- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-133-851/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00514-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aiva Survilienė (pirm.), Artūras Šumskas, Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- J. K., V. V.
- Nuteistasis
- A. L.
- Civilinis ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aivos Survilienės,
išteisintajam J. K., nuteistajam A. L., išteisintajam V. V..
civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Rasai Karčiauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir prokuroro G. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 271 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
- pagal BK 271 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 11 (vienuolikai) mėnesių;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. L. pagal BK 271 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė –
laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmės atlikimo metu įpareigojant jį: 1) tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti; 2) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų); 3) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų, dirbant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) privalomai uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą ;
J. K. ir V. V. išteisinti pagal BK 271 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis neteisėtai, neteisėtais veiksmais suniokojo valstybinį draustinį, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, o būtent:
jis, laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d., tikslus laikas nenustatytas, Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje, teritorijoje, esančioje tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 priedas) sklypuose: Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, Nr. 2, kurio koordinatės 546864, 6121351 – 546875, 6121334, Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030, ir kurie yra valstybės saugomoje teritorijoje – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, neteisėtai, neturėdamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimų kirsti medžius, o taip pat neturėdamas medžių kirtimų ir teritorijos tvarkymo parengtų ir suderintų projektų bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.7 punktą, pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, iškirto 192 įvairių rūšių medžius, tuo padarydamas 39 229,03 eurų žalą aplinkai ir tokiais savo neteisėtais veiksmais suniokojo valstybinį draustinį, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija.
1.1. Be to, A. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d., tikslus laikas nenustatytas, Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje, iš valstybei priklausančios teritorijos, esančios tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 priedas), tai yra iš sklypų Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, Nr. 2, kurio koordinatės 546864, 6121351 – 546875, 6121334, Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030, neteisėtai iškirtęs 192 įvairių rūšių medžius, dalį jų iš teritorijų išgabeno ir tokiu būdu pagrobė svetimą, Ukmergės miestui priklausantį turtą – 60 kietmetrių (m³) malkinės medienos, kurios 1 kietmetrio kaina 27,72 Eur (95,70 Lt), viso 1663,20 Eur (5742,00 Lt) vertės, padarydamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijai 1663,20 Eur turtinę žalą.
2. J. K. V. V. buvo kaltinami pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 271 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad jie neteisėtais veiksmais suniokojo valstybinį draustinį, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, o būtent:
tuo, kad, veikdami kartu su A. L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 12 d., Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje, teritorijoje, esančioje tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir hipodromo bei Žiedo g. įsikūrusios Verslo technologijų mokyklos teritorijoje, (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-7 priedas) sklype Nr. 6, kurio koordinatės 546781, 6121813-546865, 6121947, kuris yra valstybės saugomoje teritorijoje – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, neteisėtai, neturėdami Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimų, o taip pat neturėdami medžių kirtimų ir teritorijos tvarkymo parengtų ir suderintų projektų, pažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.7 p., pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, iškirto 234 įvairių rūšių medžius, tuo padarydami 55 547,16 eurų žalą aplinkai;
2.1. taip pat tuo, kad, tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami kartu su A. L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 20 d., Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje teritorijoje, esančioje tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 priedas) sklypuose: Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030, ir kurie yra valstybės saugomoje teritorijoje – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, neteisėtai, neturėdami Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimų kirsti medžius, o taip pat neturėdami medžių kirtimų ir teritorijos tvarkymo parengtų ir suderintų projektų bei pažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.7 p., pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, iškirto 192 įvairių rūšių medžius, tuo padarydami 39 229,03 eurų žalą aplinkai.
2.3. Be to, J. K. ir V. V. buvo kaltinami pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, tai yra, kad jie pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
veikdami kartu su A. L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 20 d., Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje teritorijoje, esančioje tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 priedas) sklype Nr. 2, kurio koordinatės 546864, 6121351 – 546875, 6121334, ir sklypuose: Nr.1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, sklype Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030, kurie yra valstybės saugomoje teritorijoje – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, neteisėtai, neturėdami Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimų kirsti medžius, o taip pat neturėdami medžių kirtimų ir teritorijos tvarkymo parengtų ir suderintų projektų bei pažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.7 p., pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, iškirtę 192 įvairių rūšių medžių, ir iškirtus medžius išvežę iš kirtaviečių sandėliavo iki, kol bus galima parduoti, tokiais savo veiksmais pagrobė Ukmergės miestui priklausantį 83480,36 eurų vertės turtą.
3. J. K. ir V. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. (toliau tekste ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 271 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, ir atmesti civilinius ieškinius.
4.1. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo. Nurodo, kad J. K., kaip Ukmergės bendruomenės pirmininkas, ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti Ukmergės miesto Šventosios upės paupį, kurį tvarko 15 metų. Iki 2014 m. pakrantė buvo tvarkoma nuo Vilniaus gatvės iki pirmos pakėlimo stoties, kuri yra prieš hipodromą. Jis kiekvienais metais organizuodavo talkas, buvo pjaunami menkaverčiai medžiai, krūmai, valomas paupys. Dalyvaudavo šiose talkose daug žmonių. 2013 m. lapkričio mėn. jis (A. L.) prisidėjo prie šių upės pakrantės tvarkymo darbų, nes sodo kaimynas J. Č. jam pasakė, kad yra galimybė pasirinkti šakų malkoms. Rinko beverčius medžius, faktiškai iš krūmų atrinktas malkas.
4.2. Nurodo, jog darbus prižiūrėjo ir kontroliavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės agentūros atstovai, Ukmergės rajono savivaldybės atstovai. Jam buvo žinoma, kad J. K. turėjo leidimą paupiui tvarkyti. Nekėlė jokios abejonės ir tai, kad lankydavosi paupyje minėtų institucijų atstovai ir leisdavo atlikti paupio tvarkymo darbus. J. K. leidus, jis, kaip ir viešuosius darbus dirbę asmenys, kurie kirto šakas netoli Ukmergės verslo ir technologijų mokyklos, pasiėmė dalį šakų. Jokių medžių nepjovė nei su V. V., nei su J. K.. Teismo nurodytu laikotarpiu tai yra nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d. jis negalėjo dirbti jokių Šventosios upės pakrantės valymo darbų dėl pažeisto stuburo, ir apie pjaunamą medieną nieko nežino. Medienos nevogė, nes iš J. K. ir J. Č., kuris kontroliavo paupio valymo darbus, gavo leidimą pasiimti medieną, ištrauktą iš paupio, kuri buvo menkavertė, nupjauta viešuosius darbus dirbančių žmonių. Suprato, kad nevagia malkinės medienos, o ją gauna teisėtu būdu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir, vadovaudamasis prieštaringais liudytojų parodymais, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Teigia, kad liudytojų K. V. ir A. Č. nepažįsta, V. S. malkų nesiūlė. Liudytojo D. nematė, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šių liudytojų parodymus. Visus paupio valymo darbus atliko turėdamas leidimą, pasirašytą įvairių institucijų pareigūnų. Be to, įvairių institucijų tarnautojų lankymasis paupyje sudarė pagrindą manyti, kad darbai vyko teisėtai, ir jis neturėjo tyčios sunaikinti draustinio teritoriją – iš kaltinime nurodytų 4 sklypų iškirsti 192 medžius.
4.3. Anot apelianto, 2014 m. vasario 28 d. kratos metu pas jį rasta mediena – suskaldytos malkos – yra bevertė, todėl apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo Ukmergės rajono savivaldybei 1663,20 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti. Teigia, jog teismas nepagrįstai tenkino civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos reikalavimus. Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad civilinis ieškovas civilinio ieškinio nepagrindė ir neįrodė. Anot apelianto, civilinio ieškovo skaičiavimai yra neteisingi ir nepagrįsti, nes, apelianto teigimu, ir pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nėra aišku, kiek medžių iškirsta iš draustinio teritorijos, ir kiek medžių iškirsta iš miesto saugotinos teritorijos. Teigia, jog skaičiuojant nuostolius gamtai buvo taikomas koeficientas 2, kaip ne draustinio teritorijoje augantiems medžiams, kartu su koeficientu 3, kaip draustinio teritorijoje augantiems medžiams, nors patikrinimo metu nebuvo užfiksuotas medžių skersmuo, taip pat nenustatyti medžiai, kurie buvo draustinio teritorijoje, todėl, apelianto manymu, nuostoliai buvo ženkliai padidinti. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo iš jo 139,02 eurų, gautų pardavus E. D., neva, iš valstybinio draustinio teritorijos neteisėtai iškirstą medieną, nors ikiteisminio tyrimo metu bylos nagrinėjimo teisme metu, anot apelianto, nėra nustatyta, kad mediena pas E. D. yra iš valstybinio draustinio teritorijos.
5. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-11-22 nuosprendžio dalį, kurioje A. L. atžvilgiu nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, taip pat nuosprendžio dalį, kurioje J. K. ir V. V. išteisinti ir jų atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:
1) A. L. pripažinti kaltu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo; pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 2 metus laisvės atėmimo; subendrinti šias bausmes iš dalies jas sudedant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 2 metus šešis mėnesius laisvės atėmimo; taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant A. L. tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti, uždrausti be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;
2) V. V. pripažinti kaltu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo; pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 2 metus laisvės atėmimo; subendrinti šias bausmes iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metus šešis mėnesius laisvės atėmimo; taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, uždraudžiant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;
3) J. K. pripažinti kaltu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo; pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti 2 metus laisvės atėmimo; subendrinti šias bausmes iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metus šešis mėnesius laisvės atėmimo; taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, uždraudžiant bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;
4) tenkinti civilinių ieškovų civilinius ieškinius ir solidariai priteisti iš A. L., J. K. ir V. V. civilinių ieškovų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai žalą dėl užfiksuotų neteisėtų kirtimų, bei aplinkai padarytą žalą, taip pat tenkinti Ukmergės rajono savivaldybės civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo;
5) paskirti A. L., V. V. ir J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti padarytą turtinę žalą per dvejų metų laikotarpį.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
6. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje konstatuotos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas, padarydamas išvadas, neatsižvelgė į tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą bei nustatytas bylos aplinkybes. Prokuroro teigimu, byloje surinktų duomenų visetas, leidžia daryti išvadą, kad medžiai buvo kertami J. K. nurodymu, o juos pardavinėjo ir išvežė V. V. bei A. L., pastarasis pinigus už parduotą medieną nuveždavo J. K.. Taip pat teigia, kad, atsižvelgus į suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, galima pagrįstai teigti, kad išteisintieji J. K. ir V. V. ir nuteistasis A. L. nusikalstamas veikas, numatytas BK 271 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupėje. Anot prokuroro, teismo padaryta išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. K., V. V. ir A. L. būtų susitarę nusikalstamą veiką vykdyti ar kad pastarieji suvokė, jog jie dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jiems inkriminuotus nusikaltimus, yra nepagrįsta, nes teismo nuosprendyje pateiktas surinktų įrodymų vertinimas yra neišsamus ir nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.
6.1. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, vertindamas juos selektyviai ir teikdamas pirmenybę kaltinamųjų gynybinei pozicijai, nesivadovaudamas nuosekliais viešuosius darbus dirbusių asmenų, kitų liudytojų parodymais ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį J. K. ir V. V. atžvilgiu. Be to, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas A. L. veikų kvalifikavimą, padarė nepagrįstas, nesavalaikes išvadas, ko pasėkoje neteisėtai A. L. atžvilgiu veiką perkvalifikavo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį.
6.2. Dėl J. K., V. V. ir A. L. veiksmų jiems inkriminuotose teritorijose, esančiose tarp UAB „Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir hipodromo bei Žiedo gatvėje įsikūrusios Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos teritorijoje (1 epizodas dėl 234 medžių iškirtimo), prokuroras pažymi, jog neteisėti medžių kirtimai šiose teritorijose buvo užfiksuoti Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7 (t.1, b.l. 5-16). Iš šio akto bei apžiūrą atlikusių aplinkos apsaugos pareigūnų D. B. ir A. P. parodymų matyti, jog teritorijoje nuo Ukmergės miesto nuotekų valyklos iki Ukmergės miesto hipodromo, keturiuose atskiruose sklypuose (Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, o pagal liudytoją D. B. – Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4) užfiksuoti 227 neteisėtai nukirsti medžiai (blindės, liepos, gluosniai, baltalksniai, guobos, drebulės, tuopos, beržai, vienas ąžuolas), kurių kamieno skersmuo yra nuo 20 cm iki 71 cm ir Ukmergės mieste, teritorijoje prie Ukmergės miesto hipodromo, viename atskirame sklype (Nr. 2, o pagal liudytoją D. B. Nr. 8) užfiksuoti 7 neteisėtai nukirsti medžiai (gluosniai, blindės, liepos), kurių skersmuo yra nuo 21 cm iki 53 cm. Apžiūrėtų kelmų būklė yra įvairi, vieni – nepatenkinamos, kiti – patenkinamos, dar kiti – geros būklės. Kirtavietėse šakos paliktos netvarkingai, nupjauti medžių kamienai nerasti.
6.3. Konstatuoja, jog visi kaltinamieji paliudijo, kad paupio tvarkymo darbus atliko teritorijoje, esančioje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, o ne jiems kaltinime inkriminuotoje teritorijoje, esančioje nuo nuotekų valymo įrenginių iki hipodromo (sklypai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, o pagal liudytoją D. B. Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4). Taip pat neginčijo, kad darbus atliko teritorijoje, esančioje prie Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos (sklypas Nr. 2, o pagal liudytoją D. B. Nr. 8) ir paliudijo, kad darbus atliko turėdami leidimą, prižiūrint kompetentingų institucijų atstovams. Darbai vyko tokiu principu: J. K. kiekvieną dieną atveždavo po 5 ar 7 viešuosius darbus dirbančius asmenis, V. V. ir A. L. dirbo kartu su šiais asmenimis ir už darbą jiems buvo leidžiama paimti menkavertę medieną, tai yra tvarkymo darbų atliekas, Paupio tvarkymo darbai buvo tokie: nupjaudavo išvirtusius žilvičius, išpjaudavo žolę, išpjaudavo ir surinkdavo sausuolius iš vandens ištraukdavo įkritusius rąstus. Kaip jau buvo pažymėta, byloje nustatyta, kad šiuos darbus prižiūrėjo Ukmergės rajono savivaldybės atstovai, kurie jokių pažeidimų nenustatė. Kaltinamųjų J. K. ir V. V. parodymų, kad nuo hipodromo link nuotekų valymo įrenginių atliko tvarkymo darbus A. L. (t.3, b.l. 13-16; t.2, b.l. 160-164), nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys (konkrečiai dėl aptariamų sklypų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, o pagal liudytoją D. B. Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4).
