- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-16
- Bylos Nr.
- 1S-1209-319/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjęs nuteistojo V. S. (V. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. S. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-čiajame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-05-12 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008-02-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d., 24 str. 4 d. 199 str. 2 d., taikant BK 63 str. 5 d. 1 p. - 10 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2009-01-30, bausmės pabaiga – 2019-01-30.
Atsiliepimas
2014-05-12 nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S. skundu prašo nutartį panaikinti ir patvirtinti komisijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad teismas sprendimą priėmė nesilaikydamas BVK nuostatų ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus teisių teismo formuojamą praktiką. Teismas komisijos nutarimą atsisakė tvirtinti remdamasis tais pačiais argumentais kaip ir pieš pusę metų, sprendimą priėmė vertindamas tik jo padarytų veikų pavojingumo pobūdį, pažeidžiant BVK 157 str. nuostatas vienpusiškai vertino tik jo atliktos bausmės laiką ir išvadą dėl galimų nusikaltimų darymo ateityje grindė tik prielaidomis, o ne nustatytomis aplinkybėmis. Nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, kad serga sunkia liga. Taip pat nurodo, kad jis atitinka visus formaliuosius lygtinio paleidimo pagrindus, laisvėje turės kur gyventi, kur dirbti, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, todėl yra pagrindo manyti, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo įsitikinimu, padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas, neatlikta bausmės dalis negali būti lemiančiais faktoriais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Susipažinęs su pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nutarimas tinkamai motyvuotas.
BVK 157 str. 1 d. reglamentuoja, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie atitinka numatytas sąlygas – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus. Taip pat vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 3 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau vieną kartą drausmine tvarka baustas, už grubų elgesį su personalu, kas neduoda pagrindo teigti, kad bausmę jis atliko nepriekaištingai. Pataisos įstaigoje nuteistasis išreiškė norą dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo, mokėsi, įgijo specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje veikloje, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip žema – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 19 balų. Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami netinkamas pažįstamų ir draugų rato pasirinkimas bei netinkamo gyvenimo būdo pasirinkimas. Iš psichologinės tarnybos išvadų matyti, kad nuteistojo emocinė būklė priklausoma nuo aplinkos, situacijų, impulsų kontrolė tik patenkinama, buvo atvejų, kai jis prarasdavo savitvardą, elgėsi impulsyviai.
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti.
V. S. bausmę atlieka už tyčinius labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, kurie yra tarptautinio pobūdžio, vertinami kaip itin pavojingi visuomenei. Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.
Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis V. S. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. S. (V. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.