Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-257/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-19
Bylos Nr.
1A-257/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svajūnas Knizleris (pirm.), Elena Vainienė, Jonas Algimantas Venckus
Nuteistasis
V. V.
Advokatai
Jolanta Bagdonienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-257/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,teisėjų Elenos Vainienės ir Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjai advokatei Jolantai Bagdonienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš V. V. M. Z. naudai priteista 3 861 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt vienas) litas turtinei žalai ir 200 000 (du šimtai tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 4 d., name, esančiame (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su B. Z. metu, tyčia sudavė jai rankomis ir kojomis 16 smūgių į galūnes, krūtinę ir galvą, padarydamas nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, krūtinėje ir kojose bei daugybines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, nosies kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma, dėl to B. Z. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu V. V. nužudė B. Z. . Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnį.

Nuteistojo nuomone, apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jo veika kvalifikuota pagal netinkamą straipsnį ir jam paskirta per griežta bausmė. Nuteistasis apeliaciniame skunde dėsto įvykio versiją, kurią jis nurodė policijos pareigūnams bei pakartojo pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo V. V. teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino, jog nukentėjusiajai 2008 m. balandžio 4 d. apie 10 val. sudavė tik 3-4 antausius, nuo kurių ji mirti negalėjo. Be to, iškvietė nukentėjusiajai greitąją pagalbą, kai jai pasidarė bloga. Teigia, kad nukentėjusioji yra turėjusi galvos traumą, vartojo vaistus kartu su alkoholiu. Nuteistasis mano, kad dėl nukentėjusiosios mirties kalti gydytojai, nes jis juos ragino nukentėjusiąją išvežti į ligoninę, tačiau jie to nepadarė. Nukentėjusiąją apžiūrėjo slaugė, o ne gydytoja ir ji negalėjo numatyti grėsmės nukentėjusiosios sveikatai, todėl turėjo ją pristatyti specialistams.

Nuteistasis abejoja eksperto S. Laimos kvalifikacija, nes teismo posėdžio metu jis nurodė visai kitokias aplinkybes nei nurodytos to paties eksperto duotoje specialisto išvadoje, be to nurodė melagingas aplinkybes ir pačioje specialisto išvadoje. Nuteistasis cituoja teismo medicinos specialisto išvadą bei nurodo, kad remiantis šia išvada smūgiai nukentėjusiajai suduoti 4-8 val. iki mirties, o jos mirtis įvyko 2008 m. balandžio 5 d., 11 val. Iš to nuteistasis daro išvadą, kad smūgiai suduoti nuo 4 val. iki 8 val. ryto, o ne 2008 m. balandžio 4 d., 11 val., kuomet antausius nukentėjusiajai sudavė jis. Taigi, apeliantas mano, kad nustatytu laiku smūgių jis negalėjo suduoti ir nukentėjusioji mirė nuo kažkieno kito smūgių. Tačiau, teismo posėdyje, ekspertas nurodė kitokias aplinkybes, t. y. kad prieš nukentėjusiąją smurtas negalėjo būti pavartotas 2008 m. balandžio 4 d., 11-12 val., labiausiai tikėtina, kad smūgiai buvo suduoti 2008 m. balandžio 4 d. antros pusėje, bet ne anksčiau nei 2008 m. balandžio 4 d., 8 val. todėl nuteistajam kelia abejonių eksperto kvalifikacija.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad ekspertas nurodė, jog ant nukentėjusiosios kūno mėlynių iš karto nebuvo galima pastebėti, nes jos atsiranda praėjus ne mažiau kaip 4-6 val. po smurto panaudojimo, o žmonėms piktnaudžiaujantiems alkoholiu dar vėliau, apie 10-20 val. po smurto panaudojimo. Nuteistasis pastebi, kad 2008 m. balandžio 5 d., 18 val. mėlynių ant nukentėjusiosios kūno dar nebuvo, tai gali patvirtinti nukentėjusiosios sūnus M. Z. , nes tokiu laiku morgo darbuotojai išvežė nukentėjusiosios kūną. Tai, nuteistojo nuomone, atitiktų versiją, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti 2008 m. balandžio 5 d. nuo 4 iki 8 val. ryto, nes tokiu atveju mėlynės ant nukentėjusiosios kūno turėjo pasirodyti po 20 valandų, t. y. apie 2008 m. balandžio 5 d., 24 val. būtent todėl tos pačios dienos 18 val. mėlynių niekas nepastebėjo.

Taip pat nuteistasis mano, kad ekspertas pateikia melagingą informaciją specialisto išvadoje, nurodydamas, kad įvykio vietoje rastas nukentėjusiosios kūnas su smurto žymėmis. Nors nei gydytoja atvažiavusi į įvykio vietą 2008 m. balandžio 5 d., apie 13 val., nei policija nematė jokių smurto žymių ir tai pažymėjo. Tačiau teismas nuosprendyje šių aplinkybių nenurodė.

Šalies argumentai

V. V. teigia, kad liudytoja D. Z. jo motinai ir tetai yra sakiusi, jog nukentėjusioji B. Z. užpuolė D. Z. ir jos susimušė. Tačiau vėliau išsigando, kad jai gali grėsti baudžiamoji atsakomybė ir teisme parodė, kad to nebuvo ir kad ją apkalba.

Apeliantas pastebi, kad liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2008 m. balandžio 4 d. apie 12 – 13 val. matė V. V. kartu su D. Z. prie S. J. namo vartelių iš vidinės pusės, o iš išorinės stovėjo apsvaigusi nuo alkoholio B. Z. . V. V. uždarė vartelius, o B. Z. keletą kartų nugriuvo. Vėliau ji matė, kaip B. Z. atidarė vartelius, tačiau nematė kas buvo toliau. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teisme liudytoja V. A. parodė panašias aplinkybes. Liudytoja papildomai parodė, kad D. Z. jai sakiusi, jog B. Z. miega pas ją verandoje. Taip pat V. A. parodė, kad D. Z. amoralaus elgesio ir linkusi meluoti. Nuteistojo teigimu, tai, kad D. Z. nepatikimas žmogus, gyvena amoraliai, nuolat meluoja, patvirtino ir kiti liudytojai.

Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad liudytoja D. Z. nuolat keičia parodymus. Vieną kartą nurodo, jog jis be priežasties sudavė nukentėjusiajai penkis smūgius išvykus gydytojams. Kitą kartą nurodo, kad jis sudavė aštuonis smūgius ir ji girdėjo už ką. Trečią kartą nurodo, kad jis sudavė penkis smūgius iki atvykstant gydytojams ir po jų išvykimo. Nuteistojo manymu, tokios nepatikimos liudytojos, tokiais nenuosekliais parodymais tikėti negalima. Be to, apelianto nuomone, liudytoja D. Z. melagingai teigia, kad nuteistojo motina prašė jos pakeisti parodymus. V. V. manymu, to negalėjo būti, nes jo motina pas D. Z. buvo tik vieną kartą praėjus savaitei po nukentėjusiosios mirties, tuo tarpu apie šios liudytojos parodymus jis sužinojo tik po pusės metų.

Taip pat nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje nenustatytas tikslus nukentėjusiosios mirties laikas, nenustatyta su kuo buvo suduoti smūgiai bei kuris iš smūgių buvo mirties priežastimi. Be to, nenustatytas tikslus jo veiksmų laikas. Taip pat, nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai nustatė, kad jis iš anksto planavo ir buvo pasiruošęs nužudyti nukentėjusiąją.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad teismas nuosprendyje klaidingai nurodo kada jis nukentėjusiąją išnešė į lauką ir kada įnešė atgal į namus, klaidingai nurodo laiką, kada buvo atvažiavęs ir išvažiavo nukentėjusiosios sūnus.

