Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant vertėjai V. R., ieškovei Janinai E. M., ieškovės atstovei advokatei Danai Žvigilienei, atsakovams L. K., A. G., V. M., I. S., atsakovo V. O. atstovei N. O., atsakovo P. A. teisių perėmėjai A. A., atsakovų V. O., V. M., P. A. teisų perėmėjos A. A. atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovo I. S. ir atsakovų V. O., V. M., P. A. teisių perėmėjos A. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01460-375/2009 pagal ieškovės J. E. M. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai (įvykus procesinių teisų perėmimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos), P. A. teisių perėmėjai A. A., L. K., A. G., G. V., I. S., V. M., V. O. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovo V. O. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, jog ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka geriausia atitinka tokius kriterijus kaip racionalumas, patogumas, faktinis naudojimas, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykio reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 str.), yra pripažinti susiformavusioje teismų praktikoje. Nurodė, kad ieškovė nuo apsigyvenimo name (duomenys neskelbtini), t.y. nuo 1990 metų naudojasi žemės sklypu, išsidėsčiusiu po jos buto pirmame aukšte langais. Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka visiškai atitinka tiek bendraturčių turimoms nuosavybės dalims – po 248 m², (atsakovui V. O. net gi 1 m² daugiau – 249 m²), tiek nuo anksčiau nusistovėjusiam faktiniam žemės naudojimui ir neiškelia pačios ieškovės interesų aukščiau už kitų bendraturčių ir šių interesų neignoruoja. Lyginant ieškovės ir atsakovo V. O. projektus teismas darė išvadą, jog ieškovės projektas optimaliau, kiek tai įmanoma susiklosčiusioje situacijoje, užtikrina visų namo gyventojų interesus, nes pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą visi sklypai yra viename plotai, jie neskaidomi į atskiras dalis, o yra vientisi ir kompaktiški, todėl tokių žemės sklypų suformavimas užtikrina efektyvesnį ir visapusiškesnį jų panaudojimą. Kiekvienam žemės naudotojui yra užtikrintas priėjimas prie savo sklypo (aplink namą yra paliktas 1 metras), galimybė naudotis ten esančiais teisėtai pastatytais statiniais. Nustačius žemės naudojimo tvarką pagal ieškovės projektą tarp bendraturčių lieka mažiau bendrų plotų. Tai sudaro galimybę užkirsti kelią galimiems ginčams ir konfliktams ateityje. Tuo tarpu atsakovo projektas neužtikrina sklypų vientisumo ir kompaktiškumo. Sklypai būtų išskaidyti, nepatogūs naudotis ir vėl taptų naujais nesantaikos tarp bendraturčių židiniais. Tokia tvarka tikrai nepasitarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Pagal atsakovo V. O. projektą neracionaliausiai ir nepatogiausiai savo sklypu tektų naudotis ieškovei, nes jos sklypas yra skaidomas ir jai priskiriama dalis yra ir kitoje namo pusėje. Norėdama patekti į sklypą ieškovė turėtų eiti aplink namą. Jai priskirtinas bendro naudojimo plotas (60 m²) būtų didesnis nei asmeninio naudojimo sklypas (53 m²). Tokio ilgio ir pločio bei konfigūracijos sklype racionalus žemės naudojimas tampa neįmanomu. Neracionalu ir neprotinga numatyti 60 m² skirti bendro naudojimo sklypo, kad patekti į 53 m² asmeninio naudojimo sklypą. Atsakovo projekto analizė rodo, jog atsakovas nesiekė surasti optimaliausio ir kompromisiškiausio varianto, o tiesiog formaliai susumavo plotus, kad jie atitiktų idealinėms bendraturčių dalims. Spręsdamas šalių pateiktus reikalavimus teismas atsižvelgė ir į įstatymo nuostatas, jog esant ginčui dėl daikto valdymo turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris daiktą pradėjo valdyti anksčiausiai (CK 4.36 str. 2 d.). Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė žemės sklypu naudojasi anksčiau nei V. O..

Motyvuojamoji dalis

Dėl V. O., V. M. ir A. A. apeliacinio skundo

1. Apeliantai kelia reikalavimus dėl sutuoktinių įtraukimo į bylos nagrinėjimą tik apeliacinėje instancijoje. Tokio prašymo pirmos instancijos teisme minėti asmenys nekėlė. Be to, atsakovų V. O. bei P. A. sutuoktinės pagal įgaliojimus atstovavo šioje byloje minėtus atsakovus. Teismui buvo pateiktas atsakovo V. O. priešieškinys, kuriame jis taip pat trečiaisiais asmenimis nematė pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą nei savo, nei P. A. sutuoktinės. Apeliantai V. O. bei P. A. nuosavybės teises į pastatus bei ginčo žemę nėra įregistravę bendrosios jungtinės nuosavybės teise (3 t. b.l. 118-119). Spręsti šalies ar proceso dalyvio įstojimo į bylą klausimą turi teisę ieškovas, o taip pat atsakovas - pareikšdamas priešieškinį ir neatsiranda teismo pareigos ex officio įtraukti sutuoktinių į bylos nagrinėjimą.

