- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- 1-8-620/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36228-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kaltinamasis
- I. K.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė, Eugenijus Baršys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), teista Rokiškio rajono apylinkės teismo: 2010-05-28 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. skirtas laisvės apribojimas 1 metams ir dviem mėnesiams, 2010-10-11 pagal BK 138 str .2 d. 8 p., buvo skirtas laisvės apribojimas 2 metams, 2012-02-09 pagal BK 284 str. 1 d. skirtas terminuotas laisvės atėmimas vieneriems metams, jos vykdymą atidedant 1 metams ir skiriant įpareigojimus, 2013-11-15 pagal BK 140 str.1d.,155 str.2d.4 mėnesių viešųjų darbų bausme, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. K. 2016 m. rugpjūčio 1 d., 13 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. namo kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent kitų asmenų akivaizdoje, šaukdama necenzūrinius žodžius, rankomis suimdama E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kaklą ir jį spausdama, suduodama jai vieną kartą į galvą, sukėlė nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką.
Kaltinamoji I. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. ryte buvo išėjusi į lauką, išnešė šiukšles, kartu buvo išsivedusi už pavadėlio savo šuniuką. Apie 11-12 valandą buvo sutarusi su drauge rinkti uogų. Pamačiusi kaimynę žiūrinčią pro langą, nutarė nueiti pas ją. Eidama pas kaimynę, šuniuką pririšo prie savo namo laiptinės turėklo. Pas kaimynę buvo neilgai, apie 5-10 minučių, o išėjusi atgal į lauką pastebėjo, kad nebėra jos šuniuko. Pamatė, kai jos šunį nusiveda E. S., prašė jį paleisti. Ji nuėjo iki darželio, paklausė moterų ar nematė mergaitės su šuniuku, tačiau nebematydama mergaitės, nutarė grįžti atgal ir nueiti pas mergaitės motiną. Nuėjusi pas E. S. motiną, ramiai pasakė, kad matė jos dukterį vedančią jos šunį ir nurodė, kad jeigu jis per 5 minutes neatsiras, ji iškvies policiją. Tai pasakiusi, nuėjo į namus. Po to močiutė paprašė paieškoti jos katino ir ji išėjusi į lauką pamatė mergaitę, nusivedusią jos šunį, jos klausė, kur jį padėjo, kalbėjo pakeltu tonu, tačiau mergaitės nemušė. Mergaitė sakė, kad jos šuns nelietusi. E. S. už šunų pavedžiojimą gauna centų. Šunį ji nuveda L., (kurios pavardės tiksliai neatsimena), kuri anksčiau jos šuniuką turėjusi. Jos prašo duoti centų, cigarečių.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, jos kaltė visiškai įrodyta:
Nukentėjusiosios E. S. parodymais. Ji parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 01 d. ryte ji nuėjo pas paštininkę N., kurios pavardės neatsimena, kuri leidžia pavedžioti jos šunį. Moters nebuvo ir ji grįžo į namus. Einant link namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, ją užsipuolė I. K. ir apkaltino, kad paleido jos šunį. Paaiškino, kad jos šuns tą dieną nemačiusi. I. K. pradėjo čiupti ją už kaklo ranka ir pradėjo smaugti. Pasakė, kad jos šuns nelietė. Tada ją paleido ir arti veido pradėjo rėkti, kur padėjo šunį. I. ant jos šaukė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Be to I. su delnu sutrenkė jai per galvą, arti ausies. Smaugimas ranka jai sukėlė skausmą, išsigando. Paaiškino, kad nežino, kodėl I. įtarė, kad galėjo paleisti jos šunį. Su I. K. gyvena šalimai esančiuose namuose .Kai I. pradėjo rėkti, ji pradėjo verkti. Jai I. liepė parbėgti namo ir atsiprašyti mamos, kad paėmė jos šunį, bet ji jo tikrai neėmė. Tuomet ji nubėgo į namus ir viską papasakojo mamai. Namuose dar buvo sesuo V. su drauge J. K.. Viskas vyko netoli jos namo, kur yra mašinų aikštelė. Pro langus tą įvykį matė bobutės, nes I. garsiai šaukė. Anksčiau su I. konfliktų nebuvo. Anksčiau yra vedžiojusi I. šunį, kai ji paprašė. Žino, kad kai kada šuo būdavo pririštas prie lauko turėklų. Tą dieną iš ryto truputį lijo, kiek atsimena, I. vienoje rankoje laikė skėtį. Po šio įvykio jautėsi blogai, pergyveno, bijojo lauke susitikti I. K.. Pas gydytojus po įvykio nesikreipė.
Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą, liudytojos J. D. parodymais, protokolu-pareiškimu. Ji parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. ryte iš pradžių į lauką išėjo jos vyresnioji mergaitė V. S. su drauge J. K.. Kita dukra E. S. papusryčiavo ir kai sesuo su drauge grįžo, į lauką išėjo E. Ji sakė einanti pavedžioti N. šunį. Ji tvarkėsi kambaryje ir po kiek laiko kažkas pabeldė į duris. Tuo metu V. su J. buvo kambaryje. Atidariusi duris pamatė I. K., kuri pradėjo mosuoti aplink nosį jai su skėčiu. Klausė, kur jos dukra E. S. padėjo jos šunį, kuris buvo pririštas prie turėklo. Jai atsakė, kad kai grįš dukra, jos paklaus. I. K. lipdama laiptais garsiai rėkė. Po kiek laiko ,apie 13.00 valandą, išgirdo kieme triukšmą, pagalvojo, kad vaikai. Tuoj po to į namus parbėgo verkdama dukra E. Ji pasakė, kad I. K. ją smaugė, buvo suspaudusi ranka už sprando, o tada kai paleido, su ranka šėrė prie ausies. Ją išvadino visokiais žodžiais, iškoliojo. Sprando srityje, kur buvo spausta su rankomis buvo rausva, dukrai tose vietose buvo tik rausva, buvo likę pirštų žymės ant sprando iš vienos ir kitos pusės, o prie ausies žymių nebuvo, tik skaudėjo. Ji iš karto ji iškvietė policiją. Jos dukra V. su drauge J. prieš tai ėjo pro I. namą, sakė , kad šuns prie turėklo nebuvo, likusi tik virvė. Paaiškino, kad ji su I. yra susipykusi, nebendrauja, nes dėl menkų priežasčių kimba, o vaikai taip pat vengia bendrauti. E. grįžusi namo drebėjo ir kratėsi. Po to dukra labai blogai miegodavo, pirko vaistų , bet į gydytojus nesikreipė. Kaltinamoji išgėrusi nebuvo, bet šiaip yra agresyvi.
Liudytojos V. S. parodymais. Ji parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. ryte ji buvo namuose. Pas ją buvo atėjusi draugė J. K.. Jos su drauge buvo nuėjusios iki parduotuvės „Norfa“, o kai grįžo atgal, jos sesuo E. išėjo pavedžioti paštininkės šuns. Ji su drauge J. buvo virtuvėje, kai po langą pamatė, kad I. K. pievutėje, prieš medžius, užsipuolė jos seserį E. Matė, kai ji jos seserį rankomis buvo suėmusi už kaklo. Ką konkrečiai ji seseriai sakė, negirdėjo, bet sesuo sugrįžo į namus ir verkdama pasakė, kad I. ją smaugė ir dar trenkė su ranka po ausimi. Sesuo sakė, kad jai skauda po ausimi, kaklas. Ji nubėgo pasakyti mamai, kuri buvo kitame kambaryje. Mama iškvietė policiją. Liudytoja nurodė, kai ji su drauge ėjo į parduotuvę „ Norfa“ prie laiptinės buvo I. šuo, o kai grįžo, toje vietoje šuns jau nebebuvo.
Liudytojos J. K. parodymais. Ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje ir tiksliai dienos neprisiminė, tačiau ryte buvo atėjusi pas savo draugę V. S. į namus. Jos su drauge buvo išėję, o vėliau sugrįžo. V. sesuo E. dar buvo namuose. Vėliau E. išėjo pavedžioti šuns, o jos su V. laukė namuose. Pro langą su V. pamatė, kad I. K. smaugė E. už gerklės. Jos greitai pasakė namuose buvusiai V. ir E. mamai apie įvykį. Greitai sugrįžo E., kuri buvo apsiverkusi, balsas trūkčiojo. Mama iškvietė policijos pareigūnus. Kai E. apsiramino, papasakojo, kad I. K. ją smaugė, trenkė prie ausies dėl kažkokio šuns. J. nurodė, kad ji taip pat išsigando dėl šio įvykio, jaudinosi, apie tai galvojo, dar kurį laiką.
Liudytojos G. V. parodymais. Ji paaiškino, kad gyvena daugiabučiame name, kuriame gyvena ir I. K.. Tiksliai negalėjo pasakyti dienos, bet tai buvo 2016 metais vasarą. Ji buvo kambaryje, ruošė pietus, kai lauke išgirdo didelį triukšmą. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kaip I. K. garsiai šaukia ant mergaitės, J. D. dukters. Ji čiupo mergaitei už kaklo, rėkė. Ji ir pati išsigando, pradėjo drebėti, nes nebe pirmas kartas, kai I. K. užsipuola žmogų. Pati anksčiau yra mačiusi, kai I. spardė nugriuvusią ant žemės moterį. Ji nuėjo apie įvykį pasakyti mergaitės motinai, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Mergaitė buvo namuose, visa drebėjo.
Valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis.
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką.
Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra padaroma tyčia. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t.
Teismo išnagrinėtais bylos duomenimis nustatyta, kad I. K. viešoje vietoje garsiai šaukdama, sučiupusi nepilnametę E. S. už kaklo ją smaugė, trenkė mergaitei ranka vieną kartą į galvą ir tokie veiksmai atkreipė toje vietoje, name buvusių asmenų dėmesį. Padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą. I. K. pavartojo fizinį smurtą viešoje vietoje- prie gyvenamųjų namų, dėl jos įžūlių veiksmų, demonstravusių nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams nukentėjusioji ir kiti asmenys, kurie matė šį įvykį pasijuto pažeminti, sutrikę, jų kasdieninius darbus keitė įvykio aiškinimasis, todėl tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį.
Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad I. K. 2016 m. rugpjūčio 1 d.,13 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. namo kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent kitų asmenų akivaizdoje, šaukdama necenzūrinius žodžius, rankomis suimdama E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kaklą ir jį spausdama, suduodama jai vieną kartą į galvą, sukėlė nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką, todėl tokia I. K. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
I. K. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamą veiką, padarė būdama recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis,60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad I. K. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, I. K. atžvilgiu nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, I. K. kaip asmenybė charakterizuojama patenkinamai kaip darbšti, tvarkinga, bet ūmaus būdo (b.l.60), kelis kartus teista ,galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.50-55). Jai nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas prokurorės siūlomą bausmės rūšį-laisvės apribojimą laiko tinkamu, tik skiriant apribojimus atsižvelgtina, kad I. K. nuo 2017-01-17 pradėjo darbą UAB (duomenys neskelbtini) (b.l.121-122).
I. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu nuo 2016-08-01, 15 val.00 min. iki 2016-08-02, 15 val.48 min. ( b. l. 72-74), todėl šis jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jai paskirtą bausmę (BK 66 str. 1 d.).
Dėl civilinio ieškinio. Byloje nukentėjusioji pareiškė ieškinį dėl 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Vertinant nukentėjusiosios E. S. patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas , be to ji yra nepilnametė. Iš liudytojų parodymų žinoma, kad ji dėl įvykio labai išsigando, verkė, buvo susijaudinusi, o po to buvo sutrikęs miegas, sukelti nepatogumai dėl bylos tyrimo, baimė susitikti su asmeniu, kuris jai sukėlė fizinį skausmą, emocinio pobūdžio išgyvenimus, todėl, teismo nuomone, E. S. neabejotinai patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Jos prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra didelis, todėl nemažintinas.
Dėl proceso išlaidų.
Nukentėjusiajai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-12-14 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) advokato Irmanto Ruželės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 81,06 Eur (b.l.100), o pagal minėtos tarnybos 2017-01-25 pažymą Nr. NTP-7-1054 išlaidos už dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo sudarė 181,46 Eur, todėl nurodytos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios valstybei (BPK 105 str., 106 str. 2 d.).
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teismo posėdį (12,58 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažintos kalta kaltinamosios valstybei (BPK 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas
nusprendė:
I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir ją nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į I. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-08-01, 15 val.00 min. iki 2016-08-02, 15 val.48 min. (dvi paros laikino sulaikymo), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
I. K. įpareigoti viso laisvės apribojimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose ir tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti darbo biržoje.
I. K. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu ji privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
I. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti šią kardomąją priemonę panaikinti.
-nukentėjusiajai E. S. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo ;
-valstybei 12,58 Eur (dvylika eurų 58 euro ct) proceso išlaidų (pašto išlaidų) ir 262,52 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 52 euro ct) proceso išlaidų (antrinės teisinės pagalbos išlaidų) .Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos AB bankas „Swedbank“ surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai esančias įvairiuose bankuose, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą dėl 262,52 Eur sumokėjimo– 5630 (paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), įmokos kodą dėl 12,58 Eur sumokėjimo-5660).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.