Taip pat nuosprendyje teismas klaidingai nurodė, kad teismo posėdyje, kuriame buvo skelbiamas nuosprendis dalyvavo ekspertas S. Laima. Be to nė viename teismo posėdyje nedalyvavo gydytoja, kuri apžiūrėjo nužudytosios kūną įvykio vietoje, nors jis prašė, kad ji būtų iškviesta.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir vertino tik jį kaltinančias aplinkybes bei įrodymus, nuosprendis pagrįstas tik spėlionėmis, nenustatytas nužudymo motyvas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirtos bausmės, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde keliama versija, kad jis nukentėjusiajai sudavė tik 3-4 antausius, nuo kurių ji mirti negalėjo, bei kad nukentėjusiąją mušė D. Z. , buvo patikrinta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Ši versija paneigta byloje surinktais ir teisme ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais, kas išsamiai ir visapusiškai aptarta apygardos teismo nuosprendyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdyje prisipažino kaltu iš dalies ir parodė, kad 2008 m. balandžio 4 d. apie 11.00 val., pastebėjęs, jog B. Z. išima pinigus iš D. Z. rankinės, ją perspėjo. Todėl nukentėjusioji nuteistąjį pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Tuomet nuteistasis, būdamas susijaudinęs, 3-4 kartus sudavė B. Z. delnu per veidą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. V. pabrėžė, jog labai gerai atsimena, kad sudavė nukentėjusiajai delnu 3-4 kartus per veidą, o iš viso sudavė ne daugiau keturių smūgių. Tokie nuteistojo parodymai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.

Visų pirma pastebėtina, kad nuteistasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, jog sudavė nukentėjusiajai penkis smūgius į veidą, tai yra daugiau nei keturis smūgius (t. 2., b. l. 62-76). Nuteistojo parodymus apie smūgių sudavimo nukentėjusiajai skaičių bei laiką paneigia ir liudytojos D. Z. parodymai. Ši liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad ji su V. V. ir B. Z. , 2008 m. balandžio 4 d. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant B. Z. pasijuto blogai, skaudėjo širdį, todėl jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai suleido nukentėjusiajai vaistų. B. Z. vėl kartu su ja ir V. V. gėrė. Vėliau, jau po medikų išvykimo, išgertuvių metu V. V. susibarė su nukentėjusiąja bei sudavė jai kumščiu į nugarą, 2-3 smūgius į veidą ir galvos sritį, 2-3 smūgius koja į šonus ir pečių sritį – iš viso sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 8 smūgių. Po vieno iš kaltinamojo suduoto smūgio į veidą, nukentėjusioji galva atsitrenkė į krosnį, o jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl liudytoja davė nosinę (t. 2, b. l. 18-20, 24-25, t. 3, b. l. 82-83). Šiuos savo parodymus D. Z. patvirtino ir įvykio vietos apžiūros metu (t. 2, b. l. 26-28). Taigi, liudytojos D. Z. parodymai patvirtina tą aplinkybę, jog V. V. mušė B. Z. 2008 m. balandžio 4 d. jau gerokai po pietų, suduodamas jai ne mažiau kaip aštuonis smūgius į kūną, veidą ir galvą. Tai, kad smūgiai nukentėjusiajai buvo suduoti antroje dienos pusėje, patvirtina ir liudytojo, greitosios medicinos pagalbos tarnautojo V. B. parodymai, kad pas nukentėjusiąją medikai buvo nuvykę antroje dienos pusėje (t. 3, b. l. 115). Sugretinus šio liudytojo parodymus su D. Z. parodymais, kuriuose pastaroji teigė, kad V. V. smurtavo prieš nukentėjusiąją po medikų išvykimo, akivaizdu, kad smurtaujama buvo antroje dienos pusėje.

Be to, suduotų smūgių skaičių bei apytikslį laiką patvirtina ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto S. Laimos duota specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog B. Z. kūno sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 16 – os trauminių poveikių pasėkoje ir visi šie sužalojimai padaryti suduodant smūgius kietais, bukais daiktais. Ši specialisto išvada patvirtina, kad B. Z. lavone buvo nustatytos daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, nosies kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu. Išvadoje konstatuota, jog labiausiai tikėtina, kad kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir suspaudė smegenis, po trauminių poveikių į veidą, ko pasėkoje įvyko galvos smegenų rotacija ir plyšo galvos smegenys bei kraujagyslės. Būtent šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir nuo jų mirė nukentėjusioji. Be to, teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyti ir kiti B. Z. kūno sužalojimai: daugybinės kraujosruvos dešinėje rankoje, krūtinėje ir kojose, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 44-52). Šią išvadą specialistas S. Laima patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Tai kad nuteistasis V. V. linkęs smurtauti, patvirtino liudytoja D. Z. , kuri pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad V. V. jos atžvilgiu ne vieną kartą yra vartojęs fizinį smurtą, mušdavo ją ir net metaliniu strypu (t. 3, b. l. 83). Pats V. V. posėdyje pripažino, jog D. Z. iki nagrinėjamo įvykio mušdavo dėl jos netinkamo elgesio (t. 3, b. l. 152-153). Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir liudytojų L. Č. bei V. A. parodymai, iš kurių matyti, jog D. Z. ne vieną kartą skundėsi dėl nuteistojo naudojamo jos atžvilgiu fizinio smurto (t. 3, b. l. 84-85, 143-144).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus bei kitus nuosprendyje aptartus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo V. V. kaltė nužudžius B. Z. įrodyta. Byloje surinkti ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis nužudė nukentėjusiąją turėdamas netiesioginę tyčią, t. y. suprato, kad savo veika kelia pavojų B. Z. gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę ir, nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti (BK 15 str. 3 d.). Tai patvirtina faktinės bylos aplinkybės. Nuteistasis V. V. nukentėjusiajai sudavė stiprius smūgius į gyvybiškai svarbų organą - galvą. Todėl, kolegija mano, jog atsižvelgiant į nuteistojo gyvenimišką patirtį, nuteistasis neabejotinai suprato, kad nuo jo suduotų smūgių B. Z. gali mirti, bet buvo abejingas pasekmėms. 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punkte numatyta, kad tokiu atveju, kai nustatoma, jog kaltininkas veikė netiesiogine tyčia, jo padaryta veika kvalifikuojama pagal atsiradusias pasekmes. To paties nutarimo 4 punkte numatyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Iš aukščiau paminėtų įrodymų matyti, kad nuteistasis pripažino rankomis sudavęs nukentėjusiajai smūgius į galvą. Tai patvirtino ir liudytoja D. Z. , šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad B. Z. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu ir suspaudus smegenis. Duomenų, kad nukentėjusiąją tuo laikotarpiu būtų mušęs dar kas nors kitas, byloje nenustatyta. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiajai smūgius galėjo suduoti D. Z. . Kolegija atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Apie tokias aplinkybes parodė tik liudytojos M. F. ir Z. M. . Tačiau šių liudytojų parodymų objektyvumas ir nešališkumas pagrįstai apygardos teismui sukėlė abejonių dėl jų patikimumo. Visų pirma abiejų šių liudytojų, kurios yra artimos nuteistojo giminaitės, parodymai apie tokias aplinkybes atsirado tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Antra, liudytojos Z. M. parodymai yra pakankamai nenuoseklūs. Ji teismo posėdžio metu tvirtino, kad D. Z. jai ir M. F. papasakojo, jog įvykio naktį D. Z. pabudusi susimušė su B. Z. , tačiau tuomet nesakė, kad sudavė nukentėjusiajai smūgius. Papildomai apklausiama Z. M. jau parodė, kad įvykio naktį B. Z. užpuolė D. Z. ir sumušė taip, kad visas kūnas buvo mėlynas, tada ji nukentėjusiąją atstūmė ir išbėgo į lauką. Vėliau jau tvirtino, kad nebepamena, ką sakė praeitame teismo posėdyje dėl senyvo amžiaus. Šios aplinkybės kolegijos nuomone verčia abejoti liudytojos Z. M. parodymų patikimumu. Be to pastebėtina, kad tiek liudytojos Z. M. , tiek ir liudytojos M. F. parodymai yra išvestiniai, jos šias aplinkybes tariamai sužinojo iš D. Z. jau gerokai po įvykio. Kolegijos nuomone abejotina ar D. Z. apskritai galėjo pasakoti tokias aplinkybes kitiems asmenims, suvokdama, kad jai gali būti pareikšti kaltinimai dėl nužudymo. Taigi, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent tarp nuteistojo V. V. smurtinių veiksmų ir B. Z. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusiajai sudavė tik 3-4 smūgius ir tai padarė apie 11.00 val., tačiau kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti liudytojos D. Z. parodymais dėl kaltinamojo suduotų nukentėjusiajai smūgių kumščiais į veidą bei koja į kūną kiekio, nes šie jos parodymai atitinka objektyviai byloje nustatytas aplinkybes, t. y. teismo medicinos specialisto S. Laimos paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei teismo medicinos specialisto išvadoje objektyviai nustatytus B. Z. kūno sužalojimus. Nuteistasis V. V. teigia, jog sudavė tik 3-4 antausius nukentėjusiajai, todėl savo smūgiais negalėjo padaryti jai tiek kūno sužalojimų. Tačiau minėta teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nustatytos daugybinės kraujosruvos ir nubrozdinimai nukentėjusios veide, kraujosruvos dešinėje rankoje, krūtinėje, kojose ir net nosies kaulų lūžis, paneigia tokius jo teiginius. Nėra pagrindo manyti, kad visi nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti tik trimis ar keturiais suduotais antausiais. Neaišku kokiu būdu nuo antausių galėjo atsirasti kraujosruvos rankoje, krūtinėje, kojose ir net nosies kaulų lūžis. Teismo nuomone nuteistojo versija apie jo suduotus tik 3-4 antausius nukentėjusiajai B. Z. yra jo gynybinė pozicija, kuria jis siekia sušvelninti savo teisinę padėtį. Taigi kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas aukščiau minėtas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog nukentėjusiosios mirtis buvo būtent V. V. padarytų sužalojimų pasekmė, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Taip pat dėl aukščiau aptartų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį.

Nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis sau palankiai interpretuoja teismo medicinos ekspertizės akte nustatytą apytikslį nusikalstamos veikos padarymo laiką bei abejoja teismo medicinos eksperto S. Laimos kvalifikacija. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti eksperto, atlikusio nužudytosios B. Z. kūno tyrimą ir nustačiusio jos mirties priežastį bei apytikslį laiką, kompetencija ir kvalifikacija. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno pavedimu Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos institutui buvo pavesta atlikti B. Z. lavono tyrimą ir tai daryti ši medicininė įstaiga pavedė teismo medicinos gydytojui S. Laimai, turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus (t. 1, b. l. 43-52). Šis ekspertas įtrauktas į teismo medicinos ekspertų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių svarių argumentų, kodėl jam kelia abejonių eksperto kompetencija. Nuteistojo V. V. , kuris neturi specialių medicininių žinių, išsakytos abejonės dėl smūgių sudavimo laiko vertinant mėlynių ant nukentėjusiosios kūno atsiradimo laiką, taip pat teiginiai, kad nukentėjusioji anksčiau yra turėjusi galvos traumą ir vartojo vaistus kartu su alkoholiu, negali būti vertinami kaip pagrindas abejoti 2008 m. balandžio 7 d. specialisto išvada Nr. M681/08(01). Juolab, kad šios specialisto išvados 6 punkte, nurodoma, kad B. Z. mirtis įvyko dėl galvos sumušimo, o ne nuo vaistų vartotų kartu su alkoholiu (t. 1, b. l. 44-52). Be to, ši teismo medicinos išvada atitinka teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl įvykio laiko. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai, nuo kurių mirė nukentėjusioji, padaryti kietais bukais daiktais 4-8 val. laikotarpiu iki mirties. Tačiau nustatant smūgių sudavimo B. Z. laiką, būtina atkreipti dėmesį į specialisto išvados 10-11 punktus, kuriuose konstatuota, kad po kūno sužalojimų padarymo ji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus ir gyventi nuo kelių iki net keliasdešimties valandų. Dėl šių išvados punktų medicinos specialistas S. Laima pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog 4-8 val. sužalojimų padarymo laikotarpis iki mirties žmonėms, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, gali būti ilgesnis - iki 10-20 valandų, nes alkoholis lėtina uždegiminę reakcija. Medicinos specialistas posėdyje teigė, kad sužalojimai B. Z. galėjo būti padaryti 2008 m. balandžio 4 d. antroje dienos pusėje. Šie medicinos specialisto teiginiai atitinka liudytojos D. Z. parodymus, kuri taip pat parodė, jog 2008 m. balandžio 4 d. pavakaryje, jau išvykus greitosios pagalbos medikams, išgertuvių metu, nuteistasis susibarė su B. Z. bei sumušė ją, suduodamas smūgius kumščiu į veidą, galvą bei koja į šoną. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis V. V. , pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat pripažino, jog 2008 m. balandžio 4 d., jau išvykus greitosios pagalbos medikams, t. y. po pietų, jis, nukentėjusioji ir D. Z. vartojo alkoholinius gėrimus ir tuomet, nukentėjusioji, būdama girta, pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Todėl jis paėmė B. Z. ant rankų, išnešė iš namo į lauką ir paguldė ant žemės už vartų. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir liudytoja V. A. (t. 3, b. l. 143-144). Taigi, akivaizdu, jog 2008 m. balandžio 4 d. po pietų tarp jo ir nukentėjusios buvo kilęs konfliktas. Todėl darytina išvada, kad V. V. būtent šio konflikto metu, t. y. šios dienos pavakaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sumušė B. Z. , ką patvirtina ir liudytoja D. Z. .

