- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-24
- Bylos Nr.
- 2K-341/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Vytautas Piesliakas, Aldona Rakauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- S. M.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nuosprendžio.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžiu S. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nuosprendžiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies – nuosprendį pakeisti ir įskaityti į bausmės laiką nuteistojo kardomajame kalinime išbūtą laiką, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 20 d. įsibrovė į A. P. butą, esantį Jurbarko rajone, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nukentėjusiojo 1136,30 Lt vertės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. M. buvo išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius baudžiamojo įstatymo pažeidimus, pats neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą ir apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prielaidomis.
Teigia, kad nusikaltimo nepadarė, iš kur pas jo šeimininką B. Š. atsirado kai kurie A. P. daiktai, nežino. Vėliau sužinojo, kad dalį kratos metu rastų A. P. daiktų B. Š. įsigijo iš nepažįstamų asmenų. Tą vakarą pas jį į namus buvo atėjęs pažįstamas A. B., kuris matė, kad jis (kasatorius) iš namų niekur nebuvo išėjęs. Nei ant vieno iš A. P. buto paimto daikto jo pirštų atspaudų nerasta, ant termoso rasti tik A. P. bei kito asmens pirštų atspaudai, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad termosą pagrobė būtent jis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vertybės iš A. P. buto buvo pavogtos iš kelių patalpų, tačiau kituose kambariuose nusikaltimo pėdsakų nebuvo ieškoma, apsiribota tik daiktų paėmimu, apžiūros protokole, iš kokių patalpų ir kur tie daiktai buvo rasti, nenurodyta. Kasatorius nurodo, kad kratos metu paimti daiktai (išskyrus monetas ir popierinius pinigus) BPK 193 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pateikti atpažinti nukentėjusiajam, todėl mano, kad jie negali būti vertinami kaip įrodymai. Be to, kratos protokole nurodytas laikas atitinka laiką, kada buvo imami pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai, ir abu šiuos veiksmus atliko ta pati tyrėja. Niekiniais turėtų būti pripažinti ir liudytojo A. J. parodymai, nes sunku patikėti, kad daugiau kaip po pusės metų jis galėjo prisiminti, ką jis (kasatorius) kalbėjo A. B. Procesinis veiksmas – asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką atliktas pažeidžiant BPK 191 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ir tyrėjos I. R. parodymus, nes ji apklausos metu teisme prisiminė tik jį kaltinančias aplinkybes.
Kaltinamajame akte jam buvo inkriminuota batų, kurie vėliau buvo grąžinti liudytojui B. Š., vagystė. Taip pat buvo grąžinta ir kitų daiktų, kurie buvo nurodyti kaip pavogti. Kasatorius mano, kad tai rodo, jog kaltinimas buvo nekonkretus, ir taip buvo pažeista jo teisė į gynybą. Dėl kratos metu paimtų daiktų, kurie neturėjo ryšio su byla, joks procesinis sprendimas nebuvo priimtas. Kaltinamajame akte padarytos turtinės žalos suma taip pat suskaičiuota neteisingai.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu padarytų proceso pažeidimų nenagrinėjo, nuosprendyje nusikalstamos veikos aplinkybių išsamiai neišdėstė, be to, nuosprendžio 3 puslapyje nukentėjusįjį A. P. pavadino V. B., o rezoliucinėje dalyje, pažeisdamas BK 66 straipsnio reikalavimus, nenurodė, kad į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kardomajame kalinime išbūtas laikas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo
Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti jį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują – apkaltinamąjį – nuosprendį BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl išteisintojo S. M. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką įrodytumo yra nepagrįstos, byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad S. M. padarė nusikalstamą veika, todėl turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, jame turi nurodyti nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad įrodymai, patvirtinantys S. M. kaltę įvertinti netinkamai, pagrįsta ištirtų įrodymų analize, motyvai, paaiškinantys, kodėl kitaip vertinami apskųsto nuosprendžio įrodymai, išsamūs ir argumentuoti.
Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys gali būti laikomi įrodymais, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie teisme buvo ištirti, atitikimo BPK 20 straipsnio reikalavimams, yra išsamiai ir motyvuotai pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ištirtų duomenų pripažinimo tinkamais įrodymais, dėl jų leistinumo ir sąsajumo su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis yra teisingos ir atsakančios į visus kasatoriaus baudžiamojo įstatymo taikymo klausimais nurodytus argumentus.
Nuteistojo teiginys, kad kaltinamajame akte nurodyti ir tokie daiktai, kurie nepriklausė nukentėjusiajam, todėl, kaip teigia kasatorius, esant nekonkrečiam kaltinimui buvo pažeista jo teisė į gynybą, atmestinas. Kaltinamasis aktas atitiko BPK 219 straipsnio reikalavimus, jame tiek turinio, tiek formos požiūriu esminių trūkumų nėra, todėl kasatoriaus nuorodos dėl jo nekonkretumo ir gynybos teisių suvaržymo yra visiškai nepagrįstos. S. M. buvo kaltinamas ir nuteistas už tų daiktų, kurie pripažinti priklausę nukentėjusiajam A. P., pagrobimą. Tai, kad kratos metu buvo paimta ir kitų daiktų, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, nepriklausė nukentėjusiajam, sprendžiant S. M. kaltumo klausimą reikšmės neturi. Kasatoriaus argumentas, kad padaryta turtinė žala neteisingai apskaičiuota (skirtumas yra apie 27 Lt), taip pat nėra pagrindas naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nes tai neturi reikšmės S. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, o nukentėjusiajam A. P. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas paliktas spręsti civilinio proceso tvarka.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skiriant bausmę baudžiamojo įstatymo reikalavimai taip pat nėra pažeisti.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 66 straipsnio 1 dalį, kurioje pasakyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtos bausmės laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad S. M. buvo sulaikytas 2005 m. lapkričio 21 d. ir nuo tų pačių metų lapkričio 23 d. iki 2006 m. gegužės 11 d. jam buvo taikytas kardomasis kalinimas. Teismas šio laiko į bausmės laiką neįskaitė, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti – į S. M. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2005 m. lapkričio 21 d. iki 2006 m. gegužės 11 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.