Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 64-PR-157 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad S. V., nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006-05-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 str. 3 d. – laisvės atėmimu 13 metų, pagal BK 199 str. 2 d. – laisvės atėmimu 7 metams, o vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.

Bausmės pradžia – 2005-05-11, o pabaiga – 2018-05-11.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-01-16 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl S. V. paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės nebus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos teikimų dėl S. V. lygtinio paleidimo skaičius, bei Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, S. V. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą, ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo S. V..

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. V. bausmę atlieka už dviejų tyčinių sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, labai sunkus nusikaltimas yra visuomenei itin pavojingas – S. V. turėdamas tikslą platinti įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų Šiuo metu nuteistasis kaltę pripažįsta, gailisi. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad net ir Komisija mano, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis yra visiškai pasiruošęs išeiti į laisvę, tačiau teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad S. V. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 4 mėnesiai 25 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 13 metų), dar gana didelė. Nors S. V. charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas, dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, skatintas, tačiau padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo asmenybę, neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik bausmę atliekant ir realiai patiriant neigiamus padarinius dėl kaltininko neteisėtų veikų. Todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos nuteistojo probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Šiuo atveju, įvertinus į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už visuomenės saugumui pavojingą nusikaltimą, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali jam ir kitiems asmenims suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstytas antrą kartą, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog lygtinio paleidimo klausimas svarstytas aštuntą kartą, ši klaida laikytina rašymo apsirikimu, todėl ištaisytina.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo S. V. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį.

Ištaisyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą, vietoj „nuteistojo lygtinio paleidimo prašymas svarstytas antrą kartą“ nurodyti, kad „nuteistojo lygtinio paleidimo prašymas svarstytas aštuntą kartą“.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.