Atmetami ir nuteistojo V. V. apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis neigiamai vertina liudytojos D. Z. asmenybę bei kritikuoja jos parodymus dėl nenuoseklumo, nes vieną kartą ji nurodė, jog nuteistasis be priežasties sudavė nukentėjusiajai penkis smūgius išvykus gydytojams, kitą kartą nurodė, kad jis sudavė aštuonis smūgius ir ji girdėjo už ką, trečią kartą nurodė, kad jis sudavė penkis smūgius iki atvykstant gydytojams ir po jų išvykimo. Išties, iš kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad liudytoja D. Z. charakterizuojama labiau neigiamai. Tačiau kolegijos nuomone, šiuo atveju tai neturi esminės reikšmės jos parodymų patikimumui, nes jos parodymai esminės detalėse neprieštarauja vieni kitiems, sutampa su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, taip pat atitinka teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes bei iš dalies sutampa su paties nuteistojo parodymais. Ši liudytoja iš esmės nuosekliai parodė, kad įvykio dieną prieš nukentėjusiąją smurtavo tik nuteistasis V. V. . Taigi, šiuo atveju nenustačius, kad kas nors kitas, išskyrus nuteistąjį V. V. būtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją, esminės reikšmės neturi nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad liudytoja D. Z. nevienodai parodė apie suduotų nukentėjusiajai smūgių skaičių, nes smūgius sudavė tik jis vienas. Tais pačiais motyvais atmetami ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nenustatyta, kuris nukentėjusiajai suduotas smūgis buvo mirtinas.

Nepagrįstai nuteistasis teigia, kad nenustatyta su kuo buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajai. Aukščiau minėtos teismo medicinos išvados 3.2 punkte konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiosios kūne padaryti kietais bukais daiktas. Ekspertas S. Laima pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad kietu buku daiktu laikomas ir žmogaus delnas. Liudytoja D. Z. parodė, kad nuteistasis nukentėjusiąją mušė rankomis ir kojomis, taigi nėra pagrindo teigti, kad nenustatyta su kuo buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajai.

Kolegija taip pat atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad dėl nukentėjusiosios mirties kalti medikai, nes iškvietus greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiąją apžiūrėjo ne gydytojas, o slaugė, kuri negalėjo tinkamai įvertinti grėsmės nukentėjusiosios sveikatai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmoji nukentėjusiosios apžiūra nesusijusi su smurtiniais jos sužalojimais bei smurtine jos mirtimi. Liudytoja D. Z. parodė, kad medikai buvo iškviesti dėl to, kad nukentėjusioji B. Z. pasijuto blogai dėl širdies skausmų, o smurtą nuteistasis V. V. prieš nukentėjusiąją naudojo po to kai medikai išvyko (t. 3, b. l. 82). Pats nuteistasis taip pat parodė, kad medikus nukentėjusiajai iškvietė tik po to kai pastaroji pasiskundė širdies skausmais (t. 3, b. l. 152). Kartu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo į teismo posėdį kviesti medikę, apžiūrėjusią nukentėjusiosios kūną įvykio vietoje, ko pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė nuteistasis. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios lavono tyrimą atliko kompetentingas ekspertas S. Laima, kuris atsakė į visos pateiktus klausimus susijusius su nukentėjusiosios kūno tyrimu. Taigi minėtos gydytojos apklausimas teismo posėdyje iš esmės nieko naujo neparodytų.

Atmetami nuteistojo V. V. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas melagingai nuosprendyje nurodė, jog skelbiant nuosprendį teismo posėdyje dalyvavo teismo medicinos specialistas S. Laima, nors iš tikro jis nedalyvavo šiame teismo posėdyje. Iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad paminėtas ekspertas dalyvavo 2008 m. lapkričio 24 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje, proceso dalyviai jam uždavė klausimus, tačiau jis nedalyvavo skelbiant apkaltinamąjį nuosprendį V. V. . Taigi, vien ta aplinkybė, kad eksperto pavardė nurodyta nuosprendyje, nereiškia, kad šis asmuo dalyvavo galutinio teismo sprendimo paskelbime. Nuosprendžio įžanginėje dalyje teismas gali nurodyti asmenis kurie dalyvavo bylą nagrinėjant teisme ir ši aplinkybė nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui reikšmės neturi.

Taip pat nuteistasis neteisus tvirtindamas, kad apygardos teismas nustatė, jog jis iš anksto planavo ir buvo pasiruošęs nužudyti nukentėjusiąją. Tokių teiginių skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje nėra. Jei būtų nustatytos tokios bylos aplinkybės, apygardos teismas būtų konstatavęs, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad ši nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir vertino tik jį kaltinančias aplinkybes bei įrodymus, nuosprendis pagrįstas tik spėlionėmis. Tačiau ir šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kolegija konstatuoja, kad iš byloje surinktų bei aukščiau aptartų įrodymų matyti, jog apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai juos ištyrė ir jų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad įvertinęs surinktus ir išsamiai teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas priėmė nuteistajam V. V. nepalankų sprendimą, negali būti vertinama kaip pagrindas spręsti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Taip pat kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už padarytą nukentėjusiosios B. Z. nužudymą, nuteistajam pagrįstai paskyrė BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Skirdamas bausmę teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nuteistojo V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia. Kolegijos nuomone, kartu būtina įvertinti ir V. V. asmenybę – jis nedirba, padarytos žalos neatlygino, priklausomybės bei psichikos ligų gydymo įstaigose nesigydė, administracine tvarka nebaustas, neteistas, iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu.

Nors nuteistasis ir teigia, kad jis prisipažino, jog nukentėjusiajai sudavė tik 3-4 antausius, nuo kurių ji mirti negalėjo bei iškvietė nukentėjusiajai greitąją medicinos pagalbą, kai jai pasidarė bloga, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka švelninti nuteistajam bausmę. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. V. , kaltu prisipažino tik iš dalies, esminių bylos aplinkybių nepripažino, pripažino tik 3-4 nukentėjusiajai suduotus smūgius, nors kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta gerokai daugiau smūgių. Neigė, kad dėl jo suduotų smūgių nukentėjusioji galėjo mirti bei kaltino dėl jos mirties kitus asmenis, taigi dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti esant šioje byloje BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Nuteistojo argumentai, kad jis jau mirusiai nukentėjusiajai iškvietė greitąją pagalbą bei darė jai dirbtinį kvėpavimą šiuo atveju esminės reikšmės neturi, ši aplinkybė galėtų būti svarbi tik apibūdinant nuteistojo asmenybę, tačiau viena savaime negali būti vertinama kaip pagrindas švelninti nuteistajam V. V. paskirtą bausmę.

Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes konstatuoja, kad nuteistajam V. V. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta, todėl pagrindo ją švelninti nėra.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Elena VainienėJonas Algimantas Venckus