Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ineta Baliukaitytė, vadovaudamasi LR CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2015-12-15 (b.l. 16). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymo pratęsti nustatytą terminą negauta. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teismui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais pri­im­ti spren­di­mą už akių ieško­vo prašy­mu, jei­gu atsako­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nu­sta­ty­tą termi­ną nepateikė atsiliepimo į ieš­ki­nį.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų duomenų nustatyta, kad 2015-08-08 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad atsakovas neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, žvejojo Šuojos upėje, Švainininkų k., Smilgių sen., Panevėžio r. sav. su mėgėjiškos žūklės įrankiu spiningu ir buvo sugavęs 8 lydekas, kurios buvo mažesnės nei leistino 45 cm dydžio ir 1 karšį (b.l. 5-7). Dėl minėtų neteisėtų veiksmų atsakovui 2015-08-14 nutarimu pagal LR ATPK 87 str. 1 d. paskirta bauda 32 Eur, nutarimas yra įsiteisėjęs (b.l. 8-9). Iš ieškovės pateikto žalos paskaičiavimo matyti, kad neturint mėgėjų žvejybos leidimo atsakovo sugautos 8 lydekos ir 1 karšis, atsakovo padaryta žala gamtai sudaro 1333,46 Eur (b.l. 12). 2015-08-24 išsiuntė atsakovui pretenziją Nr. T5-50, siūlydamas 1333,46 Eur žalą atlyginti, tačiau atsakovas žalos geranoriškai neatlygino (b.l. 11).

Civilinė atsakomybė taikoma tik tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.) ir žala (LR CK 6.249 str.). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirmiausia turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai) ir realios žalos faktas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą žuvų ištekliams, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustato, kad piliečiai, visuomenės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytas žalos faktas ir dydis (LR CK 6.249 str. 1 d.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas leidimo žvejoti, žvejojo neturėdamas leidimo bei pagautos aštuonios lydekos buvo mažesnės nei leistino 45 cm dydžio. Atsakovo neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas ir abejonių nekelia (LR CPK 178 str.). Atsakovo žuvų ištekliams padaryta žala apskaičiuota pagal žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašą, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. D1-280 ir LR aplinkos ministro 2014-12-29 įsakymą Nr. D1-1076 patvirtintais padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais, taikant Statistikos departamento nustatytą žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientą 1,093. Atsakovo padarytos žalos dydis 1333,46 Eur. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą žuvų ištekliams. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (LR CK 6.251 str. 1 d.).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu.

CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinas 30 Eur žyminis mokestis valstybei (LR CPK 79, 80, 96 str.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, įstaigos kodas 190742529, iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1333,46 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris eurus 46 euro ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį valstybei, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.