Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-29 · Administracinė byla Nr. eI-4419-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
eI-4419-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00617-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Algis Markevičius
Pareiškėjas
A. T., I. T.
Atsakovas
viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Administracinė byla Nr. eI-4419-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00617-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 41.;55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjų A. T. ir I. T. atstovei advokatei S. B.-Š.,

atsakovo viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros atstovams S. P. ir advokatui T. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T. ir I. T. skundą atsakovui viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo VšĮ Transporto kompetencijų agentūros 2019-02-20 raštą Nr. 10-239 „Dėl statinio statybos derinimo“; 2) įpareigoti atsakovą VšĮ Transporto kompetencijų agentūrą išduoti pareiškėjams A. T. ir I. T. teigiamą derinimo išvadą dėl sandėliavimo paskirties pastato žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos, patvirtinančią, jog toks statinys gali būti statomas pagal sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus, kuriems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausias architektas ir Miesto plėtros departamento direktorius pritarė 2017-08-30.

Pareiškėjai skunde bei jų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. T. ir I. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,9859 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (toliau – ir Žemės sklypas). Ketindamas naudoti Žemės sklypą pagal jo paskirtį ir naudojimo būdą - statyti sandėliavimo paskirties pastatą, pareiškėjai gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-06-01 pritarimą projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai (toliau – ir Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis) bei parengė sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai). Vadovaujantis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi, Projektiniuose pasiūlymuose buvo numatytas 1 aukšto, 12 m aukščio sandėliavimo paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis (toliau – ir Pastatas).

Žemės sklypas patenka į esamo Vilniaus aerodromo apsaugos zoną D. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 16¹.3 punktas numato sąlyginį draudimą aerodromo apsaugos zonoje D statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio kilimo tūpimo tako (toliau – ir KTT) slenksčio altitudės atžvilgiu yra 45 metrai ir didesnis. Šiuo aspektu Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, jog Vilniaus aerodromo žemiausios KTT slenksčio altitudės yra 181 ir 197 m. Vadovaujantis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi ir jų pagrindu parengtais Projektiniais pasiūlymais, projektuojamo Pastato absoliutinė altitudė yra 188 m, Pastato aukštis - 12 m, dėl ko pagal Projektiniuose pasiūlymuose pateiktą informaciją Pastato aukštis Vilniaus aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra mažesnis nei 45 m. Remiantis šia informacija, Žemės sklype planuojamas statyti Pastatas neatitinka sąlygų, kurioms esant pagal Specialiųjų sąlygų 16¹.3 punktą būtų privaloma derinti Pastato statybą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-05-29 nutarimu Nr. 625 patvirtinto Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Vis tik, tolesnių investicijų saugumo užtikrinimo tikslais, be kita ko, siekiant įsitikinti, kad Projektiniuose pasiūlymuose pateikta informacija dėl KKT slenksčio altitudžių yra teisinga, pareiškėjai 2019-02-13 prašymu kreipėsi į Atsakovą dėl Pastato statybos Žemės sklype suderinimo, prašydami išduoti teigiamą derinimo išvadą, leidžiančią Pastato statybą Žemės sklype pagal Projektiniuose pasiūlymuose nurodytus Pastato matmenis. Atsakovas 2019-02-20 raštu Nr. 10-239 (toliau – ir Skundžiamas aktas) atsisakė derinti bet kokių statinių, tad ir Pastato statybą Žemės sklype tol, kol nebus pakeisti teritorijų planavimo dokumentai dėl Vilniaus aerodromo naujo KTT statybos. Atsakovas atsisakė derinti Pastato Žemės sklype statybą ne dėl skrydžių, vykdomų eksploatuojant esamą Vilniaus oro uosto KTT, saugos, o dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir juose numatyto perspektyvinio (naujo) KTT. Tuo tarpu toks atsisakymo derinti Pastato Žemės sklype statybą pagrindas nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu nėra pagrįstas ir teisėtas, be kita ko, dėl to, jog toks naujas KTT ne tik nėra, bet ir nebus įrengtas bei eksploatuojamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad priimdamas Skundžiamą aktą, atsakovas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo bei viršijo savo kompetenciją, nes atsakovo kompetencijai yra priskirtas tik skrydžių saugos užtikrinimas, be to Skundžiamas aktas nėra tinkamai motyvuotas ir neatitinka esminių individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, t. y., akte ne tik nėra motyvų (faktų ir teisės normų), galinčių pagrįsti, kad Pastatas trukdo skrydžių saugai, tačiau tokio trukdymo net ir objektyviai nėra ir negali būti.