2. Teismas, spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos atsižvelgė į faktinį šalių naudojimąsi. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas yra tarp bendraturčių - ieškovės J. E. M. ir atsakovo V. O.. Ta aplinkybė, kad su teismo sprendimu nesutinka apeliantai, nepatvirtina, kad teismo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka yra neracionali ar nepatarnaus geresniam nuosavybės valdymui, kaip teigia apeliantai. Šiam savo argumentui patvirtinti jie nepateikia jokių įrodymų. Atmestinas apeliantų teiginys, kad teismas neįvertino aplinkybių apie visų bendraturčių susiklosčiusius žemės naudojimo santykius, nes apeliantai tokių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 str.). Tas pats pasakytina ir dėl apeliantų teiginio, kad A. A. ir jo žmonos užauginto ir naudojamo sodo dalis paskirta apeliantui V. O. nepagrįstai, nes su tokiu žemės sklypo priskirimu nesutinka nei A. A., nei V. A. šeima. Naudojimosi tvarka tarp namo butų savininkų nebuvo nustatyta, faktiškai naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi, tačiau teismas būtent ir atsižvelgė į faktiškai tarp šalių jau nustatytą naudojimosi tvarką. Tai, kad P. A. be kitų bendraturčių sutikimo nepagrįstai naudojasi per dideliu žemės sklypu nei jam priklauso, užsodino be bendraturčių sutikimo ne jam priklausančio žemės sklypo dalį, negali būti pagrindu jam paskirti didesnį žemės sklypą, nei įregistruota nuosavybės dalis.

3. Atmestinas apeliantų teiginys, kad šalys negalės tinkamai naudotis jiems priklausančiais pastatais ginčo žemės sklype. P. A. teismas paskyrė naudotis žemės sklypu, pažymėtu indeksu K/91 kv.m., F/39 bei bendrai žemės sklypais, pažymėtais indeksais 1/70 kv.m. (jo dalis 35 kv.m.) ir G/27 kv.m. (iš jo 7 kv.m.) ir jis turi visas galimybes patekti iki jam priklausančio statinio (3 t. b.l. 39). Atsakovo P. A. tvoros, suolai ir stalas pastatytos valdoje yra neteisėtai, neturint bendraturčių sutikimo, todėl argumentas, kad jis turės pašalinti juos ryšium su naudojimosi žemės sklypu nustatymu, neturi jokios reikšmės teismo spendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Atsakovė V. M. turi visas galimybes naudotis jai priklausančiu garažu 4Ilž(p), esančiu žemės sklypo dalyje, pažymėtoje H/42 kv.m. Sklypuose „M" ir „N" jokių teisėtai pastatytų statinių nėra, todėl apeliantų motyvas, kad jie neturėdami bendro naudojimo zonos - privažiavimo, iš esmės tampa beverčiai, atmestinas kaip nepagrįstas. Valdoje yra teisiškai registruoti trys pastatai - 311 p (garažas, priklausantis P. A.), 411 ž(p) (garažas priklausantis B. M.) bei 5I1Ž (ūkinis pastatas, po Vz dalį priklausantis I. S. bei G. V.) ir prie šių pastatų galimas normalus patekimas pagal teismo patvirtintą ieškovės projektą. Apeliantė V. M. patekti į jai paskirtą žemės sklypą, pažymėtą L/88 kv.m., galės per bendrą žemės sklypą, plane pažymėtą 1/70 kv.m., kurio 35 kv.m. paskirti P. A. ir 35 kv.m. V. M. bei bendro naudojimo žemės sklypo dalį G/27 kv.m., kuri paskirta bendrai naudotis P. A., G. V., V. M. bei I. S., todėl apeliantų teiginys, kad V. M. negalės naudotis garažu 4Ilž(p), nes palikti tik 1 m įėjimo takai, atmestinas kai nepagrįstas. Apeliantei V. M. paskirtas dar žemės sklypas H/42 kv.m. naudotis vienai. Apeliantui V. O. paskirtame naudotis žemės sklype M/173 kv.m. jokių statinių nėra, pagal paskirtį ši žemės sklypo dalis įvardinta „sodas". A. G. paskirtame naudotis žemės sklype „N/172 kv.m." taip pat jokių statinių nėra.

