Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista 3 kartus, paskutinį kartą: 2011-11-10 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo, kaltinama pagal BK 163 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis psichiškai ir fiziškai gniuždydama nepilnametę dukrą su ja žiauriai elgėsi, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2015-08-22 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis nepilnametės dukters K. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių mušė rankomis į nugarą nukentėjusiąją K. M., tampė ją už plaukų, keletą kartų išvijo iš namų, be striukės su šlepetėmis, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, žadėjo išvežti į vaikų namus, įvardindama, kad nukentėjusiąją ji pagimdė ir turi teisę daryti ką nori. Šiais veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 str.

Kaltinamosios S. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamosios S. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-01 duotais parodymais, kur ji parodė, kad įtarimas jai įteiktas suprantama lietuvių kalba, dėl veikų ji neprisipažįsta, nori duoti parodymus. Turi dukrą K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri su ja gyveno visą laiką (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tik 2015-08-23 išėjo iš namų. Iki to laiko namuose gyveno tik ji su K., K. tėvas R. M. kartu negyvena, tik kartais būna pas jas. Paskutiniu metu ji išgeria likerio ar brendžio, kartais pasidaro namuose sulčiu ir degtinės kokteilį, švenčių metu dukra mato, kad darosi tokį kokteilį. 2015 m. gegužės mėn. su K. susitarė, kad K. tolau lankys mokyklą. K. jai sakė, kad nori būti valytoja ar paštininke, todėl stengsis mokytis, nes iki to K. sunkiai sekėsi mokslai. Jos dukra K. beveik metus turi draugą H., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Su draugo šeima K. liepos mėn. važiavo į poilsinę kelionę Indonezijoje, už šią kelionę sumokėjo ji ir davė K. į kelionę 160 €. Anksčiau ji dirbo (duomenys neskelbtini), todėl su dukra namuose mažai matydavosi, nebūdavo laiko pyktis. Dukra namuose beveik nesitvarkydavo, namus tvarkydavo ir maistą gamino ji. Dukros iš namų ji niekada nevarė, dukrai už durų nereikėjo stovėti. Kai bardavosi ji dukrą vadino tik „duračka“, „slonicha“, nes dukra netvarkydavo namų ir neruošdavo maisto. Kai 2015 m. šventė dukros gimtadienį trise, ji, dukra ir dukros draugas H., jiems buvo linksma ir tikrai nesipyko. Kai dukra susipažino su H. mama, labai pasikeitė. Tada dukra ant jos pradėdavo rėkti ir tada ji gal kokius du kartus sudavė skarele. Tada dukra pradėjo darytis manikiūrą, aiškinti kaip jų šeima turi gyventi, netiko jų bute esantys seni baldai. Todėl ji su dukra ginčydavosi, tada supykusi atimdavo dukros mobilaus ryšio telefoną ar neleisdavo dukrai įsijungti kompiuterio. Dukros niekada už plaukų netampė tik bardavosi, kad blogai mokosi, nenori nieko daryti, kad dukros niekas nedomina. Maždaug nuo 15 metų, kai dukra tapo labiau suaugusi, todėl su dukra bendravo kaip su suaugusiu žmogumi. Maždaug nuo š. m. kovo mėn. dukra pasikeitė, ypač po kelionės į Indoneziją. Nuo rugpjūčio mėn. dukra nebegyvena namuose, su dukra bendrauja telefonu, dukra nebuvo atvažiavusi pasiimti daiktų. Turi teistumą dėl dukros K. klasiokės, todėl į mokyklą neidavo, kaip mokosi K., domėjosi per K.. Kaip dukra gyvena nebuvo nuvykusi pažiūrėti, nes su kita vyresne dukra nebendrauja, kai pastaroji buvo ją apvogusi. 2015-11-05 Vaikų teisių tarnyboje buvo priimtas sprendimas ir laikina K. globa perduota seseriai J.. Su šiuo sprendimu ji nesutinka. K. visą laiką buvo sveika, jokiomis ligomis nesirgo. K. tik viena akimi neprimato, kai susinervuoja, tai nerviniu pagrindu pablogėja regėjimas. Dėl to 2005 m. gydyta Santariškėse. Nelinkėjo nei vienai savo dukrai nieko blogo, tikrai nenorėjo auklėti K. blogai, tačiau paskutiniu metu dukra K. jos bijo. Kai sutardavo, kad K. elgsis gerai, K. rašydavo pasižadėjimus, kurių ji neskaitė. Vasaros metu gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini), kur K. turi savo vasarvietę, kurioje yra hamakas, lova ir stalas. K. ten leisdavo laiką ir norėdavo ten miegoti (b. l. 71).

Kaltinamosios S. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-22 papildomai duotais parodymais, kur ji parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir nori duoti parodymus. Su dukra K. šiuo metu nebendrauja, susiklostė sunki situacija, kai K. išėjo iš namų. Supranta, kad piktnaudžiavo savo motinos teisėmis. Gali dukros atsiprašyti, kad vadino dukrą negražiais žodžiais. Su prokuroro siūloma bausme, laisvės apribojimu, sutinka (b. l. 84).

Nukentėjusiosios K. M. ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-02 duotais parodymais, kur ji parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su mama S. Š.. Kartai jų namuose, apie kelis mėnesius, būna tėvas R. M.. Jos auklėjimu rūpinasi mama. Su tėvu bendravimas buvo normalus. Santykiai su mama blogi nuo vaikystės. Mama nuolat pyksta, nes ji padaro ne taip kaip mama liepia, tada mama pakelia balsą ir rėkia į ausį, ir duoda ranka smūgį į nugarą, ir taip kiekvieną kartą. Kai taip vyksta jos su mama dažniausiai būna vienos. Jau apie metus ji turi draugą H., kuris tai mato. Mama kiekvieną dieną darosi kokteilius su degtine, šaldytuve visada galima rasti degtinės. Buvo atvejų kai ji gindavo mamą, kai tėvas mamą stumdydavo girtas. Po konfliktų su mama ji negali ruošti pamokų. Mama kartą per mėnesį paklausia kaip jai sekasi mokykloje. Grįžusi iš mokyklos ji mamai sakydavo kokius pažymius gavo mokykloje. Praeitais mokslo metais mama vieną kartą tikrino jos pasiekimus elektroniniame dienyne. Kai mama liepdavo gaminti valgį, o ji padarydavo ne taip ją vadindavo „gavno“, „debilka“, „urodka“ ir pan., ir todėl liepdavo pasiimti viršutinius rūbus ir išeiti į laiptinę, o kartais tiesiog už plaukų ištemdavo į laiptinę, kur palikdavo kelioms valandoms. Apie tai, kas vyksta namuose, mama liepė niekam nepasakoti. Ji apie tai papasakojo tik savo draugei D. L., kuri turi seserį D., kuri taip pat apie tai žinojo. Į medikus niekada nesikreipdavo, ant kūno likdavo mėlynių, bet jų niekam nerodė, nes jos buvo ant nugaros. Kartai gaudavo nuo mamos per veidą „pliuchą“, nes darydavo ne taip, kaip mama liepia. Mama ryte jau su kava gerdavo kokteilį ir nematė dėl to jokių problemų. Jai gerti mama nesiūlė, sakė, kad tai ramina ir reikalinga sveikatai. Kai būna su mama sodyboje (duomenys neskelbtini) ir kai mama supyksta, ją išvaro iš trobos ir ji turi nakvoti ant laiptų, kur nėra pastogės. Tada ji eidavo į šiltnamį, kur būdavo kai lyja. Taip buvo maždaug 4 kartus. Rugpjūčio pabaigoje, apie 2015-08-22, buvo sodyboje kartu su draugu H., mama ir tėvu, kur dirbo įvairius lauko darbus, kai mama susinervino nežinia dėl ko. Ji pradėjo verkti ir paprašė mamos nevadinti jos „šūdu“, į ką mama atsakė: - „kad jos net mėšlu negalima pavadinti, nes mėšlas atneša naudą“. Ji buvo labai įžeista, panikoje, iš pykčio, kad mama ją vėl žemina ir tikrai verkė tą dieną. Viską papasakojo savo vaikinui H.. Vėliau jos vaikinas pasakė, kad jam reikia ryt grįžti į Vilnių, o jos mama rėkė, kad nuveš jį į Vilnių, o pakeliui ją nuveš į globos namus. Vakare mama ją iškvietė pokalbiui, prašė atsiprašyti. Ji mamos tą vakarą atsiprašė. Ilgai su mama kalbėjosi apie jų santykius. Kai tėvai užmigo, ji su vaikinu išlipo per langą ir išėjo pėsčiomis į Šalčininkus. Ryte grįžo autobusu į Vilnių, draugas turėjo pinigų. Ji neėmė jokių pinigų ir daiktų, išskyrus savo telefoną. Nuo tada namo negrįžo., mamai parašė žinutę, kad nori pailsėti ir viską apgalvoti. Po to savaitę gyveno pas vaikiną sodyboje Ignalinoje, kur nuvežė vaikino tėvai. Jos vaikino mama M. V. interneto svetainėje „Facebook“ surado jos seserį J.. Tada sesuo J. jai paskambino, papasakojo apie savo gyvenimą ir kodėl išėjo iš namų. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. pradžios gyvena pas seserį. Tėvai jai skambino telefonu ir prašė grįžti namo, tėvas parašė žinutę: „grįžk namo kol dar ne vėlu“. Mama telefonu sakė, kad gyvenk kur nori, tik pasiimk dokumentus iš Vaikų teisių, dėl jos daiktų nesakė nieko. Visi jos asmeniniai daiktai yra namuose, ją išlaiko sesuo J.. 2015 m. rugsėjo mėn. savo turimą banko debetinę kortelę, kad nuo jos mama nenuimtų pinigų. Laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ji buvo su draugo H. šeima kelionėje Indonezijoje. Mama kelionei buvo davusi 100 €, kuriuo ji išleido. Jai kelionės metu nuo bangos buvo atsiradusi mėlynė ant dešinės pusės klubo. Ji jau nuo 7 klasės norėjo kažką sau pasidaryti, kad mama nesikankintų, nes mama vis sakydavo, kad ją visi užknisa ir nori ramybės. Praeitą vasarą net buvo parašiusi paskutinį laišką klasės draugams, kurį paslėpė savo kambaryje, viduriniame stalo stalčiuje, kur jis ir dabar turėtų būti. Buvo pasilikusi ir sudužusio ąsočio šukę, kad galėtų persipjauti venas, bet paskui išmetė. Dabar tokių minčių neturi. Su savo seneliais nebendrauja, mama su savo tėvais taip pat nebendrauja (b. l. 23-24).

Nukentėjusiosios K. M. ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-21 papildomai duotais parodymais, kur ji parodė, kad su savo mama nesusitaikė, mama jos neatsiprašė ir 2015-12-18, apie 20.30 val., neįsileido į namus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasiimti daiktų. Dalį daiktų jau šiandien atsiėmė policijoje, kurių sąrašą prideda. Iš perduotų daiktų neėmė Kalėdinių dovanų. Nori, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės, nes mama tikrai piktnaudžiavo savo teisėmis ir dabar tai daro. Paskutinį kartą su mama bendravo sekmadienį, apie 20.00 val., dėl jai neatiduotų daiktų. Mama klausė ar įdėti šiltą striukę į perduodamus daiktus. Pokalbis buvo konfliktiškas, kurio metu reikalavo, kad su policija neitų į butą, apie kitų daiktų atidavimą nekalbėjo (b. l. 27).

Liudytojos J. J. ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-02 duotais parodymais, kur ji parodė, kad turi seserį K. M., kuriai šiuo metu yra 17 metų. K. nuo 2015 m. rugpjūčio pabaigos gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas ją, kadangi seserį sutiko Vaiko teisėse, nes prieš seserį smurtavo mama S. Š.. Tai ir jos mama, su kuria jau nebendrauja maždaug 10 metų, nuo 15 metų, nes ši mušė ir ją. 2015 rugpjūčio pabaigoje K. neturėjo jokių mėlynių, tik labai slinko plaukai ir ji mano, kad nuo pastovaus tampymo. K. pasakojo, kad pabėgo naktį iš kaimo, kuris yra (duomenys neskelbtini) su savo draugu H. ir jie paskui apsistojo, tą rytą, pas H. tėvus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. K. pabėgo po konflikto, kai motina aiškino, kad K. jos neklauso. K. pasakojo, kad motina pradėjo rėkti dėl to, kad jos iki galo pokalbio neišklausė, smulkmenų ji neklausinėjo. K. sakė, kad ją H. akivaizdoje išvadino necenzūriniais žodžiais: „sucha“ ir panašiai. Pasakojo, kad jie sėdėjo su H. lauke ir maždaug po 4 valandų atėjo į namą, kur motina pyko ir rėkė. Į fizinius veiksmus neperėjo. K. pasakojo, kad prieš kelis mėnesius, kai motina darė valgyti ir susipyko su ja, motina staiga sviedė virtuvinį peilį į K. pusę, ir K. spėjo pasitraukti. Dėl ko tada buvo konfliktas nežino. K. sakė, kad dėl visko pykstasi su mama, net dėl tokių dalykų, kad ne taip supjaustė salotas. K. sakė, kad metų eigoje, tiksliai datos nežino, dar buvo įvykis, kai mama vėl sviedė į K. virtuvinę lėkštę ir pataikė prie kažkurios akies, buvo mėlynė, ir K. vis tiek ėjo į kiemą. Kiek žino, mama niekuo neserga, dirba (duomenys neskelbtini). Nuo rugsėjo mėn. K. mokosi (duomenys neskelbtini), teko būti tėvų susirinkime spalio mėnesį ir K. mokslai pagerėjo, nes turi laiko mokytis, ko anksčiau neturėjo. Motina versdavo K. daryti namų ruošos darbus, daryti pietus, tvarkyti namus, kai motina išgėrinėja namuose. K. neleisdavo vienai užsidaryti savo kambaryje, reikėdavo, kad durys būtų atidarytos ir ši negalėdavo susikaupti skaityti ir rašyti. Kai pas ją apsigyveno sesuo K., pati neinformavo, kad pas ją gyvena sesuo, nes bijo dėl savo šeimos saugumo ir dėl to, kad motina prieš ją smurtavo, yra priimtas 2006 m. Vilniaus m. 1 apylinkės teisme. Tėvas R. M. ir motina S. Š. tik skambina telefonu K. ir klausia kodėl ši negrįžta namo. Motina K. aiškino, kad geriau tegul grįžta, nes nieko tuo nepasieks su visom tom instancijomis. Tokie žodžiai, kuriuos ji pati girdėjo kai K. skambino motina. Iki šiol K. bijo važiuoti pasiimti viena daiktų iš motinos namų ir motina nesiūlo pasiimti daiktų. Motina jai nesiūlė ir neprašė susitikti, kad paduotų asmeninius K. daiktus. Ji girdėjo, kad motina pasakė, K. telefonu, kad jai ją pagrobė draugas H. tai jis tegul dabar ir K. išlaiko. Tai buvo pasakyta labai rimtai (b. l. 53).

Liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-02 duotais parodymais, kur jis parodė, kad turi dukrą K. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena su motina S. Š., (duomenys neskelbtini), Vilniuje. K. mama buvo sugyventinė, kartu gyveno keletą metų. K. nuo gimimo lanko ir maždaug nuo 2-3 metukų, yra Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas išlaikyti dukrą K. ir kas mėnesį mokėti įmokas dalimis išlaikymui 270 litų. Paskutiniu metu pašlijo santykiai su K. motina dėl bendravimo tarpusavyje, su dukra K. bendrauja normaliai. Dėl bendravimo tvarkos nėra jokio teismo sprendimo. K. su juo gyventi nenori, nes jis gyvena su motina Z. M. ir anūkė K. su šia nesutaria. Kai K. suėjo 16 metų ir močiutė jai gimtadienio proga atsiuntė dovaną, ši dovanos nepriėmė. Jis dažnai būna (duomenys neskelbtini) ir užeina pas K. mamą ir pačią K.. Turi sodybą užmiestyje ir kartais ten nusiveža dukrą. K. mokosi (duomenys neskelbtini), į kurią perėjo visai neseniai iš (duomenys neskelbtini). Apie dukros mokslus žino iš motinos. Pats dienyno netikrina, neturi tam galimybės. Pati dukra pasakoja kaip mokosi ir sakydavo, kad jai nesiseka. Mano, kad dukra K. patinginiavo ir liko spragos mokymosi dalykuose, kaip matematikoje ir kituose tiksliuose moksluose. (duomenys neskelbtini) mokykloje lankėsi tėvų susirinkimuose, o dabar naujojoje mokykloje nebuvo, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir neturi tam galimybės. S. Š. dirba (duomenys neskelbtini) ir rūpinasi savo vaikais, K. irgi. S. Š. nėra apribotos motinystės teisės. Ši pasakojo, kad vasaros pabaigoje lankėsi Vaiko teisių specialistai. S. namuose visada buvo švaru, K. visada pamaitinta ir aprengta, duodavo K. dienpinigių. Niekada neteko matyti, kad K. būtų sumušta ar pati būtų pasiskundusi, kad skriaudė mama. Namuose kildavo konfliktai dėl to, kad K. tinginiauja, nesitvarko ir tingi mokytis. K. klausydavo, kai jai pasakai, tačiau tai trukdavo neilgai. Jam būnant kartu nematė, kad S. Š. tampytų savo vaiką. K. maždaug iki šių metų lankė tinklinį, jau metė, o turėjo gerus duomenis ir buvo pasiekusi gerų rezultatų. K. nuo praeitų metų pradėjo bendrauti su draugu H., kuris yra bendraamžis ir tada ji pasikeitė. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje K. išėjo iš namų. Tą savaitę jie visi kartu buvo kaime (duomenys neskelbtini) ir S. paaiškino, kad po nakties nerado namuose K., kuri pasiėmė tik asmeninius savo daiktus ir išvyko. Po dienos mama gavo žinutę, kad grįš po savaitės. Iki šiol K. nenakvoja namuose. Jis sužinojo, kad K. su draugu H. pabėgo kartu. Dukra

K., kiek žino, apsistojusi pas seserį J. Š., kurios adreso nežino, Vilniuje. Su

vyresne dukra J. nebendrauja jau maždaug 10 metų. Kurį laiką K. davė žinoti apie

save, skambino telefonu, rašė žinutes, tačiau neatsakydavo. Jis nuolat seka situaciją ir žino, kad

K. yra sveika ir gyva. K. niekada nebuvo mušama, nematė, kad motina K. muštų. Jis tuo labiau neskriaudė. Barti gaudavo, bet buvo už ką, nes tingi mokintis. 2015 m. rugpjūčio

mėnesį K. atostogavo Indonezijoje su draugo H. šeima ir tada grįžo su mėlynėmis ant

kūno dešiniame šone dubens srityje, K. aiškino, kad pramogavo vandens sporte ir nukrito ant bangų, į medikus nesikreipė neskaudėjo. S. dukros K. niekada nepravardžiavo, tik supykusi pasakydavo, kad tinginė, kad nesimoko. Prašydavo K. padėti dirbti (duomenys neskelbtini) nešioti reklamą, praeitais metais ir pati K. sutiko, už tai gavo ir atlygį. Niekas K. dirbti nevertė (b. l. 58-59).

Liudytojo H. J. ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-10 duotais parodymais, kur jis parodė, kad pusantrų metų pažįsta K. M.. Jie yra draugai ir susitinka mokykloje (duomenys neskelbtini) ir kartais būna po pamokų kartu. K. anksčiau iki įvykio, kai išėjo vasarą iš namų, pasakodavo apie savo šeimą, kad šios mama dėl menkniekių rėkia ir muša. Sakydavo, kad jau neskauda net galvos, nes su ranka mama tempia nuolat ir rauna plaukus. Sakė buvo atvejis, kai mama puolė su peiliu. Tai buvo šiais metais vasaros metu, liepos mėnesį, K. mama paėmė virtuvėje peilį dėl to, kad K. kažką daro ne taip, kaip mama nori. Pavyzdžiui dėl valgio gaminimo namuose K. liepdavo daryti ir pjaustyti salotas taip kaip mama liepia, o jei ne, tai mama supyksta ir pradeda mėtyti daiktus į K. pusę. Šią vasarą jam irgi teko būti K. namuose ir matyti konfliktus. Taip pat matė, kad K. motina įsipila sau degtinės ir sulčių, ir įprastai geria kokteilį namuose. Buvo atvejų, kad K. mama vieną kartą siūlė ir jam, ir K. tokio kokteilio gerti. Šių metų liepos mėn. 22 dieną, kai atėjo pas K. į namus ir jai padėjo susidėti daiktus kelionei, nes jos tėvai leido kartu vykti su jo šeima į Indoneziją, K. mama liepė daiktus dėtis dar ne tą dieną, o kitą. Ši pradėjo grasiai namuose keiktis rusiškai ir pyko ant jo šeimos, išvadino jo mamą „dura“, o tėvą „ idiot“ ir panašiai. Tuomet nuo jos sklido alkoholio kvapas. Motina nuolat komentavo, kai K. ir jis dėjo daiktus. Jeigu jis butų kažką pasakęs, tada būtų neišleidę K. iš namų. Savo akimis nematė, kad mama K. muštų, tik tiek, kiek pasakojo K.. K. nuolat sakė, kad ją tampo už plaukų ir skauda galvą. K. tėvas, kiek būdavo namuose, klausydavo S. K. mamos. Su K. tėvu daugiau teko bendrauti K. kaime, (duomenys neskelbtini), kur jam teko būti. 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje jis nuvyko pas K. į kaimą pailsėti ir ten buvo gal 2-3 dienas. Vieną dieną įvyko konfliktas tarp K. ir mamos. Trobos viduje K. susipyko su mama. Jis nesuprato dėl ko mama pyksta, dėl kažkokių buitinių dalykų. Jie buvo beveik visą dieną lauke. Išvadino K. prie jo „idiote“, „sucha“ ir „dura“. Tada mama sakė, kad jį nuveš į stotelę, o K. į Vaikų namus. Mama buvo girta, nuo jos sklido alkoholio tvaikas. K. sugalvojo, kad nenori būti namuose. Tą naktį jie išėjo ir naktį 15 kilometrų ėjo miško keliu, o Šalčininkų stotyje sėdo į autobusą ir grįžo į Vilnių. Tada grįžo namo ir papasakojo savo tėvams, kas vyksta. K. jam pasakojo lauke, kad po vieno kivirčo mama pasakė, kad gali nužudyti ją ir save, nes ji mama, kuri ją pagimdė ir gali taip elgtis ir priimti tokį sprendimą. K. dėl to buvo labai išsigandusi. Jis mano, kad ji norėjo pasiguosti, dėl to kas vyksta ir ji sakydavo, kad namuose jaučia baimę, negali užmigti ir susikaupti mokslams. Kiek žino, dabar K. mokslai sekasi geriau, kai ji namuose negyvena. Mama jai namuose jau apie 22-23 vai. liepdavo išjungti šviesą ir todėl ši ruošdavo kartais pamokas po „kaldra“ pasišviesdama žibintuvėliu (b. l. 62-63).

Liudytojos M. V. ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-10 duotais parodymais, kur ji parodė, kad su K. susipažino 2015 m. sausio mėn. Jos sūnus H. atsivedė į namus K. ir pristatė kaip savo draugę. Mergaitė K. pasirodė labai išsigandusi, visada su baime, nebuvo gerai apsirengusi, kartais atrodydavo netvarkinga. Plaukai kartais riebaluoti, neprižiūrėtos rankos. Mergaitė buvo uždara, daug nekalbėjo, nuolat buvo įsitempusi ir pradžioje nepasakojo apie savo šeimą. H., kadangi jis būdavo K. namuose, klausdavo kaip jos šeima gyvena, nes jai rūpi su kuo vaikas bendrauja. H. papasakojo, kad K. mama yra keista ir kimba prie smulkmenų, sunkiai susivaldo pokalbio metu ir K. bijo mamos. K. mama namuose nuolat vartoja alkoholį, geria degtinę su sultimis. Sausio mėn. pabaigoje K. pasikvietė į indų restoraną ir ši pasakė, kad tai jos pirmas kartas kavinėse. Su tėvais ši niekur neidavo kartu, nei į teatrą, nei į koncertą ar muziejų. Su K. kalbant ši pasakė, kad mama jos nemokina kaip save prisižiūrėti, pradedant higiena ir baigiant tuo, kad ši nežino kaip vienai važiuoti į Vilniaus centrą. Maždaug balandžio mėn. ji paklausė K. dėl girtavimo namuose. K. sutriko ir bandė mamą teisinti, kad mama išgeria namuose ir geria ne daug, kad darbas sunkus, kad reikia atsipalaiduoti. Apie tai K. kalbėti nenorėjo ir tos temos nelietė. Vieną kartą žiūrint jų šeimos kelionių nuotraukas, ši pasakė, kad mama pasiūlė K. kartu su jų šeima išvykti kažkur pakeliauti. Ji pasakė kiek kainuoja kelionė ir po to, kai su vyru pasitarė šis leido vykti kartu. K. mamai K. pati pasakė kiek kainuoja kelionė. K. mama buvo pasipiktinusi tokia didele kaina. K. pasakė, kad nevyks, o po savaitės pasakė, kad nori ir mama sakė, duos bilietui. K. pasakė, kad mama leido K. sutaupytas santaupas paimti bilietui ir davė kelionei 100 eurų. Kelionės metu jie mergaitę išlaikė. K. mama nebuvo su ja sutikusi, neklausė jokių kelionės detalių ir nekalbėjo apie tai net telefonu. Jie nėra susipažinę ir bendravę. Su K. ji suartėjo tada, kai pradėjo rytais bėgioti kartu. Po kiek laiko mama jai uždraudė su ja bėgioti. K. mama sakė, kad tai yra tik organizmo alinimas kas antrą dieną, reikia bėgioti kiekvieną dieną ir vakarais. K. nusprendė nebėgioti, nes bijo mamos ir jos klausė. Ji K. paklausė ar gali motinai pasakyti „ne“, K. pasakė, kad negali pasakyti nieko, negali prieštarauti ir jei diskutuoja, tada mama skiria bausmę, namų areštą ar atima mobilaus ryšio telefoną, kai K. jau dabar yra 17 metų. Pas K. ant kūno smurto žymių ji nematė. Tačiau mergaitė pasakojo pati apie tai. Prieš kelionę į Indoneziją, tą dieną K. pasakė, kad namuose yra atmosfera slogi ir pasakė, kad mama tikrai geria alkoholį. Motina K. nuolat žemina ir jos bijo. Kad mergaitė turi vykdyti motinos nurodymus ir apie bausmes ši iš karto nepasakojo. Po kelionės K. vyko su tėvais į kaimą ir 2015-08-26 H. su K. atvyko pas juos. K. buvo su šortukais be jokių asmeninių daiktų ir pasakė, kad pabėgo iš namų, nes nuolat patiria namuose psichologinį ir fizinį smurtą. Pasakė, kad yra buvę atvejų kai mama šią muša su ranka ar su pagaliu per nugarą, ypač tai vyksta kaime. Motina vieną kartą metė ir peilį. Motina buvo trenkusi su keptuve, o paskui liepė trinti su muilu, kad mėlynė išnyktų. Motina K. tampo už plaukų. Apie tėvą K. nesakė anksčiau. Tėvai jos nesusituokę. Pasakė, kad tėvas ateina į namus ir būna kartais, kartu su motina išgėrinėja ir nesikiša į auklėjimą ar į tas situacijas, kai mama mergaitę auklėja smurtu. K. sakė, kad mama ją vadina „kurva“, paleistuve, „sliucha“, „durne“ ar kitais necenzūriniais išsireiškimais. Pati K. pasakė, kad H. jau turi vesti K. ir K. mama tą aiškina, kad tai berniukas, kuris geriau gyvena negalima jo paleisti. K. pasakojo, kad jos mama kartais namuose buria, kviečia dvasiais, kad save laiko ragana. K. viso to bijo. Per mokslo metus K. ateina pas juos į svečius, negyvena pas motiną, gyvena pas seserį ir sako, kad jau negyvena pas mamą kalėjime. K. mokosi geriau, geriau miega ir nejaučia įtampos. Pas seserį susitvarko kaip mergaitė ir vizualiai tai jau matyti. K. savimi labiau pasitiki ir viskuo domisi. Visi jos daiktai yra likę pas motiną. K. parašė motinai laišką ir paprašė draugės nunešti motinai ir paprašyti mamos daiktų, tai patarė psichologė mokykloje. Iki šiol jokių daiktų mama nedavė nei asmeninių, nei skirtų mokslui. K. turi kojų grybelį, išplitęs ir motina negydė. Tai sužinojo, kai lankėsi jų namuose ir kelionėje tai pasimatė. K. mama sakė, kad pasakyk kitiems žmonėms, kad nežiūrėtų į tavo kojas ir tuo nesirūpintų. Ji nuvedė mergaitę pas gydytoją ir dabar gydo privačioje Lazerinės dermatologijos centro klinikoje. Šių metų spalio mėn. jos sūnui H. skambino K. motina S. ir siūlė susitikti, H. klausė kodėl, K. motina nekonkretizavo, ji to neleido. Ši jam skambino kelis kartus ir niekaip neįvardino kokiu klausimu nori susitikti. Ji buvo šalia kai skambino S. ir pasakė, kad „tie znajies ciem ti iejo zarazil i kakijie ja jai davala tablietki?“. Sūnus padėjo ragelį. K. jai minėjo, kad motina kartais išvarydavo ją iš namų ir ši nakvodavo pas draugę ar laiptinėje. Kaime buvo atvejis, kai K. nakvojo lauke lietuje ir laikė tik rankšluostį ant galvos. Motina kartais ją išvarydavo be priežasties iš kambario ir liepdavo miegoti koridoriuje ant žemės. Mama K. neduodavo rankpinigių ir kai gauna dabar iš mamos keletą eurų, kai negyvena namuose, jai labai keista. Praeitais metais žiemą K. atidavė ir savo rūbų, nes jų dydžiai vienodi, tada K. motina pasakojo, kokia ši nevykusi ir bandė mergaitę nuteikti prieš ją (b. l. 65-66).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija, iš kurios nustatyta, kad 2015-08-24 skyrius gavo nepilnametės K. M. ir jos sesers J. J. pranešimus dėl galimai pažeidžiamų nepilnametės teisių ir teisėtų interesų bei patiriamo fizinio ir psichologinio smurto šeimoje. Skyriuje 2015-08-25 vykusio pokalbio metu, K. M. nurodė, jog patiria fizinį bei psichologinį smurtą iš savo motinos S. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bijo grįžti namo. Su K. M. tėvu R. M. buvo bendrauta telefonu, tėvas sutiko pasirūpinti dukra, tačiau nepilnametė dukra atsisakė laikinai apsigyventi tėvo namuose. Šiuo metu nepilnametė gyvena savo sesers J. J. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyr. specialistė V. D. lankėsi nepilnametės motinos S. Š. gyvenamojoje vietoje, bendravo su motina bei surašė šeimos aplankymo aktą (b. l. 13-19).

2015-11-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3656, iš kurio nustatyta, jog K. M. rūpintoja paskirta J. J.. Laikinoji rūpyba paskirta nuo 2015-11-05 (b. l. 56).

Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad S. Š. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji S. Š. piktnaudžiavo savo motinos teisėmis ir pareigomis psichiškai ir fiziškai gniuždė savo nepilnametę dukrą bei žiauriai su ja elgėsi, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 163 str.

Kaltinamoji S. Š. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme (b. l. 106).

Skiriant bausmę S. Š., atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. S. Š. nusikalstama veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. S. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. Š. teista (b. l. 94-97), bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 98), nedirba (b. l. 100), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 102-103), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 104). Iš bylos duomenų matyti, jog S. Š. padarė tyčinį, smurtinį nusikaltimą šeimoje, savo nepilnametės dukros atžvilgiu, prieš vaiką buvo naudojama fizinė jėga, vaikas buvo psichiškai gniuždomas. S. Š. ne pirmą kartą padaro su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį susijusį nusikaltimą. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-11-10 nuosprendžiu S. Š. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., jai skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 75 str. atidėta 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (b. l. 96-97). Prokuroro siūlomas skirtinos bausmės – laisvės apribojimo dydis yra mažesnis nei BK 48 str. 2 d. numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamajai skiriant prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmės dydį nebūtų pasiekta BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis

Teismas, atsižvelgdamas į S. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis yra artimas BK 48 str. 2 d numatytam bausmės vidurkiui.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. Š. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Kaltinamajai S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-74), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 163 str., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, taip pat įpareigojant per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Š. skirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, taip pat įpareigojant per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti S. Š., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo teismo baudžiamąjį įsakymą vykdančioje institucijoje dienos.

S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.