Pareiškėjų teigimu, tariamą Pastato grėsmę skrydžių saugai atsakovas Skundžiamame akte sieja tik su teritorijų planavimo dokumentuose numatytu nauju (perspektyviniu) KTT, kartu pripažindamas, jog šis naujas KTT faktiškai neegzistuoja. Tuo tarpu nesant naujo KTT, nėra pagrindo kalbėti ir apie su juo susijusius skrydžius, jų saugą, tad ir tariamą Pastato trukdymą tokiu realiai nevykdomu ir objektyviai negalimu vykdyti skrydžiu saugai. Tuo labiau, kad atsakovas Skundžiamame akte net ir nenurodė naujo KTT vietos bei jos santykio su Žemės sklypu ir ta jo dalimi, kurioje planuojamas Pastatas, taip pat Žemės sklypo teritorijos ir/ar jos dalies, kurioje planuojamas Pastatas, patekimo į skrydžių juostą, tokios juostos vietos, pločio, kitu parametrų.

Pareiškėjai pažymėjo, kad naujas KTT pagal Vilniaus BP sprendinius niekada ir nebus statomas. Tą pagrindžia jau vien tai, kad daugiau nei 16 metų iki pat dabar nėra imtasi jokių realių veiksmų dėl naujo KTT statybos, nors pagal LR BP priemonių planą tokia statyba turėjo būti vykdoma 2015-2020 m. Be to, šią aplinkybę pagrindžia ir atsakingų subjektų pozicija, išdėstyta oficialiuose raštuose, kad mažiausiai prieš 7 metus jau buvo apsispręsta, jog naujas KTT pagal Vilniaus BP sprendinius nebus įrengiamas, o 2018 m. viduryje ir aiškiai atsisakyta tą daryti. Tai pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju apie Pastato trukdymą skrydžių saugai nėra pagrindo kalbėti ne tik dėl to, kad skrydžių saugai esamu KTT Pastatas netrukdo, o naujas KTT nepastatytas bei juo skrydžiai nevykdomi ir objektyviai negali būti vykdomi, bet ir dėl to, jog naujas KTT pagal Vilniaus BP sprendinius net ir nebus įrengiamas.

Be to atsakovas, atsisakydamas derinti Pastato statybą dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, prisiėmė savivaldybei priskirtas įstatymines funkcijas, taip ne tik viršydamas savo kompetenciją, bet ir išeidamas už pareiškėjų prašymo ribų bei ignoruodamas šiuo aspektu kompetentingo subjekto jau priimtus sprendimus. Skundžiamo akto teiginiai, kuriais grindžiamas atsisakymas derinti Pastato statybą, nieko bendra neturi su skrydžių sauga. Svarbu ir tai, kad Skundžiamo akto teiginiai, kuriais grindžiamas atsisakymas derinti Pastato statybą, patenka išimtinai į teritorijų planavimo ir statinių statybos teisinio reguliavimo sritį, kuri galiojančiuose teisės aktuose priskirta ne atsakovo, o savivaldybės kompetencijai. Faktas, kad kompetentingi subjektai suformavo kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo Žemės sklypą jau galiojant Skundžiamame akte nurodytiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ne tik paneigia atsakovo teiginius apie tokią paskirtį ir būdą atitinkančio Pastato statybos negalimumą, bet ir patvirtina priešingai - tokio Pastato statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus yra galima ir jau buvo pripažinta dar 2016 m. formuojant Žemės sklypą. Kompetentingoms institucijoms, jau galiojant Skundžiamame akte nurodytiems Vilniaus BP ir LR BP sprendiniams, suformavus Žemės sklypą, taip pat nustačius jam kitą paskirtį bei pramonės ir sandėliavimo paskirties objektų teritorijų naudojimo būdą, pareiškėjai pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą įgijo teisę, pareigą, o kartu ir teisėtą lūkestį naudoti Žemės sklypą pagal atitinkamą jo paskirtį ir naudojimo būdą - statyti Pastatą, kaip sandėliavimo paskirties statinį.

Pareiškėjų manymu, atsakovui atsisakius suderinti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą atitinkančio Pastato statybą dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kurie galiojo ir tokio sklypo suformavimo, taip pat pritarimo Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai ir patiems Projektiniams pasiūlymams metu, yra ne tik pažeidžiamas pareiškėjų teisėtai įgytas lūkestis naudoti žemę pagal paskirtį ir naudojimo būdą, bet ir apskritai yra paneigiama pareiškėjų nuosavybės teisė į Žemės sklypą.

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ Transporto kompetencijų agentūra atsiliepimu bei atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenka į Vilniaus aerodromo esamo ir planuojamo naujo kilimo ir tūpimo takų apsaugos zonas, todėl atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjų žemės sklype planuojamų statyti statinių nederinimo, veikė pagal jo įstatuose nustatytą kompetenciją ir jos neviršijo. Atsakovui suteikta diskrecijos teisė vertinti ir priimti sprendimą, ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys skrydžių saugai. Atsakovo kompetencija apima esamus (pastatytus) aerodromus ir planuojamą statyti kilimo ir tūpimo taką.

Atsakovo 2019 m. vasario 20 d. rašte Nr. 10-239 nurodyti visi sprendimo priėmimui reikšmingi faktiniai duomenys ir teisės normos, kurių pagrindu yra priimtas Skundžiamas aktas. Atsakovo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir suprantamas. Atsakovo sprendime nurodytos esminės ir sprendimo priėmimui reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y., kad Žemės sklypas patenka į Vilniaus aerodromo esamo ir planuojamo naujo kilimo ir tūpimo takų apsaugos zonas. Prie skundžiamo sprendimo yra pridėta specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (aerodromų apsaugos zonos) ištrauka iš geoportal.lt, kuri įrodo, kad Žemės sklypas patenka į aerodromų apsaugos zonas. Pareiškėjų žemės sklypas ir jame planuojami statiniai patenka į planuojamo naujo kilimo ir tūpimo tako pagal jo ilgį nustatomą aerodromo apsaugos zoną B bei šio planuojamo naujo kilimo ir tūpimo tako skydžių juostą, o pagal pateiktus parengtus sandėliavimo paskirties pastato statybos projektinius pasiūlymus pastačius minėtą pastatą, jis būtų kliūtis ir planuojamo naujo kilimo ir tūpimo tako įrengti būtų neįmanoma.

Atsakovas sprendimą priėmė vadovaujantis galiojančiais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planu, bei Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis. Taigi Atsakovo sprendimas yra pagrįstas faktais ir galiojančiomis teisės normomis, todėl visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, kad Skundžiamas aktas priimtas siekiant užtikrinant viešąjį interesą – aerodromų infrastruktūros plėtra ir skydžių saugumo užtikrinimas. Atsakovo ginamas viešasis interesas yra svarbus, saugomas tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų. Pareiškėjų numatomas statyti pastatas kliudytų įrengti Vilniaus oro uoste planuojamą naują kilimo ir tūpimo takų, nes patenka į planuojamo statyti tako skrydžių juostos apsaugos teritoriją. Todėl šiuo atveju viešasis interesas yra svarbesnis už pareiškėjų privatų interesą žemės sklype statyti sandėliavimo paskirties pastatą. Viešasis interesas nusveria privatų pareiškėjų interesą vykdyti ūkinę veiklą žemės sklype ir gauti pajamas. Pareiškėjų nuosavybės teisė į žemės sklypą gali būti įgyvendinama vykdant ūkinę veiklą žemės sklype nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų specialiųjų reikalavimų ir taikomų apribojimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra bei nurodė, kad nurodytos tam tikros Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijos, kuriomis, remiasi pareiškėjai siekdami pagrįsti aplinkybę, jog atsakovė VšĮ Transporto kompetencijų agentūra veikė ultra vires teritorijų planavimo ir statybą leidžiančių dokumentų srityje, yra aktualios tuo atveju, kai statytojas teikia derinti nebe projektinio pasiūlymo rengimo užduotį ir/ar projektinį pasiūlymą, kuris laikytinas tik tam tikromis gairėmis, o patį projektą, kuriam bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. T. ir I. T. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai derinimui projektinio pasiūlymo rengimo užduotį. Pastarojoje numatyta, jog planuojama statyti 1 aukšto, 12 m aukščio sandėliavimo paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis Žemės sklype. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistas, patikrinęs pateiktą projektinio pasiūlymo rengimo užduotį, o būtent ar užpildyta visa projektinio pasiūlymo rengimo užduoties forma, ar pateikti visi privalomi dokumentai, ar projektinio pasiūlymo rengimo užduotis pasirašyta statytojo ir projektuotojo, įvertinęs ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir/ar naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir/ar galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima, 2017-06-01 pritarė pateiktai projektinio pasiūlymo rengimo užduočiai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atkreipė dėmesį, jog projektinio pasiūlymo rengimo užduotis ir jos pagrindu parengtas projektinis pasiūlymas yra tik pasiūlymas, kurio tikslas - išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Taigi bendrąja prasme, tai nėra galutinis pastato statybos projektas, kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija vertintų sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu Administracija nesanti išdavusi pareiškėjams nei specialiųjų reikalavimų, juo labiau statybą leidžiančio dokumento. Ginčo sklypo teritorijos specifika, be kita ko, aplinkybė, jog pareiškėjai ketina imtis investicinio projekto t. y. statyti sandėliavimo paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis lėmė, tai, jog pareiškėjai ne tik dėl investicijų apsaugos, bet ir dėl sklandaus tarptautinio Vilniaus oro uosto KTT eksploatavimo buvo raginami kreiptis į atsakovą VšĮ Transporto kompetencijų agentūrą teigiamos išvados gavimui.

Taip pat savivaldybės administracija pažymėjo, kad atsakovės atsisakymo derinti projektą motyvų pagrįstumo ji nėra kompetentinga vertinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (toliau – ir Bendrasis planas), 5 skyriuje „Techninė infrastruktūra“ numatyta, kad Vilniaus tarptautiniame oro uoste (toliau - TVOU) (pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą) būtina nutiesti naują kilimo ir leidimosi taką, nukreipiant skrydžius nuo užstatytos miesto teritorijos. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 77 punkte numatyta priemonė - modernizuojant TVOU 2015-2020 metais įrengti naują kilimo ir tūpimo taką. Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane ir Vilniaus rajono savivaldybės bendrajame plane atitinkamai numatytos (rezervuotos) teritorijos naujo TVOU kilimo ir tūpimo tako statybai, taip pat numatyta nustatyti lėktuvų aprūpinimo ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtros poreikius pagal perspektyvinį skrydžių skaičių ir orlaivių tipus, nustatyti oro uosto tako sanitarines ir triukšmo zonas, ištirti jų poveikį esamai ir perspektyvinei miesto plėtrai.

Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinių statyba bei rekonstravimas ir ūkinė veikla aerodromo apsaugos ir sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjų skunde minimas žemės sklypas, kuriame norima pradėti statyti statinius, patenka į TVOU naujo kilimo ir tūpimo tako aerodromo apsaugos zoną B ir šio tako skrydžių juostą, kuriose, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 16¹ papunkčiu, nesuderinus Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), nustatyta tvarka, draudžiama statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, nepriklausomai nuo jų aukščio.

Aprašo 4.1 papunktis nustato, kad išvadas dėl statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo teikia viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, įvertinusi, ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys skrydžių saugai. Aprašo 8 punktas nustato, kad Asmuo, planuojantis statyti, rekonstruoti statinius ar įrengti įrenginius <...>, o civilinių ir karinių, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, aerodromų apsaugos zonose Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 16 punkte nurodytais atvejais ir bendrosiose civilinės aviacijos radiolokatorių apsaugos zonose, - viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai, prieš pradėdamas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras ar įrenginio įrengimą, pateikia dokumentus, nurodytus Aprašo 6 ar 7 punkte. Dėl šių priežasčių mano, kad atsakovas priimdamas Skundžiamą aktą tinkamai vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis, o Skundžiamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas.

Taip pat pažymėjo, kad tik kai bus pakeistas (arba patvirtintas naujas) Bendrasis planas ir atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus rajono savivaldybė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka pakeis atitinkamus savo teritorijų bendrųjų planų sprendinius, pareiškėjams atsiras teisinė galimybė suderinti planuojamo statyti statinio projektą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,9859 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (toliau - ir Žemės sklypas). Ketindami naudoti Žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį ir naudojimo būdą - statyti sandėliavimo paskirties pastatą, pareiškėjai A. T. ir I. T. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-06-01 pritarimą projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai (toliau – ir Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis) bei parengė sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai). Vadovaujantis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi, Projektiniuose pasiūlymuose buvo numatytas 1 aukšto, 12 m aukščio sandėliavimo paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis (toliau – ir Pastatas). Atsižvelgiant į tai, kad projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, jog Žemės sklypas patenka į esamo Vilniaus aerodromo apsaugos zoną D, pareiškėjas 2019-02-13 prašymu kreipėsi į VšĮ Transporto kompetencijų agentūrą dėl planuojamo statyti pastato statybos žemės sklype suderinimo, prašydamas išduoti teigiamą derinimo išvadą, leidžiančią planuojamo pastato statybą Žemės sklype pagal Projektiniuose pasiūlymuose nurodytus pastato parametrus. Atsakovė VšĮ Transporto kompetencijų agentūra 2019-02-20 raštu Nr. 10-239 „Dėl statinio statybos derinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) atsisakė derinti planuojamo statyti pastato statybą Žemės sklype, nurodydama, jog Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154, numatyta Vilniaus oro uoste įrengti naują kilimo ir tūpimo taką.

Ginčas byloje kilęs dėl atsakovo 2019-02-20 administracinio sprendimo Nr. 10-239 „Dėl statinio statybos derinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai, prašydami panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra neteisėtas, nes, be kita ko, nėra tinkamai motyvuotas ir neatitinka esminių individualaus administracinio akto turinio reikalavimų.

Sprendžiant pareiškėjų argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, ginčas yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jis atlieka viešąjį administravimą, todėl savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Skundžiamame sprendime atsakovas informavo pareiškėją apie tai, kad Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1­15019 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane (toliau - Vilniaus BP) nurodytą infrastruktūros teritoriją, kurioje galimų statyti statinių aukščiai nenurodyti. Be to Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (toliau - LR BP) numatyta Vilniaus oro uoste įrengti naują KTT, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-09 nutarimu Nr. 1568 patvirtintą Lietuvos Respublikos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planą (toliau - LR BP priemonių planas) turėtų būti įrengtas 2015-2020 m. Taip pat atsakovas nurodė, kad Žemės sklypas patenka į planuojamo naujo KTT aerodromo apsaugos zoną B bei šio KTT skrydžių juostą, kurioje, vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau - Konvencija) 14 priedo I tomo 3.4 skyriaus reikalavimais, neturi būti objektų, keliančių grėsmę orlaivių skrydžių saugai, todėl pagal Projektinius pasiūlymus pastačius Pastatą, planuojamo naujo KTT įrengti nebūtų įmanoma.

Kaip matyti, skundžiamame sprendime tenurodyta, jog pagal LR BP sprendinius ir LR BP priemonių planą Vilniaus oro uoste 2015-2020 m. numatyta įrengti naują KTT. Be to, pasak atsakovo, Žemės sklypas patenka ne į esamo aerodromo apsaugos zoną D, kaip tai numatyta Projektiniuose pasiūlymuose, o į planuojamo/naujo KTT aerodromo apsaugos zoną B bei jo skrydžių juostą, kurioje negali būti skrydžių saugai grėsmę keliančių objektų. Tačiau skundžiamame sprendime nėra nurodyta ir pagrįsta koks ryšys (santykis) yra tarp teritorijų planavimo dokumentuose numatyto naujo KTT ir Žemės sklypo bei jame planuojamo Pastato, be kita ko, kokiu atstumu nuo Žemės sklypo dalies, kurioje numatyta Pastato statyba, planuojama įrengti naują KTT. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokie dokumentai ar kiti duomenys (faktai) pagrindžia, kad Žemės sklypas patenka į naujo KTT skrydžių juostą, nenurodyta kurioje konkrečioje vietoje ji yra, koks yra jos plotis ir kiti matmenys, kokiu teisinę galią turinčiu dokumentu ji numatyta ir, kad numatyta būtent Žemės sklypo ribose. Taip pat iš skundžiamo akto turinio nėra aišku, kada ir kokiu konkrečiu teisinę galią turinčiu dokumentu buvo nustatyta planuojamo aerodromo apsaugos zona B, į kurią patenka Žemės sklypas. Nors su skundžiamu sprendimu atsakovas pateikė ištrauką iš www.geoportal.lt, tačiau ši ištrauka nėra informatyvi, nes iš jos ne tik nėra aišku, kada ir kokiu teisinę galią turinčiu dokumentu nustatyta planuojamo aerodromo apsaugos zona B, tačiau net ir tai, kur konkrečiai ji yra. Pažymėtina, kad pateiktoje ištraukoje nei Žemės sklypas, nei planuojamo statyti Pastato vieta iš vis nepažymėta. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas pripažino, jog aerodromo apsaugos zonoje B yra galima statinių statyba, tačiau iš skundžiamo akto nėra aišku, ar planuojamas statyti Pastatas (ar jo tam tikra dalis) patenka į aerodromo apsaugos zoną B ar (ir) į jo skrydžių juostą. Tokiu būdu, skundžiamame sprendime apskritai nėra nei esminių duomenų (faktų), nei teisės normų, galinčių pagrįsti, jog teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai dėl naujo KTT yra aktualūs Žemės sklypui, o pats Žemės sklypas iš tiesų patenka į naujo KTT aerodromo apsaugos zoną B ir jo skrydžių juostą. Be to, skundžiamame akte paminėti Konvencijos 14 priedo 3.4 skyriaus reikalavimai, neatskleidžiant nei tokio priedo ir jame išdėstytų reikalavimų teisinės galios, nei atitinkamų reikalavimų turinio, nei jų ryšio (santykio) su konkrečia faktine situacija, negali būti laikomi tinkamu skundžiamo sprendimo pagrindimu. Minėti skundžiamo 2019-02-20 administracinio sprendimo turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju atsakovas motyvus bandė išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui bei teismo posėdžio metu, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad sprendimas neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui), konstatuoja, jog tai yra pagrindas panaikinti šį administracinį sprendimą, nepasisakant dėl kitų skunde (reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus), atsiliepime bei teismo posėdžio metu šalių išdėstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkintinas ir atsakovo 2019-02-20 priimtas sprendimas panaikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įpareigojant atsakovą pareiškėjo atstovės 2019 m. vasario 13 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjų atstovė advokatė S. B. – Š. pateikė teismui prašymą priteisti pareiškėjų A. T. ir I. T. naudai iš atsakovo VšĮ Transporto kompetencijų agentūros turėtas 5097,41 Eur bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 5074,91 Eur už atstovavimą teisme. Prašymas grindžiamas 2019-04-10 sąskaita faktūra Nr. TGSLT1900821; 2019-06-17 sąskaita faktūra Nr. TGSLT1901564, 2019-07-25 sąskaita faktūra Nr. TGSLT1901960; 2019-03-20, 2019-05-23 ir 2019-08-28 mokėjimo nurodymais.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu panaikinus VšĮ Transporto kompetencijų agentūros 2019-02-20 raštą Nr. 10-239 „Dėl statinio statybos derinimo“ ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. T. atstovės advokatės S. B. – Š. 2019 m. vasario 13 d. prašymą, iš esmės buvo patenkinti abu pareiškėjų reikalavimai, taigi pareiškėjai turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-212-968/2019).

Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo 3894,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant, suderinant ir pateikiant skundą teismui.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas - 2,5. Pareiškėjų skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2019-03-21, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 935,7 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 2339,25 Eur (935,7 x 2,5). Kadangi pareiškėjų prašomos išlaidos už skundo parengimą viršija rekomenduojamą maksimalų dydį, todėl atitinkamai mažintinos iki 2339,25 Eur.

Pareiškėjai nurodo, kad patyrė 1202,91 Eur išlaidas už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme, kelionės išlaidas, susitikimus su klientu.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą nustatytas koeficientas – 0,1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-06-18 teismo posėdis truko 20 min., 2019-10-01 teismo posėdis - 1 val. 6 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 metų II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 1289,0 Eur. Atitinkamai už atstovavimą teisme maksimali rekomenduojama priteisti suma – 128,9 Eur (1289,0 x 0,1).

Pareiškėjų atstovė nepateikė duomenų apie tai, kiek konkrečiai truko pasirengimas teismo posėdžiams, dėl to šiuo aspektu nevykdė ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos tinkamai pagrįsti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šios bylos sudėtingumą, byloje vertintų aplinkybių ir atsakovo atsiliepimo apimtį, spręstina, kad pareiškėjų atstovė pasiruošimui teismo posėdžiams užtruko iš viso 3 valandas. Atitinkamai už pasirengimą teismo posėdžiams maksimali rekomenduojama priteisti suma – 386,7 Eur (1289,0 x 0,1 x 3).

Teismas pažymi, kad prašyme nurodytos kelionės išlaidos ir išlaidos už klientų ir atstovės susitikimus yra nepagrįstos, t. y. į bylą nepateikti minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai, todėl ši prašymo dalis netenkintina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjams priteistinas iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjams iš atsakovo VšĮ Transporto kompetencijų agentūros 2854,85 Eur (2339,25 + 128,9 + 386,7) atstovavimo išlaidų bei 22,5 Eur žyminio mokesčio, iš viso 2877,35 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo VšĮ Transporto kompetencijų agentūros 2019-02-20 raštą Nr. 10-239 „Dėl statinio statybos derinimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. T. atstovės advokatės S. B. – Š. 2019 m. vasario 13 d. prašymą dėl statinio statybos derinimo.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Transporto kompetencijų agentūros pareiškėjams A. T. ir I. T. 2877,35 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt septyni Eur 35 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAudrius GrauželisAlgis Markevičius