Kirvis, yra funkcionalus, nesugadintas (t.1, b.l. 119-124).Kirvis patalpintas į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo saugyklą (1t., b.l. 125).
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2018-07-14 18.32 val. J. R. nustatytas 2,27 promilės girtumas (t.2, b.l. 2).
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamojo J. R. kaltė, jog jis 2018-06-03 apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje -automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, visiškai įrodyta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje- automobilių stovėjimo aikštelėje. Dėl menkavertės priežasties užsipuolė R. B., su metaliniu laužtuvu sudavė jam, po to metė akmenis į nukentėjusįjį ir pataikė į automobilį. Jo kaltę patvirtina jo paties duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimos metu , nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymuose, apžiūros prokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl šio veikos kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti viešajai tvarkai pažeisti. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo J. R. kaltė, jog jis smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventinei, visiškai įrodyta. Kaltinamasis savo kaltė pripažino pilnai ir iš esmės kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtino. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusios parodymai ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti tarnybiniame pranešime, Bendrojo pagalbos centro išraše užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad J. R. 2018-06-05 apie 23.27 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.60 prom. girtumas), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę O. A., tai yra tyčia rankomis mušė ją per veidą ir galvą, suduodamas bendrai ne daugiau 10 kartų, po ko, ranka paėmęs nukentėjusiajai už plaukų ištempė ją iš namo į lauką taip sukeldamas nukentėjusiajai O. A. fizinį skausmą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga ir iš paaiškinimų nustatyta, jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo artimi santykiai, bendrumas. Taigi tarp jų susiklostę santykiai vertintini kaip iš dalies pastovūs, pagrįsti abipusiais įsipareigojimais, emociniu prieraišumu, todėl savo turiniu buvo būdingi šeimos nariams. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 straipsnyje.
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis J. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui.
Nagrinėjamu atveju J. R. savo kaltę neigė, teigdamas, jog jis tuo metu tik pakėlė kirvį nuo žemės, pareigūnams užsimojęs nebuvo. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas tiki ir vadovaujasi nukentėjusiųjų T. Š. ir V. P. parodymais, kurie patvirtino, jog J. R. , jiems atidarius sandėliuko duris, laikė rankose iškėlęs kirvį. Pareigūnai jokio kritimo garso prieš tai negirdėjo. Kirviu buvo užsimojęs, ir tik pareigūnams staigiai pasitraukus buvo išvengta smūgių. Liudytoju apklaustas kaltinamojo brolis patvirtino, jog girdėjo kaip pareigūnai liepė mesti kirvį. Teismas kritiškai vertina O. A. parodymus, jog girdėjo kritimo garsą. Šių aplinkybių nepatvirtino nei pareigūnai, nei liudytojo apklaustas brolis. Teismas nenustatė, jog pareigūnai turėtų kokį suinteresuotumą apkalbėti J. R.. Pareigūnas V. P. posėdžio metu paaiškino, jog ankščiau tuo adresu nėra buvęs, neturi jokio tikslo neteisingai apkalbėti kaltinamąjį. Pareigūnų parodymai nuoseklūs, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti pareigūnais. Juolab, kad juos patvirtina ir liudytojo A. R. parodymai teisminio nagrinėjimo metu, jog girdėjo kaip pareigūnai liepė mesti kirvį bei ikiteisminio tyrimo metu duoti Ž. J. parodymai, kurie buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu, kuri nurodė, jog išgirdo, kad vienas iš pareigūnų sakė, tai galima suprasti-J. R., turi rankoje kirvį ir mestų jį. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei J. R. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis 2018-07-14, apie 17.45 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.27 promilės girtumas), siekdamas sulaikymo pasislėpė nuo pagal dėl fizinio smurto artimojoje aplinkoje iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų ir vyriausiajam patruliui V. P. atidarius sandėliuko, kuriame slėpėsi J. R., duris, J. R. staiga rankoje turėtu kirviu smūgiavo prieš jį stovintiems vyriausiesiems patruliams T. Š. ir V. P., tačiau nukentėjusieji spėjo pasitraukti ir taip smūgio išvengė, tokiais grasinamojo pobūdžio smurtiniais veiksmais, dėl kurių kilo reali grėsmė policijos pareigūnams, pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 3-iojo būrio Mobilios kuopos vyriausiesiems patruliams T. Š. ir V. P.. Todėl kaltinamojo J. R. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybę nenustatyta. Kaltinamasis kaltę pripažino pilnai tik dėl dviejų nusikalstamos veikos epizodų. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis visas tris nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nuskalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ). Praeityje teistas 2 kartus. Paskutinį kartą 2015-09-17. 2016-10-10 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo. Yra dirbantis. Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.3d.). Visgi teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamojo ankstesnės nusikalstamos veikos taip pat susijusios su smurtiniais veiksmais. Visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir laikytis visiems priimtinų elgesio normų, kas kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės.
Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad dvi nusikalstamas veikas pripažino pilnai, dėl pirmos nuskalstamos veikos atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Dėl pirmųjų dviejų nusikalstamų veikų nukentėjusieji pretenzijų neturi, todėl bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kurios bendrintinos dalinio sudėjimo būdų.
Teismas įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, bei tai kad dvi nusikalstamas veikas pripažino pilnai, dėl pirmos nuskalstamos veikos atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, taip pat į tai, jog po paskutinės nusikalstamos veikos iki šių veikų padarymo buvo praėję beveik trys metai ir esant nedideliam pagrindui manyti, kad išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, probuojant, bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų probuojamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Vadovaujantis LR BK 65 - 66 str., į J. R. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-06-03 22.04 val. iki 2018-06-04 16.49 val.(t.1, b.l. 57,66), nuo 2018-06-06 00.39 val. iki 2018-06-06 15.46 val. (t.1, b.l. 91,102), nuo 2018-07-14 18.27 val. iki 2018-07-16 12.45 val.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Laužtuvas ir kirvis priduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo saugyklą (kvitas B, serija BBB Nr. VRPK003114), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (t.1, b.l. 125,126);
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendžia:
J. R. ( J. R. ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje ir nubausti:
pagal LR BK 284 straipsnį laisvės atėmimu - 6 ( šešiems ) mėnesiams;
pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu - 6 ( šešiems ) mėnesiams;
pagal LR BK 286 straipsnį laisvės atėmimu - 7 ( septyniems ) mėnesiams
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir J. R. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams ir 1 ( vienam ) mėnesiui.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8,10 punktus ir J. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams įpareigojant, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 65 - 66 str., į J. R. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-06-03 22.04 val. iki 2018-06-04 16.49 val.(t.1, b.l. 57,66), nuo 2018-06-06 00.39 val. iki 2018-06-06 15.46 val. (t.1, b.l. 91,102), nuo 2018-07-14 18.27 val. iki 2018-07-16 12.45 val.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus , turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laužtuvą ir kirvį saugomus Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.