6.4. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. B. paliudijo, kad 2014 m. vasario 12 d. tikrinant informaciją apie galimai neteisėtą medžių kirtimą prie Šventosios upės, teritorijoje, esančioje tarp hipodromo ir prekybos centro „Senukai“, teismui pateiktame žemėlapyje pažymėtoje Nr. 8, pastebėjo neteisėtus kirtimus atliekančius asmenis. Šie asmenys dirbo dienos metu, nieko nebijodami. Paklausus pastarųjų, ką jie veikia, atsakė, kad dirba darbus Ukmergės miesto seniūnijoje, ir kad J. K. nurodymu kerta netaisyklingus medžius. Paklausus pastarųjų, kas yra netaisyklingi, atsakė, kad visi medžiai, kurie yra pasvirę, netiesūs, negražūs ir pan. Dalis nukirstos medienos buvo sukrauta prie upės. Kirtavietėje sutiko šiuos asmenis: R. D., A. M., E. R., A. B., E. G., S. K.. Važiuojant keliu pastebėjo, kad kirtimai vykdomi ir toliau. Apžiūrų metu tiksliai nustatė, kad buvo kertami medžiai. Asmenis, kertančius medžius, 2014 m. vasario 12 d. aptiko tik teritorijoje, plane pažymėtoje Nr. 8. Kitose teritorijose aptiko tik kirtimų padarinius. Sutikus teritorijoje Nr. 8 žmones, jiems neuždavė klausimo, ar jie dirba tik šioje, ar ir kitose teritorijose. Minėtoje teritorijoje buvo nukirsti septyni medžiai. Prie sunkvežimio buvo sukrauta dalis medienos. Jis liepė darbininkams skirstytis ir pats išvažiavo. Tą pačią dieną sugrįžęs pastebėjo, kad medienos nėra. Tiriant šį įvykį kartu su policijos pareigūnais labai panašią medieną surado V. V. įmonėje. Ji buvo sukrauta į konteinerius ir parduodama gyventojams. Konteineriuose aptiko žilvičio, baltalksnio, drebulės medienos, liepų nerado.
6.5. Taip pat, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. paliudijo, kad 2014 m. vasario 12 d. dėl galimai neteisėtai kertamų medžių Šventosios upės slėnyje nuvyko su kolega D. B. ir miesto seniūnijos specialistu S. L. prie Ukmergės miesto nuotekų valyklos. Užfiksavo neteisėtai nukirstų medžių kelmus teritorijoje nuo Ukmergės nuotekų valymo įrenginių iki miesto hipodromo. Visa kokybiška neteisėtai nukirstų medžių mediena buvo išvežta. Surado nukirstų medžių – blindžių, liepų, gluosnių, ąžuolo, baltalksnio, drebulės, juodalksnio, tuopos, guobos ir beržų kelmus. Toje vietoje, kur buvo atlikti kelmų matavimai, asmenų nebuvo, niekas daugiau nekirto medžių. Išmatavus šioje teritorijoje neteisėtai nukirstų medžių kelmus, buvo pavažiuota toliau, tikslu pasižiūrėti, ar nėra kertami medžiai kitose Šventosios upės slėnio vietose. Pavažiavus maždaug apie 500-600 m link Ukmergės verslo ir technologijų mokyklos, pamatė keletą vyriškių, kurie pjovė dviem motoriniais pjūklais. Matėsi, kad ką tik buvo nupjauti gluosniai, liepos ir blindės. Paklausus jų, ką jie veikia, pastarieji atsakė, kad dirba pagal J. K. nurodymą. Jiems J. K. pasakė, kad reikia nupjauti visus krūmus, gulinčius, kreivus medžius, o palikti tik tiesius medžius. Jo kolega D. B. surašė ten buvusių vyriškių vardus ir pavardes. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. L. paliudijo, kad dirbdamas Ukmergės miesto seniūnijoje dalyvavo neteisėtai nukirstų medžių patikrinime. Ties prekybos centru „Senukai“ prie upės rado dirbančius seniūnijos darbuotojus, kurie kirto krūmus. Tuomet atvažiavo sunkvežimis „Gaz“, kurį vairavo V. V.. Sunkvežimis buvo tuščias, atvažiavo nuo miesto pusės, nuo prekybos centro „Senukai“ ir leidosi į apačią link upės. Tada visi išsiskirstė. Toje vietoje, tai yra nuo hipodromo žemyn, žmonės pjovė krūmus, tai yra iki 20 cm skersmens augalus. Pagrindinė kirtavietė buvo nuo nuotekų valymo įrenginių link miesto, o kur hipodromas – kirtavietės nebuvo. Kur rado kirtavietes, ten žmonių nebuvo, transporto priemonių taip pat nebuvo, medienos nebuvo. Kas iškirto akte nurodytus medžius, nežino, to neišsiaiškino, seniūnijos darbuotojai dirbo kitoje vieloje – prie hipodromo, su jais apie medžių kirtimą nekalbėjo. Nežino, kodėl akte parašyti teiginiai, jog medžiai galėjo būti iškirsti J. K. nurodymu. Kaltinamojo V. V. nuomojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) buvo iš pastarojo paimti 34 padėklai su gluosnio, blindės, baltalksnio, tuopos suskaldyta mediena, kurios viename padėkle yra nuo 1 iki 1,6 m3 medienos (t.2, b.1. 175-186). Prokuroras pažymi, jog kaltinamasis V. V. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą prie Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos, teigdamas, jog nuo šios vietos link nuotekų valymo įrenginių krūmus ir menkaverčius medžius pjovė A. L. pjovėjai, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, jog jam žinoma, kad 2013 m. gruodžio mėnesį nuo hipodromo perpumpavimo stoties iki Ukmergės miesto valymo įrengimų medžius pjovė A. L. su trimis pjovėjais V. S., G. Č. ir K. V. (t.2, b.1, 155, 157).
6.6. Prokuroro teigimu, neteisėti medžių kirtimai šiose teritorijose, tai yra sklypuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 (pagal liudytoją D. B. – Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 9) buvo užfiksuoti Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10- 10 (t.1, b.1. 19-26). Iš šio akto bei apžiūrą atlikusių aplinkos apsaugos pareigūnų D. B. ir A. P. parodymų matyti, jog teritorijose, esančiose tarp sodų ir Šventosios upės ir tarp nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės, keturiuose atskiruose sklypuose, užfiksuoti 192 neteisėtai nukirsti medžiai (gluosniai, baltalksniai, tuopos, liepos, 1 klevas, 1 ąžuolas), kurių kamieno skersmuo yra nuo 16 cm iki 76 cm. Apžiūrėtų kelmų būklė yra įvairi, vieni – nepatenkinamos, kiti – patenkinamos, dar kiti – geros būklės. Iš byloje esančių šio patikrinimo akto priedų (t.1, b.1. 20-21, t.5, b. 1. 45-48) matyti, kad minėti sklypai yra prie nuotekų valymo įrenginių, tarp šių sklypų yra aikštelė. Liudytojas D. B. posėdžio metu paliudijo, jog minėta asfaltuota aikštelė yra tarp sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 (pagal liudytojo D. B. planus tarp sklypų Nr. 1 ir Nr. 9). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 19 d. rašto Nr. (6.13)-18-628 matyli, kad informuojama, jog leidimas želdinių tvarkymui Ukmergės mieste, teritorijoje tarp Ukmergės nuotekų valyklos ir Ukmergės miesto hipodromo nėra išduotas. Dėl šios teritorijos tvarkymo nebuvo kreiptasi nei į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrių, nei į Ukmergės miesto seniūniją (t.1, b.1. 29).
6.7. Esant šioms aplinkybėms, prokuroras daro išvadą, jog byloje nustatyta, kad J. K. nurodė A. L. tvarkyti aplinką, tai yra pjauti krūmus, tempti iš vandens ten įkritusius rąstus, išpjauti nukritusius medžius ir už tai pasiimti menkavertę medieną. Šias aplinkybes patvirtino ir pats A. L., nurodydamas, jog jam J. K. sakė, kad gali dalį šakų pasiimti už tai, kad padės darbininkams tvarkyti Šventosios upės pakrantę. Byloje viešuosius darbus dirbantys asmenys paliudijo, kad 2014 m. vasario mėnesį prie nuotekų valymo įrenginių, asfaltuotoje aikštelėje buvusią rąstų rietuvę pjovė kaladėmis ir į automobilio „Gaz“ priekabą metė su J. K. ir V. V. žinia. Z. Č., apklausta liudytoja, parodė, kad nukirsti liepas pats asmeniškai atvykęs davė nurodymą J. K., Š. švogeriui. Kiek ji žino iš A. L. pasakojimų, dalis medžių buvo parduodamos malkomis. Jis skelbimų neduodavo, o klientų ieškodavo per pažįstamus. Malkas vežė A. L. geras pažįstamas, su kuriuo pastarasis susiskambindavo. Kiek suprato, už malkas pinigus žmonės mokėdavo vairuotojui, o šis atiduodavo A. L., o pastarasis pinigus nuveždavo J. K.. Taip pat, kiek iš A. L. kalbų suprato, kad V. V. dalyvavo tik pradžioje ir pačioje pabaigoje, nes A. L. pasakė, kad atvažiavo „ant viso gatavo“.
6.8. Byloje surinkti įrodymai, anot prokuroro, patvirtina aplinkybę, kad medieną iš teritorijų, esančių prie nuotekų valymo įrenginių, pardavinėjo A. L. nuo 2013 metų gruodžio mėnesio iki 2014 m. vasario pabaigos. A. L. leido minėtoje teritorijoje tvarkyti paupį kaltinamasis J. K.. Liudytojų A. B. ir V. M. parodymai patvirtina aplinkybę, kad pardavinėjama mediena buvo iškirsta būtent iš aptariamoje vietoje esančių sklypų, nes nukirstų medžių šakų krūvelės buvo sudėtos 1,5-2 kilometrų ilgio atkarpoje, ir A. L. 2013 m. gruodžio mėnesį organizavo šių šakų utilizavimą, kas įrodo, jog jis šioje teritorijoje vykdė medžių kirtimus. Pažymi, jog šią atkarpą parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir J. K., teigdamas, kad šioje teritorijoje jis nurodė A. L. tvarkyti „šabakštynus“ ir už tai pasiimti menkavertę medieną (t.3, b.1. 13-16). Be to, pasak prokuroro, liudytojas E. D. apibūdino kirtavietės vietą prie keliuko, kurioje pirko baltalksnius iš A. L., sutampančią su 2014 m. vasario 20 d. aktu užfiksuota baltalksnių kirtavietės vieta (t.1, b.1. 19-20), kas įrodo, jog pardavinėjamus medžius A. L. prieš tai iškirto. Prokuroro vertinimu, nors, dirbant teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, darbus prižiūrėjo Ukmergės rajono savivaldybės atstovai ir minėtai teritorijai buvo išduotas aktas, leidžiantis tvarkyli nesaugotinus želdinius, tačiau A. L., būdamas visiškai kitoje teritorijoje, esančioje 2-3 kilometrų atstumu, suvokė, kad teisės kirsti ar pasisavinti medžius, augančius valstybei priklausančiose draustinio teritorijose, jis neturi. Tuo labiau, kad dar 2013 m. gruodžio mėnesį liudytojas A. B. jam apie tai pasakė, paaiškindamas, jog leidimo kirsti medžius pastarasis neturi. Šiuos liudytojo A. B. parodymus dalinai patvirtino pats kaltinamasis A. L., kuris nurodė, jog A. B. jam pasakė, kad leidimai kelia abejonių dėl teisėtumo, tačiau apie tai pasakius J. K., šis bandė įtikinti, kad viskas teisėta ir neturėtų abejoti. Pasak liudytojo R. D., 2014 m, vasario 10 d. apie 10 val. V. V. jam pasakė, kad reikia supjauti malkas prie Šventosios upės, prie nuotekų valymo įrenginių. ir nuvežė jį į minėtą teritoriją. Pasakė, kad malkas išsivežti leido J. K.. Matė, kad ant betoninės aikštelės buvo sukrauti blindžių, žilvičių liepų medienos rąstai, kurie buvo apie 3-4 m ilgio. Rąstų skersmuo buvo įvairus, kai kurių net daugiau nei 60 cm. Mano, kad buvo daugiau nei 30 m³ medienos. V. V. nurodymu pjovė šiuos rąstus kaladėmis. Paklausė V. V., ar gali paimti šias malkas, jam pastarasis atsakė, kad jos neliečiamos. Tuomet privažiavo du miškovežiai su priekabomis. Po kiek laiko atvažiavo A. L.. Miškovežių vairuotojai patys jiems pasakė, kad kai pamatė juos pjaunančius malkas, paskambino A. L. ir pasakė, jog matė, kad yra pjaunamos jo malkos. Maždaug po 5-10 min. prie jų privažiavo A. L. ir pradėjo rėkti sakydamas: „Romėnai tu žinojai kieno malkos, tai kodėl pjauni?“. Patvirtina, jog jo pravardė yra Romėnas. Po pirmos apklausos policijoje pas jį į namus buvo atvykęs A. L. ir klausė apie pastarojo parodymus, duotus policijoje, bei grasino susidoroti, jei duos parodymus prieš A. L.. Kol atvyko A. L. ir „Juristai“, jis jau buvo supjovęs beveik visą priekabą. Minėtas malkas išsivežė į Palėpės kaimą, šias kalades išvežė pats V. V.. Kalades į priekabą krovė žmonės, kurie dirbo viešuosius darbus. Kas šiuos medžius išpjovė, nežino, V. V. medžių nepjovė. Šiuos savo parodymus liudytojas R. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas asfaltuotą aikštelę, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, kurioje V. V. ir J. K. nurodymu jis pjovė ten sukrautus medžių rąstus (t.1, b.l. 152-153). Minėta aikštelė yra netoli kaltinamiesiems inkriminuotų sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o konkrečiai tarp sklypų Nr. 1 ir Nr. 4, kuriuose fiksuoti neteisėtai iškirstų medžių kelmai. Pasak liudytojo A. M., atliekant viešuosius darbus 2014 m. vasario mėnesio pradžioje, jį ir kilus keturis ar penkis viešuosius darbus dirbančius asmenis J. K. nuvežė prie nuotekų valymo įrenginių, kur buvo sukrauta nemaža nupjautų medžių krūva, apie 15 m ilgio ir 2,5 m aukščio. Kiek matė, buvo karklų, žilvičių. Šie medžiai buvo storesni, nei matė darbininkus pjaunant teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo. Koks minėtų medžių skersmuo, pasakyti negali. Matė, kad krūvoje buvo apipuvusių medžių, tačiau buvo ir nesupuvusių. Medžiai buvo supjauti maždaug po 3 metrus. J. K. pasakė, kad jie padėtų pakrauti medžius į sunkvežimį, ir pats išvažiavo. Toje vietoje matė tuos pačius du medžių pjovėjus, kuriuos matė ir teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, bei sunkvežimio „Gaz“ vairuotoją. Jie norėjo pradėti krauti medžius į sunkvežimį, tada atvažiavo du miškovežiai. Vienas iš jų liko ant kalno, o kitas privažiavo prie jų. Dar iš paskos atvažiavo automobilis „Audi“. Iš minėto automobilio išlipo nepažįstamas, neaukštas pliktelėjęs šviesių plaukų vyras. Jis priėjęs paklausė, ką jie čia daro. Jie pasakė, kad J. K. jiems liepė išvežti medžius. Pastarasis pasakė, kad tai jo medis, todėl jie nesiginčydami pasitraukė į šoną. Tada privažiavo miškovežis. Matė, kaip į miškovežį krovė nupjautus medžius, o kur vėliau juos išvežė, jis nežino. Pasak liudytojo G. M., jam paskambino A. L. ir paprašė miškovežiu parvežti malkas. Po savaitės nuvažiavo su A. L. į aikštelę, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, kur A. L. parodė malkas ir paprašė jas parvežti pas pastarąjį į sodą. Buvo sukrautos malkos, supjautos po apytiksliai 3 metrus, skersmuo buvo įvairus. Viso medienos buvo apie 20 m³. Tuomet kalbėdami, tikslios datos kada parveš minėtą medieną nesutarė, tačiau sutarė, kad ją parveš. Maždaug po savaitės ar dviejų, jis savo miškovežiu su priekaba nuvažiavo į nurodytą vietą. Atvažiavęs į vietą pamatė, kad V. V. pjauna kaladėmis malkas ir meta jas į automobilį „Gaz 53“. Jis dar V. V. paklausė, ar savo malkas pjauna. Be to, pasakė, kad tai A. L. malkos ir kad pastarasis vagia. V. V. atsakė, kad jiems J. K. liepė išvežti tas malkas. Tuomet jis paskambino A. L., kuris atvažiavo ir su jais išsiaiškino. Tą pačią dieną jis minėtą medieną, kuri buvo sukrauta į krūvą bei supjauta po 3 m ilgio kaladėmis, išvežė pas A. L. į sodą, esantį (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. V. V. išvažiavo anksčiau, šis jokios medienos nepaėmė. Malkinės medienos skersmuo buvo įvairus, apie 20-30 cm skersmens, Buvo gluosnių, liepų, ievų, karklų mediena, kurie buvo kreivi. Kai išvažiavo, liko nedaug medienos, apie 8-10 m³. Viso medienos galėjo būti apie 30 m³. Jis pas A. L. parvežti galėjo apie 20 m³ rąstų. Patvirtina, jog A. L. jam buvo sakęs, kad sakytų policijos pareigūnams, jog niekur nebuvo ir nieko nevežė.
6.9. Pasak prokuroro, šie parodymai sutampa su V. B. teismo posėdyje duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2014 m. pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, A. L. paprašė parvežti malkų ir jis parvežė. Jis, G. R. ir G. M. nuvažiavo į aikštelę, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, kur buvo sukrauti medienos rąstai. Jis važiavo su „fiskaru“ VOLVO. Kai nuvažiavo į nurodytą vietą, ten rado žmones, kurie pjovė medieną 30-50 cm kaladėmis ir metė į automobilio „Gaz 53“ priekabą. Ši priekaba buvo beveik pilna, bortai buvo uždaryti. Jie šiems asmenims pasakė, kad malkos yra A. L.. Kažkas atsakė, kad malkų nevagia, kad jas sukrauti liepė J. K.. Tada atvažiavo A. L. ir jie išsiaiškino. A. M. su L.. Po to malkas kaladėlėmis į automobilį „Gaz 53“ krovę asmenys pasitraukė. Jis į G. R. miškovežį pakrovė apie 25-30 m³ medienos. Medienos rąstai buvo 3 m ilgio, karklų ir žilvičių. Malkos buvo kreivos, šleivos, plonos, 8, 10, 12 cm diametro. Malkas nuvežė iki Dusktynos kapinių, medieną vėl perkrovė iš miškovežio į „fiskarą“, ir per du ar tris kartus nuvežė pas A. L. į sodą ir iškrovė kieme. Tokį vežimą atliko vieną kartą. Prie valymo įrenginių dar liko apie 10 m³ medienos. Storiausia mediena buvo 20 cm skersmens. Į R. miškovežį telpa apie 30-35 m³ medienos. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės apie rąstų rietuvę aikštelėje prie nuotekų valymo įrenginių bei jų išvežimą iš esmės sutampa su liudytojos Z. Č. nurodytomis aplinkybėmis bei kaltinamojo V. V. parodymais. Liudytoja Z. Č. paliudijo, kad 2014 m. vasario 10 d. nuvykusi su A. L. jo vairuojamu automobiliu „Audi“ į Šventosios upės paupį, prie vandens valymo įrenginių matė labai didelę krūvą rąstų (apvalią medieną, 2,5 m ilgio, apie 60 cm skersmens), penkis asmenis, kurie šią medieną pjovė bei medienos prikrautą automobilį „Gaz“. Be to, šalimais stovėjo „fiskaras“. Aplinkui jokių medienos kirtimo požymių nebuvo, galimai ji buvo atvežta iš kitur. Kas sandėliavo šią medieną, ji nežino. To, kad A. L. medžius pjautų, nematė, tačiau iš jo elgesio suprato, kad pastarasis yra atsakingas už šią medieną. A. L. prie minėtos medienos su ja nuvyko staiga, kai jam paskambino automobilio „fiskaras“ vairuotojas, kuris aptiko medieną pjaunančius žmones. A. L. labai susijaudino tai išgirdęs ir staiga važiavo į įvykio vietą, kur kilo konfliktas dėl medienos priklausomybės. Suprato, kad „fiskaras“ atvyko A. L. nurodymu. Girdėjo, kaip A. L. ginčijosi su V. V.. V. V. aiškino, kad tai yra J. K. mediena, ir pastarasis jam leido pjauti kaladėmis, o A. L. V. V. šaukė, kad tai jo mediena ir kad čia viskas suderinta su J. K..
6.10. Prokuroras nesutinka ir su Vilniaus regiono apylinkės teismo išvada, kad visos šioje byloje iškilusios abejonės ir prieštaravimai aiškinami kaltinamųjų naudai. Prokuroro nuomone, teismo teiginiai, jog nėra pagrindo netikėti kaitinamųjų nurodoma aplinkybe, jog jie rietuvę surado teritorijoje, kurioje darbus atliko A. L.. V. V. nurodė, kad J. K. priėmė sprendimą išvežti šią medieną iš teritorijos ir pasaugoti iki bus išsiaiškinta, kieno ji yra, bei, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. K., V. V. ir A. L. būtų susitarę nusikalstamą veiką vykdyti, ar kad pastarieji suvokė, jog jie dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jiems inkriminuotus nusikaltimus, yra nepagrįsti ir neatitinka logikos dėsniams, vertinant aukščiau aptartas aplinkybes bei ištirtų įrodymų visumą. Atkreipia dėmesį, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta ją pašalinti. Pats savaime atskirų byloje surinktų įrodymų prieštaravimas neleidžia daryti išvados, kad byloje kilo abejonių dėl bylos aplinkybių ir jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, nes, įvertinus atskirus įrodymus, palyginus duomenis, gautus iš vienų šaltinių su iš kitų šaltinių gautais duomenimis, taip pat atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visetą, šie prieštaravimai tarp įrodymų gali būti pašalinti. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Anot prokuroro, šioje byloje išnagrinėjus surinktus atskirus įrodymus ir atsižvelgus į įrodymų visetą, buvo galima padaryti patikimas išvadas apie faktines veikos padarymo aplinkybes, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nemotyvavo, kokių prieštaravimų negalima pašalinti ir nenurodė, kokie byloje kilę prieštaravimai yra aiškinami kaltinamųjų naudai. Vien deklaratyvus nekaltumo prezumpcijos principo nurodymas išteisinamajame nuosprendyje, negali būti teisiniu pagrindu išteisimi asmenį.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti; nuteistasis A. L. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti; išteisintieji J. K. ir V. V. prašė prokuroro skundą atmesti; civilinio ieškovo atstovė prokuroro skundą prašė tenkinti dalyje dėl nustatytos žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
9. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).
Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. K. ir V. V. pagal BK 271 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, BPK nuostatų nepažeidė.
11. Pagal BK 271 dalį atsako tas, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją, joje esančią saugomą natūralią ar rūšies buveinę, ar gamtos paveldo teritorinį kompleksą, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, ar gamtos paveldo objektą.
12. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
13. Tam, kad kiltų atsakomybė pagal šiuos straipsnius, privaloma nustatyti visus būtinus šių nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė – negalima.
14. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad J. K. ir V. V. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Šioje byloje nėra nustatyti asmenys, pjovę saugotinus medžius, be to, nupjautų saugotinų medžių kirtavietėse nerasta, matavimai buvo atlikti tik pagal nupjautų medžių kelmus, nesiaiškinant, ar tai bebrų nugraužtos kelmo, ar nulūžusio medžio kelmo, ar šiaip aukštesnio kelmo trumpinys ir pan. Taip pat nėra neginčijamų įrodymų, kad mediena, rasta pas A. L. ir V. V., atitinka jiems inkriminuotos iškirstos ir parduotos saugotinos medienos požymius. Vien tai, kad 2014 m. vasario 28 d. A. L. gyvenamosios vietos namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu buvo surastos dvi įvairių malkų rietuvės, kurių vienos matmenys: 2,90 x 1,40 x 6,40 m., kitos – 1,25 m aukštis, 9,50 m diametras ir medžio kelmo dalis; (t.2, b.l. 110-112), o 2014 m. vasario 28 d. V. V. nuomojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo V. V., atlikus poėmį, buvo paimti 34 padėklai su gluosnio, blindės, baltalksnio, tuopos suskaldyta mediena, kurios kiekviename padėkle yra nuo 1 iki 1,6 m³ (t.2, b.l. 175-186), nepakanka kategoriškai išvadai, kad tai yra neteisėtai iškirsta mediena. Juolab, kad pagal susiformavusią, valdžios institucijų toleruojamą bei viešai žinomą praktiką, už atliktus aplinkos tvarkymo darbus su asmenimis buvo atsiskaitoma menkaverte mediena. Faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad V. V. ir A. L. dirbo paupio tvarkymo darbus, neneigė, kad už darbus pasiimdavo menkavertę medieną, jų gyvenamojoje vietoje surasta mediena yra supjauta ir suskaldyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pas juos surasta būtent kaltinime nurodyta saugoma mediena, vertinant ir tai, jog iš patikrinimo aktų matyti, kad buvo neteisėtai iškirsti blindės, liepos, gluosniai, baltalksniai, guobos, drebulės, tuopos, beržai, vienas ąžuolas, tuo tarpu pas A. L. ar V. V. liepų, beržų, klevų ar ąžuolo medienos nerasta. Prokuroro skundo kontekste pažymėtina, jog prokuroras apeliaciniame skunde, iš esmės tik perrašęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančius liudytojų parodymus ir juos pateikęs, kaip įrodančius J. K., A. L. ir V. V. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, galimai, nebuvo pakankamai su jais susipažinęs, kadangi apsiribodamas abstraktaus pobūdžio argumentais, nurodė, kurie iš jų patvirtina ar paneigia reikšmingas bylai aplinkybes, priešingu atveju, būtų pastebėjęs, kad jo nurodytų ir šioje byloje apklaustų liudytojų parodymai iš esmės paneigia prokuroro išvadas ir patvirtina A. L., J. K. ir V. V. parodymus, kadangi visi paupio tvarkymo darbus atlikę liudytojai neigė pjovę saugotinus, storesnius nei 12 cm skersmens medžius, taip pat nėra matę, kad tai darytų J. K., V. V. ar A. L., taip pat, kad pastarieji būtų liepę jiems tai daryti.
15. J. K. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad apie 15 metų tvarko Ukmergėje tekančios Šventosios upės paupį, kuris buvo labai netvarkingas, prieiti prie upės buvo neįmanoma, todėl jis ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti paupį, kad gyventojai galėtų prieiti prie upės, be to, jo iniciatyva sutvarkytas ir hipodromas, jam teko dirbti ir kituose rajonuose, ten taip pat daug ką sutvarkė. Kiekvienais metais organizuoja talkas, kurių metu pjaunami krūmai, valomas paupys. Šiose talkose dalyvaudavo miestelėnai, tarp kurių būdavo ir „Bočių“ organizacijos nariai, ir net vaikai iš vaikų darželio. Be to, pakviesdavo iš seniūnijos žmones, kuriems buvo paskirti viešieji darbai. Bendruomenės žmonėms dirbant, kai reikėdavo nupjauti medį, kreipdavosi leidimų ir juos turėdavo. V. V. neatlygintinai padėdavo nupjauti tokius medžius. Pradžioje leidimai būdavo išrašomi metams, 2009 metais gavo leidimą tvarkyti paupį abiejose upės pusėse. Šis leidimas buvo neterminuotas. Priežiūra darbų buvo nuolat vykdoma. Kiekvieną dieną atvykdavo atstovai iš Ukmergės rajono savivaldybės arba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės agentūros, net buvo atvykusi Seimo pirmininkė. Darbus pradėjo nuo Vilniaus gatvės tilto. Visus tuos metus buvo tvarkoma Šventosios pakrantė: nupjaudavo išvirtusius žilvičius, išpjaudavo žolę, išpjaudavo ir surinkdavo sausuolius. Tokius medžius pjaudavo, dėdavo į krūvas. Paskelbė laikraščiuose bei interneto puslapiuose, kad miestelėnai gali prisidėti prie paupio tvarkymo ir už tai pasiimti sau medienos. Taip pat medienos leisdavo pasiimti žmonėms, kurie tvarkydami paupį atliko viešuosius darbus. Iki 2014 m. vasario 12 d. pakrantę tvarkė nuo Vilniaus gatvės tilto iki pirmos pakilimo stoties, esančios prieš hipodromą, šioje vietoje darbams vadovavo V. V.. Ši teritorija buvo tvarkoma 8 metus. Nuo pakėlimo pirmos stoties ir toliau iki hipodromo bei toliau už hipodromo iki vandens valymo įrenginių darbams vadovavo A. L.. Ši teritorija buvo tvarkoma nuo 2013 metų vasaros ar rudens iki šalčių. Kas vėliau ten dirbo, nežino. Jie toliau nebedirbo toje vietoje. A. L. dirbo atlikdamas viešuosius darbus. A. L. benzopjūklas išduotas nebuvo. Kas pjovė medžius toje teritorijoje, nežino. Jis (J. K.) kiekvieną dieną atveždavo 5 ar 7 žmones atlikti viešuosius darbus, tai yra rinkti šakas. A. L. dirbančio benzopjūklu nematė. Kiti darbininkai, kuriuos jis atveždavo, benzopjūklų neturėjo, dirbo su „mačetėmis“, traukė šakas, jas dėjo į krūvas, iš pelkės traukė išvirtusius ir bebrų nugraužtus medžius, bebrai buvo nugraužę virš 20 medžių. Išgriuvę ar nugriaužti medžiai buvo nuleidžiami. Jei medis gulėdavo vandenyje, jį ištraukdavo ir supjaustydavo. Skelbdavo laikraštyje, kad žmonės pasiimtų medžius, ir jie pasiimdavo nupjautus medžius, gerų nepjaudavo. Išvirtusius 45 laipsnių kampu medžius, vartuolius nupjaudavo, nes buvo sugulę į upę. Juos supjaustydavo, miestelėnai galėjo juos imti. Ne visi norėjo, nes prasti medžiai. Likusias šakas žmonės, dirbę viešuosius darbus, tempdavo į krūvą, bandė kūrenti, buvo nupirkta kapotuvė, bet ji netiko. Ir dabar yra didelės krūvos. 2014 m. sausio mėnesį pamatė prie hipodromo išpjautų medžių, pavažiavęs toliau matė išpjautus medžius, sudėtus į didelę krūvą („štabelį“) bei padarytą šiukšlyną. Matė, kad medžių yra didelis kiekis, nežinojo, kas juos išpjovė. Krūvoje buvo virš 20 cm skersmens medienos. Iš paupio V. V. ir A. L. vežė tik tą medieną, kurią reikėjo tempti iš vandens, jau nuvirtusią. Dėl šios medienos jam sekančią dieną skambino V. V., klausė, kieno yra, bei pasakė, kad nori ją paimti A. L.. Jis leido pasiimti tam, kieno mediena yra. Neprisimena, ar jam skambino A. L.. Jam žinoma, kad buvo rasta virš 200 medžių, kurie priskiriami saugotiniems, tačiau šie medžiai buvo nuvirtę ir darbininkų ištraukti iš upės bei šalimais esančių balų. Nei jis, nei kiti darbininkai šių medžių nepjovė. Jis pjovė tik medžius nuo tilto iki hipodromo, kas pjovė medžius nuo hipodromo iki valymo įrenginių, nežino, to nematė. Su V. V. yra seniai pažįstamas. A. L. parekomendavo J. Č., paklausė, ar nereikia darbininko. Tuomet A. L. pamatė pirmą kartą, susitikę susitarė, kad jis dirbs nuo pakėlimo stoties ir toliau link valymo įrenginių. Tiek V. V., tiek A. L., turėjo savų žmonių ir toje nurodytoje teritorijoje tvarkė paupį. Aptarė, kad A. L. turi išvalyti krūmynus, išvilkti iš upės sugriuvusius medžius. Medžių kamienus galėdavo pasiimti, o šakas turėjo ištempti ant kelio, kad privažiavusi technika galėtų susmulkinti. Kaltinime inkriminuotose teritorijose nei 234 įvairių rūšių medžių, nei 192 įvairių rūšių medžių nėra nupjovęs bei nėra jų pasisavinęs. Nei su V. V., nei su A. L. jokių susitarimų dėl medienos vagystės iš Šventosios paupio niekuomet nebuvo. Nebuvo tos dienos, kad kas nors iš valdininkų – J. Č., ar V. G. – nepravažiuotų pro tą vietą. Puolimas prieš jį prasidėjo po to, kai, betvarkant paupį, buvo aptiktas sąvartynas, ir jis apie tai pranešė valdžios institucijoms – kreipėsi į seniūnę, tačiau S. L. tik pasišaipė, kad tai jau nebe miesto teritorija. Tuomet jis apskundė S. L. veiksmus, jo elgesį su žmonėmis. Iš sąvartyno buvo išvežta bent 10 automobilių šiukšlių – automobilių padangų, gelžgalių, buferių ir pan. Nuo to momento, kai jis pakėlė triukšmą dėl sąvartyno, viskas ir prasidėjo.
16. V. V. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad J. K. jo paprašė, kaip bendruomenės nario, prisidėti prie Ukmergės paupio tvarkymo. Abu kalbėjo, kad tam reikalingas kuras pjūklui bei žmonės. J. K. pasakė, kad gali pasiųsti žmones dirbti viešuosius darbus. Jis turėjo draugą R. D., kuriam buvo reikalingos malkos ir kuris yra pjovėjas. Visi trys atvažiavo prie paupio, prie Vilniaus gatvės tilto. J. K. jiems parodė, kad reikia tvarkyti krūmus. Krūmai buvo ploni, savaiminio užaugimo. Jis matė 2009 m. išduotą Ukmergės miesto tarybos leidimą paupiui tvarkyti trims ar penkiems metams su daug parašų. Susipažino su šiuo dokumentu, suprato, kad leidimas yra teisėtas. Paprašė J. K. kopijos ir ją visuomet turėjo. Su R. D. niekada vieni atvykę nebuvo, dirbo nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo. Buvo pjaunami krūmai. Kiekvieną dieną atvykdavo 5 ar 7 asmenys, kurie atlikdavo viešuosius darbus, tai yra kraudavo šakas į krūvas, storesnius žilvičius nupjaudavo ir sudėdavo į kitas krūvas. Darbininkus prižiūrėdavo J. K., jis atveždavo autobusu žmones iš viešųjų darbų. Matydavo, kad lankosi asmenys iš savivaldybės, iš aplinkos apsaugos, aplinkos apsaugos direktorius J. Č. taip pat lankėsi labai dažnai. Niekam nekilo abejonių, kad yra leistas tvarkymas. Viso dirbo apie du mėnesius su intervalais, bendras paupio tvarkymas vyko apie 3 metus, maždaug nuo 2009 metų. Už hipodromo nedirbo. Žmonių pasikeitė daug. J. K. gavo leidimus, išklausė kursus, kaip galima pjauti pagal pasvirimo kampą, ir viską derino su miškininku. Negali tvirtinti, kad teritorijoje, kurioje jis dirbo, matė dirbantį A. L.. Darbai, kuriuose jis dalyvavo, baigėsi ties dideliais šaltalankių krūmais, esančiais prie hipodromo. Brandžių medžių ten nebuvo, buvo žilvičiai. Pjovė tik vieną vertingą medį, tuomet buvo atvykęs aplinkos apsaugos direktorius J. Č., viskas vyko legaliai. Su J. K. ir A. L. niekuomet jokio susitarimo dėl medžių pjovimo teritorijose, esančiose už hipodromo, nėra turėjęs, jose niekuomet nėra dirbęs ir jokios medienos iš šių teritorijų nėra išvežęs. Taip pat niekam nėra pardavęs malkų. Storesnius pagalius vežė į Palėpės kaimą, Deltuvos sen., Ukmergės r., sau kūrenimui. Automobilį „Gaz“ turėjo tik jis, daugiau niekas neturėjo, nors kartais matydavo pravažiuojantį ir kitą automobilį „Gaz“. Su J. K. pykdavosi dėl to, kad priekyje, tai yra nuo hipodromo iki valymo įrenginių, kažkas pjauna geresnius medžius. Ten girdėdavo pjūklus, klausdavo J. K., kas dirba, pastarasis atsakydavo, kad jų atkarpa yra tik iki hipodromo. Kas ten dirbo ir kieno nurodymu, nežino. Vieną kartą nuvažiavę su J. K. į tą vietą, esančią 2-3 kilometrų atstumu už hipodromo link sodų, ir pamatė prikrautą stambių, apie 35 cm storio, rastų „štabelį“. Pagrinde buvo blindė, žilvitis, gal dar – liepa. Ten buvo apie 100 kubų medienos. Būdavo, kad viešuosius darbus dirbantys asmenys sukrauna šakas į krūveles ir kitą dieną jų neranda, nes atvyksta žmonės ir jas pasiima. J. K. viešai skelbdavo apie tai, kad, prisidėję prie tvarkymo darbų galės paimti malkų. Ateidavo žmonės ir klausdavo, todėl J. K. pasakė, kad reikia malkas nuvežti į aikštelę, iki paaiškės medienos savininkas. Kitos dienos ryte J. K. atvežė 4 ar 5 žmones, kad jie supjautų ir sukrautų į automobilį minėtas malkas. Jiems bepjaunant, atvažiavo automobilis „Fiskaras“, kurio vairuotojas paklausė: „ką darot“ bei pasakė, kad malkos yra A. L.. Tuo metu automobiliu „Audi“ atvyko A. L.. Prasidėjo konfliktas tarp R. D. ir A. L. dėl malkų. Tuomet jis paskambino J. K., pastarasis pasakė, kad reikia viską palikti ir grįžti į savo darbų vietą. Girdėjo, kaip A. L. paskambino J. K. ir jiedu kalbėjosi telefonu dėl šios medienos. A. L. pažinojo tik iš matymo, nematė, kad jis pjautų medžius.
17. A. L. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad 2014 metų pradžioje dėl malkų kreipėsi į sodo kaimyną J. Č., kuris yra Ukmergės gamtos apsaugos viršininkas. Pasiteiravo, ar nėra galimybės Ukmergės mieste pasirinkti šakų malkoms. Pastarasis paskambino J. K.. Po šio pokalbio jam J. Č. pasakė, kur važiuoti pasirinkti šakų. Kitą dieną jis nuvažiavo į Ukmergės paupį, netoli Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos bei netoli nuotekų valymo įrenginių. Paupyje dirbo žmonės, kurie atlikinėjo viešuosius darbus – kirto šakas. Jis, J. K. leidimu, dirbdamas kartu su šiais žmonėmis, dalį šakų rinkosi sau ir dėjosi į atskiras krūvas. J. Č. jam leido dalį šakų pasiimti už tai, kad jis padės dirbti darbininkams. Jo darbas buvo medieną krauti į vienas krūvas, šakas - į kitas, tampyti rąstus. Dirbo 10 dienų, medžių ar šakų nepjovė, jas tik rinko. Jis turėjo raštišką savivaldybės leidimą malkų tvarkymui, pjovimui, kurį jam davė arba J. K., arba J. Č.. Kas tiksliai leidime buvo parašyta, neprisimena, tačiau apie tai, kad leidžiama tvarkyti paupį, pjauti menkaverčius medžius, krūmus, šį leidimą rodė kaimynui G. M., kuris parvežė iš paupio medieną. J. Č. nurodė, nuo kurios vietos prie upės jam buvo leista pasiimti malkų. Su miško pjovimu jokių veiklų niekada nevykdė, tam neturėjo darbo įrankių. Namuose turėjo seną pjūklą, bet jo nebuvo nusivežęs ir niekam jo nedavė. Liepų prie upės nematė, ten augo menkaverčiai žilvičiai. Jei šakos nepakeldavo, paprašydavo viešuosius darbus dirbančių asmenų ją patrumpinti. Pjūklą matė pas R. D., šis pjovė medžius, kiti žmonės dirbo su mačetėmis. R. D. ir „Romėnas“ yra tas pats asmuo, jis norėjo paimti jo (A. L.) iš pelkyno sutemptas malkas, kurias jam vėliau parvežė kaimynės vyras. Atvežė apie 10 m ³ malkų, supjautų gabalais po 2-2,5 m. Matydavo, kaip žmonės priekabytėmis veždavosi malkas, viskas vyko legaliai, atvažiuodavo gamtos apsaugos bei policijos pareigūnai, kas norėjo, tas malkas vežėsi. Su V. V. ir J. K. jokių tarpusavio santykių nepalaiko, jokių tarpusavio susitarimų tarp jų dėl medžių pjovimo nebuvo, jokių bendrų interesų neturėjo, lėšų negavo ir jų nesidalino. Vieną kartą matė pravažiuojantį V. V., kuris jo turimomis žiniomis, tvarkė paupį, bei dar vieną kartą matė su sunkvežimiu „Gaz“ vežantį šakas, kad vežtų rąstus, nematė.
18. Šie J. K., V. V. ir A. L. parodymai yra nuoseklūs ir nepriekaištingi, juos papildo ir patvirtina kiti byloje esantys viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai.
18.1. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju R. B. parodė, kad 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesį prie upės dirbo viešuosius darbus. Dirbo nuo tilto iki hipodromo priekio, toliau nedirbo. Tvarkė krūmus, kapojo mačete šabakštynus, pjovė trimeriu žolę, medžių nepjovė, tam neturėjo įrankių. Kas pjovė medžius, nežino. Matė, kad buvo nupjauti tik nulinkę medžiai, geri medžiai nebuvo nupjauti. Toje teritorijoje, kur jis dirbo, nebuvo nei vieno medžio, storesnio nei 20 cm. Jų tvarkomi medžiai buvo iki 14 cm skersmens. Buvo atvažiavę gamtos apsaugos darbuotojai, paklausė, ką jie veikia, ir išvažiavo. Kažkokie darbininkai prie hipodromo nuo pušų pjovė šakas, gamtosaugininkai jiems liepė nepjauti. Taip pat matė prie technikumo tris vyrus, pjaunančius nukrypusius medžius, medžiai buvo lapuočiai, kaip karklai, prie jų buvo atvažiavę aplinkosaugininkai, buvo vienas inspektorius, jo pavardės nežino, jis jokių dokumentų nesurašinėjo.
18.2. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju S. K. parodė, kad vasario mėnesį dvi dienas dirbo viešuosius darbus prie hipodromo esančio griovio, iš kurio reikėjo traukti šakas. Jis atlikinėjo pagalbinį darbą. Viskam vadovavo J. K.. Su pjūklais dirbo kiti žmonės, pjovė krūmus, karklus, beržų ar kitokių medžių palei griovį nebuvo. Medžiai buvo kreivi, iškraipyti, sukti. Kad būtų tiesių, gerų medžių nupjauta, nematė, iš esmės buvo nupjauti karklai. Antrąją darbo dieną buvo atvažiavę du aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, užsirašė jo vardą, pavardę, klausė, ką veikia, jiems pasakė, kad atlieka pagalbinį darbą. Ar jie bendravo ir su kitais žmonėmis, nematė. Ar ką pasirašė, neprisimena.
18.3. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju R. M. parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį prie hipodromo 6 dienas po 4 val. dirbo viešuosius darbus – pjūklu pjovė krūmus, medžių nepjovė, buvo dar vienas jam nepažįstamas žmogus, kuris dirbo pjūklu, kiti žmonės rinko šakas. Jis nupjovė baltalksnius, dar kitus krūmus nugriuvusius, baltalksniai buvo iki 16 cm skersmens, storesnių medžių nebuvo. Jis yra profesionalus miškininkas, toje vietoje, kur dirbo, nebuvo nupjautas nei vienas vertingas medis, jis pats žinojo, ką pjauti, didelių medžių nepjovė, pjovė nulūžusius, sausuolius medžius. A. L. nepažįsta. Kai dirbo, iš aplinkos apsaugos niekas nebuvo atvažiavęs, buvo atvažiavę tik iš seniūnijos pažiūrėti, kaip jie dirba.
18.4. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju A. S. parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį jis galėjo dirbti viešuosius darbus, jam buvo liepta su mačete kirsti krūmus. Prie upės buvo žmogus, kuris benzininiu pjūklu pjovė stambesnius krūmus. Matė du žmones, pjaunančius šaltalankius, gerų medžių ten nebuvo, pagrinde – žilvičiai ir šaltalankiai. „Gaziku“ vežė karklą, o ne medžius, jis tai sakė tyrėjai. Buvo medžių gabaliukai, ilgesni, trumpesni, po 1 m., ir po 2 m ilgio ir kokių 20 cm skersmens, buvo ir po 5-10 skersmens, primetė nepilną „gaziką“, šakų nemetė. Ką surašė tyrėja neskaitė, pasirašė ir išėjo.
18.5. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju V. S. parodė, kad 4 dienas už gautas pašalpas turėjo dirbti miesto ribose neprivažiavus vandenvietės prie vandens telkinio – kirto krūmus ir dėjo į vieną vietą. Du žmonės pjovė krūmus, o jie keturiese juos išnešiojo. Kiti pjovė kreivus žilvičius, palikdami gražesnius medžius. Pjūklininkų nepažįsta, jie vėliau atvažiuodavo ir anksčiau išvažiuodavo. Krūmus krovė šone. A. L. jam matytas, bet prie upės jo nebuvo.
18.6. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju A. M. parodė, kad A. L. pažįsta. Buvo girdėjęs, kad A. L. dirba prie medžių. Kas pjovė medžius paupyje nežino, po to iš spaudos sužinojo, kad pjauna seniūnija. Medienos iš A. L. nepirko, turi savo miško. Paupyje yra prasti medžiai, netinkami kūrenti.
18.7. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju R. D. parodė, kad už pašalpą atvažiuodavo į Ukmergę dirbti pas J. K.. Dirbo pjūklininku, pjovė rankos storumo žilvyčius, storų medžių nebuvo, nupjovė tik vieną storesnį medį toje vietoje, kur turėjo būti kasamas griovys ir dedamas vamzdis vandeniui nutekėti. Už darbą imdavo tik malkomis. Jis padėdavo V. V., kuris jam sumokėdavo malkomis. Už hipodromo į Veprių pusę nebuvo, ten nepjovė. Atvažiavęs dirbti pirmąją dieną, su J. K. apžiūrėjo darbo vietą, sekančią dieną atvažiavo su darbiniais rūbais, J. Č. dar nebuvo. Kai pradėjo pjauti krūmus, atvažiavo V. V., J. Č., J. K.. J. Č. atvažiavo tamsiu automobiliu su gamtos apsaugos ženklu, apsirengęs uniforma. J. Č., J. K., V. V. ateidavo pažiūrėti, kaip vyksta darbai, ką jie kalbėjosi, jam buvo neįdomu. J. Č. jam sakė, kad pjauna gerai, tik kad paliktų trumpesnius kelmus. Jo pjovimo laikotarpiu J. Č. buvo atvažiavęs gal 5-6 kartus. J. Č. jam rodė leidimą darbams atlikti. Į darbo vietą J. Č. atvykdavo vos ne kas antrą dieną, jis (R. D.) kaskart reikalaudavo iš jo leidimo dėl krūmų kirtimo, ir tik tuomet dirbdavo. Toje vietoje buvo krūmai ir išlūžę bei pūvantys medžiai, jis atliko tvarkymo darbus, nes buvo pilna šiukšlių. Prie valymo įrengimų aikštelėje buvo sukrautas „štabelis“, kuriame buvo daugiau nei 30 kubų medienos. Jis supjovė ne visą štabelį. Rąstų buvo visokių, buvo ir gražių, storų rastų. Kas tuos medžius išpjovė, nežino, medžiai buvo lapuočiai. A. L. pažįsta kelis metus, jo prie medžių pjovimo nematė, V. V. medžių taip pat nepjovė. Kai atvažiavo gamtos apsaugos atstovai, jie jau buvo baigę darbus. Jis parodė tyrėjai vietą, nuo kur pradėjo ir kur baigė pjauti.
18.8. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju K. V. parodė, kad 2013 m. rudenį Stakauskas pasiūlė malkų, sakė, kad šakų priversta prie upės, jis nuėjo ir pasiruošė porą krūvų malkų, bet užsnigo, buvo šalta, todėl nieko nepaėmė. 2014 m. dirbo prie Šventosios upės – pjaustė šakas grandininiu ir rankiniu pjūklu. Kieno pjūklas, nežino, su juo pjovė gal 20 minučių, nes nebuvo ką pjauti. Atpjovė storesnį medį, keletą krūmų supjaustė, nupjovė kelis medžius, viršūnes. Tvarkydamas pakrantę, norėjo pasidaryti sau malkų. Daugiau 5 dienų nedirbo, būtų automobilį pasiruošęs malkų, jei dirbtų 5 dienas. Šakas pjovė rankiniu pjūklu ir kapojo kirviu. Pjovė ne storesnius nei 20 cm medžius – gluosnius, žilvyčius, ievas, liepų nebuvo. Kadangi nepabaigė ruošti malkų, tai jų ir nepasiėmė. Gal ir padėjo pakrauti kalades į automobilį „Gaz 53“.
18.9. Šie liudytojų parodymai paneigia prokuroro argumentus, kad J. K. V. V. ir A. L. bendrais veiksmais iškirto ir pardavė valstybės saugomus medžius, bei patvirtina pastarųjų argumentus, kad Šventosios upės paupio tvarkymo darbus kontroliavo Ukmergės rajono savivaldybės institucijų ir gamtos apsaugos atsakingi pareigūnai, taip pat tai, kad pjauti ir išsivežti nupjautus medžius galėjo bet kas, tarp jų ir nenustatyti šalia esančių sodų gyventojai.
19. Taigi, prokuroras nevertino tos aplinkybės, kad J. K. buvo išduotas neterminuotas leidimas tvarkyti abiejuose Šventosios upės krantuose želdinius, kurie nėra priskirtini saugotiniems.
19.1. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 2 d. akto Nr. 79 matyti, kad komisija, susidedanti iš narių I. B., K. B., A. D., V. G., S. J., susipažinusi su Ukmergės miesto bendruomenės prašymu bei apžiūrėjusi želdinius, augančius abiejuose Šventosios upės krantuose, leido tvarkyti želdinius, kurie nėra priskirtini saugotiniems (t.3, b.l. 31).
19.2. Apklausti viešuosius darbus Šventosios upės pakrantėje dirbę liudytojai patvirtino, kad jiems buvo nurodyta kirsti ir pjauti tik menkaverčius mažesnio nei 20 cm skersmens krūmus, ir nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad buvo kertami didesnio nei 20 cm skersmens vertingi medžiai.
19.3. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja V. G. parodė, kad pažįsta J. K., jis yra bendruomenės pirmininkas, 2009 m. kreipėsi dėl tvarkymo pakrantės. Apžiūrėję pakrantę nustatė, kad reikia projektų, buvo leista bendruomenei tvarkyti nesaugotinus želdinius. Buvo tvarkoma 2 etapais – 2009 m. nuo tilto iki hipodromo, tvarkė ilgai, kitas – nuo hipodromo į Jonavos pusę. Darbus prižiūrėjo seniūnija, ji į tuos reikalus nesikišo.
19.4. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja J. Z. parodė, kad tuo metu miesto seniūnijoje laikinai ėjo seniūno pareigas. 2014 m. buvo tvarkoma teritorija nuo Šventosios tilto iki hipodromo. J. K. buvo ir yra Ukmergės miesto bendruomenės pirmininkas, įtakingas, patikimas žmogus. Jis kreipėsi seniūniją, kad skirtų žmonių aplinkos tvarkymui, išsiveždavo žmones ir tvarkydavo aplinką, paupį. Darbai vyko iki hipodromo, ir buvo kontroliuojama, kad darbai būtų atlikti, buvo nuvažiavę į vietą ir nieko blogo nebuvo pastebėjo. Medžiai buvo paupyje, visiems krūmams tvarkyti buvo išduotas V. G. leidimas, o kokie ten medžiai buvo išpjauti, nematė, nežino, nes jų žmonės to nedarė. Šventosios pakraštys buvo tvarkomas gavus savivaldybės leidimą. Žmonės darbą atliko pagal darbų aprašą, nepažeisdami veiklos, o kas ten dar vyko, ji nežino. Žinojo, kad J. K. tvarko paupį, buvo sėjama žalia veja, lyginamos žemės, šienaujama, bet jų žmonės ten nedirbo. Jos pagrindinė funkcija buvo sudaryti sutartis ir darbų sauga, už darbų kontrolę buvo atsakingas jai pavaldus komunalinio ūkio specialistas S. L., kuriuo ji pasitikėjo ir netikrino. Pati eidavo ir apžiūrėdavo teritoriją, matydavo, kad vyksta darbai, pagirdavo tuos, kas, kad gerai tvarkėsi. Nuo tilto arčiau upės augo žilvyčiai, matė ir gulinčius medžius, o visa kita buvo pieva, krūmokšniai, toje atkarpoje tie medžiai yra likę, buvo bandoma pakeisti įvaizdį teritorijos, kad miesto gyventojams būtų malonu, kad galėtų prieiti prie upės. Apie šiuos darbus savivaldybės atstovai žinojo, mano, jog žinojo ir administracijos direktorius S. J., nes buvo skiriami darbui žmonės pagal patvirtintą aprašą. Leidimai tvarkyti teritoriją ir vykdyti mažaverčių krūmų kirtimus J. K. buvo išduoti, ji pati šiuos leidimus matė. Nematė, kad valstybės pareigūnai ar aplinkos apsaugos pareigūnai lankytųsi toje teritorijoje. Ar žmonės dirbo teritorijoje nuo Ukmergės vandenų iki Žiedo g. esančios Technologijų ir verslo mokyklos, negali atsakyti. Jos manymu, nedirbo, dirbo tik nuo tilto iki hipodromo. Apie medžių kirtimus nieko nežino, sandėliuojamų medžių nematė. Kaltinamojo A. L. nepažįsta.
19.5. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju J. Č. parodė, kad jis dirbo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėju. Kaltinamuosius pažįsta, juos žino iš ankstesnėje darbovietėje vykdomos tarnybos. 2014 m. vasario ar kovo mėnesį agentūroje buvo gautas skundas dėl galimai neteisėtai kertamų medžių Šventosios upės pakrantėje. To skundo tyrimui jis susisiekė su savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja V. G. ir pasiteiravo, ar yra leidimas. Kalbėjosi, kad reikėtų apžiūrėti įvykio vietą, ir tuomet nustatys, ar buvo išduotas leidimas, ar ne. Po kelių dienų skundui tirti atvyko departamento pareigūnas A. M.. Prie Šventosios upės buvo susitikę A. M., A. P., jis, V. G.. Pastaroji telefonu išsikvietė J. K.. Ta vieta buvo nuo tilto iki vandenvietės pradžios. J. K. su V. G. kalbėjo, kad tas aktas bus pasirašytas, bet jiems dar kažko trūko, todėl vietoje medžių skersmenų nematavo. Kadangi leidimo ir kitų dokumentų J. K. nepateikė, jie nutarė pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtai iškirstų medžių. Maždaug tuo laiku į agentūrą buvo atėjęs A. L., kuris yra jo sodo kaimynas per du sklypus, pastarasis pasiteiravo apie medžių kirtimą prie Šventosios upės. Jis sakė, kad matė, kaip kerta medžius prie upės ir jis minėjo, kad ir jam reikia medienos. Kadangi tą pačią dieną arba iš vakaro jam buvo skambinęs J. K. ir sakęs, kad nori sutvarkyti pakrantę, kad yra tam trukdoma nepasirašant akto projekto, be to, trūksta žmonių, yra dirbama visuomeniniais pagrindais, todėl jis J. K. telefono numerį davė A. L. ir pasakė, kad pastarieji toliau tartųsi bei bendrautų. Po skundo tyrimo dėl neteisėtų kirtimų, J. K. kartais užeidavo į agentūrą ir kalbėdavo, kad jam projektą vilkina, nors jis darbus jau pradėjo. J. K. neaiškino, kas jam daro projektą bei kas dirba prie Šventosios upės. Matydami, kad J. K. neturi nei leidimo, nei projekto želdinių tvarkymui, nutarė patikrinti teritoriją prie Šventosios upės. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad neteisėtai buvo nukirsta įvairių rūšių medžių, ne tik toje vietoje nuo tilto iki vandenvietės pradžios, bet ir tarp hipodromo ir nuotekų siurblinės, tarp hipodromo ir upės, dviejose vietose prie valymo įrenginių. Buvo siekta nustatyti asmenis, kurie neteisėtai kirto medžius, buvo dar kartą nuvykta į anksčiau matuotą teritoriją ir vėl buvo nustatyti nauji neteisėti kirtimai. Dalyvavo kai kuriuose patikrinimuose, kiekvieną kartą rasdavo vis naujų iškirstų sveikų medžių, kuriems kirsti reikalingi savivaldybės išduoti leidimai. Leidimų nereikia tik vėjovartoms, išdžiūvusiems medžiams. Buvo iškirsti liepos, žilvičiai, uosiai bei kiti medžiai. Teritorijoje nuo Vilniaus gatvės iki hipodromo ir toliau buvo atlikti savavališki kirtimai, tokie darbai negali būti vertinami kaip pakrantės tvarkymas. Jis matė, kad buvo iškirsti sveiki medžiai, o palikti menkaverčiai krūmai. Sveiki medžiai buvo iškirsti teritorijoje nuo miesto vandenvietės pradžios, esančios prieš hipodromą, žiūrint link Ukmergės miesto pusės, iki valymo įrenginių pabaigos. Jokių teisėtų leidimų nėra matęs, kažkokį dokumentą J. K. rodė, tačiau jis nebuvo tinkamas. Šie kirtimai buvo atlikti apytiksliai laikotarpyje nuo 2014 m. vasario mėnesio iki gegužės mėnesio. Be A. L. į agentūrą buvo atėję dar trys ar keturi asmenys, kurie pageidavo medienos už darbą paupyje. Šie asmenys buvo siųsti J. K.. Jis tai suprato kaip provokaciją. Nupjautos medienos nėra matęs, transporto priemonių nėra matęs, V. V. kirtavietėse taip pat nėra matęs. Pastebėjęs savavališkus kirtimus, iniciavo patikrinimus, kurių metu buvo užfiksuoti neteisėti kirtimai, bei medžiaga perduota ikiteisminiam tyrimui atlikti. Galbūt ir buvo tvarkoma (valomi krūmynai) Šventosios upės pakrantė iki 2014 metų, tačiau neteisėti kirtimai buvo fiksuoti 2014 metais.
19.6. Iš J. K. parodymų matyti, jog jis paskelbė laikraščiuose bei interneto puslapiuose, kad miestelėnai gali prisidėti prie paupio tvarkymo ir už tai pasiimti sau medienos. Taip pat medienos leisdavo pasiimti žmonėms, kurie tvarkydami paupį atliko viešuosius darbus. A. L. jam parekomendavo J. Č., paklausė, ar nereikia darbininko. Tuomet A. L. pamatė pirmą kartą, susitikę susitarė, kad jis dirbs nuo pakėlimo stoties ir toliau link valymo įrenginių. Aptarė, kad A. L. turi išvalyti krūmynus, išvilkti iš upės sugriuvusius medžius. Medžių kamienus galėdavo pasiimti, o šakas turėjo ištempti ant kelio, kad galėtų privažiavusi technika susmulkinti. Ši teritorija buvo tvarkoma nuo 2013 metų vasaros ar rudens iki šalčių. Kas vėliau ten dirbo, nežino. Jie toliau nebedirbo toje vietoje. A. L. dirbo atlikdamas viešuosius darbus. A. L. benzopjūklas išduotas nebuvo. Kas pjovė medžius toje teritorijoje, nežino. Jis (J. K.) kiekvieną dieną atveždavo 5 ar 7 žmones atlikti viešiesiems darbams, tai yra rinkti šakas. A. L. dirbančio su benzopjūklu nematė. Kiti darbininkai, kuriuos jis atveždavo, benzopjūklų neturėjo, dirbo su „mačetėmis“, traukė šakas, jas dėjo į krūvas, iš pelkės traukė išvirtusius ir bebrų nugraužtus medžius, bebrai buvo nugraužę virš 20 medžių. Išgriuvę ar nugriaužti medžiai buvo nuleidžiami. Jei medis gulėdavo vandenyje, jį ištraukdavo ir supjaustydavo. Skelbdavo laikraštyje, kad žmonės pasiimtų medžius, ir jie pasiimdavo nupjautus medžius, gerų nepjaudavo. Priežiūra darbų buvo nuolat vykdoma. Kiekvieną dieną atvykdavo atstovai iš Ukmergės rajono savivaldybės arba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės agentūros, net buvo atvykusi Seimo pirmininkė. Nebuvo tos dienos, kad kas nors iš valdininkų – J. Č., ar V. G. – nepravažiuotų pro tą vietą. V. V. taip pat patvirtino, jog matydavo, kad lankosi asmenys iš savivaldybės, iš aplinkos apsaugos, aplinkos apsaugos direktorius J. Č. taip pat lankėsi labai dažnai. Niekam nekilo abejonių, kad yra leistas tvarkymas. J. K. viešai skelbdavo apie tai, kad, prisidėję prie tvarkymo darbų galės paimti malkų. R. M. taip pat parodė, jog tuomet, kai jis dirbo, buvo atvažiavę iš seniūnijos pažiūrėti, kaip jie dirba. Iš liudytojo R. D. parodymų matyti, kad pradėjus darbus J. Č. atvažiavo tamsiu automobiliu su gamtos apsaugos ženklu, apsirengęs uniforma. J. Č., J. K., V. V. ateidavo pažiūrėti, kaip vyksta darbai, ką jie kalbėjosi jam buvo neįdomu. J. Č. jam sakė, kad pjauna gerai, tik kad paliktų trumpesnius kelmus. Jo pjovimo laikotarpiu J. Č. buvo atvažiavęs gal 5-6 kartus, J. Č. pats jam rodė leidimą darbams atlikti. Iš A. L. parodymų matyti, kad 2014 metų pradžioje dėl malkų kreipėsi į sodo kaimyną J. Č., kuris yra Ukmergės gamtos apsaugos viršininkas. Pasiteiravo, ar nėra galimybės Ukmergės mieste pasirinkti šakų malkoms. Pastarasis paskambino J. K.. Po šio pokalbio, jam J. Č. pasakė, kad gali, ir nurodė kur važiuoti pasirinkti šakų. Jam leido dalį šakų pasiimti už tai, kad jis padės dirbti darbininkams. Jo darbas buvo medieną krauti į vienas krūvas, šakas - į kitas, tampyti rąstus. Dirbo 10 dienų, medžių ar šakų nepjovė, jas tik rinko. Jis turėjo raštišką savivaldybės leidimą malkų tvarkymui, pjovimui, kurį jam davė arba J. K., arba J. Č.. Kas tiksliai leidime buvo parašyta neprisimena, tačiau apie tai, kad leidžiama tvarkyti paupį, pjauti menkaverčius medžius, krūmus, šį leidimą rodė kaimynui G. M., kuris parvežė iš paupio medieną. J. Č. nurodė, nuo kurios vietos prie upės jam buvo leista pasiimti malkų. Matydavo, kaip žmonės priekabytėmis veždavosi malkas, viskas vyko legaliai, atvažiuodavo gamtos apsaugos bei policijos pareigūnai, kas norėjo, tas medieną vežėsi. Iš J. Č. parodymų matyti, kad jis dirbo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėju. Kaltinamuosius pažįsta, juos žino iš ankstesnėje darbovietėje vykdomos tarnybos. 2014 m. vasario ar tai kovo mėnesį agentūroje buvo gautas skundas dėl galimai neteisėtai kertamų medžių Šventosios upės pakrantėje. To skundo tyrimui, jis susisiekė su savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja V. G. ir pasiteiravo, ar yra leidimas. Kalbėjosi, kad reikėtų apžiūrėti įvykio vietą, ir tuomet nustatys, ar buvo išduotas leidimas, ar ne. Po kelių dienų skundui tirti atvyko departamento pareigūnas A. M.. Prie Šventosios upės buvo susitikę A. M., A. P., jis, V. G.. Maždaug tuo laiku į agentūrą buvo atėjęs A. L., kuris yra jo sodo kaimynas per du sklypus, pastarasis pasiteiravo apie medžių kirtimą prie Šventosios upės. Jis sakė, jog matė, kaip kerta medžius prie upės ir minėjo, kad jam reikia malkų ar tai medienos. Kadangi tą pačią dieną arba iš vakaro jam buvo skambinęs J. K. ir sakęs, kad nori sutvarkyti pakrantę, kad yra tam trukdoma nepasirašant akto projekto, be to trūksta žmonių, yra dirbama visuomeniniais pagrindais, todėl jis J. K. telefono numerį davė A. L. ir pasakė, kad pastarieji toliau tartųsi bei bendrautų. Be A. L. į agentūrą buvo atėję dar trys ar keturi asmenys, kurie pageidavo medienos už darbą paupyje. Iš Z. Č. parodymų patyti, kad daugelis Ukmergėje gyvenančių žmonių žinojo, jog paupyje yra kertama mediena. Ji suprato, kad viskas daroma oficialiai, nes dar iki 2014 m. vasario 10 d. matydavo prie Šventosios upės važiuojančius aplinkos apsaugos specialistų pareigūnų, policijos pareigūnų automobilius. Kad už darbą imdavo malkas, taip pat patvirtino apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais K. V. ir R. D..
19.7. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (6.21)-18-3995 matyti, kad 2009 m. lapkričio 2 d. aktas Nr. 79, kuriuo leista tvarkyti Šventosios pakrantėje augančius savaime išaugusius krūmus, vėjovartas bei nudžiūvusius medžius, yra be galiojimo termino. Šių darbų priežiūrą atliko miesto seniūnija, vykdant darbus pažeidimų nebuvo nustatyta, žalos gamtai taip pat nepadaryta (t.3, b.l. 128).
20. Pažymėtina, jog prokuroras apeliacinio skundo argumentus taip pat grindžia 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-7 (toliau tekste ir – aktas) išvadomis bei šią išvadą pasirašiusių gamtosaugininkų D. B., A. P. ir tuomet seniūnijoje dirbusio vyresniojo specialisto S. L. parodymais.
20.1. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju D. B. parodė, kad jis šiuo metu eina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės agentūros vedėjo pareigas. 2014 m. gavo pranešimą, kad prie upės kertami medžiai. 2014-02-12 nuvykę prie upės ir atlikę patikrinimą, suskaičiavo nukirstus kelmus bei paskaičiavo padarytą žalą. 2014-02-20 atliko tuos pačius veiksmus, 2014-07-09 taip pat nustatė kirtimus. Želdiniai yra saugomi, kai skersmuo didesnis, nei 20 cm. Kelmų matavimus atliko jis, o A. P. rašė protokolus, S. L. taip pat dalyvavo. Visi medžiai išvardinti kirtimų protokole, skersmenys įvairūs, vidurkis apie 30 cm, medžių rūšys įvairios, visi medžiai saugotini. 8 teritorijoje nukirsti septyni medžiai, medžių prie kelmų nebuvo, dalis medienos buvo sukrauta tarp 4-8 teritorijos. Matė, kaip skirstėsi darbininkai. Žmonės viešuosius darbus dirbo galimai neblaivūs, todėl jų neapklausė. Kitose matavimo vietose žmonių nebuvo. Tą pačią dieną sukrauta mediena dingo kartu su sunkvežimiu. Policijai pranešė vasario 24 d. Panašią medieną matė pas V. V. įmonėje, įsigijimo dokumentų jis neturėjo. Mediena buvo sudėta į konteinerį, kiekiai įspūdingi. Buvo žilvičio, baltalksnio, drebulės, nebuvo liepų, kur jos dingo, nežinia. Žinojo, kad prieš 2 metus savivaldybė išdavė J. K. leidimą šalinti krūmus. Kelmai buvo matuojami tam, kad paskaičiuotų žalą, tūrio neskaičiavo. Metodika yra viena, žala buvo paskaičiuota pagal atkuriamąją vertę. Saugotina teritorija skaičiavimui įtakos neturi. Skaičiavo vieną kartą. 12 d. patikrinimo akte yra išmatuoti kelmai 4,5,6,7,8 sklypuose – 8-ame išmatuota atskirai, visuose kituose – bendrai. Pagal šį paskaičiavimą atskirti išmatuotų kelmų neįmanoma, to ir nereikia daryti, nes visi medžiai, augantys mieste, saugotini. 7 ir 8 sklypai yra aukščiau hipodromo, kiti yra už hipodromo. Gi, prokuroro kaltinamajame akte nurodyti sklypų numeriai yra supainioti – Nr. 1 yra ir plane Nr. 1, prokuroro Nr. 3, atitinka jo (D. B.) Nr. 2, prokuroro Nr. 4, tai jo (D. B.) pažymėtas Nr. 9. Prokuroro Nr. 6, pagal jo (D. B.) lentelę Nr. 4, Nr. 5 sutampa su prokuroro Nr. 5 sklypu.
20.2. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju A. P. parodė, kad dirbo aplinkos apsaugos agentūroje inspektoriumi, J. K. pažįsta seniai, bendrauja retai. 2013 metais, važiuojant nuo valymo įrengimų, aikštelėje pamatė į rietuvę sukrautus karklus. Tuo kartu dėmesio nekreipė, vėliau sužinojo, kad kerta savavališkai, su D. B. matavo kelmus, suregistravo, apskaičiavo žalą gamtai. Kai kurie medžiai buvo saugotini. Dauguma medžių nukirsta geros būklės. Visa kokybiška neteisėtai nukirstų medžių mediena išvežta. Buvo rasti nukirstų medžių: blindžių, liepų, gluosnių, ąžuolo, baltalksnio, drebulės, juodalksnio, tuopos, guobos ir beržų kelmai. Toje vietoje, kur buvo atlikti kelmų matavimai, asmenų nebuvo, niekas daugiau nekirto medžių. Išmatavus šioje teritorijoje neteisėtai nukirstų medžių kelmus, buvo pavažiuota toliau, tikslu pasižiūrėti, ar nėra kertami medžiai kitose Šventosios upės slėnio vietose. Pavažiavus maždaug apie 500-600 m link Ukmergės verslo ir technologijų mokyklos, pamatė keletą vyriškių, kurie pjovė dviem motoriniais pjūklais. Matėsi, kad ką tik buvo nupjauti gluosniai, liepos ir blindės. Paklausus jų, ką jie daro, pastarieji atsakė, kad dirba pagal J. K. nurodymą. Jiems J. K. pasakė, kad reikia nupjauti visus krūmus, gulinčius, kreivus medžius. Jiems buvo pasakyta, kad reikia palikti tik tiesius medžius. Iš kur tie žmonės turėjo pjūklus, jis nežino. D. B. juos registravo, kalbėjo su tais žmonėmis, jie sakė, kad tvarko pakrantę, gražina, pjauna išvirtusius, atidaro upės vaizdą. Pjaunančius medžius žmones matė tik kartą, jų neatpažintų. Buvo ir L., kažkuriuo metu – V. G., ir J. Č.. Leidimus išduoda V. G.. Iš kelmų negalima nustatyti, ar medis palinkęs, ar į jį trenkė žaibas. Be to, šiuo metu upėje gyvena bebrai.
20.3. Taigi iš D. B. ir A. P. parodymų seka, kad kelmai buvo skaičiuojami vieną kartą. Akte nurodyti išmatuoti kelmai 4,5,6,7,8 sklypuose – 8-ame išmatuota atskirai, visuose kituose – bendrai. 8 teritorijoje buvo nukirsti septyni medžiai, medžių prie kelmų nebuvo. Dirbančius žmones matė tik 8 sklype. Šie liudytojų parodymai nepaneigia J. K. parodymų, jog jam žinoma, kad buvo rasta virš 200 medžių, kurie priskiriami saugotiniems, tačiau šie medžiai buvo nuvirtę ir darbininkų ištraukti iš upės bei šalimais esančių balų. Nei jis, nei kiti darbininkai šių medžių nepjovė, be to, bent 20 medžių buvo nugraužę bebrai.
20.4. Iš S. L. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad įvykio metu jis dirbo seniūnijoje vyresniuoju specialistu, viena iš atsakomybės sričių buvo darbuotojų, dirbančių viešuosius darbus, registracija ir priežiūra. Turėjo jiems paskirstyti darbus, duoti įrankius. Kai J. Z. nurodymu jie su D. B. buvo nuvykę suskaičiuoti nukirstus medžius, matė, kad paupyje dirbo žmonės, J. K. nebuvo. Važiuojant į valymo įrengimus, kairėje pusėje pamatė nedidelę kirtavietę. Suskaičiavę medžius, važiuodami link miesto, vėl rado kirtavietę, kurioje dirbančių žmonių nebuvo, tuo metui dirbo žmonės tik prie „Senukų“, kur kirto krūmus. Jam pasirodė, kad žmonės turėjo pjūklus. Dažniausiai teritoriją apžiūrėdavo nuo tilo iki hipodromo, toliau nežiūrėjo dėl prasto kelio. Miesto seniūnija nenorėjo tų plotų prižiūrėti, ir niekas nebuvo suinteresuotas, todėl jam net nežinoma, kokiu būdu jie buvo rasti. Matydavo, kad žmonės dirba, kerta krūmus, degina juos, pjaunančių medžius nematė. Kur rado kirtavietes, tai žmonių, transporto priemonių nebuvo, bei medienos tai tikrai nebuvo. Didžiausias kirtimas buvo prie upės. Patikrinimo metu buvo užfiksuoti nukirsti medžiai. Kas tuos medžius kirto, neišsiaiškino, seniūnijos darbuotojai dirbo prie hipodromo, kalbos su jais apie tuos medžius nebuvo, žmonės sakė, kad juos atvežė J. K., ir jie ten dirbo, todėl iki šiol neaišku, kas iškirto medžius. Ar tai J. K. žmonės, nežino, nes nematė. Aktą pasirašė, nes matė, kad žmonės pjovė, bet kiek ir ką nupjovė, nežino. Pasitikėjo aplinkos apsaugos pareigūnais, kurie parašė, kad buvo 7 medžiai. Tačiau, jo manymu, išpjauti 237 medžius per vieną pamainą neįmanoma, ar galima tikėti aktu, nežino. Aktą pasirašė kaip dalyvavęs tame veiksme, nors įvykio vietoje buvę asmenys nebuvo apklausti. Kodėl tokie teiginiai atsirado akte, nežino. Kurią dieną pasirašė aktą, taip pat neprisimena, gal tą pačią dieną, gal kitą, bet kompiuterio automobilyje nebuvo, jam esant aktas nebuvo rašomas, taip pat nematė, kad kas aktą spausdintų. V. V. kirtavietėje nematė. Kaltinamojo A. L. nepažįsta.
20.5. Kolegijos vertinimu, šie S. L. parodymai kelia pagrįstų abejonių 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-7 teisėtumu. Be to, minėtame akte nurodyti sklypų numeriai neatitinka kaltinamajame akte nurodytiems numeriams. Kadangi prokuroras negalėjo to tinkamai paaiškinti, pirmosios instancijos teisme buvo pakartotinai apklaustas D. B., kuris parodė, kad prokuroro kaltinamajame akte nurodyti sklypų numeriai yra supainioti – Nr. 1 yra ir plane Nr. 1, prokuroro Nr. 3, atitinka jo (D. B.) Nr. 2, prokuroro Nr. 4, tai jo (D. B.) pažymėtas Nr. 9. Prokuroro Nr. 6, pagal jo (D. B.) lentelę Nr. 4, Nr. 5 sutampa su prokuroro Nr. 5 sklypu. Iš viešuosius darbus dirbusio liudytojo S. K. parodymų matyti, kad antrąją darbo dieną buvo atvažiavę du aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, užsirašė jo vardą, pavardę, klausė, ką veikia, jiems pasakė, kad atlieka pagalbinį darbą. Ar jie bendravo ir su kitais žmonėmis, nematė. Ar ką pasirašė, neprisimena. Iš viešuosius darbus dirbusio R. B. parodymų matyti, kad buvo atvažiavę gamtos apsaugos darbuotojai, paklausė, ką jie veikia, ir išvažiavo. Kažkokie darbininkai prie hipodromo nuo pušų pjovė šakas, gamtosaugininkai jiems liepė nepjauti. Taip pat matė, prie technikumo tris vyrus pjaunančius nukrypusius medžius, medžiai buvo lapuočiai, kaip karklai, prie jų buvo atvažiavę aplinkosaugininkai, buvo vienas inspektorius, jo pavardės nežino, jis jokių dokumentų nesurašinėjo.
20.5. Kad minėtas aktas nėra pakankamai informatyvus, patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio 2018 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. (3.8)-AD5-4441, iš kurio matyti, kad 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-7 pamatuoti kelmai teritorijose nepatenkančiose arba dalinai patenkančiose į draustinio teritoriją. Matuojant iškirstų saugotinų medžių kelmus nebuvo išskirta, kiek ir kokios būklės medžių buvo iškirsta draustinyje. Atsižvelgiant į tai, kad praėjo labai ilgas laikas, vietovės pasikeitė (apaugo krūmais, kelmai sutrūnijo), šiuo metu nėra galimybių nustatyti tikslių koordinačių tų vietų, kur buvo iškirsti saugotini medžiai (t.8, b. l. 50).
21. Taigi vertinant šiuos įrodymus, prokuroro skundo argumentai, jog byloje surinktų duomenų visetas leidžia daryti išvadą, kad medžiai buvo kertami J. K. nurodymu, o juos pardavinėjo ir išvežė V. V. bei A. L., pastarasis pinigus už parduotą medieną nuveždavo J. K., neatitinka tikrovės, kadangi jie pagrįsti vienintelės liudytojos Z. Č. parodymais, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje ir aplinkui medienos kirtimo požymių nebuvo, iš kur mediena atvežta ir kas ją sandėliavo, ji nežino, malkų pardavimo ir pinigų už malkas perdavimo J. K. fakto nėra mačiusi, tik iš A. L. pasakojimų žino, kad dalis medžių buvo parduodama malkoms. Kitų įrodymų, išskyrus Z. Č. samprotavimus ir prielaidas, patvirtinančių prokuroro argumentus apie neva A. L. J. K. ir V. V. bendrininkavimą neteisėtai iškertant bei parduodant valstybės saugomą medieną, byloje nėra. Be to, prokuroras, selektyviai vertindamas Z. Č. parodymus, nevertino, jog Z. Č. taip pat parodė, kad daugelis Ukmergėje gyvenančių žmonių žinojo, jog paupyje yra kertama mediena. Ji suprato, kad viskas daroma oficialiai, nes dar iki 2014 m. vasario 10 d. matydavo prie Šventosios upės važiuojančius aplinkos apsaugos specialistų pareigūnų, policijos pareigūnų automobilius, kas patvirtina, jog medžius, tame tarpe ir saugotinus, galėjo iškirsti ir išsivežti bet kas, o vertinant nustatytų iškirstų ir išvežtų medžių kiekį, to negalėjo nepastebėti medžių kirtavietes kontroliavę įvairių valdžios institucijų pareigūnai. Be to, nėra nustatyta, kas iš tikrųjų išpjovė ir išsivežė valstybės saugotiną medieną, koks tikrasis išpjautos saugotinos medienos kiekis, kam priklauso byloje nustatytas antrasis „Gaz“ automobilis, ir kas jį vairavo, atliktų akistatų metu nebuvo pašalinti liudytojų parodymų prieštaravimai, nebuvo tinkamai įvertinti kirtimus kontroliavusių pareigūnų veiksmai bei patikrinta J. K. versija, kad patikrinimai ir ikiteisminis tyrimas jo ir kitų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas po to, kai, tvarkydamas aplinką, valstybės saugojamoje teritorijoje jis aptiko sąvartyną bei kreipėsi į valdžios institucijas, reikalaudamas išvežti šiukšles, atlikti tyrimą, nubausti kaltus, o po to dar ir apskundė atsakingų pareigūnų veiksmus.
21.1. Esant šioms aplinkybėms, prokuroro argumentai, kad J. K., V. V. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, valstybės saugomoje teritorijoje – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, neteisėtai, neturėdami Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimų, o taip pat neturėdami medžių kirtimų ir teritorijos tvarkymo parengtų ir suderintų projektų, pažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.7 p., pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 20 d., iškirto 426 įvairių rūšių medžius, tuo bendrais veiksmais padarydami 94776,19 eurų žalą aplinkai, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, iškirtus medžius išvežę iš kirtaviečių, sandėliavo iki, kol bus galima parduoti, tokiais savo veiksmais pagrobė Ukmergės miestui priklausantį 83480,36 eurų vertės turtą, pagrįsti spėlionėmis ir prielaidomis, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nesant galimybės pašalinti byloje esančių prieštaravimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra aiškinami traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).
Dėl A. L. apeliacinio skundo argumentų
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš esmės tų pačių įrodymų pagrindu, kuriais remiantis buvo išteisintas J. K. bei V. V., pripažindamas A. L. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, atliko selektyvų, atsietą nuo bendro konteksto įrodymų vertinimą, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas A. L. atžvilgiu negali būti pripažintas teisėtu, ir šioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendis yra naikintinas.
22.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog iš J. K. parodymų seka, kad A. L. į jį kreipėsi jau po to, kai buvo gauti skundai apie neteisėtus kirtimus ir buvo nuspręsta atlikti patikrinimus, taip pat nėra paneigta A. L. versija, kad jis dirbo ne ilgiau 10 dienų. Be to, nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nematė, kad A. L., V. V. ar J. K. būtų pjovęs saugotinus medžius. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovaujasi V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotasi parodymais, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje V. V. juos paneigė ir parodė, kad A. L. pažinojo tik iš matymo, nematė, kad jis pjautų medžius.
22.2. Be to, prokuroras ir pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi E. D. parodymais, kur jis parodė, jog 2014 metais pirkęs iš A. L. priekabą malkų, kurioje buvo apie 4-5 m³ supjautų kaladėmis žilvičio malkų. Jis vairuotojui sumokėjo 300 Lt., nes taip liepė padaryti A. L.. Vairuotojo nepažįsta. Po kurio laiko pas jį vėl atvažiavo A. L., kuris ir vėl pasiūlė pigiau nusipirkti malkų. Jis sutiko. Tada pastarasis pasakė, kad reikės pačiam nuvažiuoti iki Šventosios upės. Tą pačią dieną jis pasiėmė savo sunkvežimį „Mersedecs Benz“ ir kartu su A. L. nuvažiavo iki Šventosios upės. Malkos buvo supjautos kaladėmis vienoje vietoje, esančioje tarp hipodromo ir nuotekų valymo įrengimų, prie keliuko. Tai buvo juodalksnio kaladės, apie 30 cm skersmens. Jis visas kalades, apie 2-3 m³, susikrovė į automobilį ir parsivežė namo. Žmonių toje vietoje nebuvo. Toje vietoje, kur buvo sukrautos kaladės, aplink matėsi išpjautų medžių kelmai. Po to atvažiavo A. L., ir tada jis pastarajam atidavė pinigus, iš viso 180 Lt. Tos malkos šiuo metu jau yra sudegintos.
22.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šie E. D. parodymai visiškai sutampa su 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-10 užfiksuotomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad 2014 m. vasario 18 d. buvo pastebėta, jog teritorijoje už nuotekų valymo įrenginių, kairėje keliuko pusėje matyti nukirsti baltalksniai, o pavažiavus keliuku apie 80 metrų, prie Šventosios upės dešinėje ir kairėje keliuko pusėse matyti krūvos suverstų šakų ir nukirstų medžių kelmai (1 t., b. l. 19-26). Nustatyti, kokią medieną pirko E. D., nėra galimybės, nes ji jau sukūrenta. Atkreiptinas dėmesys, jog E. D. nurodė pirkęs 4-5 kubus supjautų kaladėmis žilvyčio ir 2-3 kubus juodalksnio malkų, kai teismas nurodo, jog buvo nukirsti baltaksniai. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju R. M. parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį prie hipodromo 6 dienas po 4 val. dirbo viešuosius darbus – pjūklu pjovė krūmus, medžių nepjovė, nupjovė baltalksnius, dar kitus krūmus nugriuvusius, baltalksniai buvo iki 16 cm skersmens, storesnių medžių nebuvo. Jis yra profesionalus miškininkas, toje vietoje, kur dirbo, nebuvo nupjautas nei vienas vertingas medis, jis pats žinojo, ką pjauti, didelių medžių nepjovė, pjovė nulūžusius, sausuolius medžius, A. L. nepažįsta. Pats A. L. neneigė iš E. D. gavęs pinigų, nes tas iš jo irgi paimdavo. Sakė jam, jog gali nuvažiuoti į paupį ir pasirinkti šakų, už tai E. D. jam ir sumokėjo.
22.4. Pirmosios instancijos teismas A. L. kaltę taip pat grindė S. Š. ir Z. Č. parodymais, kur S. Š. parodė, jog su A. M. bendrauja tik esant būtinumui ir išskirtinai asmeniniais reikalais. 2014 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, A. M. atvyko pas jį į namus ir pasakė, jog yra kviečiamas į Ukmergės rajono policijos komisariatą, į apklausą. A. M. pasakė, kad nuo Šventosios upės kranto su draugo A. L. žinia jis yra atsivežęs vieną automobilį malkinės medienos sau, tačiau konkrečiai kokios rūšies, neminėjo, o kitą automobilį kažkam pardavė. Minėto pokalbio metu A. M. sakė, jog galvojo, kad medžiai yra kertami teisėtai, nes A. L. arba V. V., kuris A. M. teigimu, taip pat dalyvavo kertant medžius, rodė leidimą. Jis (S. Š.) tiesiogiai jokių aplinkybių nežino, malkų nematė, tik gali paliudyti tai, ką jam sakė A. M.. Jam nežinoma, ar medžius kirto A. L., tik iš A. M. žodžių suprato, jog atsiskaitymai už medieną vyko per A. L..
