- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e1-827-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49006-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- I. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Jankausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 48 MGL dydžio bauda, uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus bei konfiskuota automobilio vertė – 330 Eur valstybės naudai, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. vengė atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, jis, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2019 m. lapkričio 17 d., apie 11.58 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Taip pat I. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 17 d., apie 11.58 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. S. parodė, kad kaltę pripažįsta, 2019 m. lapkričio 17 d., (duomenys neskelbtini) ryte vartojo degtinę ir alų. Į minėtą vietą atvažiavo draugei priklausančiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vėliau nusprendė važiuoti į namus, būdamas neblaivus atsisėdo prie automobilio Volvo vairo ir išvažiavo. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kažkokį stulpą. Vėliau atvažiavo policija ir jį sulaikė. Dėl nusikalstamų veikų gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, jam buvo žinoma, kad teismas uždraudė jam vairuoti transporto priemones, jis buvo įtrauktas į probuojamų asmenų registrą (b. l. 31, 35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2019 m. lapkričio 17 d., apie 12.00 val. patruliavo (duomenys neskelbtini), kai gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) įtartinai manevruoja automobilis Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo sustabdytas, jį vairavo I. S., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, vengė akių kontakto. I. S. prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Alkotesteriu jam nustatytas 2,63 prom. ir 2,54 prom. girtumas (b. l. 7).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos ketvirto būrio vyriausiojo patrulio A. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įtartinai manevruojantis automobilis Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus vairuotojas. Automobilis buvo sustabdytas, jį vairavo I. S.. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, vengė akių kontakto. I. S. prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus. Tikrinimus metu jam nustatytas 2,63 prom. girtumas, tikrinant antrą kartą – 2,54 prom. girtumas (b. l. 5).
Alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis nustatyta, kad pirmo tikrinimo metu I. S. nustatytas 2,63 prom. girtumas, antro tikrinimo metu – 2,54 prom. girtumas (b. l. 22).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog automobilis Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. V. (b. l. 15).
VšĮ „Emprekis“ duomenų išraše nurodyta, jog vidutinė automobilio Volvo V40 (1998 m.) kaina Lietuvoje be PVM yra 735 Eur (b. l. 14).
2019 m. lapkričio 17 d. neblaivumo nustatymo aktu I. S. konstatuoti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 21).
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad I. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 48 MGL dydžio bauda bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
BK 243 straipsnyje nustatyta baudžiamojo atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis I. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2019 m. lapkričio 17 d., (duomenys neskelbtini) ryte vartojo degtinę ir alų. Į minėtą vietą atvažiavo draugei priklausančiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kažkokį stulpą. Dėl nusikalstamų veikų gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, jam buvo žinoma, kad teismas uždraudė jam vairuoti transporto priemones, jis buvo įtrauktas į probuojamų asmenų registrą.
Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio rodmenys, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad I. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 48 MGL dydžio bauda bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams.
Nors prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad I. S. atžvilgiu anksčiau priimtas teismo baudžiamasis įsakymas 2018 m. rugsėjo 5 d., tiek minėtas išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo diena – 2018 m. spalio 3 d. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida ir šioje dalyje kaltinimas tikslintinas.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo I. S. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu I. S. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo leisti bausmę atlikti savaitgaliais (b. l. 53-55).
Dėl I. S. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir tyčinis baudžiamasis nusižengimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. S. – baustas administracine tvarka (b. l. 37-38), teistas, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 36), dirbantis, nevedęs. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas I. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (b. l. 41-42).
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam I. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, I. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – panaikintina (b. l. 39-40).
Kaltinamasis prašo leisti arešto bausmę atlikti savaitgaliais. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 49 straipsnio redakcija nebenumato galimybės atlikti areštą poilsio dienomis, ši norma neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, šis kaltinamojo prašymas netenkintinas.
Dėl automobilio vertės konfiskavimo
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo I. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 735 Eur be PVM iš kaltinamojo valstybės naudai.
Kaltinamojo įvykio metu vairuotas automobilis „Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. V. (b. l. 15). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 735 Eur yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
I. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 15 (penkiolika) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir I. S. paskirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. S. skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Bausmę nustatyti atlikti pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti I. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 17 d., 12.14 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d., 12.32 val.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. S. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Paskirti I. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, I. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš I. S. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 735 Eur (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus) valstybės naudai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.