- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- 1-555-743/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18529-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis T. K. 2019 m. gegužės 4 d. apie 23 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame vagonėlyje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį – tėvą A. K., rankomis suduodamas ne mažiau tris kartus į kairį veido skruostą, ne mažiau tris kartus į dešinį veido skruostą ir vieną kartą į kaktos sritį, tuo nukentėjusiajam A. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dauginių veido odos nubrozdinimų.
Kaltinamasis T. K., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 4 d. apie 23 val. 20 min. parvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Sodybos kieme yra gyvenamas vagonėlis, kuriame pastoviai būna jo tėvas A. K.. Kai grįžo, vagonėlyje skambėjo garsai, nuėjo pažiūrėti, kas ten yra. Vagonėlyje tėvas A. K. ir motina A. K. gėrė degtinę. Jis liepė motinai nustoti gerti ir eiti miegoti, dėl to tėvas supyko, pradėjo ant jo rėkti. Jis susinervino ir rankomis sudavė tėvui smūgius į galvos sritį. Kiek sudavė smūgių nežino, neskaičiavo. Gali būti tiek, kiek tėvas nurodo. Supranta, kad tėvui skaudėjo. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Prašo skirti laisvės apribojimo bausmę (b. l. 87–88, 94–95).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- nukentėjusiojo A. K. parodymais (b. l. 41–42, 46, 50–51), iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 4 d. apie 23 val. su žmona buvo savo sodybos vagonėlyje. Prieš tai su svečiais, kurie jau buvo išvažiavę, išgėrė brendžio. Į vagonėlį atėjo sūnus T. K., kuris buvo piktas, pastūmė motiną A. K., liepė jai eiti iš vagonėlio. Kai paklausė, ką jis čia daro, sūnus užsipuolė jį. Žmona išėjo į kambarį. Sūnus T. rankomis trenkė jam tris kartus į kairę, tris kartus į dešinę galvos pusę ir vieną kartą į kaktą. Jam skaudėjo, liko nubrozdinimai. Sudavęs smūgius T. išėjo, o jis iškvietė policijos pareigūnus. Civilinio ieškinio nereiškia, jokia žala jam nepadaryta. Po įvykio buvo Lazdijų ligoninės priėmimo skyriuje, pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Sūnui jokių pretenzijų neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu;
- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl blaivumo nustatymo (b. l. 1, 33), ), iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 4 d. apie 23 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) T. K. smurtavo prieš savo tėvą A. K., suduodamas jam keletą smūgių į kaktą, kairį ir dešinį skruostus, taip sukeldamas fizinį skausmą. T. K. buvo blaivus, A. K. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. A. K. buvo pristatytas į Lazdijų ligoninę, po apžiūros išleistas namo;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 14–15), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme stovinčiame mobiliame namelyje–vagonėlyje, kurio viduje matomi išmėtyti ir išvartyti daiktai: puodeliai, buteliai, stiklainis;
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada G 396/2019 (06) (b. l. 24), kurioje nurodyta, kad A. K. kliniškai nustatyta dauginiai veido odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti veikiant veidą kietais bukais žalojančiais daiktais; galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra; tiek koja, tiek ranka gali veikti kaip kieti buki žalojantys daiktai, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė smūgiuojant ranka ar koja. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam laiku. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;
- liudytojos A. K. parodymais (b. l. 63–64), iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 4 d. vėlai vakare su vyru A. K. buvo sodybos kieme stovėjusiame vagonėlyje. Prieš tai turėjo svečių, su kuriais išgėrė du butelius brendžio. Apie 23 val. į vagonėlį atėjo sūnus T. K., kuris buvo nepatenkintas, kad jie vartojo alkoholį, liepė jai eiti iš vagonėlio. Vyras supyko, pradėjo priekaištauti sūnui, kad jos nevaikytų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jie apsistumdė, ji išėjo iš vagonėlio į kambarį. Po kurio laiko išėjo į lauką ir vyras pasakė, kad T. jam sudavė smūgius, kiek smūgių nesakė, ant jo veido, lyg kairės pusės, matėsi paraudimas.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad T. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, nes jis pripažino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl smūgių sudavimo, vėliau smurto žymes užfiksavo medikai. Kadangi kaltinamasis smurtaudamas savo tėvui sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sužalojimą savo šeimos nario.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 119–121, 123).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis T. K. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (b. l. 104–105), baustas administracine tvarka (b. l. 106–107), dirba (b. l. 108), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 112), gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 116). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma artima vidurkiui laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Kaltinamajam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).
Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, T. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.
Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, T. K. išbūtą laikiname sulaikyme 2019 m. gegužės 5 d., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.