Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2A-208-479/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2A-208-479/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04413-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Bronius Valius, Aušra Maškevičienė
Atsakovas
K. R.
Ieškovas
BUAB „Meškos baldai“
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-208-479/2013Teisėja L. Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-04413-2012-8)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 27.7.;44.5.2.17.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Meškos baldai“ bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ ieškinį atsakovui K. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo BUAB „Meškos baldai“ bankroto administratorius 2012-04-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad atsakovas, būdamas BUAB „Meškos baldai“ vadovu bei vieninteliu akcininku, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo nežiūrint į tai, kad ieškovės įmonė dirbo nuostolingai, turėjo didelių finansinių sunkumų, neįstengė sumokėti privalomųjų mokesčių. Nors atsakovas siekė atkurti ieškovės mokumą ir užkirsti kelią dar didesnių nuostolių susidarymui, įsiskolinimai kreditoriams didėjo, įmonė tapo nemoki, tačiau atsakovas ir toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Meškos baldai“ iškėlimo, nors atsakovui buvo žinoma apie ieškovės nemokumą. 2011-03-21, kai buvo sudarytas 2010 metų balansas, paaiškėjo, kad įmonės skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau įmonės vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Kadangi teismo patvirtinti ieškovės kreditiniai reikalavimai sudaro 85 192,29 Lt, atsakovas yra kaltas dėl kreditoriams neįvykdytų įsipareigojimų, ieškovė prašė teismo iš atsakovo priteisti 85 192,29 Lt žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-17 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 85 192,29 Lt žalos atlyginimą bei 2 556 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovas, žinodamas įmonės metinio balanso duomenis, dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė be svarbios priežasties. Atsakovas turėjo žinoti ir apie tai, kad įmonei pateikiamos sąskaitos nėra apmokamos, nėra sumokami mokesčiai valstybei, t. y. kad įmonės veikla nuostolinga, per dvejus veiklos metus įmonės nuostoliai išaugo iki 151 322 Lt ir nebuvo realių priemonių ieškovės mokumui atkurti. Teismas konstatavo, kad atsakovas veikė nerūpestingai, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir tuo pažeidė ieškovės bei jos kreditorių interesus. Teismas konstatavo, kad dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo žala gali atsirasti tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Teismas nustatė, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra 85 192,29 Lt, dėl to ši suma ir yra atsakovo padaryta žala ieškovei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovas teigė, kad ieškovės įmonės veikla nebuvo visą laiką nuostolinga, kai įmonė gaudavo pelną, buvo sumokamos skolos kreditoriams, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo iš karto kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog įmonės nuostoliai susidarė ne dėl to, kad pavėluotai kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, bet skolos didėjo dėl sudėtingos ekonominės situacijos baldų gamybos rinkoje. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas veikė nesąžiningai bei nerūpestingai, nes atsakovas neturėjo tikslo padaryti ieškovei nuostolius, atsakovas nesudarė ieškovei nenaudingų sutarčių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BAUB „Meškos baldai“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti, o ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei tinkamai įvertino byloje esančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovui buvo atsiradusi pareiga įstatyminė pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovas jos neįvykdė be svarbios priežasties. Ši atsakovo nuostata nėra pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė UAB „Meškos baldai“ buvo įregistruota 2009 metais (b.l. 46,47). Balanse už 2009 metus ieškovė pripažino, kad įmonės turtas sudarė 78 881 Lt, o įsipareigojimai 135 594 Lt (b.l. 44 ). Taigi jau tuo metu ieškovė buvo nemoki ir atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Aiškinamajame rašte už 2009 metus ieškovė nepatvirtino aplinkybių, jog jos turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti dėl naujų sutarčių sudarymo, investicijų ar kitų priemonių, kurios pagerintų ieškovės turtinę padėtį (b.l. 47). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas jau 2010 metais žinojo apie ieškovės nuostolingą veiklą, atsakovas neturėjo realių priemonių atkurti ieškovės mokumą ir tai patvirtina, jog atsakovas be svarbios priežasties nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad nėra priežastinio ryšio tarp kreditoriams padarytos žalos ir pavėluoto bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo pat jos įsteigimo veikė nuostolingai. LR CK 6. 38 str. yra nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Taigi atsakovas, žinodamas apie nuostolingą ieškovės veiklą, privalėjo nevykdyti tolimesnės veiklos, įspėti būsimus sutarčių dalyvius apie tikrąją ieškovės turtinę padėtį, itin ribotas ieškovės galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nežiūrint į tai, atsakovas šių pareigų nevykdė, tik iš dalies vykdė sutartis su paslaugų teikėjais (b.l. 50-71). Tai, kad ieškovė veikė nuostolingai, patvirtina 2009-2011 metų finansinės atskaitomybės dokumentai (b.l. 39-45). Galima padaryti išvadą, jog atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei nuo to momento, kai paaiškėjo duomenys apie ieškovės nemokumą, atsakovas šios pareigos neįvykdė ir dėl neįvykdytų ieškovės įsipareigojimų bei atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žalos dydį. Su šia apeliacinio skundo nuostata galima iš dalies sutikti Atsakovas konstatuoja, kad realūs ieškovės nuostoliai paaiškėjo tik už atitinkamą laikotarpį nustačius įmonės veiklos rezultatus. Būtina įvertinti ir tai, kad laikinas įmonės veiklos pablogėjimas nenulemia įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-130/2011 yra nurodyta, kad dėl įmonės vadovo žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad dėl kaltų įmonės vadovo veiksmų padidėja įmonės skolų kreditoriams apimtis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės 2009 metais neįvykdyti kreditoriams reikalavimai sudarė 135 594 Lt (b.l. 44). Kadangi ieškovė pradėjo veiklą tik 2009 metų viduryje, tai galima padaryti išvadą, kad tik 2010 metais ieškovė turėjo galimybę įvertinti realią ieškovės turtinę padėtį ir įsipareigojimų kreditoriams dydį. Būtina įvertinti ir tai, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei jos kreditiniai įsipareigojimai padidėjo iki 162 000 (b.l. 9,10). Galima padaryti išvadą, kad nuo to momento, kai ieškovė pirmą kartą teisėtai nustatė neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams dydį, tai 135 594 Lt, iki bankroto bylos iškėlimo momento įsipareigojimai kreditoriams padidėjo mažesne nei pirmosios instancijos teismo nustatyta suma, tai yra 26 406 Lt (162 000 Lt – 135 594 Lt = 26 406 Lt). Dėl tos priežasties 26 406 Lt sumą galima pripažinti tiesioginiais kreditorių nuostoliais ir ieškovei padaryta žala (LR CK 249 str., LR bankroto įstatymo 8 str.).

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimą pakeisti ir ieškovei BUAB „Meškos baldai“ iš atsakovo K. R. priteistą žalos atlyginimą nuo 85 192,29 Lt sumažinti iki 26 406 Lt.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo ir iš atsakovo K. R. valstybei priteistą žyminį mokestį nuo 2 556 Lt sumažinti iki 792,18 Lt.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Bronius ValiusAušra Maškevičienė