Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1320-826/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-20
Bylos Nr.: e2S-1320-826/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Dobrovolskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-1320-826/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11260-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.6.1

(S).KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-22835-947/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl uždraudimo atlikti neteisėtus ir žalą sukeliančius veiksmus ir dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Osterodė“ patikslintu ieškiniu prašo: 1) uždrausti atsakovei iki kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo galutinai nusprendžiama paimti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), visuomenės poreikiams, įsiteisėjimo dienos priimti sprendimus dėl viso arba dalies Pastato griovimo, automobilių stovėjimo vietų ir priešgaisrinės apsaugos sąlygų Žemės sklype, privažiavimo prie Žemės sklypo keitimo, tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį ieškovės turtui, esančiam Žemės sklype, Pastate; 2) priteisti iš atsakovės 63 184,35 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei priimti sprendimus nugriauti, rekonstruoti, perleisti nuomos ar panaudos teise arba nustatyti įrašą viešajame registre dėl valdymo ir naudojimo teisių perleidimo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausti atsakovei priimti sprendimus pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius kilnojamuosius daiktus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškovė prašymą grindė šiais esminiais argumentais:

2.1. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas ieškovės naudai, vykdymas arba tokio teismo sprendimo vykdymas pasidarytų visai negalimas, kadangi atsakovė gali imtis veiksmų nugriauti Pastatą, kitaip trukdyti ieškovei naudotis Pastatu. Taip būtų pažeistas visuotinai pripažintas teisės principas ex iniuria non oritur ius (iš neteisės negali atsirasti teisė), o ieškovės teisė į teisminę gynybą taptų niekinė.

2.2. Nagrinėjamu atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, faktinės ir teisinės padėties išsaugojimą. Atsakovei pakartotinai pasinaudojus teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, byloje priimtas teismo sprendimas iš esmės taptų beprasmis ir neužtikrintų ieškovės teisės į teisminę gynybą realaus įgyvendinimo.

2.3. Atsakovės veiksmais ieškovei gali būti sukelta žala. Sklype esantis ieškovės pastatas yra vertingas. Ieškovė nuosavybės teise priklausančiame pastate nepertraukiamai vykdo veiklą, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji galėtų būti sutrikdyta.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė tokius argumentus:

Šalies argumentai

3.1. Ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrįsta nė viena iš dviejų būtinųjų sąlygų. Ieškovė ieškinyje nepateikė akivaizdžių ir neginčijamų ieškinio preliminaraus pagrįstumo įrodymų ar argumentų. Ieškovė savo ieškinį iš esmės grindžia vieninteliu motyvu – šiuo metu atliekamomis teritorijų planavimo dokumento – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų keitimo procedūromis ir rengiamo detaliojo plano sprendiniais, pagal juos ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas yra pažymėtas kaip griaunamas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582 pritarė Vytauto parko komplekso teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimui, siekdama užtikrinti vientisą gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą, ir pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti šios teritorijos planavimo dokumento rengimą, numatant joje esančių žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Detalusis planas yra vienas iš privalomų dokumentų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms pradėti. Kol nėra parengtas detalusis planas, nėra galimybės kreiptis į kompetentingą instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) – su prašymu priimti sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. kovo 30 d. priėmė įsakymą Nr. A-1038, juo nuspręsta organizuoti šiuo metu galiojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliųjų planų keitimą, to tikslas – pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, suformuojant apie 8,5 ha žemės sklypą(-us) kultūros paveldo objektams, pakeisti ir (ar) nustatyti naujus planuojamos teritorijos naudojimo reglamentus, numatyti žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Šio teritorijų planavimo dokumento rengimo procesas nėra baigtas.

Atsiliepimas

3.2. Atsakovė, remdamasi detaliojo plano aiškinamuoju raštu, nurodo, kad, priešingai, nei nurodo ieškovė, detaliojo plano sprendiniuose nėra vienareikšmiškai numatytas pastato griovimas.

