- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-882-361-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00238-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- O. S., L. S.
- Nuteistasis
- S. G.
Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00238-2011-3
2012 m. spalio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 1 p., 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atsiprašyti L. S.. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2012-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Nuosprendžiu iš S. G. nukentėjusiajai L. S. priteista 65 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai O. S. priteista 1000 Lt neturtinės žalos lėšų tvarkytoja paskiriant L. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nuteistas už tai, kad 2011-07-27, apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, ranka sudavė mažametei O. S. į veidą ties dešiniu smilkiniu bei tempė ją nuo stalo sugriebdamas ranka už jos dešinės rankos žemiau peties, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinio žasto išoriniame bei užpakaliniame paviršiuose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis priimtas vadovaujantis tik nukentėjusiosios O. S. parodymais, nėra įrodymų, kad jis padarė nusikaltimą, O. S. mamos L. S. parodymai melagingi, kadangi virtuvėje jos nebuvo, be to, prieštaringai teigia, jog buvo tamsu, tačiau tuo pat metu aiškina, kad matė paraudusią O. ranką. Policijos darbuotojas R. D. taip pat nurodė, kad matė paraudusią O. ranką, tačiau kitoje vietoje ir vėlgi tamsoje, be kita ko, tas pats pareigūnas neapklausė kaimynų, nesurinko bylai reikšmingos medžiagos, o tik apsiribojo pokalbiu su L. S. bei jos dukra. Į ekspertus kreiptasi tik 2011-07-29, o kas ir kada sužalojo ranką, nustatyta tik iš O. S. žodžių. L. S., kuri teista už sukčiavimą ir nuolat muša dukrą, „sufabrikavo“ bylą siekdama užvaldyti jo, S. G., kambarį. Neatmestina, kad pati L. S. sužalojo dukrą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl to, jog S. G. padarė jam inkriminuotą BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Nors apeliantas nepripažįsta, jog nežymiai sutrikdė mažametės O. S. sveikatą, tačiau S. G. kaltė dėl padarytos veikos yra įrodyta.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nėra įrodymų, jog jis nusikalto, o nuteistas tik vadovaujantis nukentėjusiosios O. S. parodymais. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Iš nuosprendžio yra matyti, jog išvados dėl jo kaltės priimtos vadovaujantis įrodymų visuma. Nukentėjusioji O. S., jos mama ir atstovė pagal įstatymą L. S. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad įvykio vakarą tarp mažametės O. S. ir S. G. virtuvėje įvyko konfliktas, kurio metu S. G. sudavė mažametei į veidą ir sugriebęs tempė už rankos. Tiesa, apeliantas teisingai atkreipia dėmesį, jog L. S. tuo metu virtuvėje nebuvo, tačiau nukentėjusioji O. S. teigia, kad kai S. G. pradėjo prieš ją vartoti smurtą, ji sušuko, o L. S. parodė, jog išgirdusi vaiko riksmą atėjo į virtuvę ir matė, kaip S. G. laikė sugriebęs už vaiko rankos ir bandė ištempti iš virtuvės. Šiuos vaiko ir motinos parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje objektyviai užfiksuoti matomi O. S. padaryti sužalojimai (poodinė kraujosruva dešinio žasto išoriniame bei užpakaliniame paviršiuose), paaiškinamas sužalojimo mechanizmas (kieto buko daikto poveikis, gali būti, kad stipriai suspaudus pirštais), kuris visiškai atitinka O. S. nurodomas bei jos mamos patvirtinamas sužalojimo aplinkybes. Nors apeliantas atkreipia dėmesį, jog į specialistą kreiptasi tik po poros dienų, tačiau matyti, jog specialistas pažymėjo, kad konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti apžiūrimosios nurodytu laiku. Be kita ko, specialistas išvadoje mini ir medicininių dokumentų duomenis, kuriuose O. S. 2011-07-28 yra