- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-672-497/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29737-2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Vitalija Norkūnaitė, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Cinino, teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal LR BK 281str. 7 d., vadovaujantis LR BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios watsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį B. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji bylą nutraukta.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1, 6 ir 7 p., 68, 71 ir 72 str., paskirtos V. V. baudžiamojo poveikio priemones: 1) draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, 2) 15 MGL dydžio (564,90 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 3) V. V. priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
V. V. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 15 d., apie 15.25 val., Dariaus ir Girėno – Eišiškių gatvių sankryžoje Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1.5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,44 promilės etilo alkoholio).
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-15 nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio „Toyota Corolla Verso“, (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, panaikinti. Apelianto įsitikinimu, automobilio konfiskavimas prieštarauja teisingumo principui. Apeliantas skunde nurodo, kad negalėdamas vairuoti transporto priemonės, kuri neatsiejamai yra susijusi su jo vykdomu smulkiuoju verslu, jis patiria per didelius suvaržymus. Paskirta įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą jam ir jo šeimai, auginančiai nepilnameti vaiką, yra ženkli pinigų suma, pabloginanti visos šeimos turtinę padėtį. Nors formaliai apeliantas yra išsituokęs, tačiau su buvusia sutuoktine B. V., kuri yra ir laiduotoja, kartu gyvena bei veda bendrą ūkį, jo šeima labai sunkiai uždirba pinigines lėšas pragyvenimui. Apeliantas pažymi, kad supranta, jog pagal dabartinį įstatymą eismas gali konfiskuoti automobilį kaip nusikaltimo padarymo priemonę, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apelianto manymu, ši papildoma bausmė pasiektų ne bausmės tikslus, o tik esminiai pablogintų jo šeimos narių gerovę ir materialinę padėtį.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. Nuteistojo V. V. apeliaciniu skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nusprendė jo atžvilgiu taikyti BK 72 str. nuostatas, taip neatsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės individualizavimo apeliantui aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai V. V. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.
Byloje nustatyta, kad apeliantui inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 7 d., buvo padaryta kaltininkui vairuojant automobilį „Toyota Corolla Verso“, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas minėtą apelianto vairuojamą automobilį pripažino nusikalstamos veikos priemone, spręsdamas klausimą dėl BK 72 str. nuostatų taikymo padarė išvadą, jog įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei automobilio vertę, taip pat paskirtos baudos dydį, apeliantui taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas bus proporcingas ir atitiks teisingumo principo reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė apelianto padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
V. V. vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus, kai nustatyta vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,44 promilės etilo alkoholio kraujyje ir, nors jo vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d., padarymas yra neįmanomas. Be transporto priemonės apeliantas objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai apylinkės teismo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone.
Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, apelianto vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 str. 7 d. yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso apeliantui. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistavo visos BK 72 str. numatytos sąlygos šiai baudžiamojo poveikio priemonei taikyti.
Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis praeityje nėra baustas už transporto priemonės vairavimą neblaivaus, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos atleidžiant apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Apelianto padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, apeliantas rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms, kartu ir gręsiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui. Šiuo atveju apeliantas veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė:
nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą.