Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 1 metams; 2019 m. spalio 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2020 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2022 m. gegužės 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 16 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą;

4) 2022 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė;

5) 2024 m. birželio 20 d. Šiaulių apylinkės tesimo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 52 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs (2024 m. spalio 9 d. paleistas iš kalėjimo), teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. rugsėjo 5 d. apie 15.00 val., S. V., atlikdamas arešto bausmę Kauno kalėjime, esančiame Kaune, Technikos g. 34, būdamas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nuteistajam A. K. ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam žaizdas kairio antakio srityje ir kairės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosrūvą nosies srityje - kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir nosies kaulų lūžį - kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atlikinėdamas bausmę kalėjime, galimai 2024 m. rugsėjo 5 d., kameroje susimušė su A. K., sudavė jam apie 10 smūgių į galvą, į šonus, į kitas kūno vietas, galėjo smogdamas sulaužyti nosį. Pasielgė blogai, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais kitais įrodymais.

2024 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo gautas LKT Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto Ž. D. 2024 m. rugsėjo 5 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 15.00 val. Resocializacijos skyriaus specialistė S. S. iš 4-ame aukšte esančio televizijos peržiūros patalpos parvedė į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistąjį arešto bausme A. J.. Tuo metu kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistieji areštu S. V. ir A. K.. Resocializacijos skyriaus specialistė informavo Ž. D., kad vieno iš minėtų nuteistųjų veidas yra sumuštas. Ž. D. atidarius kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jis pastebėjo ant nuteistojo A. K. kairės pusės antakio sumušimo žymės ir matėsi kraujo lašų ant grindų. Ž. D. paklausus kas nutiko, minėti nuteistieji paaiškinti negalėjo. 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. M-0-01-00943-24. 2024 m. rugsėjo 18 d. gauti papildomi medicininiai duomenys iš Lietuvos sveikatos mokslų ligoninės Kauno klinikų - ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta, kad A. K. nustatyta akies voko ir periokulinės srities žaizda, nosies lūžis. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybių patikslinimo metu gautus duomenis, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 6-9, 22-23).

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 15.00 val., Kauno kalėjime, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jo ir kito nuteistojo S. V. įvyko konfliktas dėl kameros tvarkos. Jis S. V. pasakė, kad kartu tvarkytų kamerą, o pastarasis atsikėlęs iš lovos puolė jį, jis S. V. atstūmė rankomis į krūtinės sritį, tuo metu įplyšo pastarojo marškinėliai ir tai pastebėjęs S. V. pradėjo smūgiuoti kumščiais jam į galvos sritį, kiek buvo tiksliai smūgių, pasakyti negali, bet tikrai nemažiau nei dešimt. Smūgiai buvo nukreipti tik į galvos sritį. Smūgių metu jam buvo sulaužyta nosis ir prakirstas kairės pusės antakis, akies vokas, pajautė, kad jam bėga kraujas iš antakio ir iš nosies. Kai S. V. nustojo smūgiuoti, jis nuėjo į tualetą esantį kameroje plautis kraujo ir po kelių minučių į kamerą atėjo auklėtoja, pastebėjo, kad jis yra sumuštas. Kameroje tuo metu buvo tik dviese. Jį pareigūnai po įvykio perkėlė į kitą kamerą ir gal po pusvalandžio nuvedė į sveikatos priežiūros skyrių apžiūrai. Medikės nurodė, kad jį reikalinga vežti į klinikas, nes įtarė nosies lūžį ir antakio prakirtimą. Gydytojai klinikose minėjo, kad jam reikalinga nosies operacija, tačiau jam jos neatliko, nes kitą dieną po įvykio turėjo būti paleistas iš Kauno kalėjimo. 2024 m. rugsėjo 6 d. buvo paleistas iš Kauno kalėjimo ir grįžo į (duomenys neskelbtini), į namus. Kol kas nesikreipė į gydytoją, tačiau dėl nosies lūžio jaučia diskomfortą ir planuoja darytis nosies tiesinimo operaciją, turėjo laukti kol praeis nosies tinimas. Dėl šio įvykio ir planuojamos operacijos patirs finansinių išlaidų ateityje. Dėl pretenzijų šiuo metu dar galvoja ir informuos, kai žinos kokias išlaidas patirs dėl įvykusio traumos (1 t., b. l. 61-64).

Liudytojas Ž. D. parodė, kad Kauno kalėjime Saugumo valdymo skyriuje vykdo jaunesniojo specialisto pareigas. 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 15.00 val. Resocializacijos skyriaus specialistė S. S. parvedė iš televizijos peržiūros patalpos nuteistąjį atgal į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kai tuo metu kameroje buvo likę du nuteistieji areštu A. K. ir S. V., kurie buvo perkelti iš kitos kameros. Resocializacijos skyriaus specialistė jį informavo, kad vieno iš nuteistųjų areštu A. K. veidas su sužalojimais. Jis atėjo pasižiūrėti ir matė kameroje kelis kraujo lašus ant grindų ir lyg buvo įbrėžimas antakio srityje. Jis jokio triukšmo iš kameros negirdėjo. Paklausė pas nuteistuosius kas nutiko, bet jie sakė, kad nieko. A. K. po įvykio buvo perkeltas į kitą kamerą, vėliau buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros skyrių, kur informavo, kad A. K. bus vežamas į klinikas apžiūrai. Nakties metu nuteistasis buvo grąžintas atgal į įstaigą. Kai grįžo iš klinikų, A. K jam taip pat nieko neaiškino dėl įvykio (1 t., b. l. 67-70).

Liudytoja S.S. parodė, kad Kauno kalėjime Resocializacijos skyriuje vykdo specialistės pareigas. 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 15.00 val., iš televizijos peržiūros patalpos į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) parvedė nuteistąjį areštu A. J., atidariusi kameros duris pastebėjo, kad nuteistojo areštu A. K. paraudusi akis, tuo metu nuteistasis ėjo į tualeto patalpą. Ji paklausė, kas jam nutiko, bet jis atsakė, kad nieko. Tuo metu kartu kameroje buvęs S. V. nieko nesakė. Jos parvestas nuteistasis areštu A. J. pakomentavo „tai jau susimušėt“. Ji uždarė kameros duris ir apie pastebėtą sužalotą A. K. informavo aukšte dirbusį pareigūną. Kameroje buvo tik du nuteistieji areštu A. K. ir S. V.. Jai dirbant aukšte su nuteistaisiais ji pastebėjo, kad S. V yra ūmesnio būdo, o A. K. vis jį nuramindavo, pastarasis geranoriškas asmuo. Po konflikto A. K. buvo perkeltas į kitą kamerą (1 t., b. l. 73-76).

Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymose nurodyta, kad ant nukentėjusiojo A. K. matomos kairio viršutinio voko ir kairio antakio kirstinės žaizdos, nosies patinimas ir hematoma, o ant S. V. kairės rankos dilbio matomas nubrozdinimas ir kairės rankos plaštakos patinimas (1 t., b. l. 16-17, 18-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1960/2024(02) nurodyta, kad A. K. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinės žaizdos kairio antakio srityje ir kairės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva nosies srityje, nosies kaulo lūžis. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus kairės akies ir nosies sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje ir medicinos dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 5 d. Sužalojimai griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi, galėjo būti padaryti kitam asmeniui suduodant smūgius bukais daiktais. A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulo lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 32-34).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti kaip atidaromos kameros Nr. (duomenys neskelbtini) durys ir pareigūnas sako: „Oi, kas čia yra? Kuris ateina pasirodyt? To kur stambesnis, kokia tavo pavardė?“. Šalia kameros durų stovinti Resocializacijos skyriaus specialistė sako: „Jo pavardė V.“. Nuteistasis stovėjęs arčiau kameros grotų sako: „Mano V.“. Specialistė: „Tada K.“. Pareigūnas: „Dar to betrūko“. Stebima, kaip nuteistieji kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) dėliojasi daiktus. Pareigūnas perduoda pamainos vyriausiajam specialistui, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) vienas nuteistasis su mėlyne po akimi, informacija pateikiama telefonu. Ateina pamainos vyresnysis specialistas ir liepia iškelti iš kameros vieną iš nuteistųjų, ant kurio matoma mėlynė. Tiriamam įvykiui daugiau nieko reikšmingo nerasta (1 t., b. l. 39-41).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas S. V. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. K. sveikatą pasitvirtino. Kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtino, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje susistumdė su nukentėjusiųjų ir pastarajam sudavė apie dešimt smūgių į galvos sritį. Kaltinamojo kaltė įrodyta: nukentėjusiojo parodymais, kad kaltinamasis jam sudavė smūgius į galvą, veidą; liudytojų parodymais, kad atėjus į kamerą buvo pastebėta, jog nukentėjusiojo veidas yra su sužalojimais, o kameroje tuo metu buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis; taip pat specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas vaizdo įrašo iš kameros turinys, t. y. kaip kameroje randamas sužalotas nukentėjusysis, o kameroje su juo yra tik kaltinamasis. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir suprato, kad suduodamas smūgius į galvą, kūną, sužalos nukentėjusįjį bei to norėjo. Šiuo atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, kadangi A. K. padaryti sužalojimai atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtino specialisto išvada.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis S. V. 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 15.00 val., atlikdamas arešto bausmę Kauno kalėjime, esančiame Kaune, Technikos g. 34, būdamas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nuteistajam A. K. ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam žaizdas kairio antakio srityje ir kairės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosrūvą nosies srityje - kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir nosies kaulų lūžį - kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 100-107), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (1 t., b. l. 108-113), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (1 t., b. l. 96, 99). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią, šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas arešto bausmę kalėjime. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmės rūšį, nustatant mažesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, nors teisiamas ne pirmą kartą, tačiau bausmę atlikęs, duomenų, jog po šio nusikaltimo padarymo, jo atžvilgiu būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų nėra. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, jo išreikštą gailėjimąsi, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti S. V. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti S. V. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.