- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eA-969-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02427-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- I. V.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. AP3E-1625 „Dėl ūkininko sodybos statybos schemų registravimo“ atsisakyti registruoti pareiškėjos ūkininko sodybos statybos schemą žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų (toliau – ir TPD) registre (toliau – ir Sprendimas atsisakyti registruoti schemą TPD registre) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2022 m. balandžio 11 d. pateiktą prašymą įregistruoti jos ūkininko sodybos statybos schemą TPD registre; 2) panaikinti Administracijos 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. AP3E-1557 „Dėl prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus“ atsisakyti pareiškėjai išduoti specialiuosius reikalavimus objektui: „Ūkininko sodyba: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektas“ (toliau – ir Sprendimas atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2022 m. balandžio 19 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti (gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų statybai) nurodytame žemės sklype.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš jų teksto (įskaitant ir pridėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) išaiškinimą) nėra aišku, kodėl pareiškėjos pateikta ūkininko sodybos statybos schema (toliau – ir Schema) negali būti prilyginta kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ir (ar) kodėl jos duomenys nebuvo perkelti į Savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialųjį planą.
2.2. Atsakovas nenurodė, kokių faktinių aplinkybių ir teisės nuostatų pagrindu nusprendė, kad Schema buvo parengta nesilaikant žemės valdos projektų rengimui nustatytos tvarkos, nenurodė, kokių konkrečiai teisės normų Schema neatitinka. Pareiškėjai neaišku, kuo konkrečiai yra netinkami jos pateikti dokumentai, kaip juos reikėtų (jei reikėtų) ištaisyti.
2.3. NŽT kompetencija neapima teisės aktų nuostatų oficialaus aiškinimo, todėl šios tarnybos išaiškinimas atsakovui nėra privalomas.
2.4. Skundžiami sprendimai yra nepagrįsti teisės normomis, nes atsakovas netinkamai jas taikė.
2.5. Schema buvo parengta teisėtai, yra užbaigta ir sukėlė atitinkamas teisines pasekmes – teisę jos pagrindu pradėti statybos procedūras žemės sklype. Tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1608), kurio pagrindu buvo parengta Schema, 2008 m. liepos 4 d. neteko galios, Schemos nepadarė negaliojančia.
2.6. Skundžiami sprendimai pažeidžia jos teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kadangi ji (tiksliau tuometis žemės sklypo savininkas) parengė Schemą pagal jos rengimo metu galiojusį Nutarimą Nr. 1608, kuris (jo nuostatos) nebuvo pripažintas neatitinkančiu aukštesnės galios teisės aktų. Nutarimo Nr. 1608 pagrindu kompetentingi pareigūnai atliko atitinkamus konkrečias teisines pasekmes sukėlusius veiksmus. Tai patvirtina, kad pareiškėja įgijo subjektinę teisę žemės sklype organizuoti ir pradėti statybas Schemos pagrindu, ir todėl nėra jokių pagrindų tokiai pareiškėjos teisei pasibaigti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
3.1. Skundžiamuose sprendimuose yra nurodyti viešojo administravimo subjekto pavadinimas, sprendimo data, registracijos numeris, asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, teisinis ir faktinis pagrindas, sprendimo motyvai ir apskundimo tvarka.
3.2. Sprendime atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus yra nurodyti motyvai, kad pagal Statybų privačioje žemėje reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), parengta Schema nėra teritorijų planavimo dokumentas (žemėtvarkos planavimo dokumentas) ir todėl tokios Schemos negalima prilyginti teritorijų planavimo dokumentui. Rengiant Schemą, nebuvo laikomasi teritorijų planavimo dokumento rengimui visų reikalingų procedūrų – rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo.
3.3. Pareiškėja nepateikė dokumentų, kad Schema būtų patvirtinta bei įregistruota TPD registre, todėl negali būti prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos dokumentui.
3.4. Sprendime atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalimi negalima išduoti specialiųjų reikalavimų, o Sprendime atsisakyti registruoti schemas TPD registre nurodyta, kad negalima registruoti Schemos TPD registre, nes ji nėra laikytina teritorijų planavimo dokumentu ir negali būti prilyginama tokiam dokumentui.
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėjos skunde nurodyta teismų praktika šiuo atveju neaktuali, kadangi civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021 buvo sprendžiami materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių statybą saugomose teritorijose, nuosavybės teisių apsaugos, savavališkos statybos padarinių šalinimo, ieškinio senaties taikymo srityje klausimai.
3.6. Pareiškėja žemės sklypą įsigijo 2021 m. gegužės 26 d., o 2022 m. balandžio 19 d. kreipėsi dėl specialiųjų reikalavimų ūkininko sodybai įkurti – gyvenamajam namui ir pagalbiniams pastatams statyti. J. P., iš kurio pareiškėja įsigijo žemės sklypą, daugiau kaip 15 m. nuo Schemos parengimo nesikreipė dėl statybos leidimo. Pareiškėja, pirkdama žemės sklypą, buvo neatidi, nesidomėjo, ar apskritai bus galima statyti ūkininko sodybą, nes įsigijo žemės sklypą po to, kai 2021 m. kovo 25 d. buvo patvirtintas Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo planas. Teisėtų lūkesčių principas turi būti derinamas ir su kitais teisėtumo, protingumo, sąžiningumo principais, todėl neturėtų būti suabsoliutintas. Teisės aktai, ypatingai statybų srityje, keičiasi labai dažnai, todėl pareiškėja, pirkdama žemės sklypą, turėjo domėtis, ar pagal 2006 m. parengtą Schemą apskritai bus galima gauti statybos leidimą. Savivaldybė negali išduoti pareiškėjai specialiųjų reikalavimų, o vėliau ir statybos leidimo, nes toks statybos leidimas prieštarautų Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 daliai ir pažeistų teisėtumo principą.
3.7. Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. P2-1359 „Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių stebėsenos“ buvo sudaryta darbo grupė Trakų rajono bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitai rengti. Administracijos direktorius įpareigojo UAB „Urbanistika“ parengti Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą (toliau – ir Ataskaita). UAB „Urbanistika“ 2015 m. parengė ir pateikė savivaldybei Ataskaitą, kuri 2016 m. birželio 2 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-159 „Dėl pritarimo Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2009–2015 metų ataskaitai“ buvo patvirtinta. Vadovaujantis Ataskaitos išvadomis, buvo organizuojamos savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo procedūros. Ataskaitoje pateiktos neigiamos tendencijos ir priemonės, viena iš kurių – ypač intensyvi ūkininko ūkio sodybų plėtra vaizdingiausiose savivaldybės teritorijose turi ypač neigiamą poveikį unikalaus gamtinio kraštovaizdžio vaizdingumui ir rajono patrauklumui, ir ūkininko ūkio sodybų plėtra turi būti griežtinama. Ūkininko ūkio sodybų plėtra buvo sugriežtinta vadovaujantis Ataskaitos išvadomis, todėl pareiškėjos ir kitų asmenų ūkininko ūkio sodybų schemos, kurios nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos ir įgyvendintos, nebuvo perkeltos į naujai rengto ir Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S1E-59 „Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtinto Savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir 2021 m. Bendrasis planas) sprendinius.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad atsakovas yra kompetentingas įvertinti, ar Schemos buvo suderintos teisės aktų nustatyta tvarka, bei spręsti dėl planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengimo išdavimo ar atsisakymo išduoti ir Schemų registravimo / atsisakymo registruoti TPD registre, pagrįstumo.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjos I. V. skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
6.1. Pareiškėja 2021 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybėn įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Schema, parengta 2006 m. ankstesnio Žemės sklypo savininko J. P. užsakymu, buvo suderinta su atitinkamomis institucijomis tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės sklype numatytų pastatų statybos vietos planinė medžiaga buvo atvaizduota savivaldybės bendrojo teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183, patvirtintame Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S1-227, tačiau nebuvo perkelta į 2021 m. Bendrąjį planą. Pareiškėja 2022 m. balandžio 19 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti (gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų statybai) Žemės sklype. Atsakovas atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, kadangi pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis ir žemėtvarkos planavimo dokumentais, o pareiškėjos pateiktas dokumentas – ūkininko sodybos statybos vietos parinkimas – nepatenka tarp Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 37 straipsnio 1 dalyje numatytos žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dokumentų. Atsakovas pasirėmė NŽT išaiškinimu, kad Reglamento galiojimo metu parengta ūkininko sodybos suformavimo schema nėra prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, jei ūkininko sodybos suformavimo schema nebuvo parengta laikantis žemės valdos projektų rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų. Pagal 2022 m. vasario 21 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 1, pareiškėjai atstovavusi UAB „Traksalis“ pamėgino šiuos duomenis įkelti į TPD registrą, tačiau sistema šio veiksmo atlikti neleido. UAB „Traksalis“ 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti atsisakymo įregistruoti TPD registre ūkininkų ūkių sodybas, kurios buvo pažymėtos iki 2021 m. galiojusiame Savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane, motyvus. Atsakovas, atsakydamas į UAB „Traksalis“ 2022 m. balandžio 11 d. kreipimąsi, pateikė Sprendimą atsisakyti registruoti schemas TPD registre. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Sprendimu atsisakyti registruoti schemą TPD registre ir nesutikdama su priimtu Sprendimu atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus, kreipėsi į teismą.
6.2. Pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, todėl vadovaujantis Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties.
7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos keliamą ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – ir Ūkininko ūkio įstatymas) 11 straipsnis, Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, Statybos įstatymo ir Taisyklių nuostatos, pagal kurias pareiškėja, norėdama statyti ūkininko sodybą Žemės sklype, turi rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja būtinumą taikyti tęstinumo taisyklę grindė tuo, kad pateikdama prašymą jo padavimo metu (2022 m. balandžio 19 d.) turėjo pagal 2006 m. galiojančius reikalavimus parengtą Schemą. Duomenų, kad iki 2008 m. kovo 1 d. ankstesnis Žemės sklypo savininkas – J. P. įgyvendino teisę supaprastinta tvarka įregistruoti ūkininko sodybą, nėra. Ūkininko ūkio įstatymas 11 straipsniu buvo papildytas 2008 m. sausio 17 d., ir įsigaliojo 2008 m. kovo 1 d., todėl, teismo vertinimu, pareiškėja, įsigaliojus šiai Ūkininko ūkio įstatymo pataisai, siekdama gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus 2022 m., privalo vadovautis Statybos įstatyme nustatytu reglamentavimu bei rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas, spręsdamas ginčo klausimą, turėjo pareigą vadovautis Reglamentu, kuris nuo 2008 m. liepos 4 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 616 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios“ pripažintas netekusiu galios, yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, jog tai, kad, patvirtinus 2021 m. Bendrąjį planą, pripažintas netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialusis planas Nr. T00074183, patvirtino atsakovo atstovo posėdžio metu pateiktus argumentus, jog pareiškėja iki 2021 m. Bendrojo plano patvirtinimo galėjo kreiptis į atsakovą su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti, kaip ir buvo numatyta Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183. Duomenų apie tai, kad ankstesnis Žemės sklypo savininkas – J. P. ir/arba pareiškėja negalėjo dalyvauti bendrojo plano keitimo svarstyme ir teikti pasiūlymų tikslinimui, juolab, pasinaudoti teise ginčyti patvirtinto bendrojo plano sprendinius Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) numatyta tvarka nėra.
10. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas teisėtai, įstatymo nustatytu pagrindu atsisakė pareiškėjai išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, kadangi dėl jos prašomų išduoti dokumentų turėjo būti sprendžiama pagal sprendimų priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
Šalies argumentai
11. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja skunde nurodė teismų praktiką, susijusią su statybomis pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir savavališkos statybos padarinių šalinimu, tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl statybos padarinių šalinimo pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ar savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl nėra aktuali šio ginčo kontekste ir nepagrindžia pareiškėjos argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo vertinimu, pareiškėjos reikalavimo argumentai dėl projektavimo sąlygų išdavimo ūkininko ūkio sodybai įsikurti ribojimu teisėtų ir pagrįstų lūkesčių pažeidimo aspektu nėra pakankamas subjektines teisės gynimui.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas savo veiksmais arba neveikimu vilkino procesus, susijusius su galimybe pareiškėjai gauti statybą leidžiančius dokumentus. Priešingai, iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog ji 2021 m. gegužės 28 d. įsigijusi Žemės sklypą į atsakovą dėl reikalingų dokumentų statyboms pradėti kreipėsi 2022 m. balandžio 19 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad ji būtų buvusi tiek atidi ir rūpestinga, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina, t. y. iki sudarant 2021 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo nepakankamai apdairi ir nesidomėjo, ar įsigijus Žemės sklypą, galės gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal Žemės sklypo savininko – J. P. turimus 2006 m. dokumentus. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pasyvumas nesidomint esama situacija ir teisės aktų nuostatomis pagrįstomis galimybėmis statyti ūkininko ūkio sodybą Žemės sklype negali suformuoti teisėto lūkesčio gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal negaliojantį Reglamentą. Iš ginčijamų sprendimų motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šių sprendimų esmę ir turinį. Juose nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis atsisakoma tenkinti prašymus. Tai, kad pareiškėjos netenkina Administracijos atsakymai, teismo vertinimu, neleidžia laikyti ginčijamų sprendimų nemotyvuotais.
14. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog, vadovaujantis Žemės įstatymo 39 straipsnio 5 dalimi, NŽT, priskirtos kompetencijos ribose, turi teisę kitoms institucijoms, ginčo atveju – Administracijai, pateikti nuomonę dėl 2006 m. parengtų ūkininko sodybų įkūrimo vietos parinkimo schemų atitikimo kaimo plėtros žemėtvarkos projektui.
15. Pripažinęs, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.
16. Įvertinęs tai, kad teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, prašymų dėl skundo papildymo naujais reikalavimais nebuvo pareikšta, bei tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas pagal pareikštus skundo reikalavimus buvo atsakovo atsisakymas pareiškėjai išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo bei kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo.
17. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, kad teisme negalėjo ginti savo interesų turimais pajėgumais ir buvo objektyvi būtinybė byloje naudotis advokato padėjėjo paslaugomis, teismas netenkino atsakovo prašymo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III.
18. Pareiškėja I. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
19. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog:
19.1. Teismas netinkamai išaiškino taikytiną teisinį reguliavimą, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja, norėdama statyti ūkininko sodybą savo privačiame žemės sklype, turi rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Žemės sklypo savininkas, iš kurio pareiškėja nusipirko Žemės sklypą, pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą visiškai užbaigė (tinkamai įvykdęs visas sąlygas) vieną ūkininko ūkio sodybos statybos organizavimo etapą – statinių vietos parinkimą, todėl 2022 m. šio etapo pakartoti (atnaujinti) pareiškėja, kaip dabartinė Žemės sklypo savininkė, neprivalo, nes teisinio reguliavimo pasikeitimai tokios pareigos nenustatė. Atsakovas, spręsdamas dėl aktualių 2006 m. atliktų veiksmų teisinių pasekmių (pareiškėja įgijo subjektinę teisę Žemės sklype pradėti statybų procesą ar ne), privalėjo vadovautis būtent tuo metu galiojusiomis taisyklėmis. Teismas nepagrindė, o ir Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas nepatvirtina, kad Žemės sklypo savininkas (šiuo metu – pareiškėja) nebeatitiko nuo 2008 m. kovo 1 d. įsigaliojusių reikalavimų ir nebeteko teisės įgyvendinti įgytą subjektinę teisę į ūkininko sodybos statybą schemų pagrindu. Nuo 2008 m. kovo 1 d. įsigaliojusi nauja Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio nuostata patvirtino išimtį, leidžiančią ūkininkams, nerengiant detaliųjų planų, žemės ūkio paskirties žemėje statyti vieną ūkininko sodybą (ne miestų teritorijose ir sklypuose, ne mažesniuose kaip 0,5 ha). Pareiškėjos teigimu, Statybos įstatyme nustatytas reguliavimas, kiek tai susiję su reikalavimu rengiant statinio projektą vadovautis žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuo 2006 m. iš esmės nepasikeitė. Palyginus Žemės įstatymo 39 straipsnio nuostatą su 2006 m. galiojusia redakcija, akivaizdu, jog šis straipsnis šiuo metu nenustato jokių papildomų apribojimų statyti ūkininko sodybas žemės ūkio paskirties žemėje. Pareiškėjos vertinimu, 2006 m. galiojusioje Taisyklių redakcijoje nebuvo nuostatų, skirtų reguliuoti kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos statinių statybos vietos parinkimui rengimą. 2006 m. tokio pobūdžio klausimus reguliavo Reglamentas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Schemą vertinti remiantis teismo nurodytomis Taisyklių nuostatomis. Pareiškėjos nuomone, teismo cituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nesusijusi su nagrinėjama byla, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
19.2. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė pareiškėjos argumentus dėl netinkamo atsakovo sprendimų motyvavimo. Nors atsakovo sprendimuose buvo pakankamai išsamiai paaiškinta NŽT pozicija, tačiau nebuvo paaiškinta, kodėl atsakovas laikė, jog Schema negali būti prilyginta kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ir (ar) kodėl jos duomenys nebuvo perkelti į Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialųjį planą. Be to, atsakovas nepaaiškino, kokių žemės valdos projektų rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų neatitinka pareiškėjos pateikti dokumentai.