22.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų E. D., S. Š. ir aukščiau aprašyti Z. Č. parodymai nėra informatyvūs, kadangi juose nėra duomenų apie neteisėtai iškirstų medžių pardavimą. Be to, S. Š. patvirtino, kad tiesiogiai jokių aplinkybių nežino, malkų nematė, tik gali paliudyti tai, ką jam sakė A. M.. Jam nežinoma, ar medžius kirto A. L., tik iš A. M. žodžių suprato, jog atsiskaitymai už medieną vyko per A. L. Z. Č. taip pat parodė, jog apie tai, kad dalis medžių buvo parduodama malkoms, jai žinoma iš A. L. pasakojimų. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, šių įrodymų pagrindu grįsdamas A. L. kaltę, visiškai ignoravo nustatytą faktinę aplinkybę, kad A. L. turėjo leidimą už darbą pasiimti menkavertę medieną ir ja disponuoti savo nuožiūra, todėl medienos pardavimo faktas, iš tikrųjų, būtų reikšmingas tik tuomet, jeigu buvo parduota neteisėtai iškirsta mediena, kas nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Be to, atkreiptinas dėmesys jog, esant toms pačioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismui nepakako Z. Č. parodymų, kad pripažintų J. K. ir V. V. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo.
22.6. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo ir į A. L. gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) atvežtos medienos kiekį bei jos vertę. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog paskaičiuodamas į A. L. kiemą atvežtos medienos kiekį, remiasi liudytojo G. M. parodymais, kad jis parvežė su miškovežiu 20 m³ gluosnių (žilvičių), liepų, ievų, karklų medienos, supjautos 3 m ilgio rąstais, bei liudytojo G. R. parodymais, kad jis parvežė su prailgintu miškovežiu 34 m³, daugiausiai gluosnio (žilvičio) medienos, supjautos 2,5-3 metrų ilgio rąstais, tai yra, anot pirmosios instancijos teismo, iš viso – 54 m³ medienos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytų liudytojų parodymai visiškai nesutampa su šia teismo išvada.
22.7. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju G. M. parodė, kad yra UAB „Geginva“, direktorius, bendrovė turi du miškovežius. G. R. ir V. B. jo įmonėje dirba vairuotojais. Jo kaimynas ir vaikystės draugas A. L. paskambino ir paprašė parvežti malkas, jis (G. M.) sutiko. Malkos buvo sukrautos aikštelėje. Ta vieta yra gale miesto, maždaug 2 km nuo hipodromo, yra užrašyta rodyklė „Nuotekų valymas“. Toje vietoje sutiko asmenį, kuris smulkino tuos rąstus, tas asmuo yra teismo salėje – tai V. V.. Jis pastarojo paklausė, kodėl jis vagia malkas, į ką V. V. atsakė, jog malkas jam liepė supjauti J. K..
Žemesnės instancijos teismas
Buvo viso apie 30 kubų malkinės medienos. Rąstai buvo 20-30 cm skersmens, kreivi, tiesių nebuvo. Jis 25 metus dirba su mediena, tai buvo menkavertė mediena. Medieną nuvežė pas A. L. į namus, kas nutiko su likusia mediena, nežino.
22.8. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju G. R. parodė, kad 2014 m. jis nuvažiavo prie valymo įrengimų, ten ne kirtavietė, rąstai buvo sudėti aikštelėje. Rąstų šeimininko nežino, buvo G. M., vairuotojas V. B., daugiau nieko nematė. Prikrovė vieną automobilį malkų, jas nuvežė (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. L.. Kiek buvo rąstų, nežino, nematavo, buvo krūva rąstų, į miškovežį telpa 34 kubai medienos, prikrovė pilna miškovežį, po to rąstus perkrovė į fiskarą. Vietoje dar liko malkų.
22.9. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju V. B. parodė, kad 2014 m. A. L. paprašė parvežti malkų. Su G. R. ir G. M. atvažiavo prie valymo įrengimų, mediena buvo sukrauta prie valymo įrengimų aikštelėje, ten kirtavietės nematė, bet pamatė sunkvežimį „GAZ53“, kuris buvo be priekabos. Žmogus pjovė tą pačią medieną ir krovė karklų, žilvičių kaladėles į kėbulą, kuris buvo puspilnis, bortai buvo uždaryti, per bortus matėsi malkos, kokio aukščio bortai, nežino, gal pusantro metro, malkos buvo sumestos, supjautos į 50 ar 30 cm kaladėles, Storiausia mediena buvo apie 20 cm. Jie pasakė, kad ši mediena A. L., po to atvažiavo pats A. L. ir išsiaiškino. Malkas pakrovė su „fiskaru“ – gal apie 25-30 kubų karklų ir žilvičių, geros medienos nebuvo, malkos buvo kreivos, šleivos, plonos, 8, 10, 12 cm skersmens. Malkas nuvežė į aikštelę prie Dukstynos kapinių, vežė vieną kartą. Ten medieną perkrovė ir per du kartus su fiskaru nuvežė į sodą pas V. L., kur iškrovė kieme. „Fiskaras“ – tai sunkvežimis su manipuliatoriumi. Jis du kartus po 18 kubų medienos savo darbiniu automobiliu pervežė į G. R. miškovežį, į kurį telpa 35-38 kubai. Miškovežis nebuvo pilnai prikrautas, jame buvo 30-35 kubai medienos, nes 3 pilni fiskarai netilptų į miškovežį. Prie valymo įrengimų dar liko medienos, apie 10 kubų. G. R. išvežė vieną miškovežį, kurį jis (V. B.) iškrovė per 2-3 kartus. Išvežtos medienos tikslaus kiekio nežino. Su mediena dirba 8 metai, yra supažindintas su pareigine instrukcija, žino, kad pakrautos medienos svoris negali viršyti 40 kubų, todėl daug nekrovė, nes svarstyklių miške nėra.
22.10. Taigi iš apklaustų teisme liudytojais G. M., G. R. ir V. B. parodymų seka, kad A. L. gyvenamosios vietos kiemą vienu miškovežiu buvo atvežta ne daugiau kaip 30-35 m³ menkavertės medienos, o ne 54 m³, kaip tai nurodyta skundžiamajame nuosprendyje, Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl ilgametę 25 metų darbo patirtį su mediena turinčio G. M. parodymus ir 8 metus darbo patirtį su mediena turinčio V. B. parodymus, jog buvo pakrauta, gal apie 25-30 kubų karklų ir žilvičių, geros medienos nebuvo, malkos buvo kreivos, šleivos, plonos, 8, 10, 12 cm skersmens, pirmosios instancijos teismas vertino kaip pastarųjų subjektyvų įvertinimą, tuo pačiu prioritetą suteikdamas su miško darbais nesusijusių liudytojų parodymams bei darydamas niekuo nepagrįstą prielaidą, jog visiškai nerealu, kad 8, 10 ar 12 cm skersmens medienai pargabenti būtų reikalingi du miškovežiai, iš kurių vienas prailgintas, pakraunamas su „fiskaru“. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nevertino, jog byloje esantys liudytojų parodymai patvirtina tą aplinkybę, jog nurodytoje vietoje buvo apie 30 m³ medienos, V. V. vadovaujama bent 5 asmenų grupė pjovė ir metė supjautas kalades į automobilio „Gaz 53“ kėbulą ir automobilis buvo beveik pakrautas. Taip pat nevertino, kad, pasak liudytojų, pakrovus į miškovežį menkavertę medieną, jos dar liko apie 10 m³. Atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. vasario 28 d. A. L. gyvenamosios vietos namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu, buvo surastos tik dvi įvairių malkų rietuvės, kurių vienos matmenys: 2,90 x 1,40 x 6,40 m., kitos – 1,25 m aukštis, 9,50 m diametras ir medžio kelmo dalis; (t.2, b.l. 110-112), gi, 2014 m. vasario 28 d. V. V. nuomojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikto poėmio metu buvo paimti 34 padėklai su gluosnio, blindės, baltalksnio, tuopos suskaldyta mediena, kurios kiekviename padėkle yra nuo 1 iki 1,6 m³ (t.2, b.l. 175-186). Tai, kad V. V. taip pat pardavinėjo medieną, patvirtino teismo posėdyje apklaustas V. Z., kuris parodė, kad 2013 metais jam kažkas pasiūlė malkų, ir jis nusipirko gal tris automobilius malkų, kurios buvo supjautos kaladėmis 20-30 cm skersmens, panašios į žilvyčio, beržų tirai nebuvo. Iš ko pirko, nežino – atvežė, išvertė ir viskas. Iš kokio miško malkos, neklausė. Malkas atvežė „GAZ“ markės sunkvežimis. Anksčiau yra pirkęs malkas ir iš V. V.. Jam V. V. pavasariop buvo atvežęs lazdyno malkų, už kurias jis sumokėjo V. V.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad V. V., kaip ir A. L., dirbo paupio tvarkymo darbus ir pagal susitarimą galėjo pasiimti nupjautą menkavertę medieną. Todėl, net ir nustačius, kad A. L. ir V. V. bei J. K. sugebėdavo realizuoti už atliktus darbus pasiimtą menkavertę medieną, nereiškia, kad jiems tuo pačiu pagrindu, neturint jokių kitų neginčijamų įrodymų, gali būti pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėtai iškirstos valstybės saugotinos medienos pardavimo, vertinat ir tai, kad šioje byloje kaltinimai J. K. V. V. ir A. L. dėl jiems priklausančios menkavertės medienos realizavimo nėra pareikšti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atlikti paskaičiavimai dėl A. L. neva padarytos žalos praranda bet kokią prasmę, nes yra niekiniai, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių.
22.11. Dėl pirmosios instancijos teismo pagrindžiančių A. L. kaltę argumentų, jog pirmosios instancijos teismas vadovaujasi A. B. ir V. M. parodymais, kur A. B. parodė, kad A. L. pasiūlė jam pasiimti menkaverčius krūmynus, kurie buvo sudėti krūvomis prie keliuko, esančio tarp kolektyvinių sodų ir Šventosios upės pakrantės, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai ignoruoja to paties liudytojo A. B. teismo posėdyje duotus parodymus, apie tai kad A. L. jam siūlė pirkti medieną, sukrautą į rietuvę. Kieno ji, jis (A. B.) nežino. Jis privažiavo, apžiūrėjo medieną ir pasakė, kad smulkinimui ji netinka, nes yra per stambi. Smulkinimui mediena tinka iki 16 cm skersmens, jam gi buvo pasiūlyta ne šviežio kirtimo medžių rietuvė, kurioje buvo maždaug 10-15 kubų medienos – 3 metrų ilgio bei 20 cm ir didesnio skersmens. Taigi pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad minėtoje rietuvėje galėjo būti sukrauti ne neteisėtai nupjauti valstybės saugotini medžiai, o galimai iš upės ištraukti ne šviežio pjovimo bei bebrų nugraužti rastai, ką patvirtina ir J. K. parodymai.
22.12. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, aplinkybę, kad medieną iš aptariamų teritorijų, esančių prie nuotekų valymo įrenginių, A. L. nuo 2013 metų gruodžio mėnesio iki 2014 m. vasario pabaigos ne tik pardavinėjo, dalį pargabeno į savo namų kiemą, tačiau prieš tai iškirto 192 saugotinus medžius, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
22.13. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog skundžiamame nuosprendyje teismas pripažino, kad tiek kaltinamieji, tiek jų gynėjai bylos nagrinėjimo teisme metu kėlė kausimus dėl netinkamai paskaičiuoto pagrobtos medienos kiekio bei jos vertės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atmetė, savo sprendimą motyvuodamas tik tuo, kad kaltinamajam nustatytas žymiai palankesnis medienos kiekis ir vertė, šios aplinkybės kaltinamajam nėra naujos ar netikėtos, todėl tai nesuvaržo kaltinamojo teisės žinoti kuo jis kaltinamas, veiksmingai gintis nuo kaltinimo, taigi nepažeidžia teisingo proceso principų.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. L. keturiuose atskiruose sklypuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, iš kurių trys sklypai, tai yra sklypas Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, sklypas Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, sklypas Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030 patenka į valstybės saugomą teritoriją – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritoriją (5 t., b. l. 42-43, 45), – neteisėtai iškirto 192 valstybės saugotinus medžius bei juos realizavo, tokiais savo veiksmais padarydamas 39 229,03 eurų žalą aplinkai bei 1663,20 Eur turtinę žalą Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, pagrįsta spėlionėmis ir prielaidomis, todėl, nesant galimybės pašalinti byloje esančių prieštaravimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra aiškinami traukiamo baudžiamojon atsakomybėn A. L. naudai.
24. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog, viena vertus, dėl valstybės saugotinoje teritorijoje neteisėtai iškirstų įvairių rūšių saugotinų medžių bei jų neteisėto pasisavinimo neginčijamai buvo padaryta žala ne tik gamtai, bet ir Ukmergės rajono savivaldybei, kita vertus, pažymėtina, jog įstatymų ir Konstitucijos saugomos vertybės negali būti ginamos pažeidžiant kitas įstatymų ir Konstitucijos saugomas vertybes, tarp jų ir nekaltumo prezumpciją, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendis šioje dalyje yra naikintinas, ir A. L. atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant BK 271 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civiliniai ieškiniai, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atmestini; sprendimas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu iš kaltinamojo A. L. išieškoti 139,02 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 02 centus) valstybės nuosavybėn, naikintinas; iš A. L. namų valdos paimtos dvi įvairių malkų rietuvės, laikinai saugomos pas kaltinamąjį pagal pakvitavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos teisėtam savininkui A. L.; iš A. L. paimti: graižtvinis šautuvas SAIGA Nr. HO616252, 30 vnt. šovinių 223 REM (5,56X45) SP Barnaul, graižtvinis šautuvas VOERE Nr. 198690, kurio modelis ,,VOHRENBACH“, dėtuvė su trimis mažo kalibro šoviniais, du dėklai ginklams, kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Organizaciniam poskyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, taip pat grąžintini A. L., kitoje dalyje nuosprendis paliktinas nepakeistas.
25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro G. V. skundą atmesti.
A. L. apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 271 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir priimti jo atžvilgiu naują nuosprendį, t.y. A. L. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.
Panaikinti teismo sprendimą išieškoti iš A. L. 139,02 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 02 centus) valstybės nuosavybėn.
Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinius ieškinius atmesti.
Iš A. L. namų valdos paimtas dvi įvairių malkų rietuves, laikinai saugomas pas A. L. pagal pakvitavimą, grąžinti A. L..
Iš A. L. paimtus graižtvinį šautuvą SAIGA Nr. HO616252, 30 vnt. šovinių 223 REM (5,56X45) SP Barnaul, graižtvinį šautuvą VOERE Nr. 198690, kurio modelis ,,VOHRENBACH“, dėtuvę su trimis mažo kalibro šoviniais, du dėklus ginklams, kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Organizaciniam poskyriui grąžinti A. L..
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.