- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-326-154/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Kaltinamasis
- A. D.
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Broniaus Zalagos ir Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla A. D. atžvilgiu pagal LR BK 140 str. 1 dalį nutraukta.
A. D. pagal A. K. skundą privataus kaltinimo tvarka buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 2007 m. balandžio 7 d. apie 14 val., Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) kaime, partrenkdamas automobiliu A. K. ant žemės bei suduodamas jam 4-5 kartus kumščiu į veidą, vieną kartą į krūtinę, kirvio „galva“ į kairįjį šoną, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi baudžiamąją bylą A. D. atžvilgiu pagal LR BK 140 str. 1 dalį nutraukė, motyvuodamas tuo, kad yra LR BK 29 str. 1 dalyje numatyta A. D. baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, t.y., kad A. D. nusikalstamą veiką padariusį asmenį - A. K. - sulaikė teisėtai ir pagrįstai.
Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas (nukentėjusysis) A. K. prašė patenkinti jo skundą ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartį pakeisti.
Apeliantas nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jis šiuo metu yra nuteistas pagal LR BK 149 str. 3 dalį, liudytojai patvirtino, jog jis (A. K.) nuo A. D. nebėgo, jam nesipriešino, o pastarasis tyčia savo vairuojamu automobiliu jį (A. K.) partrenkė, mušė, skandino vandens telkinyje, po to nusivežė į savo namus. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje A. D. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 str. 1 d., nepagrįstai atmetė jo (A. K.) prašymą prie minėtos bylos prijungti baudžiamąją bylą, kurioje jis, t.y. A. K., nuteistas pagal LR BK 149str. 3 d.
A. K. teigimu, Kelmės rajono apylinkės teismas A. D. atžvilgiu nepagrįstai taikė LR BK 29 straipsnio nuostatas. Kadangi jis (A. K.) nuo A. D. nebėgo, ištrūkti nebandė, sulaikančiajam aktyviai nesipriešino, mano, kad jį sulaikydamas A. D. viršijo sulaikymui būtinas priemones, savo veiksmais apribojo jo (A. K.) veiksmų laisvę, tuo pažeisdamas proporcingumo principą. A. D. neatsižvelgė į sulaikymo metu buvusias aplinkybes, t.y., kad jis pažinojo sulaikomąjį bei pastarojo šeimą, buvo šviesus paros metas, aplink buvo daug žmonių, jis (A. K.) fiziškai silpnesnis už A. D., neatsižvelgė ir į tai, kad jis pastarojo bijojo, elgėsi ramiai, jokio įrankio ar ginklo neturėjo. A. K. manymu teismas nepagrįstai šių sulaikymo aplinkybių nenustatinėjo.
Apelianto įsitikinimu, A. D. žalą jam padarė nesant jokio būtinumo, t.y. jam keršydamas už nusikaltimą, už kurio padarymą jis jau yra nuteistas.
Teismo posėdyje kaltinamojo A. D. gynėjas adv. S.Staškus prašė A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) A. K. skundas atmestinas.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai teismo nutartimi (LR BPK 254 str. 4d.) nutraukė baudžiamąją bylą A. D., kuris buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 dalį, atžvilgiu.
Asmens padariusio nusikalstamą veiką sulaikymas – tai tokia situacija, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaroma turtinė žala, nesunkus sveikatos sutrikdymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.
Kad žalos padarymas sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį nebūtų laikomas nusikalstama veika, jis turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatyme nustatytų sąlygų visumą: 1) sulaikomas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, 2) tas asmuo vengia sulaikymo, 3) įstatyme nurodyta žala proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, 4) įstatyme nurodyta žala padaroma tik sulaikomajam.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek taikomojo posėdžio, tiek teisiamojo posėdžio metu A. D. nuosekliai tvirtino, jog A. K. jis vijosi bėgantį iš karto po nusikaltimo padarymo, būdamas įsitikinęs, kad A. K. išprievartavo jo dukrą A. D., o pavijęs sudavė pastarajam keletą smūgių, panardino jį į prūdą, o po to automobiliu nusivežė į savo namus ir iškvietė policijos pareigūnus, siekdamas, kad A. K. nepabėgtų (b.l. 53, 36-37). Netikėti minėtais A. D. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo įvertinti įrodymai. Iš liudytojų V. P., D. J., V. J. parodymų matyti, kad, priešingai nei savo skunde nurodo nukentėjusysis, jie visi patvirtino, jog A. K. po nusikaltimo padarymo bandė bėgti nuo jį siekiančio sulaikyti A. D.. Liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje nurodė matęs, kaip A. K. prie tvenkinio bandė bėgti nuo A. D. (b.l. 39), liudytojas D. J. patvirtino matęs, kaip A. D. kliudė A. K. automobiliu ir sudavė pastarajam keletą smūgių, o A. K. bėgdamas paslydo ir įkrito į vandenį (b.l. 38-39). Aplinkybę, kad A. D. vijosi A. K. būdamas įsitikinęs, jog pastarasis padarė nusikalstamą veiką - išžagino jo dukrą ir žalą A. K. padarė dėl to, kad pastarasis aktyviai bandė išvengti sulaikymo, teisme patvirtino ir liudytoja V. J., paaiškindama, kad ji pasakiusi A. D., jog A. K. ką tik išprievartavo jo dukrą. Taip pat nurodė mačiusi, kaip A. D. laikė A. K., kad pastarasis nepabėgtų, keletą kartų įmurkdė A. K. veidą į vandenį (b.l. 37-38).
Kadangi teismas pateiktus prašymus sprendžia atsižvelgdamas į tai, ar prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui, o savo sprendimą grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str.), apylinkės teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai atmetė A. K. prašymą prie baudžiamosios bylos, kurioje A. D. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 str. 1 d., prijungti baudžiamąją bylą, kurioje jis, t.y. A. K., nuteistas pagal LR BK 149 str. 3 dalį.
Sutinkamai su LR BK 29 straipsniu, vertinamas tik aktyviai sulaikymo vengiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas. Kaltininkas sulaikymo gali vengti bėgdamas, bandydamas ištrūkti, slėpdamasis, sudarydamas kliūtis jį bandančiam sulaikyti asmeniui ir pan. Kadangi byloje nustatyta, jog A. K. bėgo nuo jį bandančio sulaikyti A. D., t.y. aktyviai vengė sulaikymo, apelianto skundo argumentas, kad jis (A. K.) nuo A. D. nebėgo, ištrūkti nebandė, sulaikančiajam aktyviai nesipriešino, o pastarasis tyčia savo vairuojamu automobiliu jį (A. K.) partrenkė, mušė, skandino vandens telkinyje, yra nepagrįstas.
Nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas pasireiškia tam tikrų priemonių panaudojimu sulaikomojo atžvilgiu. Tai gali būti surišimas, prievartinis transportavimas, atitinkamo sunkumo sveikatos sutrikdymas, drabužių suplėšymas ir pan. Vertinant sulaikomojo ir sulaikančiojo asmenų veiksmų proporcingumą, turi būti atsižvelgiama į sulaikymo momentą, sulaikomųjų amžių, skaičių, fizines savybes, elgesį ir kt. Iš skundžiamos nutarties (b.l. 43-45) matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo skunde teigia apeliantas, pateikė išsamius minėtų aplinkybių vertinimo motyvus, ir juos kolegija laiko teisingais.
Iš įsiteisėjusio Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžio matyti, kad A. K. pripažintas kaltu dėl nepilnametės A. D. išžaginimo 2007 m. balandžio 7d. ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. neteisėtais veiksmais padaryta žala yra žymiai didesnė už tą, kurią padarė A. D., sulaikydamas pastarąjį iš karto po sunkaus nusikaltimo padarymo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad A. D. baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis kasacine tvarka neskundžiama.