Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjui advokatui Georgijui Gromovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

B. B., a/k (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, pensininkui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, anksčiau neteistam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. 1948 m. gegužės 22 d., Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu- Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (VSM MGB) Vilniaus apskrities Daugų rajono skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1948 m. vasario 21 d. Lietuvos SSR M. T. nutarimą Nr. 417-160 VS „Dėl iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos specialiai tremčiai 12 000 nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, taip pat banditų talkininkų buožių su šeimomis“, būdamas ginkluotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais D. T., A. T., B. K. bei dar ne mažiau kaip septyniais nenustatytais Lietuvos SSR VSM MGB kariuomenės kariais ir „liaudies gynėjais“, atvyko į civilės gyventojos O. B. namus, esančius Alytaus rajone, Čižiūnų kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą dėl B. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, prievarta išvarė iš namų O. B., gimusią 1900 m., jos anūką J. B., gimusį 1942 m., dukrą B. Z., gimusią 1929 m., arkliais pakinkytais vežimais pristatė juos į (duomenys neskelbtini) miestelį, iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamųjų konvojaus viršininkui S., po ko O. B. ir jos šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį Nr. 97900 ir 1948 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, prievarta buvo išvežti iš Lietuvos į Lietuvą okupavusios šalies teritoriją - SSSR Krasnojarsko krašto Taštypo rajono (duomenys neskelbtini) kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1949 m. kovo 25 d. 5 val. , Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu- Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (VSM MGB) Vilniaus apskrities Daugų rajono skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1949 m. sausio 29 d. SSSR M. T. nutarimą Nr. 390-138 VS „Dėl buožių su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių priešišką veiklą, ir jų šeimų, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, būdamas ginkluotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais „liaudies gynėjais“ K. P., J. Š., Z. A., B. K. ir kitais nenustatytais Lietuvos SSR VSM MGB kariuomenės kariais ir „liaudies gynėjais“, atvyko į civilės gyventojos U. Š. namus, esančius Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą dėl Š. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, prievarta išvarė iš namų U. Š., gimusią 1900 m., jos dukrą Onutę L. Š. (Jatkevičienę) , gimusią 1943 m., sūnų V. Š., gimusį 1919 metais, marčią I. Š., gimusią 1916 m., anūką A. J. Š., gimusį 1940 metais, arkliais pakinkytais vežimais pristatė juos į (duomenys neskelbtini) miestelį, iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamųjų konvojaus viršininkui, po ko U. Š. ir jos šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį ir 1948 m. kovo 27 d. prievarta buvo išvežti iš Lietuvos į Lietuvą okupavusios šalies teritoriją - SSSR Irkutsko krašto Usolsko rajono (duomenys neskelbtini) kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1949 m. kovo 25 d. 6 val. , Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu- Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (VSM MGB) Vilniaus apskrities Daugų rajono skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1949 m. sausio 29 d. SSSR M. T. nutarimą Nr. 390-138 VS „Dėl buožių su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių priešišką veiklą, ir jų šeimų, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, būdamas ginkluotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais nenustatytais „liaudies gynėjais“ bei nenustatytais Lietuvos SSR VSM MGB kariuomenės kariais, atvyko į civilės gyventojos S. K. namus, esančius Alytaus rajone (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą dėl K. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, prievarta išvarė iš namų S. K., gimusią 1900 m., jos dukrą G. K. (A.), gimusią 1930 m., arkliais pakinkytais vežimais pristatė juos į (duomenys neskelbtini) miestelį, iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamųjų konvojaus viršininkui, po ko S. K. ir jos šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį ir 1949 m. kovo 27 d. prievarta išvežti iš Lietuvos į Lietuvą okupavusios šalies teritoriją - SSSR Irkutsko krašto Usolsko rajono (duomenys neskelbtini) kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1949 m. kovo 25 d., 7 val., Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) Vilniaus apskrities Daugų rajono skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1949 m. sausio 29 d. SSRS M. T. nutarimą Nr. 390-138 VS „Dėl buožių su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistinių šeimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių priešišką veiklą ir jų šeimų, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, būdamas ginkluotas nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su nenustatytais ginkluotais galimai septyniais „liaudies gynėjais“ ir galimai keturiais nenustatytais Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) kariuomenės kariais, atvyko į civilės gyventojos D. Š. gim. 1911 m., šeimos namus Alytaus rajone (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą, dėl Š. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, D. Š., gim. 1911-02-07, jos dukteris: G. Š. (S.) gim. 1933 m., A. O. Š. (J.) gim. 1946 m., B. Š. (Ivanovą) gim. 1939 m., jos sūnus: P. gim. 1935 m. ir J. , gim. 1937 m., Š., prievarta išvarė iš namų ir arkliais kinkytais vežimais nuvežė juos į (duomenys neskelbtini), iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė juos tremiamųjų etapavimo konvojaus viršininkui, po ko Šilanskų šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį ir 1949 m. kovo 27 d., prievarta išvežti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS teritoriją – Irkutsko krašto Usolsko rajono (duomenys neskelbtini) kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1951 m. rugsėjo 21 d. ryte, Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) Vilniaus apskrities Daugų rajono skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1951 m. rugsėjo 5 d. SSRS M. T. nutarimą Nr. 3309 - 1568 VS „Dėl iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos buožių su šeimomis“, būdamas ginkluotas nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais galimai dešimtimi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) kariuomenės kariais ir „liaudies gynėjais“, tame tarpe su K. P., V. D., atvyko į civilio gyventojo A. P. gim. 1886 m., šeimos namus Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą, dėl P. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, A. P. gim. 1886 m., jo žmoną M. P., gim. 1899 m., A. P. tėvą J. P., gim. 1865 m., A. P. sūnų – B. P., gim. 1921 m., B. P. žmoną M. P., gim. 1925 m., B. P. dukrą E. P., gim. 1950-09-22, prievarta išvarė iš namų ir arkliais kinkytais vežimais nuvežė į (duomenys neskelbtini), iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamųjų etapavimo konvojaus viršininko pavaduotojui J. (tikslesni anketiniai duomenys nenustatyti), po ko Palubinskų šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį Nr. 97331 ir 1951 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, prievarta išvežti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS teritoriją - Irkutsko srities Čeremchovo rajono (duomenys neskelbtini) kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1951 m. rugsėjo 21 d., ryte, Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) Vilniaus apskrities Daugų rajono skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1951 m. rugsėjo 5 d. SSRS M. T. nutarimą Nr. 3309 - 1568 VS „Dėl iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos buožių su šeimomis“, būdamas ginkluotas nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su galimai trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) kariuomenės ginkluotais kariais, atvyko į civilės gyventojos M. M., gim. 1898 m., šeimos namus Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą dėl M. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, M. M. gim. 1898 m., jos sūnus: V., gim. 1949 m., V., gim. 1922 m., ir J., gim. 1926 m., M., dukterį O. M. (Černiauskienę), gim. 1940 m., V. M. žmoną O. M. gim. 1923 m., ir V. M. sūnų V. M., gim. 1949 m., prievarta išvarė iš namų ir arkliais kinkytais vežimais nuvežė į Daugus, iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamų etapavimo konvojaus viršininko pavaduotojui J. (tikslesni anketiniai duomenys nenustatyti), po ko M. šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį Nr. 97331 ir 1951 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, prievarta išvežti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS teritoriją - Irkutsko srities Čeremchovo rajono (duomenys neskelbtini) kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1951 m. spalio 2 d. ryte, Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) Vilniaus apskrities Daugų rajono skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1951 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos SSR M. T. nutarimą Nr. 865-ss „Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos“, būdamas ginkluotas nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais galimai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) kariuomenės kariais ir galimai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais „liaudies gynėjais“, atvyko į civilės gyventojos A. K., gim. 1910 m., šeimos namus Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą dėl K. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, A. K., gim. 1910 m., ir jos dukrą S. K. (A.) gim. 1945 m., prievarta išvarė iš namų ir arkliais kinkytais vežimais nuvežė Daugus, ten įsodino į sunkvežimį ir pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė juos tremiamųjų etapavimo konvojaus viršininkui, po ko K. šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį Nr. 9484 ir 1951 m. spalio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, prievarta išvežti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS teritoriją – Krasnojarsko krašto (duomenys neskelbtini) rajoną. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1951 m. spalio 29 d., Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) Vilniaus apskrities Daugų rajono skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1951 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos SSR M. T. nutarimą Nr. 865-ss „Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos“, būdamas ginkluotas nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais galimai šešiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) kariuomenės kariais ir „liaudies gynėju“ G. D. bei galimai devyniais nenustatytais „liaudies gynėjais“, atvyko į civilio gyventojo A. Z. gim. 1890 m., šeimos namus Alytaus rajone (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą, dėl Z. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, A. Z. gim. 1890 m., jo sūnų D. Z. gim. 1924 m., D. Z. žmoną T. Z. gim. 1927 m., D. Z. sūnų J. Z., gim. 1950m. prievarta išvarė iš namų ir arkliais kinkytais vežimais nuvežė į Daugus, ten įsodino į sunkvežimį ir pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamųjų etapavimo konvojaus viršininkui, kurio anketiniai duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, po ko Zalieckų šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį Nr. 97900 ir 1951 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prievarta išvežti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS teritoriją – Krasnojarsko krašto Taštypo rajono (duomenys neskelbtini) kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją, t.y. padarė aštuonias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas numatytas LR BK 102 str.

Prokuroras prašo baudžiamąjį procesą nutraukti, kadangi kaltinamasis B. B. 2011-10-05 mirė. Gynėjas su prokuroro prašymu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš pateiktos 2011-10-05 mirties liudijimo AA Nr. 640504 kopijos, matyti, jog B. B. 2011-10-05 yra miręs, dėl ko tolesnis baudžiamosios bylos nagrinėjimas B. B. taikant priverčiamąją medicinos priemonę yra negalimas, todėl baudžiamasis procesas LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

B. B. a.k. (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį procesą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu nutraukti, jam 2011-10-05 mirus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.