- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-107-40/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Rimantas Brazys
- Atsakovas
- S. T.
- Ieškovas
- R. T.
- Kategorijos
- 118.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Monstavičienė Procesinio sprendimo kategorija 118.7.
NUTARTIS
2009 m. vasario 24 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-909-79/2008 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei S. T. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. T. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 1976-12-08 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp R. T., gim. (duomenys neskelbtini) , ir S. N. (T.) gim. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti santuokinę „(duomenys neskelbtini) “ pavardę; padalinti santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybė į dvi lygias dalis, priteisiant ieškovui R. T. ir atsakovei S. T. po ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 102000 Lt. Nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad jų labai skirtingi charakteriai ir požiūriai į gyvenimą, dėl ko kildavo nuolatiniai konfliktai, nesugebėjo vienas kito suprasti, vienas kitam nusileisti, tačiau augino du vaikus, santuokoje gyveno kol vaikai tapo pilnamečiais, o po to nusprendė gyventi skyrium. Ieškovas išėjo gyventi pas motiną, o atsakovė paliko gyventi jų įgytame kooperatiniame bute. Jau septyni metai kaip gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio ir per tą laiką galutinai susvetimėjo, neliko nieko bendro, ieškovas gyvena su kita moterimi. Jis nekartą atsakovei siūlė santuoką nutraukti gera valia, tačiau ji nesutiko iš esmės dėl santuokoje įgyto buto, sakydama, kad ieškovui priklauso tik 15 000 litų kompensacija. Ieškovas nurodė, kad nekilnojamas turtas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) , VĮ Registrų centro įvertintas 102000 Lt, tačiau jo vertė yra didesnė. Jis atsakovei siūlė sumokėti 50000 Lt kompensaciją ir butą jai palikti, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, todėl butas turėtų būti padalintas į dvi lygias dalis ir prašė priteisti ½ dalį buto su rūsiu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu šią savo reikalavimo dalį pakeitė ir prašė pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise trijų kambarių butą su rūsiu, o jam priteisti iš atsakovės 51 000 Lt kompensacijos, dėl kilnojamo turto pretenzijų nereiškė. Kreditorių neturi. Tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo iš atsakovės nereikalauja.
Atsiliepimas
Atsakovė S. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas jau pirmųjų santuokos metų gale pradėjo girtauti, negrįžti į namus, nesirūpino šeima, dėl ko dažnai kildavo konfliktai. Vaikais ir namų ūkiu praktiškai rūpinosi viena. Nebegalėdama kęsti tokio nuolatinio elgesio, ji įkalbėjo sutuoktinį gydytis nuo alkoholizmo ir nuo to laiko gyvenimas kuriam laikui stabilizavosi, tačiau šeima ir toliau nesirūpino. Sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad nuo 2001-02-07 jie kartu nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio. Kurį laiką su ieškovu dar bendravo, jis domėjosi jos ir vaikų reikalais, ji stengėsi palaikyti tarpusavio santykius, tačiau jis neberėmė nei moraliai, nei materialiai. Ieškovas susirado kitą moterį, su kuria dabar gyvena ir veda bendrą ūkį, tuo patvirtindamas savo nelojalumą jų santuokai ir neištikimybę jai, dėl to mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Mano, kad ieškovo netinkamas elgesys nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, nes ieškovas savo veiksmais pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos, visapusiško, rūpinimosi vaikais ir šeima pareigas. Dėl ieškovo kaltės labai pablogėjo jos asmeninis gyvenimas, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, todėl prašo priteisti iš ieškovo kompensacijos 25000 Lt, kuri bent simboliškai atlygintų jos patirtus išgyvenimus.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, nes su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti; nutraukti R. T. ir S. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo R. T. kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovei 25000 Lt neturtinės žalos; nustatyti, kad R. T. ir S. T. santuokos nutraukimo sutuoktinių teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2001-02-07, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi; R. T. ir S. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , padalinti sekančiai: S. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 2/3 dalis buto su rūsiu; R. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 1/3 dalį buto su rūsiu; nutraukus santuoką pavardę prašo palikti santuokinę. Nurodė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2001-02-07 dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu. Gyvenant santuokoje 2007-05-15 priėmimo – perdavimo aktu jos vardu buvo įregistruotas nekilnojamas turtas – butas su rūsiu esantis(duomenys neskelbtini) , už kurį sumokėta kooperatyvui Nr (duomenys neskelbtini) dviem įnašais. Kadangi įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo ,todėl ji prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis buto su rūsiu, o ieškovui priteisti 1/3 dalį buto su rūsiu esantį (duomenys neskelbtini) , nes įsigijo už savo asmenines lėšas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas nurodė, kad šeima iširo, nes nesugebėjo vienas kito suprasti, vienas kitam nusileisti. Gyvendamas kartu rūpinosi šeima, prisidėjo prie namų ūkio išlaikymo. Kai išėjo gyventi atskirai, vaikai buvo pilnamečiai, išlaikymas nebuvo reikalingas. Jokių nuostolių dėl ieškovo atsakovė nėra patyrusi, todėl priteisti neturtinę žalą nėra jokio pagrindo. Butas(duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis bendroje jungtinėje nuosavybėje su atsakove, dalytinas lygių dalių principu turto dalybų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp R. T., gim. (duomenys neskelbtini) , ir S. T. gim. (duomenys neskelbtini) neturinčių nepilnamečių vaikų nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes ,,T.‘’ ,,T.,,; padalino santuokos metu įgytą butą su rūsiu ir pripažino S. T. asmenine nuosavybe butą, kurio bendras plotas 64,45 kv.m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su 3,38 kv.m rūsiu pažymėtu R-21 esantys (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., kurio vidutinė rinkos vertė 102 000 Lt; R. T. priteisė iš S. T. 51 000 Lt kompensaciją už tenkančią turto dalį.
Šalies argumentai
Apeliantė S. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą, o civilinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodė, jog neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui priimtam 2008 m. lapkričio 13 d. , 2008 m. gruodžio 1 d. mirė ieškovas R. T..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Įstatymas (CK 3.49 str. 1 d.) nustato du santuokos pasibaigimo pagrindus : ištuoką ir vieno iš sutuoktinių mirtis. CK 3.66 str. 1 d. nustato santuokos nutraukimo momentą - santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių miršta neįsiteisėjus teismo sprendimui, santuoka baigiasi dėl sutuoktinio mirties (CK3.50 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismui yra pateiktas ieškovo R. T., mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties liudijimas (b.l. 214). Sutuoktiniui mirus, santuoka laikoma pasibaigusia nuo jo mirties momento, nurodyto mirties liudijime. Santuokos pasibaigimas reiškia, kad baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai, turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, pareiga išlaikyti ir kt. (CK 3.100 str.). Mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąja jungtinę nuosavybę, paveldima CK penktoje knygoje nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pasitraukusio iš bylos mirusio sutuoktinio teisės ir pareigos dėl santuokos pasibaigimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir kt.) kitam asmeniui nepereina. Kai mirus asmeniui, kuris buvo bylos šalis, teisiniame santykyje teisės perėmimas neleidžiamas, byla turi būti nutraukta (CPK 293 str. 1 d. 7 p., 326 str. 1 d. 5 p.).
Remiantis išdėstytu, apeliacinis skundas tenkintinas –Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas naikintinas, civilinė byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies penktu punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti.
Civilinė bylą Nr. 2A-107-40 nutraukti.