19.3. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas teismų praktikos dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo ir nepagrįstai atsisakė ginti pareiškėjos subjektinę teisę. Teismas nenurodė, kokių teisės aktais nustatytų pareigų pareiškėja (buvęs Žemės sklypo savininkas) neįvykdė, taip pat nenurodė, koks teisės aktas šiuo atveju numatė pareigą pareiškėjai (buvusiam Žemės sklypo savininkui) kokiu nors terminu atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, kokių įsipareigojimų ar teisės aktais nustatytų pareigų pareiškėja (buvęs Žemės sklypo savininkas) nėra įvykdęs. Teismas konstatavo, kad Schema yra parengta tinkamai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, pagal ją iki 2021 m. Žemės sklype galėjo būti pradėtos sodybos statybos organizavimo procedūros, todėl privalėjo apginti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, panaikindamas skundžiamus sprendimus. Be to, teismas neįvertino pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S1-227 patvirtintame Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183 (toliau – ir 2012 m. specialusis planas) buvo įtraukti pareiškėjos Schemos duomenys apie ūkininko sodybos vietos parinkimą.
19.4. Teismas nepagrįstai atsisakė tirti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. S1E-59 patvirtinti Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą (toliau – ir 2021 m. sprendimas dėl bendrojo plano keitimo) teisėtumą. Nusprendęs, kad pareiškėjos subjektinė teisė įgyvendinti ūkininko sodybos statybą Schemų pagrindu buvo panaikinta norminiu administraciniu teisės aktu – Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. priimtu sprendimu dėl bendrojo plano patvirtinimo, teismas turėjo įvertinti, ar toks pareiškėjos subjektinės teisės panaikinimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovas atsiliepime nurodo:
21.1. Pagal Taisykles, 2006 m. norint žemės ūkio paskirties žemės sklype parinkti ūkininko sodybos vietą, turėjo būti rengiamas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Buvęs Žemės sklypo savininkas 2006 m. kreipėsi į Administraciją ir gavo projektavimo sąlygas ūkininko sodybos parinkimo vietai. Schema buvo suderinta su atitinkamomis institucijomis, tačiau po Schemos suderinimo procedūros nebuvo užbaigtos, t. y. nebuvo atliktos teritorijų planavimo priežiūros ir projekto tvirtinimo procedūros. Tai reiškia, kad Schema nebuvo ir negali būti prilyginama teritorijų planavimo dokumentui, nes projektas nebuvo patikrintas teritorijų planavimo specialistų ir patvirtintas, kaip teritorijų planavimo dokumentas.
21.2. Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta lengvata ūkininkams teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityje, t. y., kad ūkininkas gali statyti ūkininko sodybą nerengiant detaliojo plano (nekeičiant paskirties) ne mažesniame kaip 0,50 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, tačiau ši lengvata nereiškia, kad nereikia atsižvelgti į jokius kitus galiojančius aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir statyti ūkininko sodybą be jokio teritorijų planavimo dokumento (šiuo atveju be Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto). Atsakovo vertinimu, Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti taikomos tais atvejais, kai bendruoju planu atitinkamoje teritorijoje nėra suplanuota gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų statyba. Priešingu atveju Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata atleistų nuo pareigos vadovautis atitinkamos teritorijos bendrojo plano sprendiniais ir iš esmės bendrojo teritorijos planavimo procesą kai kuriais atvejais padarytų neprasmingą.
21.3. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nepateikė į bylą teisės aktų nustatyta tvarka parengto Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, o jos pateikta Schema negali būti prilyginama tokiam dokumentui. Todėl, nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, pareiškėjai nebuvo pagrindo teisėtam lūkesčiui susiformuoti. Pareiškėja buvo nepakankamai atidi, atsakinga, rūpestinga, prieš įsigydama Žemės sklypą, nesidomėjo galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – Trakų rajono bendruoju planu. Be to, ji Žemės sklypą įsigijo 2021 m. gegužės 28 d., jau po Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo patvirtinimo. Taip pat bylos nagrinėjimo metu ji pareiškė, kad nesiruošia ūkininkauti, o planuoja statyti hospisą. Tai rodo, kad pareiškėja nebuvo ir nėra ūkininkė, o jos tikslas - pasistatyti hospisą, nesivadovaujant galiojančiu Trakų rajono savivaldybės bendruoju planu, gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal Schemą, kuri nėra ir negali būti prilyginama teritorijų planavimo dokumentui.
21.4. Prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pareiškimas iš esmės atitinka skundo tikslinimą nauju reikalavimu. Teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, o iki baigiamųjų kalbų pareiškėjos atstovas pareiškė, kad jokių naujų prašymų neteiks. Be to, atsakovo atsisakymas pareiškėjai ir to atsisakymo motyvai ir pagrindai buvo žinomi dar nuo atsakovo atsiliepimo pateikimo, todėl teismas pagrįstai atsisakė spręsti bylos atnaujinimo bei kreipimosi dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
23. NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
23.1. Schema gali būti prilyginamos kaimo plėtros žemėtvarkos projektams tik jei jos buvo parengtos vadovaujantis teisės aktų normomis, reglamentavusiomis kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį, rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarką. Pareiškėja, norėdama statyti ūkininko sodybą Žemės sklype, turi rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.
23.2. Pareiškėja, įsigaliojus Ūkininko ūkio įstatymo pataisai, siekdama gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus 2022 m., privalo vadovautis Statybos įstatyme nustatytu reglamentavimu bei rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas turėjo pareigą vadovautis Reglamentu, kuris nuo 2008 m. liepos 4 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 616 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios“ pripažintas netekusiu galios, yra nepagrįsti.
23.3. Patvirtinus 2021 m. Bendrąjį planą, pripažintas netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialusis planas Nr. T00074183, Pareiškėja iki 2021 m. Bendrojo plano patvirtinimo galėjo kreiptis į atsakovą su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti, kaip ir buvo numatyta Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183. Nėra duomenų apie tai, kad ankstesnis Žemės sklypo savininkas ir / arba pareiškėja negalėjo dalyvauti bendrojo plano keitimo svarstyme ir teikti pasiūlymų tikslinimui, juolab, pasinaudoti teise ginčyti patvirtinto bendrojo plano sprendinius Teritorijų planavimo įstatymo numatyta tvarka.
23.4. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas savo veiksmais arba neveikimu vilkino procesus, susijusius su galimybe pareiškėjai gauti statybą leidžiančius dokumentus. Iš byloje nurodytų aplinkybių matyti, jog pagal 2006 m. pareiškėjos užsakymu parengtą Schemą, ji iki 2022 m. savo elgesiu buvo nepakankamai apdairi, aktyvi bei rūpestinga ir neatliko veiksmų – nesikreipė į atsakovą, kad gauti reikalingus dokumentus statyboms nuosavybės teise valdomame žemės sklype pradėti. Nėra jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja laiku nerealizavo subjektinės teisės nuo 2006 m. iki 2022 m., kai iki 2010 m. spalio 1 d. statybą leidžiantys dokumentai galiojo 10 m., 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys – neterminuotai.