3.3. Pagal detaliojo plano sprendinius, ieškovės Pastatas, kuris nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, galėtų būti griaunamas tik užbaigus jo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Šiuo metu paėmimo visuomenės poreikiams procedūra net nėra pradėta ir ją pradeda kita viešojo administravimo institucija, kuri priima sprendimus dėl paėmimo visuomenės poreikiams, nepriklausomai nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos valios. Atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ribojant veiksmus, kurių ir taip ji negali atlikti. Kol šios procedūros nebus užbaigtos ir pastatas nėra paimtas visuomenės poreikiams, atsakovė neturės pagrindo pastato griauti (ar rekonstruoti). Šiuo metu nėra žinoma, ar Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą dėl paėmimo visuomenės poreikiams, ar pastatas bus paimtas visuomenės poreikiams. Atitinkamai Kauno miesto savivaldybės administracija, nebūdama pastato savininkė ir neturėdama jokių teisių į jį, negali perleisti jo nuomos ar panaudos teise, nustatyti įrašų, susijusių su pastato valdymo ar naudojimo teisių perleidimu, viešajame registre.

Šalies argumentai

3.4. Ieškovė nepagrindė savo teiginių, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Kauno miesto savivaldybės administracija gali sutrukdyti ieškovei vykdyti veiklą Pastate, nenurodė, kokiu konkrečiai būdu atsakovė galėtų daryti kliūtis ieškovės vykdomai veiklai, nes tol, kol ieškovė bus pastato savininkė, atsakovei nebus galimybės atlikti jokių veiksmų, susijusių su Pastato griovimu ar rekonstravimu.

3.5. Ieškinyje teigiama, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą Pastato kapitalinio remonto darbams, motyvuodama tuo, kad Pastatą numatoma paimti visuomenės poreikiams. Ginčas dėl šio sprendimo buvo išnagrinėtas teismine tvarka, Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Šiuo metu atliekamos projekto derinimo procedūros, galutinis sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra priimtas.

3.6. Atsakovės vertinimu, atmestinas ieškovės prašymas uždrausti atsakovei priimti sprendimus pašalinti žemės sklype esančius kilnojamuosius daiktus. Šis prašymas yra abstraktaus pobūdžio – ieškinyje nėra nurodyta, apie kokius konkrečiai kilnojamuosius daiktus kalbama, nepagrįsta, kad atsakovė kokiu nors teisiniu pagrindu priėmė ar ketina priimti sprendimus dėl tokių kilnojamųjų daiktų pašalinimo.

Atsiliepimas

3.7. Atsakovės vertinimu, ieškinio teiginiai, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali imtis veiksmų nugriauti Pastatą, yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti tik ieškovės prielaidomis. Tokius abstrakčius teiginius paneigia aplinkybės dėl paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų eiliškumo ir detaliojo plano sprendinių, todėl patikslinto ieškinio argumentai nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, inicijuojant detaliuoju planu formuojamo žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto paėmimą visuomenės poreikiams. Atsakovės vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Osterodė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutarties motyvai:

4.1. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus dėl prevencinio ieškinio, nenustatė pagrindo nuspręsti, jog patikslinto ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškovė pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.

4.2. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina egzistuojant antrąją sąlygą, kuriai esant būtų galima taikyti prevencinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei imtis tam tikrų veiksmų. Teismas pabrėžė, kad šioje proceso stadijoje realių sprendimų, kuriuos pagal savo kompetenciją vienvaldiškai galėtų priimti savivaldybių administravimo subjektas – Kauno miesto savivaldybės administracija ir kurie būtų susiję išimtinai su ieškovės nuosavybės teise valdomu pastatu, kol kas nėra priimta. Vien tik subjektyvūs vertinimai, kad atsakovė, tikėtina, artimiausiu metu ketina atlikti neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės nuosavybe (pastatu), su jos teise nuomos pagrindu naudotis žemės sklypu, privažiavimo prie sklypo servitutu, negali būti laikomi pakankamu teisėtu pagrindu imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir uždrausti savivaldos institucijai – Kauno miesto savivaldybės administracijai vykdyti įstatymuose jai suteiktus įgaliojimus (savivaldybės teritorijoje organizuoti ir kontroliuoti savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pačiai juos įgyvendinti ir pan.).

