Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės

1. Kauno apygardos teismui 2021 m. liepos 29 d. su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis vadovavo nusikalstamam susivienijimui, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą bei neteisėtą laisvės atėmimą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. vasaros pabaigos, tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), iš trijų ir daugiau asmenų subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams: Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), Š. S., (duomenys neskelbtini) pil. R. C. J. B. (prieš jį ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Ž., E. J., T. M., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J., suvienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, paskirstydamas konkrečias užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams: Š. S. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius (duomenys neskelbtini), D. Ž. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius (duomenys neskelbtini), Ž. J. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), E. J. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), siekdamas netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų A. R., T. M. ir R. S. – pagrobti R. D., neteisėtai atimant jam laisvę, ir atvežti jį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), organizavo bei vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam nuo 2017 m. vasaros pabaigos ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d.

2. R. S. kaltinamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams: A. R., T. M., R. S., įvykdė nusikalstamą veiką – organizavo neteisėtą laisvės atėmimą, t. y.: jis davė nurodymus A. R., T. M. ir R. S. pagrobti R. D., neteisėtai atimti jam laisvę ir atvežti jį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). A. R., T. M. ir R. S. 2019 m. gegužės 29 d., apie 10.20 val., prie vilkiko „SCANIA (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prievarta – panaudojant fizinį smurtą prieš R. D., tyčia kumščiu sudavė jam į galvos sritį, o ant galvos uždėjus maišą, prieš šio valią – jėga jį įgrūdo į automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kaklo užklijavo R. D. lipnią juostą, taip pritvirtinant ant galvos uždėtą maišą, tyčia sudavė R. D. smūgius į dešinės šlaunies ir dilbio sritis, o nuvežus R. D. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten jį uždarė, surišo rankas lipnia juosta. Tokiu būdu bendrais veiksmais R. D. padarė nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosrūvą dešinėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Perdavus R. D. R. S., tyčia, iš savanaudiškų paskatų, neteisėtai, panaudojant smurtą, atėmė žmogui – R. D. – laisvę.

3. R. S. kaltinamas pagal BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, subūręs ir vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams: Ž. J., G. P., A. R., atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, Š. S., (duomenys neskelbtini) pil. R. C. J. B. (prieš jį ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Ž., E. J., T. M., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J. įvykdė nusikalstamą veiką: organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu –5 dėžių su 397 110 vnt. (158,59 kg) psichotropinės medžiagos – MDMA (3,4-metilendioksimetamfetamino) – tablečių, kuriose yra 56,161 kg gryno MDMA ir paketo su 671,23 g narkotinės medžiagos – kokaino – milteliais, kuriuose yra 414,14 g gryno kokaino (toliau – narkotinės ir psichotropinės medžiagos), nurodydamas D. Ž. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio perdavimą (duomenys neskelbtini), Š. S. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio paėmimą (duomenys neskelbtini) ir gabenimą į (duomenys neskelbtini), o šiam davus nurodymą Ž. J. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio gabenimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kurias D. Ž. nurodymu 2019 m. spalio 24 d. „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje (duomenys neskelbtini) pil. R. C. J. B. perdavus G. P., kurias, gavęs nurodymą iš Ž. J., gabeno krovininiu automobiliu MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. spalio 26 d., apie 8 val., G. P. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu.

4. R. S. kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad jis, nurodydamas kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams: Š. S. ir D. Ž. organizuoti labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą (duomenys neskelbtini) ir gabenimą į (duomenys neskelbtini), Š. S. davus nurodymą Ž. J. ir pastarojo nurodymu 2019 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aikštelėje kitam nusikalstamo susivienijimo nariui – G. P. iš kito nusikalstamo susivienijimo nario (duomenys neskelbtini) pil. R. C. J. B., veikusio D. Ž. nurodymu, paėmus labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kurį R. C. J. B. sudėjus į krovininio automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šį labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturint leidimo, nepateikiant muitinės kontrolei jas krovininiu automobiliu MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. neteisėtai gabenus nuo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) valstybių sieną, (duomenys neskelbtini) užkardą ir toliau gabenant (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kol magistralinio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 26 d., apie 8 val., G. P. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tokiu būdu organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą.

5. R. S. 2020 m. rugsėjo 4 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, laikinai sulaikytas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

II. Apygardos teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. gynėjo skundas atmestinas.

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytų duomenų pakankamumą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

10. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam R. S. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

11. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. kaltinamas padaręs vieną apysunkią (BK 146 straipsnio 2 dalis), vieną sunkią (BK 199 straipsnio 4 dalis), dvi labai sunkias (BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 260 straipsnio 3 dalis, 249 straipsnio 3 dalis) nusikalstamas veikas. Už jam inkriminuojamų labai sunkių, sunkaus nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas nustato tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Viena vertus sutiktina su skunde nurodytu argumentu, kad vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas, gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis tikrai bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas ir nedarė tokios išvados remdamasis vien kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumu ir gręsiančios bausmės dydžiu. Apygardos teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, įvertino tai, kad kaltinamasis dirbo, yra vedęs, su sutuoktine augina vaiką, kuriam nustatyti specialūs poreikiai, tačiau, teismo nuomone, šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad jo socialiniai ryšiai yra tiek stiprūs, kad galėtų sulaikyti jį nuo ketinimo bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip, nes R. S. inkriminuojami nusikaltimai galimai buvo padaryti egzistuojant aplinkybėms, susijusioms su jo šeiminiais ryšiais, darbu, tačiau šie ryšiai iš tiesų teigiamai neįtakojo jo apsisprendimo galimai nusikalsti. Aplinkybė, kad R. S. anksčiau nebuvo teistas, taip pat nėra pakankama daryti priešingą išvadą. Bylos duomenys pagrįstai teismui leido spręsti, kad R. S. turi ryšių užsienyje. R. S. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti ne vienoje užsienio šalyje, nusikalstamų veikų pobūdis, psichotropinių medžiagų, kuriomis galimai buvo disponuota, kiekis rodo ir apie suimtojo kriminalinio pobūdžio ryšius užsienio šalyse. Pagrindo manyti, jog jo turėti ryšiai šiuo metu yra išnykę, nėra. Be to, iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų galima daryti išvadą, kad R. S. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo labai svarbus – jis galimai buvo nusikalstamų veikų organizatorius, kuris paskirstė užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams, kontroliavo ir koordinavo jų veiksmus. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, jog R. S. nėra susaistytas itin tvirtais ekonominiais, socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje bei turi ryšių užsienyje. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bandyti pasislėpti, t. y. pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Nors R. S. ankščiau nebuvo teistas, tačiau jis kaltinamas vienos sunkios ir dviejų labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos susijusios su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų disponavimu, jų kontrabanda, galimai padarytos veikiant nusikalstamo susivienijimo, kaltinamojo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Be to, suimtajam taip pat inkriminuotas apysunkis (BK 146 straipsnio 2 dalis) nusikaltimas, kuris galimai padarytas veikiant nusikalstamo susivienjimo, panaudojant smurtinius veiksmus. Nors suimtojo gynėjas nurodo, kad R. S. dirbo, tačiau byloje nėra tokių duomenų, kad iš savo vykdomos veiklos suimtasis gautų nuolatines pajamas, pakankamas pragyvenimui. Todėl R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, galimai jas padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti papildomų neteisėtų pajamų. Aptartų duomenų visuma leidžia pritarti apygardos teismo padarytai išvadai, kad R. S., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

15. R. S. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves, tačiau jo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. R. S. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu konkrečiu atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 56 tomai, byloje yra daug proceso dalyvių, iš kurių 10 kaltinamųjų, 21 liudytojas. Kauno apygardos teismui baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota 2021 m. liepos 29 d. Teismo posėdžiai numatyti 2021 m. rugsėjo 16 d, spalio 21 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

16. Kaltinamojo R. S. gynėjas skunde taip pat tirtina, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks skundo argumentas taip pat negali būti pagrindu tenkinti šį skundą, nes kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl tai, kad teismas palankiai išsprendė baudžiamojoje byloje kitiems kaltinamiesiems jiems taikyto suėmimo klausimą, ją pakeisdamas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, negali būti absoliučiu pagrindu priimti analogišką sprendimą dėl R. S. Visi atvejai yra individualūs, ir kiekvieną kartą reikia kruopščiai analizuoti aplinkybių visumą. Tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra realių viešojo intereso reikalavimo požymių, kurie, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, Nr. 30210/96).

17. Atsakant į gynėjo skundo argumentus dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, sutiktina, kad žemesnės instancijos teismas iš esmės galimybių dėl kitos kardomosios priemonės ar jų komplekso kaltinamajam paskyrimo neanalizavo. Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis EŽTT praktika, sprendžiant, ar asmuo turėtų būti paleistas, ar ir toliau laikomas suimtas, privalu apsvarstyti alternatyvias priemones, užtikrinančias jo dalyvavimą teisiamajame posėdyje (pvz. Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5826/03). BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Viena iš kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (BPK 133 straipsnis), taip pat intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis) ar dokumento paėmimas (BPK 134 straipsnis). Svarstant dėl galimybės asmens dalyvavimą procese užtikrinti jam paskyrus užstatą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas yra asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jo galima sumokėti užstato suma sudarytų 20 000 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, nurodyta suma nėra pakankamo dydžio, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Dėl šios priežasties, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes kartu su kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bei kitais bylos duomenimis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo R. S. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena kita jų, nei jų kompleksas (be adekvataus dydžio užstato) nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju aptarti duomenys, sudarantys pagrindą manyti, jog BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės neišnyko ir nepasikeitė, sąlygoja viešojo intereso apsaugos būtinybę. Kaltinamajam R. S. taikomo kardomosios priemonės – suėmimo terminas nėra akivaizdžiai per ilgas bei sudarantis pagrindą spręsti, jog jį pratęsus, bus pažeistos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies ar BPK 11 straipsnio, apibrėžiančio proporcingumo principą baudžiamajame procese, ar BPK 127 straipsnio 11 dalies, numatančios maksimalią galimą suėmimo trukmę viso baudžiamojo proceso metu, nuostatos.

18. Kolegijos nuomone, suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir skunde nurodyta aplinkybė apie tėvo ir dukros sveikatos būklę. Byloje šiuo metu nėra duomenų, kad R. S. tėvo ir dukros nėra kam prižiūrėti. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats kaltinamasis. Todėl, teisėjų kolegija tokius skundo argumentus vertina kaip deklaratyvius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kaltinamajam R. S. trims mėnesims pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.