23.5. Teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, pareiškėja prašymų dėl skundo papildymo naujais reikalavimais, kaip tai numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio 6 dalis nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėja žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybėn įsigijo 2021 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Schema, parengta 2006 m. buvusio Žemės sklypo savininko J. P. užsakymu. Žemės sklype numatytų pastatų statybos vietos planinė medžiaga buvo atvaizduota savivaldybės bendrojo teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183, patvirtintame Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S1-227, tačiau nebuvo perkelta į 2021 m. Bendrąjį planą.
25. Pareiškėja 2022 m. balandžio 19 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai Žemės sklype įkurti (gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų statybai).
26. Atsakovas atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis žemėtvarkos planavimo dokumentais, o pareiškėjos pateiktas dokumentas – ūkininko sodybos statybos vietos parinkimas – nepatenka tarp Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytos žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dokumentų. Atsakovas rėmėsi NŽT išaiškinimu, kad Reglamento galiojimo metu parengta ūkininko sodybos suformavimo schema nėra prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, jei ūkininko sodybos suformavimo schema nebuvo parengta laikantis žemės valdos projektų rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų.
27. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 2022 m. vasario 21 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 1 pareiškėjai atstovavusi UAB „Traksalis“ Schemą bandė įkelti į TPD registrą, tačiau sistema šio veiksmo atlikti neleido. UAB „Traksalis“ 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti atsisakymo įregistruoti Schemą TPD registre motyvus. Atsakovas, atsakydamas į UAB „Traksalis“ 2022 m. balandžio 11 d. kreipimąsi, pateikė Sprendimą atsisakyti registruoti schemas TPD registre. Atsisakymas grindžiamas tais pačiais argumentais: pareiškėjos pateiktas dokumentas nepatenka tarp Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytos žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dokumentų; atsakovas rėmėsi NŽT išaiškinimu, kad Reglamento galiojimo metu parengta ūkininko sodybos suformavimo schema nėra prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, jei ūkininko sodybos suformavimo schema nebuvo parengta laikantis žemės valdos projektų rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų.
28. Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis žemėtvarkos planavimo dokumentais, taip pat Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 dalimis, ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimo metu pareiškėja, norėdama statyti ūkininko sodybą Žemės sklype, privalėjo rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Pareiškėjos pateiktoji Schema būtų prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektams tik tuo atveju, jeigu ji atitiktų kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį, būtų laikytasi tokių projektų rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos, įtvirtintos Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse (Taisyklių 6.3 p., 9 p., 16 p., 52-59 p., 69 p. ir k.t.).
29. Pareiškėjos nurodomas Statybų privačioje žemėje reglamentas neteko galios nuo 2008 m. liepos 4 d. Schema, 2021 m. patvirtinus Bendrąjį planą ir pripažinus netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialųjį planą Nr. T00074183, pareiškėjai statybų jai nuosavybės teise priklausančiame sklype aspektu nesukuria jokių teisių. Teisės, taikytinos ginčo teisiniams santykiams, kontekste svarbu pažymėti, kad galiojant minėtam anksčiau Reglamentui ir Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajam planui Nr. T00074183 jokie veiksmai statybas reglamentuojančių teisės normų pagrindu nebuvo inicijuoti bei atliekami, todėl nėra teisinio pagrindo argumentams, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos Reglamento nuostatos.
30. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą).
31. Minėta, kad Reglamentas neteko galios nuo 2008 m. liepos 4 d. Pareiškėja, įsigydama žemės sklypą, remiantis bonus pater familias taisykle, turėjo galimybę domėtis, suvokti ir įvertinti teisinio reguliavimo pokyčių galimą įtaką jos teisėms naudojantis įgytu turtu. Šiuo atveju jau sandorio metu Schema ūkininko sodybos kūrimo procese neteko teisinės reikšmės, nes byloje nepateikta įrodymų, kad būtų teisinis pagrindas ją prilyginti kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, remiantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėmis. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos teisės, vadovaujantis konstituciniu teisėtų lūkesčių principu, negintinos.
32. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentus dėl nepakankamo ginčijamų atsakovo sprendimų motyvavimo. Sprendimuose yra nurodytos visos reikšmingos aplinkybės bei taikytina teisė, todėl darytina išvada, kad jie atitinka VAĮ 3 straipsnio 5, 9 punktų ir 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų nuostatas.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
34. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.