4.3. Pažymėta, kad ieškovės pateikti dokumentai, kurie tiesiogiai ar iš dalies liečia ieškovės interesus dėl nuosavybės teise valdomo pastato, visi be išimties yra priimti 2008 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m., 2022 m., 2023 m. Byloje nepateikta dokumentų, patvirtinančių, jog būtent atsakovė šiuo metu yra priėmusi (ar planuoja priimti) konkrečius sprendimus, kurie leistų įžvelgti grėsmę ieškovės turtui ir su juo susijusiems kitiems interesams (teisei naudotis žemės sklypu, teisei naudotis servitutiniu privažiuojamuoju keliu prie pastato, teisei laikyti kilnojamuosius daiktus ir pan.). Teismo vertinimu, faktinės aplinkybės, kad šiuo metu vyksta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliųjų planų keitimo procesai, kad yra svarstoma pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, suformuojant apie 8,5 ha žemės sklypą(-us) kultūros paveldo objektams, pakeisti ir (ar) nustatyti naujus planuojamos teritorijos naudojimo reglamentus, numatyti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nesudaro pagrindo išvadai, kad šioje proceso stadijoje dėl to ieškovei kyla reali grėsmė, jog bus priimti sprendimai nugriauti, rekonstruoti pastatą, kitaip trukdyti ieškovei valdyti pastatą, juo naudotis, naudotis pastate ir sklype esančiais kilnojamaisiais daiktais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Osterodė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei priimti sprendimus nugriauti, rekonstruoti, perleisti nuomos ar panaudos teise arba nustatyti įrašą viešajame registre dėl valdymo ir naudojimo teisių perleidimo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausti atsakovei priimti sprendimus pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius kilnojamuosius daiktus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Teismas iš prevencinio ieškinio kildinamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus nepagrįstai įvertino taikydamas bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles. Nurodo, kad, atsižvelgiant į prevencinio ieškinio reikalavimo specifiką, laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo antrosios sąlygos vertinimo sritis yra siauresnės apimties nei bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio antrosios sąlygos aiškinimo atvejais.

5.2. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad tikimybė dėl ieškovei žalą galinčių sukelti veiksmų atsiradimo objektyviai egzistuoja. Nutartyje iš esmės pripažįstama tai, kad ir atsakovė nuosekliai net penkiolikos metų laikotarpiu atlieka veiksmus, susijusius su ieškovės nuosavybės teisės apimtimi į Pastatą. Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia akivaizdžią tikimybę, jog atsakovė iš esmės siekia ne tik Pastato paėmimo visuomenės poreikiams, bet ateityje – Pastato nugriovimo. Jokių įrodymų, kad atsakovė ateityje tokių veiksmų tikrai objektyviai nesiims, atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą nepateikė ir tokių aplinkybių teismas nenustatė. Ieškovės vertinimu, egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog atsakovė, formaliai teisėtai veikdama atsakovei viešosios teisės aktų suteiktų įgalinimų pagrindu, gali siekti sukelti žalą. Tai, kad retrospektyvus atsakovės veiksmų neteisėtumas ieškovės atžvilgiu jau yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tik papildomai pagrindžia tokios tikimybės buvimą. Nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės įrodymų – atsakovės priimtų dokumentų nuo 2008 m. iki 2023 m. – turinį ir (ar) jais keliamas teisines pasekmes. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir teismas savarankiškai netyrė, ar teismuose šiuo metu yra inicijuotos bylos, kurios leistų suponuoti tikėtiną ir atsakovės priimtų dokumentų arba teisės aktų, kurių pagrindų priimti šie dokumentai, neteisėtumą.

