Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaicio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V.S. ir jo gynejo advokato Grigorijaus Leonovo apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo V.S. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteistas bauda 30 MGL (3 750 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., nukentejusiajam A.J.J. pripažinta teise i ieškinio patenkinima, o klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.

V. S. nuteistas už tai, kad 2001 m. lapkricio 9 d. apie 22.00 val., vairuodamas automobili “Lancia Debra“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „T” (duomenys pakeisti), važiavo Vilniuje, Kestucio gatve nuo Narbuto gatves puses Liubarto gatves link, pirmaja eismo juosta arciau linijos, skiriancios priešingu krypciu transporto srautus. Artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, esancios Kestucio gatveje ties sankryža su Poškos gatve, buvo neatsargus, laiku nesustabde savo vairuojamo automobilio, nepraleido i kelio važiuojamaja dali ižengusio ir iš kaires i dešine pesciuju pereja einancio pesciojo, del ko partrenke Algirda J. J.. Šiais savo veiksmais V. S. pažeide KET 2.4, 4.4, 13.4, 14.2 p. reikalavimus, galiojusius eismo ivykio metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. lapkricio 29 d. nutarimo Nr. 883 redakcija) ir sunkiai sutrikde Algirdo J. J. sveikata, kuriam eismo ivykio metu buvo padarytas galvos smegenu sumušimas bei išsivyste sunkus šokas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. ir jo gynejas prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendi del esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu ir byla perduoti iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti ši nuosprendi ir priimti V. S. atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. numatytu nuosprendžio surašymui keliamu reikalavimu, kadangi iš teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tik išdeste irodymus, kuriais remiasi, taciau neatliko irodymu analizes, iš kurios išplauktu nuteistojo kalte.

Gynejo nuomone, teismas pažeide Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. itvirtinta teise i nešališka teisma, numatancius, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teise, kad jo byla per kuo trumpiausia laika lygybes ir viešumo salygomis teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Apeliantas nurodo, kad teisminio nagrinejimo metu nuteistasis ir jo gynejas pateike motyvuota prašyma del naujos kompleksines ekspertizes paskyrimo. Teismas atmete gynybos prašymus, nenurodydamas jokiu motyvu, o tik konstatuodamas, kad tokia ekspertize jau atlikta. Be to, nuteistajam ir jo gynejui pareiškus teisejui nušalinima, prašymas buvo atmestas konstatavus, kad toks abejojimas teisejo nešališkumu siejamas su ekspertizes nepaskyrimu. Apeliantai nurodo, kad nušalinimas buvo pareikštas ne del prašymu atmetimo fakto, o del prašymu atmetimo motyvu, mano, kad teismas, atmesdamas prašymus skirti nauja ekspertize, prijungdamas nukentejusiojo pateiktus irodymus, o nuteistojo prašyma prijungti prie bylos jo pateiktus duomenis, atmesdamas, ne tik sudare situacija, kurioje nuteistajam galejo sukelti abejoniu del teismo nešališkumo, bet ir parode išankstini nusistatyma prieš nuteistaji ir gynyba. Apeliantas pažymi, kad ta aplinkybe, jog nuosprendžio motyvacine dalis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimu, taip pat patvirtina, kad teismas buvo šališkas.

Apelianto nuomone, tarp byloje atliktu autotechniniu ir medicinines ekspertizes aktu bei išvadu yra prieštaravimu. Remiantis šiomis išvadomis, pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad autoivykio mechanizmas buvo toks, koks nurodytas kaltinime – pirminis smugis buvo priekine dešine frontaline automobilio puse.