4. Ieškovės siūlomas projektas atitinka bendraturčių nuosavybės dalis, atsižvelgiama į protingumo ir racionalumo principus, nes siūlomi paskirti žemės sklypai yra viename plote, kad galima būtų juos racionaliau pagal paskirtį naudoti, o atsakovo V. O. žemės plotai skaidomi į atskirus sklypelius, sumuojant jų plotus, kad atitiktų nuosavybės dalis. Pagal ieškovės siūlomą projektą kiekvienam bendraturčiui siekiama suteikti naudotis juo didesnę žemės sklypo dalį asmeniniam naudojimui ir kuo mažiau bendro naudojimo plotų, o pagal atsakovo projektą -priešingai. Atsakovas V. O. ieškovei siūlo naudotis žemės sklypo dalimi 6-A/97 kv.m. po ieškovės buto langais bei kitoje namo pusėje sklypo dalimi 6-B/53 kv.m., į kurią patekti galėtų ieškovė išėjusi iš sklypo į kelią, praeiti visą valdą iki jos galo, per bendrą 6-8/60 kv.m. žemės sklypą (jo ieškovei priklauso 20 kv.m) patekti į 6-B/53 kv.m. Sklypas 6-B/53 kv.m. yra taip įterptas tarp kitų trijų 7-A/145 kv.m. ir 8-B/53 bei 2-A/85 sklypų, kad akivaizdžiai juo nebus galimybės racionaliai naudotis. Apeliantai nurodo, kad ieškovė sau skyrė žemės sklypą po savo buto, esančio pirmajame aukšte, langais, o apeliantui V. O., kurio butas randasi 2-me aukšte, virš ieškovės buto, paskyrė žemės sklypą kitoje namo pusėje, kur jo langų nėra. Tačiau atsakovas V. O. vieną žemės sklypą 8-B/53, esantį kitoje namo pusėje, taip pat skyrė sau naudotis pagal savo siūlytą projektą. Tai reiškia, kad atsakovas pats sutinka su tuo, kad jam žemės sklypas būtų skirtas kitoje namo pusėje, o ieškovė tik šį žemės sklypo plotą padidino ir siūlė paskirti viename plote (M/173 kv.m.), neskaidant jo į du sklypus, kas atitinka protingumo ir racionalumo principams.

Apeliantai klaidina teismą nurodydami, kad tiek ieškovės, tiek V. O. įsigijo žemės sklypus nuosavybėn tais pačiais 2003 metais. J. E. M. Vaidoto g. 121a/2-6 apsigyveno 1990 metais, žemę įsigijo 2003-09-08 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi (3 t. b.l. 75-77). Apeliantas V. O. apsigyveno 8-me bute 1996 metais, žemę įsigijo 2006-02-15 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartimi (1 t. b.l. 69-70). V. O. apsigyveno name, kai jau buvo tarp žemės naudotojų nusistovėjusi naudojimosi tvarka ir V. O. niekada nesinaudojo po ieškovės langais esančiu žemės sklypu. Kuo mažiau bendraturčiai turės bendrų žemės plotų (o tai atitinka teismo sprendimu nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka), tuo bus didesnė galimybė išvengti konfliktų, todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad teismo sprendimas sukūrė precedentą konfliktui tarp atsakovo P. A. ir kitų atsakovų.

5. Šalims ginčijantis, kam priklauso pirmenybės teisė naudotis žemės sklypu, pažymėtu A/161 kv.m. (pagal ieškovės projektą) bei 8-A/97 kv.m. bei 6-A/97 kv.m. (pagal atsakovo priešieškinį) ir esančiu po ieškovės buto langais, teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė ginčijamu žemės sklypu naudojasi bei jį valdo žymiai anksčiau nei apeliantas V. O., todėl turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris daiktą pradėjo valdyti anksčiausiai. UAB „Žemėtvarkos darbai“ Naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planas paruoštas J.E. M. prašymu, tačiau jis paruoštas atsižvelgiant į šiuos svarbius momentus: naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių nuosavybės dalis; naudojimosi tvarką siūloma nustatyti atsižvelgiant į faktinį naudojimąsi, 3) ieškovės siūloma naudojimosi tvarka nepažeidžia kitų bendraturčių teisių; siekiama visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių užtikrinti maksimaliai galimą interesų pusiausvyrą; projektas atitinka racionalumo, protingumo bei galimybės naudotis ne tik žemės sklypu, bet ir priklausančiais pastatais. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad esant valdoje 6 bendraturčiams bei 2 žemės sklypo naudotojams neįmanoma parengti tokį tobulą projektą, pagal kurį maksimaliai būtų patenkinti visų bendraturčių poreikiai ir norai ne tik privažiuoti prie savo sklypų, bet ir norui pasistatyti automobilius paskirtuose žemės sklypuose, tačiau atsakovo V. O. projektas vertintinas kaip labiausiai atitinkantis jo paties, o ne visų bendraturčių interesus.

Dėl I. S. apeliacinio skundo

1. Apelianto minima aplinkybė, kad valdoje yra specialiosios paskirties žemė, turinti apsaugos zonas, naudojimosi tvarkos nustatymui neturi jokios reikšmės. Į ieškovės bei G. V. naudojimuisi skirtą žemės sklypą taip pat patenka kanalizacijos šuliniai ir vandentiekio bei kanalizacijos tinklai bei kiti įvadai. Esant gedimam ar kitiems sutrikimams, privalo būti užtikrintas netrukdomas privažiavimas specialiosioms aptarnaujančioms įmonėms, neturint reikšmės, kas yra žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas. Ginčo sklypu (E/135) naudojasi tik šis apeliantas. Toje pačioje vietoje ir pagal atsakovo V. O. pateiktą teismui projektą taip pat siūloma šią žemės dalį, pažymėtą 3-A/136 kv.m. paskirti I. S.. Apeliantas savo projekto teismui nepateikė. Be to, nei V. M., nei I. S. nėra žemės savininkai. Byloje dalyvavusi Kauno apskrities viršininko administracijos, kuriai žemė priklauso patikėjimo teise, atstovė su ieškovės siūlomu projektu sutiko.

2. Atmestinas apelianto teiginys, kad teismas turėjo vadovautis faktiškai jau 2002 m. parengtu ir VĮ Registrų centras registruotu žemės sklypo planu. Šis planas žemės naudotojų nebuvo pasirašytas bei įregistruotas viešajame registre.

3. Atmestinas apelianto teiginys, kad parengti planai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo turėjo būti derinti su Kauno miesto savivaldybės paveldosaugos padaliniu. Naudojimosi tvarkos nustatymas tarp bendraturčių nėra susijęs nei su sklypo ribų ar paskirties keitimu, nei su statybomis ar rekonstrukcijomis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. S. prašo atsakovų V. O., V. M., P. A. teisių perėmėjos A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su apeliantų teiginiais, išdėstytais skundo pirmajame punkte dėl to, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ir visų atsakovų sutuoktinius. Mano, kad sprendimo priėmimas dalies žemės sklypo savininkams nedalyvaujant ginče atitinka CPK 329 str. 2 d. 2 p. sąlygą. Atsakovas taip pat sutinka su apeliantų skundo antrajame punkte išsakytais teiginiais dėl teismo sprendimu neužtikrintų galimų bendraturčių interesų pusiausvyros ir trečiajame punkte išdėstyta nuomone dėl nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovės pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas optimalus ir nereikalauja daug pertvarkymų. Šiais klausimais atsakovas argumentus išdėstė savo apeliaciniame skunde, todėl teismas jų nebekartoja. Taip pat atsakovas nurodo, kad iš dalies pritaria atsakovų skundo ketvirtajame ir penktajame punktuose išdėstytiems argumentams, kiek tai neprieštarauja jo apeliaciniame skunde išsakytai nuomonei.

Atsakovo I. S. ir atsakovų V. O., V. M., P. A. teisų perėmėjos A. A. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, tuo pačiu neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro šių skundų faktinius ir teisinius pagrindus, atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį ir pagal jos pateiktą projektą nustatė tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Kaip matyti iš bylos medžiagos šalys, t. y. ieškovė ir atsakovai yra 1985 kv. m. dydžio žemės sklypo, esančio Vaidoto g. 121a/2 Kaune bendraturčiai, tarp kurių nuolatos kyla konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu, nes ginčo sklype be gyvenamojo namo komunalinių komunikacijų, dujų, ryšių, elektros tinklų ir bendro naudojimo kiemo dangų yra trims atsakovams priklausantys kiemo statiniai, kurių buvimas bendroje nuosavybėje neabejotinai įtakoja naudojimosi bendru žemės sklypu nustatymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos aplinkybės neabejotinai turi reikšmės nustatant naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, nes sutinkamai su CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Ir tik, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Šiuo atveju pažymėtina, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdai, todėl šalių argumentai dėl jiems pagal ieškinį ar priešieškinį tenkančių žemės sklypo dalių turtinės vertės bei jiems priklausančio buto kainos atžvilgiu šioje byloje iš viso neturi būti svarstomi. Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nustatant naudojimosi bendru daiktu, ginčo atveju žemės sklypu tvarką, atsižvelgiama ne vien į bendraturčių dalis, turimas bendrosios nuosavybės teise (t. 1, b. l. 10 – 14), šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis žemės sklypo dalimis, taip pat tam tikros nekilnojamojo turto dalys gali būti naudojamos bendraturčių bendrai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamu sprendimu patvirtindamas naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, visiškai neatsižvelgė į tai, jog bendro naudojimosi objektai, o juo labiau turintys specialiąją paskirtį dėl kurios jiems nustatytos apsaugos zonos, negali būti priskirti naudotis kuriam nors bendratučiui, todėl netinkamai taikė ir aiškino CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas. Konstatuodama materialinės teisės normos netinkamą taikymą ir išaiškinimą teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, prieš nustatydamas naudojimosi ginčo žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, privalėjo įsitikinti ar iš viso ginčo atveju yra galimybių nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, kuri ne vien atitiktų proporcingumo principui, bet ir nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Kadangi skundžiamu sprendimo pasekoje ne tik, kad nebuvo atsižvelgta į aukščiau nurodytas aplinkybes, bet ir visiškai neįvertinta iki šiol tarp bendraturčių nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, faktiškai nustatyta 2002 m. VĮ „Registrų centras“ įregistruotame žemės sklypo plane (t. 2, b. l. 144-147), skundžiamas teismo sprendimas ieškinio patenkinimo dalyje naikintinas kaip nepagrįstas (CPK 330 straipsnis).

Analizuojant apeliacinių skundų argumentus, liečiančius atsakovo V. O. priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, t. y. teisingai vertino, jog patenkinus atsakovo priešieškinį ir nustačius naudojimosi ginčo žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką pagal jo pateiktą 2008 – 06 – 30 UAB „Kauno komprojektas“ žemės sklypo padalijimo planą (t. 3, b. l. 116 – 117, 198) neabejotinai būtų pažeistos kitų bendraturčių teisės. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovo V. O. siūlomas naudojimosi ginčo žemės sklypu tarp bendraturčių planas ne tik, kad kaip beje ir ieškovės E. J. M. planas, neatitinka faktinės seniai tarp namo, esančio Vaidoto g. 121a/2 Kaune, gyventojų nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, bet išskaido šalims priskirtinas naudojimuisi žemės sklypo dalis, kas yra visiškai neracionalu.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas išvadas bei įvertinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo V. O. priešieškinį, nes priešingu atveju, t. y. teismui atmetus aukščiau nurodytais motyvais ieškovės E. J. M. ieškinį bei patenkinus atsakovo priešieškinį, būtų patenkinti vieno bendraturčio interesai kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita.

Atskirai pažymėtina, jog teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytu teiginiu, jog teismas, neįtraukdamas byloje dalyvaujančiais asmenimis šalių, t. y. ginčo žemės sklypo bendratučių sutuoktinių nusprendė dėl jų teisų ir, kad tai yra absoliuti vada, numatyta CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Šiuo atveju akivaizdu, kad teisminė bendraturčių teisų apsauga ir gynyba buvo užtikrinta visu bylos nagrinėjimo metu, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai byloje nebuvo sprendžiami, todėl teisiškai nereikšminga ginčo atveju aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Kitus apeliacinių skundų argumentus, susijusius su valstybine nekilnojamojo turto, kaip kultūros objekto, apsauga bei žemės sklypų planų rengimo pažeidimais, teisėjų kolegija laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų plačiau nepasisako.

Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų apeliaciniai skundai pagrįsti ir tenkintini iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria patenkintas ieškovės E. J. M. ieškinys naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinius skundus patenkinus iš dalies, iš ieškovės E. J. M. atsakovams V. O., V. M., P. A. teisių perėmėjai A. A., teisėjų kolegija priteisia jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios, įvertinus bylos sudėtingumą, advokato ankstesnį dalyvavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į šių apeliantų suinteresuotumą bylos baigtimi, į tai, kad atsakovo V. O. priešieškinys atmestas, mažinamos iki 500 Lt kiekvienam minėtam apeliantui, o apeliantui I. S. iš ieškovės priteistinas jo sumokėtas 131 Lt žyminis mokesti už apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 43). Taip pat iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 4 dalis ir 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą dalyje, kuria patenkintas ieškovės E. J. M. ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės E. J. M. ieškinį atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti.

Likusią sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinys, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam atsakovui V. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. A. teisių perėmėjai A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės E. J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 131 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 95,81 Lt (devyniasdešimt penkis litus, 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).