5.3. Ieškovės vertinimu, tiek ieškovės pateikti įrodymai, tiek atsakovės nepateikti įrodymai ir argumentai, kurie leistų aiškiai bei nedviprasmiškai paneigti ieškovės įrodymus, suponuoja, kad egzistuoja tikimybė ieškovei ateityje patirti žalą dėl atsakovės veiksmų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei. Ieškovės vertinimu, nutarties išvados yra prieštaringos, nes nutartyje yra konstatuojama, kad ieškovė nepagrįstai grindžia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik tikimybe, jog dėl atsakovės veiksmų ateityje gali kilti žala ieškovei, tačiau pats teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat remiasi tikimybe, kad akivaizdžiai grėsmę ieškovės nuosavybės teisei ir žalą ieškovei galinčių kelti atsakovės veiksmų nėra nustatyta.

5.4. Tikimybė, kad ieškovei dėl atsakovės veiksmų ateityje kils žala, yra reali, pagrįsta ir objektyviai egzistuojanti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis veiksmų nugriauti Pastatą ir (ar) imtis kitokių priemonių trukdyti ieškovei naudotis Pastatu. Tokios tikimybės pagrįstumą patvirtina tai, kad atsakovė jau yra pradėjusi procedūras, susijusias ir su ieškovės nuosavybės teisės į Pastatą apimties kaita. Nutartyje teismas nepagrįstai preziumuoja atsakovės pradėtų ir atliekamų nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų teisėtumą. Teismas privalėjo vertinti tik tikimybę, ar ateityje gali kilti žala, ar tokios tikimybės nėra.

5.5. Tai, kad egzistuoja tikimybė, jog atsakovė gali atlikti veiksmus, kurie suponuoja žalos ieškovei kilimo tikimybę, pagrindžia: a) atsakovės jau atlikti veiksmai dėl ieškovei priklausančio Pastato ir po juo esančio žemės sklypo; b) teisės aktuose atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, numatyta kompetencija vykdyti teisės aktuose numatytas funkcijas. Tiek retrospektyvinis, tiek ir perspektyvinis atsakovės veiksmų vertinimas akivaizdžiai pagrindžia, kad ji gali savo veiksmais lemti žalą ateityje. Jokių įrodymų, kurie akivaizdžiai paneigtų bet kokio galimo potencialaus neteisėto veikimo, neteisingai taikant atsakovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, galimybę, atsakovė nepateikė. Tai suponuoja, kad egzistuoja prevencinio ieškinio reikalavimui užtikrinti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo sąlyga – tikimybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali imtis veiksmų, kurie lemtų žalą. Tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų eliminuojama bet kokios žalos atsiradimo ieškovei rizika.

5.6. Grėsmės realumą laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju patvirtina tai, kad: a) ieškovė užsiima prekybos veikla, turi 15 darbuotojų; b) Pastate veiklą vykdo ieškovės padalinys ir yra registruota ieškovės buveinė; c) ieškovės veiklai vykdyti yra būtinas Pastatas ir Sklypas, automobilių statymo vietos Sklype; d) Pastato nugriovimo atveju ieškovė patirtų išlaidų buveinės, darbuotojo ir veiklos perkėlimui; e) ieškovė patirs išlaidų kito nuomojamojo žemės sklypo paieškai, sutarties sudarymui ir nuomos mokesčiui.

5.7. Nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad teismas negali laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržyti atsakovės kompetencijos, įgyvendinant viešosios teisės aktus, atliekant viešojo administravimo subjekto funkcijas. Jokių konkrečių suvaržymų, kurie neigiamai pasireikštų atsakovės veikloje laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo atveju, atsakovė savo atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, taip pat nepagrindė, jog dėl prašomų priemonių taikymo būtų pažeidžiamas viešasis interesas. Priešingai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrinamas ieškovės itin ilgą laiką toje pačioje vietoje (Pastate) vykdomos veiklos tęstinumas, ieškovės ir jos darbuotojų teisių ir pareigų apibrėžtumas ir ieškovės teisėtų lūkesčių visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į Pastatą užtikrinimas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Atsakovė nurodo, kad ieškovės byloje keliamas reikalavimas – kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas paimti Žemės sklypą ir Pastatą visuomenės poreikiams, uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti tam tikrus su Pastatu ar Žemės sklypu susijusius veiksmus, kuriuos ieškovė savo ieškinyje traktuoja kaip sukelsiančius jai žalą ateityje. Taigi, priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, žalos tikėtinumo ateityje vertinimas susijęs su pirmąja sąlyga, t. y. preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimu. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus dėl prevencinio ieškinio dalies, nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad patikslinto ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, t. y. neatmetė galimybės, kad ieškovės argumentai, susiję su prevenciniu ieškinio reikalavimu, gali būti patenkinti, ir neatmetė aplinkybės, kad žala ieškovei ateityje galėtų atsirasti. Ieškovė šių teismo argumentų neginčija, todėl atmestini visi atskirojo skundo argumentai, susiję su tariamai netinkamai įvertinta tikimybe dėl ieškovei žalą galinčių sukelti veiksmų atsiradimo.