Gynejas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik pacitavo ekspertizes akta, taciau nemotyvavo, kodel remesi pesciojo A.J. J. nurodoma jo partrenkimo vieta ir kodel atmete nuteistojo V. S. nurodyta partrenkimo vieta. Pažymi, kad iš ekspertizes aktu Nr. 11-1330, Nr. 11-2047 išvadu akivaizdu, kad pesciasis galejo buti partrenktas apie 1.8-2.0 m atstumu nuo linijos 1.1, skiriancios priešingu krypciu transporto srautus gatves skersiniu matmenu atžvilgiu. Tai patvirtina nuteistojo V. S., liudytoju A. B. bei E. B. parodymai, be to, bylos medžiaga nustatyta, kad autoivykio metu lijo, buvo blogas matomumas. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, apeliantu nuomone, kilti šiam eismo ivykiui techniniu požiuriu priežastimi buvo nukentejusiojo pesciojo veiksmai, prieštarave tuo metu galiojusiu KET 2.4.5.10 p. nurodytiems reikalavimams, kadangi vairuotojas V. S. neturejo technines galimybes išvengti pesciojo partrenkimo.

Nuteistasis V. S. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokuroras ir nukentejusiojo atstovas prašo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo ir jo gynejo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantai iš esmes gincija priežastini ryši tarp V. S. veikos ir kilusiu pasekmiu bei V. S. kalte.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp V. S. padarytu Keliu eismo taisykliu 2.4, 4.4, 13.4, 14.2 p. (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. lapkricio 29 d. nutarimo Nr. 883 redakcija (toliau - KET) numatytu reikalavimu pažeidimu ir atsiradusiu pasekmiu – A.J. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todel V. S. turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Bylos duomenimis, V. S. ivykio metu Kestucio gatve nuo Narbuto gatves puses Liubarto gatves link važiavo eismo juosta arciau linijos, skiriancios priešingu krypciu transporto srautus. Tokie V. S. veiksmai prieštaravo KET 13.4. p. imperatyviam reikalavimui, kuris nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti arciau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nors šis V. S. padarytas KET pažeidimas, nebuvo pagrindine salyga sunkiems pasekmems - A.J. J. sunkaus sveikatos sutrikdymas, kilti, taciau tai turi reikšme vertinant nukentejusiajam padarytu kuno sužalojimu mechanizma, kuris turi itakos nukentejusiojo partrenkimo vietos nustatymui. Pirmaja eismo juosta arciau linijos, skiriancios priešingu krypciu transporto srautus, važiaves V. S. nukentejusiji A.J. J. partrenke dešiniaja automobilio priekinio bamperio dešine puse smogiant i dešines blauzdos išorine dali, o pesciojo salytis su automobilio priekinio lango dešine puse ir lango dešiniu statramsciu ivyko po to, kai po pirminio smuginio salycio pesciasis buvo užblokštas ant variklio gaubto. Tokia išvada kolegija daro, ivertinusi byloje surinktus duomenis: protokola apie transporto priemones apžiura ir technines bukles patikrinima (b. 1 t. l. 10-11), kuriame užfiksuoti automobilio „Lancia Debra“ išoriniai apgadinimai: sudužes priekinio lango stiklas dešineje puseje, ilenktas priekinis dešinysis kebulo statramstis, teismo medicinos ekspertizes akto Nr. 6080 išvadas (b. 1 t. l. 18-19), 2004 m. sausio 28 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. 382 (b. 1 t., l. 57), kuria ekspertas V. Kolomiec patvirtino ir teisiamojo posedžio metu, 2006 m. gruodžio 15 d. ekspertizes akto Nr. 11-3566 (06) išvada. Ši aplinkybe turi tiesiogine itaka vertinant pacia eismo ivykio eiga, nes sužalojimu padarymo mechanizmas patvirtina, jog pirmini smugi nukentejusysis, priešingai negu nurodo apeliantai, gavo ne dešiniuoju statramsciu bei veidrodžiu tuo metu, kai V. S., stengdamasis apvažiuoti nukentejusiji, pasuko automobili i kaire, o automobilio priekinio bamperio dešine puse. Iš esmes toki pesciojo sužalojimo mechanizma nuteistasis nurode ir parengtinio tardymo, ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinejimo metu, tai yra nurodydamas, kad partrenke nukentejusiji mašinos dešines puses priekiu ir kažkiek paveže ant variklio gaubto (b. 1 t. l. 28, 2 t. l. 145). Kolegija atmeta nuteistojo paaiškinimus del jo sukliudimo nurodant kokia automobilio dalimi buvo partrenktas nukentejusysis, nes jie prieštarauja surinktiems byloje jau minetiems irodymams, ir be to yra nelogiški. Sprendžiant iš to, kad bylos nagrinejimo metu nedalyvavo vertejas, to nepageidavo nuteistasis, jo lietuviu kalbos žinios yra pakankamos tam, kad atskirti automobilio priekine dali nuo jo vidurines dalies, tai yra statramscio ir veidrodžio vietos. Nepagristas yra apeliantu teiginys, jog esant ekspertu nustatytam nukentejusiojo partrenkimo mechanizmui, pastarajam butu padaryta ne kraujosruva, bet dešines blauzdos lužis. Toki teigini nepatvirtina jokie objektyvus duomenys. Priešingai, kaip matyti iš teismo medicinos ekspertizes akto Nr.6080 išvados, nukentejusiajam buvo konstatuotas dešines blauzdos išoriniame paviršiuje viduriniame trecdalyje 15x8 cm violetiniai žalsva kraujosruva. Kaip paaiškino ekspertas teisminio nagrinejimo metu, ji buvo išsidesciosi iš viršaus i apacia ir tai visiškai atitinka kolegijos nustatyta nukentejusiojo partrenkimo mechanizmui, tai yra automobilio priekinio bamperio dešine puse smogiant i dešines blauzdos išorine dali.

