Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvylikai metų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš R. G. priteista R. V. 8 688,6 Eur, V. V. 8 688,6 Eur, G. A. 4 344,3 Eur, G. A. 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti, G. A. 3 424,76 Eur ir G. A. 11 461,42 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, 2013 m. gruodžio 5 d. laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 24.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kilusio konflikto su A. U. metu, tyčia sudavė pastarajai metaliniu žarstekliu, kumščiais ir kojomis nemažiau 17 smūgių į įvairias kūno vietas, bei sudavė nemažiau 9 smūgių peiliu nukentėjusiajai į krūtinės, pilvo, kaklo, rankų, kojų sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajai durtinį-pjautinį krūtinės ir pilvo sužalojimą su diafragmos ir kiauriniu kepenų dešinės skilties pažeidimu, su kiauryminiu skrandžio pažeidimu, poodines kraujosruvas žastuose, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, alkūnėse, kairiame žaste su aplinkine kraujosruva, nugaroje, dešinio klubo sąnario projekcijoje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, sumušimo židinius abiejų kaktinių skilčių pamatiniame paviršiuje, muštines žaizdas momens kairėje, kaktoje, dešiniame antakyje, tarpantakio srityje, viršutinėje lūpoje, durtines - pjautines žaizdas kaklo dešinėje ir kairėje, kairėje plaštakoje, pjautines žaizdas kaklo priekyje, dešinėje blauzdoje, kairės plaštakos III, IV, V pirštuose-sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ko pasėkoje, dėl durtinio-pjautinio krūtinės ir pilvo sužalojimo ir durtinės pjautinės žaizdos pilvo dešinėje išsivystė ūmus vidinis ir išorinis nukraujavimas dėl ko įvyko jos mirtis ir taip tyčia nužudė A. U..

R. G. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. 13.00 val., turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiajai A. U. priklausantį turtą, po pastarosios nužudymo įsibrovė (neturėdamas teisės jame būti) į namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobė nužudytajai priklausiusius benzininį pjūklą „Stihl“, 1470,89 Lt vertės, rankinį diskinį pjūklą „Hitachi“, 299 Lt vertės, akumuliatorinį gręžtuvą – suktuvą 375,99 Lt vertės, televizorių „Panasonic TX-26LX80P LCD“, 1180 Lt vertės, telefoną IPHONE S4 Imei XXXXX, su SIM kortele Nr. XXXXX, 2 200 Lt vertės, kompiuterį IPAD Imei XXXXX su SIM kortele Nr. XXXXX, 2 147,93 Lt vertės, 500 Lt grynais pinigais. Sodininko žirklėmis amputuodamas A. U. dešinės plaštakos III-ą pirštą ir kairės plaštakos IV-ą pirštą nuo pirštų nuėmė ir pagrobė patalpoje buvusius auksinius dirbinius: vestuvinį žiedą iš raudono aukso 0,4 cm storio, 400 Lt vertės, raudono aukso žiedą su deimantais, priekyje rombo formos baltos spalvos deimantais aplinkui, ant kurio vidurio didelis deimantas ir aplinkui deimantai 3 000 Lt vertės, geltono aukso, pailgos formos žiedą, kuriuo viduje yra nestambūs deimantai 2 000 Lt vertės, pailgos formos balto aukso žiedą, su ažūriniu puoštu briliantais 3 000 Lt vertės, geltono aukso žiedą, priekyje rombo formos su deimantais, per rombo vidurį yra metalo juosta su deimantais 2 000 Lt vertės, tris auksinius žiedus su deimantais, bendros 6 000 Lt vertės, auksinius auskarus, lapo formos, ant kuriuo kabėjo 3 deimantai 2 000 Lt vertės, auksinius auskarus, akutės formos, įsegami, su deimantu viduryje 1 000 Lt vertės, bendrai padarydamas 27 573,81 Lt žalą.

Be to, R. G. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. 13.00 val., turėdamas tikslą pagrobti nužudytajai A. U. priklausantį turtą, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai priklausantį šaldytuvą AEG-Elektroliux S86378 KG 8, 3 498 Lt vertės, dulkių siurblį „Shark Navigatos“ 629,90 Lt vertės, garų valiklį „Shark Original Stem Mop“, 269,90 Lt vertės, virtuvės kombainą „Kenwood FP 250“ 379 Lt vertės, mėsmalę MG510 „Kenwood“ 499 Lt vertės, sulčiaspaudę „Kenwood JE 950“, 549 Lt vertės, du vienodus gėlių staliukus bendros 400 Lt vertės, televizorius „SONY“ 1,5 m. įstrižainės, 6 500 Lt vertės, „Viasat“ įrangą ir kortelę 800 Lt vertės, paveikslą auksinės bronzos spalvos rėmu, rudos, tamsiai oranžinės spalvų dryžių deriniu 5 000 Lt vertės, liaudės menininko V. M. paveikslą su peizažo vaizdu mediniais bronzuotais rėmais 500 Lt vertės, du avikailius baltos spalvos, bendros 400 Lt vertės, natūralų margą juodos baltos rudos spalvų karvės kailį, 1 000 Lt vertės, senovinį virdulį (samovarą), 2 000 Lt vertės, dėvėtus moteriškus natūralūs kailinius tamsiai rudos spalvos su kailiu viduje, 3 000 Lt vertės, kosmetinę juodos spalvos su snaigių ornamentų, segama užtrauktuku, 100 Lt vertės, odinę rudos spalvos piniginę su užsegimu 200 Lt vertės su joje esančiomis banko mokėjimo kortelėmis: Swedbank „Maestro“ Nr. XXXXX išduotą A. U. vardu, Swedbank „Visa“ Nr. 4096 7700 0256 0373, išduota A. U. vardu, neturinčių materialinės vertės, batelius „Nina Ricy“ šviesiai pilkos spalvos 1 500 Lt vertės, batelius „Bruno armany“ 1 500 Lt vertės, aukštakulnius „Baldinini“, 1 200 Lt vertės, batus su metaline sagtimi 1 800 Lt vertės, basutes „Prada“ 550 Lt vertės, batelius „Linea Wallys“ 800 Lt vertės, atviras basutes ,,Armani“ 799 Lt vertės, batus su pašiltinimu 1 000 Lt vertės, juodos spalvos medžiaginį lagaminą 300 Lt vertės, kelioninį lagaminą juodos spalvos 400 Lt vertės, kvepalus „Lagerfild“ 250 Lt vertės, paprastą geltono metalo grandinėlę 20 Lt vertės, tuo padarydamas 35 843, 80 Lt turtinę žalą, tokiu būdu pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis kvalifikuota neteisingai. Įsibrovimo į patalpą požymis negalėjo būti inkriminuotas, kadangi jis su A. U. gyveno kartu apie pusę metų, vedė bendrą ūkį, po įvykdytos žmogžudystės nukentėjusiosios sąskaitoje liko bendri pinigai, be to, iš bendrų pinigų buvo įsigyti įvairūs daiktai. Dėl to, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal minėtus straipsnius.

Be to, nuteistojo nuomone, teismas, skirdamas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2, 3 dalis, nepagrįstai paskyrė artimas sankcijos vidurkiui bausmes. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino, aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes, nuteistajam turi būti paskirta žymiai mažesnė bausmė. Apeliantas taip pat ginčija bausmę, paskirtą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, mano, jog ji per griežta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes, nukentėjusiąją nužudė spontaniškai, šeiminio konflikto metu, apeliantui esant afekto būsenoje, be to, iš dalies nukentėjusioji, žinodama nuteistojo charakterio savybes, pati išprovokavo apelianto pyktį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. prašo jį pagal BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis išteisinti arba sumažinti paskirtą bausmę, pripažinus šias veikas tęstinėmis nusikalstamomis veikomis ir bausmes subendrinus apėmimo būdu. Taip pat prašo sumažinti bausmę, paskirtą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis, neneigdamas savo kaltės dėl tyčinio A. U. nužudymo, ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis, nurodydamas, kad su nukentėjusiąja apie pusę metų vedė bendrą ūkį, banke laikė bendras lėšas, iš kurių pirko įvairius daiktus. Todėl esą svetimo turto jis nepasisavino.

Šie apelianto teiginiai neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad R. G. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už kvalifikuotą nužudymą, t. y. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (šeimos nario nužudymas), nors paminėti apeliacinio skundo argumentai reiškia, kad pats nuteistasis prašo pasunkinti savo teisinę padėtį. Nagrinėdama baudžiamąją bylą tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kolegija to daryti negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Kita vertus byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. G. ir nužudytosios nesiejo šeimos santykiai. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad paminėtų asmenų gyvenimas kartu apie 6 mėnesius buvo nulemtas daugiau pašalinių aplinkybių (R. G. susipykimas su žmona ir neturėjimas kur gyventi), o ne įsipareigojimų šeimos santykiams, atsakomybės vienas kitam prisiėmimo. Tai, kad konflikto ir po to sekusio nužudymo priežastimi buvo R. G. noras grįžti gyventi pas žmoną parodo, kad apelianto ir nukentėjusiosios santykiai buvo trumpalaikiai ir nebūdingi šeimos narių santykiams. Esant tokioms aplinkybėms bendros nuosavybės atsiradimas šeimos teisinių santykių prasme šiuo atveju nėra galimas (Civilinio kodekso 3.229, 3.230 straipsniai).

Be to, byloje yra nustatyta, kad gyvendamas pas A. U., R. G. nuolat girtavo, vartojo narkotines medžiagas. Pats nuteistasis, teisme sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, nurodė, kad niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Todėl jo teiginiai apie bendras lėšas ar bendrą turtą neatitinka tikrovės.

Nustačius, jog nuteistasis ir A. U. nebuvo šeimos nariais, jo (R. G.) patekimą į nukentėjusiosios gyvenamąsias patalpas po A. U. nužudymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu, o jai priklausančių daiktų pasisavinimą – vagyste. Tai ir iš esmės pripažino ir nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad ,,butas ne mano, tačiau norėjau parduoti visus jame esančius daiktus, nes reikėjo pinigų narkotikams“ (4 t. 83-86 b. l.).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje aprašytas sąlygas. Kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Toks poelgis turi sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio įvyko fiziologinis afektas ir sekė pavojingus padarinius sukėlę veiksmai. Be to, viena iš sąlygų nužudymui kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį. Tik esant šių BK 130 straipsnio dispozicijoje įvardytų sąlygų visumai, kaltininko veika bus kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus.

Iš nuteistojo parodymų matyti, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios kilo R. G. pasakius, jog nebenori gyventi su A. U. ir todėl ketina grįžti pas žmoną. Taigi, netgi pats apeliantas patvirtino, kad jokių neteisėtų ar itin įžeidžiančių jį veiksmų A. U. neatliko, panašaus pobūdžio žodžių nuteistajam nepasakė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis nužudymo metu buvo fiziologinio afekto būsenoje.

Tačiau apeliantas yra teisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo vagystę iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir vagystę iš buto (duomenys neskelbtini) kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas.

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamasis įstatymas nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, ją pateikia teismų praktika. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusiu analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia). Svetimo turto grobimo bylose tęstinę nusikalstamą veiką papildomai rodo ta aplinkybė, kad turtas grobiamas iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Svarbus tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo nusikalstamų veikų daugeto, yra vieningas kaltininko sumanymas padaryti keletą veikų, dėl to visos jos kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-717/20074, 2K-146/2008, 2K-454/2008, 2K-77/2013 ir kt.).

Iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jis patvirtino pirmosios instancijos teisme (4 t. 83-86, 211-212 b. l.) seka, kad visos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki gruodžio 23 d. Jos padarytos analogiškais būdais – neteisėtai patenkant į A. U. butą ir gyvenamąją namą. Visais atvejais (jų tikslus skaičius ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas) buvo pagrobtas tam pačiam asmeniui priklausantis turtas.

Be to, jokiais duomenimis nėra paneigtas nuteistojo aiškinimas, kad jis norėjo pagrobti visus nukentėjusiajai priklausančius vertingus daiktus ir tai darė ne vieną kartą. Iš paminėtų nuteistojo parodymų ir objektyviai nustatytų bylos aplinkybių seka, kad šias veikas siejo vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia). Taigi, nustačius, kad viso iš abiejų gyvenamųjų patalpų pagrobto turto vertė viršijo BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą didelės vertės – 250 MGL dydžio sumą, R. G. nusikalstamos veikos iš BK 178 straipsnio 3 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotinos į BK 178 straipsnio 3 dalį. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Keičiama ir nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių bendrinimo. Nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, nes nurodytos nusikalstamos veikos pagal savo pavojingumą priskiriamos greta esančioms kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), t. y. jos pagal šį požymį nėra labai skirtingos.

Skirdamas nuteistajam bausmes už nužudymą ir didelės vertės svetimo turto vagystę, pirmosios instancijos teismas BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (sunkus ir labai sunkus nusikaltimai) kaltės formų (tiesioginė tyčia), kaltininko asmenybę (ją apibūdinantys duomenys iš esmės neigiami), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią bei kitas bausmių dydžiui reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dar kartą įvertinti šią aplinkybę ir tuo pagrindu švelninti paskirtas bausmės nėra reikalo.

Nuteistajam už sunkų nusikaltimą (vagystę) paskirta bausmė yra nežymiai mažesnė už sankcijos vidurkį. Už labai sunkų nusikaltimą paskirta bausmė (12 metų laisvės atėmimo) nežymiai viršija sankcijos vidurkį.

Įvertinusi paminėtas aplinkybes ir dalies turto pasisavinimo būdą (žiedų nuėmimas nukertant nužudytosios pirštus) kolegija daro išvadą, kad paskirtos bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinė subendrinta bausmė nuteistajam nėra aiškiai per griežtos. Todėl šioje dalyje tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti.

R. G. nusikalstamas veiklas iš BK 178 straipsnio 3 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam keturių metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio 1, 4 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmę, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą keturiolikai metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.