diagnozuotas ir galvos sumušimas. Nors specialistas objektyvių sužalojimų galvoje neužfiksavo, tačiau jis išvadoje aptarė objektyviai matomas sužalojimų žymes, todėl net jei sudavimas į veidą žymių nepaliko, tai nepaneigia medicininiuose dokumentuose konstatuotos diagnozės, kadangi ne kiekvienas suduotas smūgis gali palikti akivaizdžiai matomas žymes. Be to, O. S. ir L. S. parodymus atitinka ir į įvykio vietą tą vakarą atvykusio visiškai pašalinio asmens pareigūno R. D. parodymai, kuriuose jis patvirtina, jog matė, kad mergaitės ranka buvo paraudusi, o tai leidžia spręsti, jog ant vaiko rankos buvo matomos sužalojimo žymės, kurias patvirtino ir specialisto išvada. Netikėti pareigūnu nėra jokio pagrindo, netgi priešingai, atsižvelgiant į tai, kad buto gyventojai tarpusavyje jau ilgą laiką konfliktuoja, pašalinio, nė vienos iš šalių nepažįstančio asmens parodymai yra kur kas objektyvesni bei padeda nustatyti realią įvykio vietoje buvusią situaciją. Nors apeliantas nurodo, jog pareigūnas bei L. S. teigia, jog matė paraudusią vaiko ranką, nors buvo tamsu, tačiau byloje nėra nustatyta, jog bute visiškai nebuvo šviesos, dėl ko būtų galima abejoti, ar vaiko rankos paraudimas galėjo būti matomas. Juolab, jog ir pats apeliantas savo parodymuose užsiminė, jog jam besimaudant vonioje mergaitė išjungė šviesą, taigi paties S. G. nurodomos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog elektra bute buvo, todėl net ir tamsiu paros metu buvo galimybė įjungus šviesą pastebėti paraudimo žymes ant vaiko rankos.
Priešingai nei O. S. ir L. S. paties S. G. parodymai dėl įvykio aplinkybių nėra nuoseklūs. 2011-07-29 paaiškinime S. G. teigė, kad tą vakarą jis buvo vonioje ir mergaitė jam išjungė šviesą, išėjęs iš vonios, jis supykęs jos paklausė, ką daranti, tada atėjo mergaitės brolis, užsipuolė, kai pareigūnai atvyko, turbūt nebuvo namuose (b. l. 19). Apklausiamas kaip įtariamasis, teigė nebegalintis prisiminti, ar 2011-07-27, apie 22 val. 10 min., buvo namuose. Teismo posėdyje teigė, jog įvykio dieną virtuvėje nebuvo, o buvo lauke. Taigi apeliantas parodymuose taip ir negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, kadangi tiksliai taip ir nepasakė, ar buvo namuose tą vakarą, ar ne. L. S. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teisme teigė, kad po konflikto S. G. nuėjo į savo kambarį. Pareigūnas R. D. teigė, jog atvykęs į įvykio vietą jis bandė pasikalbėti su S. G., tačiau šis iš kambario neišėjo ir neįsileido. Tai, jog S. G. vengė bendrauti su atvykusiu pareigūnu, kuris norėjo tik išsiaiškinti situaciją, rodo, jog jis nesistengė padėti nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, taip tarsi bandydamas išvengti atsakomybės.
Nuteistasis skunde teigia, kad L. S. „sufabrikavo“ bylą, tačiau kolegija tokius teiginius vertina tik kaip S. G. pasirinktą gynybinę poziciją. Nukentėjusioji O. S. dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nuosekli, netgi apklausiama policijoje, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistei, kai šalia nebuvo mamos (b. l. 9), ji nurodė tas pačias aplinkybes, kurias paminėjo ir vėlesnėse apklausose. Be to, iš pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog netrukus po konflikto į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui taip pat buvo paaiškinta apie tai, jog S. G. užsipuolė O. S., tempė už rankos. Taigi sunku patikėti, jog jei L. S. būtų išgalvojusi konflikto aplinkybes ir savo sumanymui įgyvendinti pasitelkusi dukrą, kaip bando teigti apeliantas, mažametė O. S. būtų sugebėjusi viso proceso metu nuosekliai meluoti. Vis dėlto vaikas po įvykio nurodė tam tikras konflikto aplinkybes (S. G. jai sudavė į veidą, sugriebė už rankos), kurias vėliau atkartojo, todėl nėra pagrindo ja netikėti ar manyti, jog ji taip kalbėtų prašoma motinos.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.