Iš byloje esanciu objektyviu duomenu: autoivykio vietos apžiuros protokolo, plane prie jo užfiksuotos ivykio vietos situacijos po eismo ivykio, konkretaus automobilio, kuri vairavo nuteistasis, važiavimo greicio prieš eismo ivyki nustatyti negalima. Byla nagrinejant teisme nuteistasis V. S. patvirtino, kad prieš eismo ivyki jis važiavo 50 km/h greiciu. Byloje nera jokiu pagristu ir patikimu duomenu, paneigianciu ši teigini. Priešingai šia aplinkybe patvirtina ir apeliacines instancijos teisme paskirtos 2006 m. gruodžio 15 d. kompleksines teismo medicinos – autotechnines ekspertizes Nr. 11-3566 (06) aktas, kuriame nurodyta, kad pagal pesciojo Algirdo J. J. partrenkimo mechanizma ir automobilio Lancia Dedra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išorinius sugadinimus, atsižvelgiant i mokslineje literaturoje esamus eksperimentinius duomenis, techniniu požiuriu tiketina, jog pesciojo partrenkimo momentu automobilio Lancia Dedra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis buvo artimas 50 km/h ar kiek didesnis, nes pesciasis, užblokštas ant variklio gaubto jo partrenkimo metu, pasiekia priekinio lango stikla ir atsitrenkia i ji ir jo statramsti, kai automobilio greitis jo partrenkimo metu buna nemažesnis kaip 50 km/h. Kolegija atmeta, kaip nepagristas ekspertes O. L. padaryta išvada (b. 2 t. l. 49-66), del mineto automobilio važiavimo greicio prieš pat nukentejusiojo partrenkima. Eksperte nustate, kad automobilio Lancia Dedra greitis iki užvažiavimo ant pešiojo buvo 61,2 km/h. Tokia išvada ji padare remiantis specialisto A.A. Garmaus. konsultacineje išvadoje nurodytus nukentejusiojo dešines blauzdos išoriniame paviršiuje esancius sužalojimus (b. 2 t. l. 46-48). Kolegija taip pat atmeta ir šia (A.A. Garmaus) specialisto išvada, nes ji yra nepatikima. Specialistas A.A. Garmus apžiurejo nukentejusiojo koja praejus daugiau kaip ketveriems metams po autoivykio, todel, nesant kitu objektyviu duomenu, konstatuoti, kad aptikti randeliai atsirado butent po 2001 m. lapkricio 9 d. ivykusios autoavarijos, nera jokio pagrindo. Atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nukentejusiojo A.J. J. partrenkimo metu automobilio Lancia Dedra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis buvo ne mažesnis kaip 50 km/h.

Autoivykio vietos apžiuros protokole ir plane prie jo kraujo deme, kur nukrito nukentejusysis po jo partrenkimo automobiliu, yra užfiksuota 12,9 m atstumu už pesciuju perejos. 2006 m. gruodžio 15 d. kompleksines teismo medicinos – autotechnines ekspertizes Nr. 11-3566 (06) akte nurodoma, kad eksperimentiniais duomenimis, 50 km/h greiciu važiuojantis automobilis priekine frontaline plokštuma partrenkes pestiji nubloškia pestiji i prieki apie 10-15 m atstumu nuo partrenkimo vietos. Atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad nukentejusysis A.J. J. buvo partrenktas pesciuju perejoje ties pesciuju perejos ženklinimo liniju pabaiga arba tuoj pat už pesciuju perejos, ties pesciuju perejos liniju pabaiga pagal buvusia prieš eismo ivyki automobilio Lancia Debra važiavimo krypti Liubarto gatves link, o apeliantu argumentai, kuriais jie gincija nukentejusiojo A.J. J. partrenkimo vieta, atmetami kaip nepagristi, ju nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Atsižvelgiant i nukentejusiojo A.J. J. autoivykio metu padarytu sužalojimu mechanizma, automobilio važiavimo greiti partrenkimo metu bei nukentejusiojo nukritimo vieta po jo partrenkimo (12,9 m), darytina išvada, kad nukentejusiojo A.J. J. nurodoma jo partrenkimo vieta, t.y. kad jis buvo partrenktas viduryje pesciuju perejos jos plocio atžvilgiu, 3,30 m atstumu iki dešiniojo šaligatvio (žr. Liubarto gatves kryptimi) yra artima eismo ivykio momentu buvusiai nukentejusiojo partrenkimo vietai. Tuo tarpu nuteistojo V. S. nurodoma pesciojo partrenkimo vieta, kad pesciasis buvo partrenktas apie 8.2 m atstumu už perejos pesciuju ženklinimo linijos „zebras”, 6,60 m atstumu nuo Kestucio g., iš esmes prieštarauja byloje nustatytoms ir ivertintoms autoivykio aplinkybems.

Kaip matyti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2004 m. sausio 27 d. pažymos apie meteorologijos salygas Nr. B8-05-113 2001 m. lapkricio 9 d. 23.00 val. buvo apsiniauke, tamsu, nuo 20.36 iki 23.55 val. nesmarkiai lijo, kelio danga buvo šlapia (b. 1 t. l. 66), todel tokiomis oro salygomis vairuojantis V. S. turejo buti ypatingai atidus ir apdairus.

Kolegija daro išvada, kad artedamas prie nereguliuojamos, dirbtinu apšvietimu apšveistos Kestucio gatveje „zebro” tipo pesciuju perejos V. S. nesilaike KET 4.4, 14.2 p. reikalavimu, kurie ipareigoja vairuotoja artejant prie nereguliuojamos pesciuju perejos suletinti greiti arba visiškai sustabdyti transporto priemone, o tuo atveju, jeigu važiavimo kelyje atsiranda kliutis ar iškyla eismo saugumo gresme, suletinti transporto priemones greiti, net visiškai ja sustabdyti arba apvažiuoti kliuti – butent V. S. veika buvo autoavarijos metu kilusiu pasekmiu kilimo salyga. Nuteistasis nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, kiek esamoje situacijoje privalejo buti vairuotojas. Tokia išvada leidžia daryti: transporto priemones apžiuros ir technines bukles patikrinimo protokolas, teismo medicinos ekspertizes akto Nr. 6080 išvada, 2004 m. sausio 28 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. 382, 2004 m. rugsejo 7 d. autotechnini tyrima atlikusio specialisto išvada Nr. 11-2058, 2005 m. liepos 8 d. kompleksines teismo medicinines- autotechnines ekspertizes akto Nr. 11-2047 (05)/11-2049 (05) išvada, 2006 m. gruodžio 15 d. kompleksines teismo medicinos – autotechnine ekspertizes akto Nr. 11-3566 (06) išvada. Tai, kad eismo saugumui iškilo gresme, del kurios V. S. privalejo suletinti transporto priemones greiti arba visiškai sustabdyti ja, matyti iš paties nuteistojo paaiškinimu, jog jis prieš pat pesciuju pereja prasilenke su mikroautobusu. Esant blogam matomumui ir neisitikines, jog už mikroautobuso i pesciuju pereja neiženge kas nors iš pesciuju, tesdamas judejima toliau, nuteistasis pažeide KET 14.2 p. reikalavimus. Minetas KET punktas reikalauja tokio vairuotojo elgesio su salyga, kad vairuotojas sugeba tokia eismo saugumo gresme pastebeti. Kolegija mano, kad susidariusiojo ivykio situacijoje vairuotojas V. S. galejo pastebeti i kelio jo eismo puseje esancia važiuojamaja dali ižengusio ir iš kaires i dešine pesciuju pereja einancio pesciojo. Tokia išvada, kolegija daro atsižvelgdama i 2004 m. rugsejo 7 d. specialisto išvados 7 p., 2005 m. liepos 8 d. ekspertizes akto 3 p., 2006 m. gruodžio 15 d. ekspertizes akto 4 p. 2004 m. rugsejo 7 d. specialisto išvados 7 p. nurodyta, jog vairuotojas V. S., važiuodamas 40-50 km/x greiciu turejo technine galimybe susidariusioje eismo prieš eismo ivyki eismo situacijoje, laiku stabdydamas savo vairuojama automobili, sustoti iki pesciojo partrenkimo vietos ir taip išvengti jo partrenkimo, jei nukentejes vairuotojo matomumo zonoje nuejo nemažesni kaip 2,2 -3,2 m atstuma, einant greitu, ramiu žingsniu. 2005 m. liepos 8 d. ir 2006 m. gruodžio 15 d. nurodytu ekspertiziu aktu išvadu atitinkamuose punktuose, nustatyta, jog nukentejusysis galejo buti pertrenktas pesciuju perejoje ties pesciuju perejos ženklinimo liniju pabaiga arba tuoj pat už pesciuju perejos pagal buvusiu [prieš eismo ivyki automobilio Lancia Dedra važiavimo krypti link Liubarto gatves, o atsižvelgiant i nustatyta galima mineto automobilio važiavimo trajektorija nuo pesciuju perejos i užfiksuota jo padeti po eismo ivykio, pesciasis galejo buti partrenktas apie 1,8-2,0 m atstumu nuo linijos 1.1., skiriancios priešingu krypciu transporto srautus gatves skersiniu matmenu atžvilgiu. Apeliantu manymu šioje situacijoje pesciasis vairuotojo matomumo zonoje buvo tik ant linijos 1.1., skiriancios priešingu krypciu transporto srautus ir vairuotojo matomumo zonoje pesciasis nuejo 1,8-2,0 m, tai yra mažiau negu 2,2 m, todel pagrindine salyga kilti šiam eismo ivykiui techniniu požiuriu buvo nukentejusiojo veiksmai, prieštarave KET 2.4, 5.10 p. nurodytiems reikalavimams, kadangi tokiu atveju vairuotojas V. S. neturejo technines galimybes išvengti pesciojo partrenkimo ir todel turi buti išteisintas, nes nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Ši teigini apeliantas grindžia 2005 m. liepos 8 d. ekspertizes akto išvados 5(7) p. Toks apelianto teiginys nera teisingas. Sprendžiant iš paties nuteistojo parodymu, prieš pesciuju pereja jis prasilenke su mikroautobusu. Duomenu, kad nukentejusysis buvo ant linijos 1.1. prieš pesciuju pereja pravažiavo mikroautobusas, byloje nera. Tai reiškia, kad A.J. J. priejo prie linijos 1.1. tik jam, mikroautobusui, pravažiavus. Jam pravažiavus V. S. matomumo zona praplatejo ir jis galejo matyti einanti kita eismo juosta pesciuju pereja nukentejusiji, kuris dar V. S. judejimo juostoje praejo apie 2 metrus, tai yra pravažiavus mikroautobusui, pestysis A.J. J. atsidure V. S. matomumo zonoje, ir todel jis privalejo suletinti greiti arba visiškai sustabdyti transporto priemone, tai yra elgtis susidariusioje situacijos atidžiai, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 14.2 p.).

Kolegija, remdamasi išdestytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. S. veika teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., taigi baudžiamasis istatymas jam pritaikytas tinkamai.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeide ju teise i nešališka teisma, nes byla nagrinejes teisejas, pareiškus jam nušalinima, neisigilino i pareikšto nušalinimo motyvus, kurie buvo susije ne su gynybos prašymo del naujos kompleksines ekspertizes paskyrimo atmetimo faktu, o su prašymo atmetimo motyvais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. ir EŽTK 6 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d.) itvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltima, teise, kad jo byla viešai ir teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58 str., 59 str. pateikia aplinkybiu saraša, kurioms esant teisejas negali buti laikomas nešališku ir galinciu byloje priimti objektyvu sprendima.

Kaip teisingai nurodyta skunde, minetose teises normose itvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi buti subjektyviai nešališkas, t. y. nei vienas teisejas negali asmeniškai tureti išankstinio nusistatymo, ar buti tendencingas. Antra, teismas turi buti nešališkas objektyviaja prasme – turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinancias bet kokia su tuo susijusia abejone. Vertindama subjektyviuosius aspektus kolegija konstatuoja, kad byloje nera jokiu duomenu, kurie galetu rodyti konkretaus teisejo asmenini tendencinguma. Vertindama objektyviuosius aspektus, kolegija nenustate realiu faktu, kelianciu abejoniu teisejo nešališkumu. Šiuo požiuriu apeliantai teismo šališkuma ižvelgia išankstiniame teisejo nusistatyme prieš nuteistaji ir gynyba, kuris pasireiške tuo, kad teismas atmete prašymus skirti nauja ekspertize, prijunge nukentejusiojo pateiktus irodymus, o nuteistojo prašyma prijungti prie bylos irodymus atmete.

Iš pirmosios instancijos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutarties (b. 2 t., l. 136) matyti, kad teisejas prašyma paskirti nauja kompleksine medicinine-autotechnine ekspertize atmete motyvuodamas tuo, kad tokia ekspertize jau yra atlikta bei nurode, kad atliktu ekspertiziu išvadas teismas ivertins priimdamas nuosprendi.

Susipažinusi su apeliantu pirmosios instancijos teismui pateiktais prašymais, kolegija mano, kad minetuose prašymuose teismui nebuvo pateikta nauju objektyviu duomenu, kurie iš esmes pakeistu ivykusio eismo ivykio aplinkybes, o pateiktas tik subjektyvus byloje atliktu ekspertiziu išvadu vertinimas ir ju pagrindu suformuluoti prašymai dar karta ištirti ankstesniu ekspertiziu metu ištirtus faktus. Todel pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti prašymus del naujos ekspertizes paskyrimo, kolegijos nuomone, negali buti vertinamas kaip išankstinis teisejo nusistatymas gynejo ir kaltinamojo atžvilgiu. Tokie apeliantu teiginiai prieštarauja bylos procesiniu dokumentu turiniui.

Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad apylinkes teismo nuosprendyje nera konkreciu motyvu, kodel teismas pasireme vienais irodymais ir atmete kitus, taciau šis nuosprendžio surašymo trukumas (Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimas) negali buti laikomas esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, nes irodymai iš esmes ištirti byla nagrinejant teisiamajame posedyje, apklausiant liudytojus, specialistus. Be to, kolegija patikrino apeliacinio skundo argumentus, kuriais neigiama V. S. kalte del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., padarymo ir pateike išvadas, kodel remiasi vienais irodymais ir atmeta kitus.

Atsižvelgiant i šias aplinkybes kolegija daro išvada, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, keisti nuosprendi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Nuteistojo V. S. ir jo gynejo advokato Grigorijaus Leonovo apeliacini skunda atmesti.