6.2. Teismas tinkamai įvertino antrąją būtiną sąlygą ir teisingai konstatavo, kad byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog būtų priimta ar artimiausiu metu numatoma priimti realių sprendimų, kurie būtų susiję išimtinai su ieškovės nuosavybės teise valdomu pastatu. Ieškovė objektyviomis aplinkybėmis, tariamai pagrindžiančiomis teismo sprendimo neįvykdymo riziką, laiko išimtinai aplinkybes, susijusias su ieškovės nuomojamo Žemės sklypo ir jai nuosavybės teise priklausančio Pastato paėmimu visuomenės poreikiams. Nurodytų sprendimų ir (ar) procedūrų teisėtumas byloje nėra ginčijamas, taigi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tokiais argumentais ieškovė nepagrindžia tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų. Atitinkamai atsakovė neturi įrodinėti, o teismas neturi pagrindo vertinti šiuo metu atliekamų procedūrų teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Kauno miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582 yra inicijavusi dokumentų, reikalingų sprendimui dėl paėmimo visuomenės poreikiams priimti, rengimą. Šiuo metu yra rengiamas pirmasis iš privalomų dokumentų – teritorijos detalusis planas, jo rengimas kol kas nėra baigtas. Kol nėra parengtas detalusis planas ir kiti teisės aktuose nustatyti privalomi dokumentai, nėra galimybės kreiptis į kompetentingą instituciją (Nacionalinę žemės tarnybą) su prašymu priimti sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Pagal preliminarius rengiamo detaliojo plano sprendinius yra numatoma galimybė griauti Pastatą, kuris nėra saugomo kultūros paveldo objekto dalis, tačiau griovimas galimas išimtinai tuo atveju, jei būtų užbaigtos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Iki tol atsakovė neturi jokio pagrindo nei griauti Pastato, nei kitaip riboti ieškovės galimybių juo naudotis ir jame vykdyti veiklą. Pastato griovimo klausimas galės būti sprendžiamas tik užbaigus paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir valstybei (ar savivaldybei) perėmus jo nuosavybės teises. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimą nugriauti Pastatą neatlikus paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ar atlikti kitus realius veiksmus Žemės sklype (keisti privažiavimą, priešgaisrinės apsaugos sąlygas, perkelti Žemės sklype ar Pastate esantį kilnojamąjį turtą ir pan.) iki paėmimo visuomenės poreikiams proceso pabaigos. Dėl to atsakovei negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ribojant veiksmus, kurių ir taip ji negali atlikti. Atsakovė, nebūdama Pastato savininkė, šiuo metu neturi nei pagrindo, nei ketinimų atlikti jokių neteisėtų su Pastato griovimu susijusių veiksmų ir kitų veiksmų, nurodytų ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

6.4. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tam, kad būtų eliminuojama bet kokios žalos atsiradimo ieškovei rizika. Ieškovė neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Ieškovė niekaip nepagrindė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali sutrukdyti ieškovei vykdyti veiklą Pastate, nenurodė, kokiu konkrečiai būdu atsakovė galėtų daryti kliūtis ieškovės vykdomai veiklai. Ieškovės teiginiai yra abstraktūs, hipotetinio pobūdžio ir pagrįsti tik ieškovės prielaidomis, o ne realios žalos grėsme jai, jos valdomam turtui ar vykdomai veiklai. Tol, kol ieškovė bus Pastato savininkė, atsakovei nebus galimybės atlikti jokių veiksmų, susijusių su Pastato griovimu ar rekonstravimu.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:

7.1. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nėra Žemės sklypo patikėtinė, ji nuo 2024 m. sausio 2 d. nedalyvauja detaliojo plano rengimo procedūroje. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582 pritarė Vytauto parko komplekso teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimui, siekiant užtikrinti vientisą gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą, ir pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti šios teritorijos planavimo dokumento rengimą, numatant joje esančių žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Priešingai, nei nurodo ieškovė, detaliojo plano sprendiniuose nėra vienareikšmiškai numatytas Pastato griovimas.

7.2. Pažymi, kad kol ieškovė valdys nuosavybės teise Pastatą, atsakovė neturės galimybės atlikti jokių veiksmų, susijusių su Pastato griovimu ar rekonstravimu. O jei Pastatas bus paimtas visuomenės poreikiams tenkinti, ieškovei bus teisingai kompensuota už perimtą turtą pagal Konstituciją ir įstatymus. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis veiksmų nugriauti Pastatą ir kad jį nugriovus ieškovė patirtų žalą, yra nepagrįsti. Pagal teisinį reguliavimą, nugriovus Pastatą ieškovė nepatirtų žalos, nes ji jau nebebūtų Pastato savininkė, jai būtų teisingai kompensuota paimant jį visuomenės poreikiams, todėl nesusidarytų žala.

7.3. Nurodo, kad Pastatas gali būti griaunamas, tik jei jis bus paimtas visuomenės poreikiams tenkinti, o jei jis bus paimtas visuomenės poreikiams tenkinti, už jį bus teisingai kompensuota, ieškovė nebebus jo savininkė, taigi negalės patirti žalos, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė prevencinį reikalavimą uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti neteisėtus ir žalą sukeliančius veiksmus, taip pat reikalavimą atlyginti žalą. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo: uždrausti atsakovei iki kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo galutinai nusprendžiama paimti Žemės sklypą ir Pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, visuomenės poreikiams, įsiteisėjimo dienos priimti sprendimus dėl viso arba dalies Pastato griovimo, automobilių stovėjimo vietų ir priešgaisrinės apsaugos sąlygų Žemės sklype, privažiavimo prie Žemės sklypo keitimo, tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį ieškovės turtui, esančiam Žemės sklype, Pastate; taip pat prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą. Ieškovė pareikštu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė uždrausti atsakovei priimti sprendimus nugriauti, rekonstruoti, perleisti nuomos ar panaudos teise arba nustatyti įrašą viešajame registre dėl valdymo ir naudojimo teisių perleidimo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausti atsakovei priimti sprendimus pašalinti Žemės sklype esančius kilnojamuosius daiktus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

12. Pirmoji prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo stadija yra ieškovo reikalavimo preliminaraus (lot. prima facie (iš pirmo žvilgsnio)) pagrįstumo vertinimas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atlikęs preliminarų ieškovės pareikštų reikalavimų vertinimą, nenustatė akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir padarė išvadą, kad pirmoji (ieškinio tikėtino pagrįstumo) sąlyga, sprendžiant procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatyta. Atskiruoju skundu ši pirmosios instancijos teismo išvada neginčijama, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos plačiau nepasisako.

13. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti turi būti nustatyta ir antroji būtinoji sąlyga, t. y. realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina egzistuojant antrąją sąlygą, kuriai esant būtų galima taikyti prevencinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei imtis tam tikrų veiksmų. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl iš prevencinio ieškinio kildinamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą ir apsiribojo antrosios CPK 144 straipsnio taikymo sąlygos aiškinimu, remdamasis bendrosiomis šios sąlygos aiškinimo taisyklėmis.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę; tokio ieškinio pareiškimo pagrindas yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Taigi, prevencinio ieškinio dalykas yra specifinis – reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos.

15. Prevencinį ieškinį reiškianti šalis gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau teismų praktikoje pažymima tai, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė net ir nagrinėjant prevencinius ieškinius (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑206-516/2019 22 punktą ir jame nurodytą praktiką; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑999‑464/2021 34 punktą).

16. Apeliantė nurodo, kad prevencinio ieškinio reikalavimo įrodinėjimo dalykas yra tik tikimybė dėl žalos atsiradimo ateityje netenkinus prevencinio ieškinio reikalavimo, dėl to apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prevencinio ieškinio pagrindu reiškiamo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įvertinti tik tai, ar egzistuoja tikimybė, jog ateityje gali kilti žala, kurios atsiradimo ir yra stengiamasi išvengti reiškiamu prevenciniu ieškiniu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio klausimą, nenagrinėja šalių ginčo iš esmės, netiria ir nevertina šalių įvardytų faktinių bei teisinių argumentų, susijusių su ginčo išsprendimu, juos patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų, o tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą. Apeliacinėmis instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad aplinkybės dėl realaus pavojaus, jog ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti (CK 6.255 straipsnio 1 dalies), vertina, kad aplinkybių dėl galimos žalos ateityje tikėtinumo vertinimas yra susijęs su pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. preliminaraus ieškinio pagrįstumo, vertinimu. Šios pirmosios sąlygos egzistavimą pirmosios instancijos teismas nustatė.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės prašo užtikrinti prevencinį ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atsakovei atlikti neteisėtus ir žalą sukeliančius veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybę, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas ieškovės naudai, vykdymas arba jo vykdymas pasidarytų visai negalimas, grindė esminiais argumentais, kad atsakovė gali imtis veiksmų nugriauti Pastatą, kitaip trukdyti ieškovei naudotis Pastatu.

18. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Nurodyti principai reikalauja, kad būtų užtikrinta šalių teisių pusiausvyra – būtų įvertinti šalių teisėti interesai, nė vienai iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų, nei reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi ištirti ir įvertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, ir nuspręsti, ar šis prašymas yra pagrįstas ir atitinka tokių priemonių tikslus (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

19. Pažymėtina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi pagrįsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Todėl asmeniui, kuris teismui teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenka pareiga pagrįsti atitinkamų priemonių taikymo būtinumą.

20. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad atsakovė gali savo veiksmais lemti žalą ateityje ir jokių įrodymų, kurie akivaizdžiai paneigtų bet kokio galimo potencialaus neteisėto veikimo, neteisingai taikant atsakovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, galimybę, atsakovė nepateikė. Tačiau pažymėtina, kad procesinė pareiga pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra jį teikiančio byloje dalyvaujančio asmens ar kito suinteresuoto asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovės, procesinė pareiga (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

21. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė argumentais, kad šiuo atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, faktinės ir teisinės padėties išsaugojimą, nes, atsakovei pakartotinai pasinaudojus teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, byloje priimtas teismo sprendimas iš esmės taptų beprasmis ir neužtikrintų ieškovės teisės į teisminę gynybą realaus įgyvendinimo. Reikšminga įvertinti tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje ir atskirajame skunde nurodomas aplinkybes iš esmės sieja su argumentais dėl, ieškovės vertinimu, nepagrįsto atsakovės siekio paimti ieškovės nuomojamą Žemės sklypą ir ieškovei priklausantį Pastatą visuomenės poreikiams.

22. Apeliantės teigimu, ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia akivaizdžią tikimybę, jog atsakovė iš esmės siekia ne tik Pastato paėmimo visuomenės poreikiams, bet ir ateityje – Pastato nugriovimo. Iš byloje pateikto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T‑582 „Dėl kultūros paveldo objektų – Vytauto parko komplekso (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 33823) ir Vokietijos konsulo rezidencijos pastato (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 37509) teritorijų poreikio visuomenei“ turinio matyti, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė pritarti minėtų kultūros paveldo objektų teritorijų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimui, siekiant užtikrinti vientisą gamtos ir kultūros paveldo objektų (vertybių) apsaugą, ir nusprendė pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti 1 punkte nurodytų teritorijų planavimo dokumento rengimą, numatant jose esančių žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Atsakovė atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad šiuo tikslu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2021 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. A-1038 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų keitimo“, juo nuspręsta organizuoti detaliųjų planų keitimą. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija buvo parengusi keturias Kauno miesto detaliojo plano keitimo versijas, į kurias patenka Žemės sklypas ir Pastatas (2022 m. lapkričio 21 d.; 2023 m. vasario 8 d.; 2023 m. gegužės 19 d. ir 2024 m. balandžio 6 d.). Ieškovė taip pat nurodė ir pateikė duomenis, kad 2024 m. liepos 12 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija nustatė detaliojo plano koregavimo trūkumų ir nutraukė tikrinimą. Atsakovė atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat nurodė, kad šio teritorijų planavimo dokumento rengimo procesas šiuo metu nėra baigtas. Apeliantė neginčija šios aplinkybės, kad teritorijų planavimo dokumento rengimo procesas tebevyksta ir nėra baigtas.

23. Apeliantės argumentai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai preziumuoja atsakovės pradėtų ir atliekamų nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų teisėtumą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi toks klausimas nėra nagrinėjamas ir vertinamas sprendžiant procesinį klausimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.

24. Apeliantė pažymi tai, kad ji pateikė atsakovės nuo 2008 m. iki 2023 m. priimtus dokumentus, tiesiogiai ar iš dalies liečiančius ieškovės interesus dėl jos nuosavybės teise valdomo pastato. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės pateiktus oficialius valstybės institucijų duomenis įvertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, iš esmės tinkamai įvertino ieškovės reiškiamo prevencinio reikalavimo ir bylos faktinių aplinkybių specifiką ir šioje bylos proceso stadijoje esamų bylos duomenų visumą.

25. Apeliantė nurodo, kad atsakovė yra pradėjusi procedūras, susijusias ir su ieškovės nuosavybės teisės į Pastatą apimties kaita ir yra tikimybė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis veiksmų nugriauti Pastatą ir (ar) imtis kitokių priemonių trukdyti ieškovei naudotis Pastatu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą šioje bylos proceso stadijoje vertinti, jog šiuo metu būtent atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija yra priėmusi ar planuoja priimti konkrečius sprendimus, kuriuos pagal savo kompetenciją galėtų priimti vienvaldiškai, kurie būtų susiję išimtinai su ieškovės nuosavybės teise valdomu pastatu ir leistų įžvelgti grėsmę ieškovės turtui ir su juo susijusiems kitiems interesams (teisei naudotis žemės sklypu, teisei naudotis servitutiniu privažiuojamuoju keliu prie pastato, teisei laikyti kilnojamuosius daiktus ar pan.) ir kurie sudarytų pagrindą vertinti, jog galbūt ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

26. Asmuo, grįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Taigi nors apeliantė iš esmės remiasi argumentais, kad egzistuoja tikimybė, jog atsakovė atliks veiksmus, dėl kurių ieškovei ateityje gali kilti žala, o tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų eliminuojama bet kokios žalos atsiradimo ieškovei rizika, tačiau apeliantės deklaratyvūs argumentai dėl egzistuojančios atsakovės veiksmų tikimybės (bet kokios teorinės galimybės) nelaikytini pakankamais išvadai, kad šioje proceso stadijoje dėl to kyla pagrįsta grėsmė, jog bus priimti ieškovės nurodomo turinio atsakovės sprendimai, kuriuos ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo uždrausti priimti. Apeliantės argumentai, pagal šioje proceso stadijoje esamus duomenis, nesudaro pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

27. Darytina išvada, kad apeliantės nurodomos aplinkybės ir argumentai šiuo metu nepatvirtina grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje esantys duomenys šioje bylos proceso stadijoje pakankamai nepagrindžia, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta sąlygų visuma, kuri būtina tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

28. Pažymėtina, jog reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima bet kurioje proceso stadijoje, todėl pasikeitus situacijai ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

29. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį ir šiuo metu esamus bylos duomenis, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis