- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- PK-2599-246/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00147-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Nukentėjusysis
- T. Ž.
- Kaltinamasis
- R. N.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, Agnei Kuckailienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajam T. Ž., kaltinamajam R. N., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pensininkas, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK ) 140 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. liepos 21 d., apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame bute, tarpusavio konflikto metu peiliu sužalojo nukentėjusiajam T. Ž. ranką, nežymiai sutrikdydamas sukentėjusiojo sveikatą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis R. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis yra jo sesers J. Ž. sūnus. Visi trys gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Kiekvienas turi po atskirą kambarį. 2014-07-21 jis užėjo į T. Ž. kambarį, tuo metu buvo išgėręs alkoholio. Kilo konfliktas dėl to, kad jam nepatiko nukentėjusiojo kelnės, pasakė jam, kad jis panašus į Čarlį Čapliną, nukentėjusysis atsakė, kad jis pats panašus į gaidį, todėl ir kilo konfliktas. Tik po įvykio suprato, kad konflikto metu peiliu sužalojo nukentėjusiajam ranką. Nukentėjusysis vieną dieną nenuėjo į darbą dėl jo kaltės, už žaizdos sutvarstymą, gydymą mokėti jam nereikėjo, pripažįsta ne didesnę nei 500 litų neturtinę nusikaltimu padarytą žalą. Atsiprašė nukentėjusiojo.
Nukentėjusysis T. Ž. parodė: „2014 m. liepos 21 d. vakare buvau savo kambaryje. Į kambarį uždėjo R. N., kuris buvo neblaivus. R. N. įėjęs į kambarį pradėjo maivytis ir klausinėti, ar jis nepanašus į Čarlį Čapliną. Aš atsakiau, kad jis pats panašus į „gaidį". Netrukus iš dešinės pusės pamačiau R. N., dešine ranka užsimojusį peiliu. Tada aš sukdamasis į dešinę, atbula ranka jį atstūmiau ir nelaukdamas, kol jis antrą kartą užsimos peiliu, jį parverčiau ant žemės. Tuo metu kambaryje buvusi J. Ž. nesuprato kas nutiko, tačiau ji pamatė varvantį kraują, o aš pasakiau jai paimti peilį, tada ji iš R. N. rankų išlupo peilį“; nukentėjusysis taip pat parodė: „nemažinu ieškinio. Aš turėjau keisti darbą. Ant rankos randas liko man jau visam gyvenimui. Anksčiau buvau baldų surinkėjas, dirbau prie įrengimų, tai sekundžių reikalas, jei nesureaguosi dėl streso, gali ir rankos netekti. Aš po įvykio dvi savaites nedirbau. Teko ir darbovietę pakeisti. Šiuo metu dirbu baldų surinkėju, bet anksčiau dirbau su presais, šiuo metu su rankiniais įrankiais. Dėl sužalojimų anksčiau negalėjau dirbti prie presų, šiuo metu praėjo viskas, gal jau dabar galėčiau tą patį darbą dirbti. Aš ligoninėje negulėjau, tačiau dvi savaites nedirbau. Neturėjau nedarbingumo, tiesiog išėjau iš darbo iš karto. Paprašiau, kad mane atleistų, gal ir paskubėjau tuo metu. Šiuo metu nieko ypatinga, išskyrus randą nėra, dėl fizinės žalos. Dėl psichologinės įtampos nežinau ką daryčiau, jei pamatyčiau kaltinamąjį su peiliu. Kai kaltinamasis išgėręs, mėgsta peilį paimti. Mes kambarius esame pasidaliję sutartimi pas notarą, atskirai mokame mokesčius, naudojimosi tvarka nustatyta. Kaltinamasis atėjo į kambarį, durys buvo atidarytos mano kambario, todėl nesibeldė ateidamas. Dirbau su aukšto spaudimo presais, kur reikia greitos reakcijos, todėl teko keisti darbą“.
Baigiamosiose kalbose nukentėjusysis paprašė kaltinamajam skirti griežčiausią bausmę, kokia tik įmanoma.
Liudytoja J. Ž. parodė: „gyvename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Esame pasidalinę po vieną kambarį visi ir aš, ir mano sūnus T. Ž., ir mano brolis R. N.. Įvykio dieną sūnus buvo savo kambaryje, prie kompiuterio, aš žiūrėjau žinias, apie 21:30 valanda buvo. Brolis jau dieną išgėrinėjo, kai jis išgeria mėgsta leistis į kalbas, atėjo kelis kartus į kambarį pas mus su sūnumi. Buvau pas sūnų kambaryje aš, aš kuo mažiau leidausi su broliu į kalbas, nes jei grubiau atsakai “šoka į akis”. Kaltinamasis atėjo į kambarį, nusirengė kelnes, sako, kad kaip Čarlis Čaplinas galiu pašokti, sūnus sako, kad kaip gaidys greičiau atrodai, kaip ,,šokantis gaidys“. Tada brolis išėjo iš kambario ir greitai grįžo, prabėgo tiesiog. Pamačiau, kaip mano sūnus nuvertė brolį ant žemės, pamačiau kraują, tik tada pamačiau pas brolį rankose peilį suspaustą”.
Iš Teismo medicinos specialisto išvados 2014 m. liepos 24 d. teismo medicinos Nr. GI 802/129(02) matyti, kad nukentėjusiajam kostatuota durtinė pjautinė žaizda dešiniame žaste, padaryta aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu, galimai peiliu užduotyje nurodytu laiku, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (ikiteisminio tyrimo metu nutrauktos bylos Nr. 1-23-1-00660-14 duomenys, bylos lapas 28). Tai patvirtina nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo faktą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 2,05 promilių girtumas (minėtos bylos 29 lapas).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. N. padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje aprašytą veiką, yra kaltas ir baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas.
Veika kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 1 d., nustačius nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą bei nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, išdėstytų šio straipsnio kitose dalyse.
Skirtina bausmė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažįsta kaltu, atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis nėra teistas, nusikalto pirmą kartą, padarydamas nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažįsta, atsiprašė nukentėjusiojo, yra pensininkas.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė, artimesnė švelniausiai bausmės rūšiai, numatytai LR BK 140 str. 1 d.- laisvės apribojimas, dėl anksčiau aptartų aplinkybių neskiriant griežtesnių šiame straipsnyje numatytų bausmių rūšių.
Civilinis ieškinys.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusysis T. Ž. grindžia savo 5000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nurodydamas, kad dėl kaltinamojo veiksmais padaryto sužalojimo turėjo keisti darbą. Ant rankos randas liko visam gyvenimui. Anksčiau buvo baldų surinkėjas, dirbo prie įrengimų su aukšto spaudimo presais. Teko ir darbovietę pakeisti. Šiuo metu dirba baldų surinkėju, bet anksčiau dirbo su presais, šiuo metu - su rankiniais įrankiais. Dėl sužalojimų anksčiau negalėjo dirbti prie presų, šiuo metu praėjo viskas, gal jau dabar galėtų tą patį darbą dirbti. Ligoninėje negulėjo, tačiau dvi savaites nedirbo. Neturėjo nedarbingumo, tiesiog išėjo iš darbo savo noru. Pats paprašė, kad jį atleistų, gal ir paskubėjo tuo metu. Šiuo metu nieko ypatingo, išskyrus randą, nėra. Dėl psichologinės įtampos nežinau ką darytų, jei pamatytų kaltinamąjį su peiliu rankose. Kaltinamasis išgėręs mėgsta peilį paimti. Kambarius visi trys (ji, mama, kaltinamasis) yra pasidaliję sutartimi pas notarą, atskirai moka mokesčius, naudojimosi tvarka nustatyta.
Teismas konstatuoja: kaltinamasis pripažįsta 500 litų dydžio civilinio ieškinio dalį dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos; nukentėjusysis neturtinę žalą, patirtą nusikaltimu, įvertina 5000 litų nurodydamas, kad įvykio metu patyrė skausmą, buvo pažemintas, turėjo nepatogumų dėl darbo pakeitimo, liko randas. Šiuo metu jokių nusikaltimu padarytų pasekmių nejaučia, išskyrus išlikusį randą. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, paties nukentėjusiojo parodymus, į specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs kokių nors pavojingų sveikatai ar gyvybei pasekmių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. pagrindu teismas nusikaltimu nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą įvertina 1000 (vienu tūkstančiu) litų. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas ir į kaltinamojo turtinę padėtį: jis yra nedideles pajamas gaunantis pensininkas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodo, kad R. N. teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal tarnybos 2014-10-14 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-T-3858-4582 susidarė 246.80 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo (b.l.28), tačiau kaip matyti iš paminėto tarnybos sprendimo, vadovaujantis Įstatymo 14 str. 5 d. 1 p. valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos dalis R. N. yra 100 procentų (b.l.26), todėl išlaidos už gynybą iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kaltinamajam kardomoji priemonė paskirta nebuvo, ji šioje proceso stadijoje ir neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,
nusprendžia:
R. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str.1 d., ir skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nukentėjusiojo T. Ž. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo R. N. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų), atitikmuo eurais – 290 eurų, neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 250 str.).
Iš kaltinamojo R. N. advokato gynybos išlaidų ( 246.80 Lt) nepriteisti.
Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.