- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- AN2-111-380/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pareiškėjas
- J. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Plungės rajono savivaldybės administracijoje 2018 m. spalio 29 d. gautas J. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundas. Skunde nurodoma, kad 2018 m. spalio 27 d. apie 17.00-24.00 val. vyko pokylis name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę svečiai ir patalpų savininkai darė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimus. Šiuos pažeidimus pareiškėjas fotografavo ir filmavo telefonu „Samsung Galaxy S6“ 32 GB, o paskui SMS žinutes su nuotraukomis nusiuntė Plungės rajono savivaldybės merui, mero pavaduotojui, savivaldybės administracijos direktoriui, jo pavaduotojui, kitiems administracijos darbuotojams bei Plungės rajono policijos komisariato viršininkui, prašydamas imtis įstatymų nustatytų veiksmų. Svečiams išvažiuojant po 22.00 val. automobiliai manevruodami kėlė papildomą triukšmą, kurio paprastai nebūna, todėl buvo pažeidinėjama viešoji rimtis bei padaryti šie pažeidimai: paslaugų paskirties naudojimas ne pagal paskirtį, klaidinančios reklamos naudojimas, gatvės žemės elementų naudojimas ne pagal paskirtį, daromi KET pažeidimai (prie skundo pridėjo fotonuotraukas apie galimus KET pažeidimus dėl automobilių parkavimo).
2. Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistas P. Š. 2018 m. lapkričio 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė pagal J. M. skundą pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (nepradėti).
Žemesnės instancijos teismas
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2019 m. sausio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Plungės rajono savivaldybės administracijos specialisto 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimą ir netenkino pareiškėjo skundo.
Šalies argumentai
4. Apeliantas skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Nurodo, kad teismas nesivadovavo teisės aktais, nes netyrė savivaldybės administracijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teigia, kad bylos faktinės aplinkybės yra (duomenys neskelbtini) namo patalpų ir gatvės žemės namo patvoryje naudojimo ne pagal paskirtį pasekmė, o šios aplinkybės nekinta dvidešimt metų (nuo 1997 m.). Administracija atlikdama įrodymų tyrimą netaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 47 straipsnio, kuriame nustatyta patalpų savininkų pareiga naudoti patalpas pagal paskirtį, nesilaikė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, netaikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 ir 460 straipsnių už padarytus nusižengimus. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) namo komercinių patalpų paslaugų paskirtis fiksuota Nekilnojamojo turto registre. Administracijos komisija patikrinusi šio namo patalpų naudojimą 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2016 m. gruodžio mėn., nustatė, kad patalpos naudojamos maitinimui, pažeista SĮ 47 straipsnyje nustatyta patalpų savininkų pareiga naudoti patalpas pagal paskirtį. (duomenys neskelbtini) gatvės paskirtis taip pat fiksuota Nekilnojamojo turto registre. Iš administracijos gautų gatvės matavimų matyti, jog prie (duomenys neskelbtini) namo yra nuovaža/automobilių aikštelė (pažymėta mėlynai). Teismas neatsižvelgė į šiuos dokumentus: 1992 m. techninio projekto (duomenys neskelbtini) g. natūros genplaną, 2014-02-06 Kelių policijos tarnybos raštą Nr. 30-12S-1674, kuriame patvirtintas pažeidimo faktas, 2016-04-01 savivaldybės išaiškinimą Nr. AS-1895, kuriame išaiškintas lietaus vandens griovių buvimo faktas, 2018-01-23 savivaldybės raštas Nr. AS-478 dėl gatvės elementų ir automobilių stovėjimo aikštelės. Teismas nepagrįstai nevertino, jog pažeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymas bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, nes savivaldybės administracija nevertino B. vykdytų statybos darbų (duomenys neskelbtini) esančio namo patvoryje, kuriais buvo pakeista gatvės sandara ir įsteigta neteisėta automobilių stovėjimo aikštelė. Savivaldybės administracija ir teismas nepagrįstai nepripažino pareiškėjo nukentėjusiuoju. Padarytą žalą pareiškėjas grindė VĮ „Registrų centras“ išrašais, kurie patvirtina, kad jis dirba viešojo maitinimo ir nuomos bendrovėje, o jam priklauso viešojo maitinimo paslaugą teikiančios kavinės Plungėje – „(duomenys neskelbtini)“ vėliau „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 1992 m.) ir „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 1994 m.). Plungėje ilgiau už pareiškėjui priklausančias kavines legaliai veikiančių maitinimo įstaigų nėra. Po 15 metų mieste veikia dar dvi kavinės, todėl pažeidėjai, veikiantys nuo 1998 m. (duomenys neskelbtini) name ir naudojantys patalpas, žemę ne pagal paskirtį, darantys administracinius nusižengimus, mažina pareiškėjo valdomo turto vertę ir bendrovės apyvartą. ANK nenustatyta prievolė teikiant prašymą dėl pripažinimo nukentėjusiuoju pateikti ir rašytinį žalos paskaičiavimą. Pareiškėjas neprašė žalos atlyginimo pagal ANK 665 straipsnį ir tai paaiškino administracijai ir teismui. Teismui pateikė raštišką žalos paskaičiavimą, o administracijos 2018-11-20 raštu prašė pripažinti nukentėjusiuoju. Mano, jog jis nepagrįstai nepripažintas nukentėjusiuoju, o žala jam daroma toliau. Teismas netikrino savivaldybės administracijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo dėl 2018-10-27 padarytų pažeidimų, (duomenys neskelbtini) esančias patalpas ir žemę naudojant ne pagal paskirtį ANK 641 straipsnio tvarka, neatliko išsamaus aplinkybių tyrimo. Teismas nekreipė dėmesio dėl neginčijamų faktų, o rėmėsi savivaldybės administracijos samprotavimais, kurie nekeičia pažeidimo faktų ir jų įtakos apeliantui. Skunde nurodoma, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-01-25 laiške pažymėta, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo 2.5 punktu, manytina, kad patalpų žmonėms maitinti naudojimo paskirtis turėtų būti maitinimo, o pastatų naudojimo pagal paskirtį priežiūrą atlieka savivaldybė, todėl siūlo kreiptis į savivaldybę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą Plungės rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo palikti skundžiamą 2019-01-25 apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir J. M. skundo netenkinti.
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
9. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
10. Iš pridėtos prie bylos medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog apeliantas skundu prašė Plungės rajono savivaldybės nubausti pažeidėjus dėl galbūt padarytų (daromų) pažeidimų: dėl viešosios rimties trikdymo (ANK 488 straipsnis), dėl (duomenys neskelbtini) namo paslaugų paskirties patalpų naudojimo ne pagal paskirtį (ANK 359 straipsnio 1 dalis), dėl klaidinančios reklamos (ANK 144 straipsnio 2 dalis), dėl netinkamai parkuojamų automobilių (KET pažeidimų) (ANK 417 straipsnio 2 dalis). Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistas P. Š. 2018-11-21 priėmė nutarimą pagal apelianto skundą pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
11. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą ir atsižvelgiant į Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie skunde nurodomus galbūt įvykdytus ar vykdomus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad apeliantui objektyviai turi būti žinomi ankstesnių analogiškų skundų išnagrinėjimo rezultatai savivaldybės administracijoje, administracinių ginčų komisijoje, policijoje, apylinkės ir apygardos teismuose, iš jų, ir dėl kvestionuojamų klaidinančios reklamos bei gatvės elementų (nuovažos, vejos naudojimo) (ANK 144 straipsnio 2 dalis) ir dėl netinkamai parkuojamų automobilių (daromų KET pažeidimų) (ANK 417 straipsnio 2 dalis).
12. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, apeliantas, nesutikdamas su Plungės rajono savivaldybės administracijos išvadomis, subjektyviai vertina jų turinį objektyviais duomenimis nepagrįsdamas, kodėl institucija, atlikdama įrodymų vertinimą būtų pažeidusi teisės normas ir netinkamai jas taikiusi. Todėl apygardos teismas visiškai sutinka su žemesniojo teismo nuomone, jog J. M. nuolat inicijuodamas bylas ir pateikdamas iš esmės tapačius (tik lingvistiškai performuluotus) ankstesniems skundus siekia, kad tų pačių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos, jam palankios aplinkybės (atkreiptinas dėmesys, jog pats apeliantas savo skunde nurodo, kad nustatytos faktinės aplinkybės nekinta jau 20 metų).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) namo paslaugų paskirties patalpos naudojamos ne pagal paskirtį (ANK 359 straipsnio 1 dalis), neatsižvelgia į tai, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegijos 2019-02-26 priimta nutartis nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjų B. B., L. A., D. M. skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl 2018-10-05 statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) reikalavimų panaikinimo, 2018-03-05 pareiškėjų apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Akivaizdu, jog aptariama nutartis dar nėra įsiteisėjusi, todėl kol kas negalima spręsti dėl administracinės teisenos pagal ANK 359 straipsnį pradėjimo ar tęsimo. Ginčas dėl Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ginčo namo savininkai yra įpareigoti: 1) statinio patalpas naudoti pagal paskirtį; 2) pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu iki 2019-01-15, teisėtumo ir pagrįstumo, šiuo metu nėra išspręstas. Kitų duomenų apie namo patalpų naudojimą ne pagal paskirtį, byloje nėra.
14. Skunde teigiama, jog savivaldybės administracija ir teismas nepagrįstai nepripažino apelianto nukentėjusiuoju, nes (duomenys neskelbtini) patalpų ir žemės elementų naudojimas komerciškai jam daro žalą, kurią J. M. grindė VĮ „Registrų centras“ išrašais, kurie patvirtina, kad jis dirba viešojo maitinimo ir nuomos bendrovėje, o jam priklauso viešojo maitinimo paslaugą teikiančios kavinės Plungėje – „(duomenys neskelbtini)“ vėliau „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 1992 m.) ir „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 1994 m.), o Plungėje ilgiau už pareiškėjui priklausančias kavines legaliai veikiančių maitinimo įstaigų nėra. Po 15 metų mieste veikia dar dvi kavinės, todėl pažeidėjai, veikiantys nuo 1998 m. (duomenys neskelbtini) name ir naudojantys patalpas ir žemę ne pagal paskirtį, darantys administracinius nusižengimus, mažina pareiškėjo valdomo turto vertę ir bendrovės apyvartą. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
15. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu. Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.
16. Administracinių nusižengimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti ar nusikalstami asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.
17. Šiuo atveju neabejotina, jog žalos atlyginimas turėtų būti siejamas su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis, t. y. apeliantas turėtų pateikti duomenis, kokias pajamas iš veiklos gavo iki nagrinėjamos bylos atsiradimo teisme ir įrodymais pagrįsti aplinkybes, kad jis iki šios bylos nagrinėjimo teisme gaudavo pajamas iš veiklos bei kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu šios pajamos sumažėjo būtent dėl minėtų priežasčių. Be to, šių aplinkybių įrodinėjimas yra J. M. pareiga. Nukentėjusio asmens teisių realizavimas turi būti ne deklaratyvus, o realus, neabejotinas ir tikras, o šiuo atveju apeliantas tik formaliai teigia, kad jam buvo padaryta žala. Skundo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra grindžiami tik subjektyvia paties pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, žalos dydis ir atsiradimo pagrindai neįvardyti ir jokiais duomenimis nepagrįsti, t. y. byloje nepateikta jokių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) patalpų ir žemės elementų naudojimas J. M. daro žalą. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, jog jis pats nurodo, kad neprašė žalos atlyginimo pagal ANK 665 straipsnį ir tai paaiškino administracijai bei teismui, todėl neaišku, kokiu pagrindu apeliantas kelia klausimą dėl patiriamos žalos. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad J. M. administraciniu nusižengimu būtų padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, todėl jis negali būti laikomas nukentėjusiuoju.
18. Nors apeliantas teigia, kad teismas nevertino to, jog savivaldybės administracija nepagrįstai netaikė ANK 460 straipsnio už padarytus nusižengimus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės naudojimo ne pagal paskirtį (dėl to, kad neteisėtai pastatytoje automobilių stovėjimo aikštelėje statomi automobiliai), o 2018-10-27 automobiliai stovėjo per naktį ne stovėjimui skirtoje vietoje, o minėtoje, neva neteisėtoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad institucijos ir teismai jau ne kartą pateikė įrodymų vertinimą ir padarė išvadas dėl to, kad automobilių vairuotojai, statydami automobilius prie (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, nepažeidžia KET reikalavimų. Tokia išvada padaryta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų (negauta skundų ar pranešimų) apie tai, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo sustojusios transporto priemonės trukdytų įvažiuoti kitoms transporto priemonėms į kiemą, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę ar kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, dėl to nėra pagrindo konstatuoti KET 150.5 punkto, kuriame, inter alia (be kita ko), nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai), taip pat kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, ir KET 150.10 punkto, kuriame, inter alia, nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, reikalavimų pažeidimų; kartu atsižvelgiant į tai, kad dėl šioje (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje statomų automobilių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenys, statydami automobilius atkarpoje, kuri dengta lygia žvyro danga, taip pat nesant sustojimą ir stovėjimą draudžiančių kelio ženklų ar kelio horizontaliojo ženklinimo, KET reikalavimų nepažeidė. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, gatvės naudojimo ne pagal paskirtį teisėtumo klausimas jau buvo nagrinėtas, o duomenų, kad po šio sprendimo priėmimo būtų atsiradusių naujų aplinkybių, dėl kurių pasikeitė transporto priemonių stovėjimo būdas ir vieta, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta. Informacijos, kad stovintys automobiliai pažeidžia KET reikalavimus, nėra, todėl asmenys negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn vien dėl to, kad J. M. savo subjektyvia nuomone tam tikrų asmenų veiksmuose įžvelgia administracinio nusižengimo požymius, o institucijų sprendimai ir nustatytos faktinės aplinkybės negali būti aiškinami atsižvelgiant į jo pageidavimus.
19. Įvertinęs skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo argumentus bei bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje surinkta medžiaga yra pakankama, tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos pagrįstos išvados dėl J. M. nurodomų aplinkybių. Tiek savivaldybės administracijos specialisto 2018 m. lapkričio 21 d. nutarime, tiek apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartyje padarytos išvados yra pagrįstos surinkta medžiaga, motyvuotos ir su jomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.