Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis išsiskyrusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. I. 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuo 23.30 val. iki 23.55 val. namuose, esančiuose Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikalstamą veiką norėdama atkeršyti sūnui A. Ž. už tai, kad jis išpylė jos alų, ikiteisminio tyrimo pareigūnui turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės antros kuopos vyriausiajam patruliui T. K. tyčia melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei įskundė nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką ir dėl to nekaltas asmuo buvo pradėtas persekioti: t. y. ji tyčia melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jos sūnus A. Ž. 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.20 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. kilusio konflikto metu jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą t. y. išpylė ant jos galvos kavą, o šiai pabėgus į kiemą, ją pasivijo, grasino ir smaugė už kaklo dėl ko 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36899-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 2019 m. rugsėjo 23 d. A. Ž. buvo pareikštas įtarimas dėl to jis 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.20 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. kilusio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną T. I., t. y. išpylė ant motinos galvos kavą, o šiai pabėgus į kiemą, ją pasivijo ir tyčia rankomis užspaudė T. I. burną, kad ji nerėktų, tuo sukėlė nukentėjusiajai T. I. fizinį skausmą.

Kaltinamoji T. I. teismo posėdžio metu kalta prisipažino pilnai ir paaiškino, ėjo namo. Nešėsi alų. Sūnus (A. Ž.) nemėgsta, kai ji būna išgėrus. Sūnus išpylė jos alų. Namuose sūnus barė kaltinamąją, sakė, kad ją užkoduos. Po tokių sūnaus žodžių, ji iškvietė policija, nes buvo labai supykusi ant sūnaus, dėl jo tokių žodžių. Policijai pamelavo, sakydama, kad sūnus išpylė ant jos kavą, smaugė. Nežino, kodėl taip pasakė, turbūt dėl to, kad pagauto momentinio pykčio norėjo jį pagąsdinti. Teigia, jog jos koduoti nuo alkoholio nereikia, nes negeria kiekvieną dieną. Su sūnumi susitaikė. Nebando sūnaus dangstyti nuo baudžiamosios atsakomybės. Su sūnumi susitaikė. Sūnaus atsiprašė. Labai gailisi ką padarė, daugiau taip nedarys išvadas padarė.

Nukentėjusysis A. Ž. teismo posėdžio metu apklaustas parodė, kad kilo žodinis konfliktas tarp jo ir kaltinamosios, nes jam nepatinka, kai mama ( kaltinamoji) geria ar būna išgėrusi. Jis jos alų išpylė, pasakė, kad ją užkoduos ir išvažiavo. Kitą dieną, grįžęs, namuose rado pareiškimą, kuriame buvo kviečiamas į policiją apklausai. Buvo apklausa, tapo įtariamuoju. Savo mamai, kaltinamajai kavos ant galvos nepylė, jos nesmaugė. Kaltinamoji, jo (nukentėjusiojo) nebando dangstyti nuo baudžiamosios atsakomybės. Su mama šiuo metu santykiai yra geri. Mama atsiprašė, susitaikė su ja. Sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00453-19 pagal 2019 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V. B. tarnybinį pranešimą dėl to, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36899-19 metu nustatyta, kad T. I. 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuo 23.30 val. iki 23.55 val. namuose, esančiuose Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikalstamą veiką norėdama atkeršyti sūnui A. Ž. už tai, kad jis išpylė jos alų, ikiteisminio tyrimo pareigūnui turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės antros kuopos vyriausiajam patruliui T. K. tyčia melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei įskundė nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką ir dėl to, nekaltas asmuo buvo pradėtas persekioti: t. y. ji tyčia melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jos sūnus A. Ž. 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.20 val., gyvenamajame name, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. kilusio konflikto metu, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą t. y. išpylė ant jos galvos kavą, o šiai pabėgus į kiemą, ją pasivijo, grasino ir smaugė už kaklo, dėl ko 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36899-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 3).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. A. Ž. buvo pareikštas įtarimas dėl to jis 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.20 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kilusio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną T. I., t. y. išpylė ant motinos galvos kavą, o šiai pabėgus į kiemą, ją pasivijo ir tyčia rankomis užspaudė T. I. burną, kad ji nerėktų, tuo sukėlė nukentėjusiajai T. I. fizinį skausmą ir, kad tokiais savo veiksmais A. Ž. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį bei 2019 m. rugsėjo 23 d. A. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30, 34).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-36899-19 apklausta liudytoja T. I. parodė, kad ji nori paprašyti nutraukti šį ikiteisminį tyrimą prieš jos sūnų A. Ž., kadangi jis jokio nusikaltimo nepadarė. 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 19.00 val. ji, būdama neblaivi, ėjo namo, jos maišelyje buvo alaus butelis. Prie jos privažiavo sūnus A. Ž., kuris pyksta, kai ji būna išgėrusi. Pamatęs, kad jo maišelyje yra alaus butelis jis supyko, ištraukė šį butelį iš maišelio ir alų išpylė ant žemės. Jis neleidžia jai vartoti alkoholinių gėrimų. Tada ji supyko ir jie pradėjo bartis. Po to ji parėjo namo, o A. Ž. kažkur išvažiavo. 2019 m. rugpjūčio 27 d. į namus A. Ž. sugrįžo apie 22.20 val. Tuo metu ji buvo virtuvėje ir gėrė kavą. Ji pradėjo ant sūnaus šaukti, pasakė jam, kad neleis jam jai vadovauti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. Ž. jai pasakė, kad neleis jai vartoti alkoholio, pagrasino užkoduoti ją nuo alkoholizmo. Tada ji priminė jam, kad jis gyvena jos namuose, už nieką nemoka ir viskuo naudojasi. A. Ž. susinervinęs apipylė jos galvą kava. Ar jis to norėjo, ar tai padarė netyčia nepastebėjęs, kad puoduke dar buvo kažkiek kavos, ji nežino. Kadangi kava jau buvo pravėsusi jai nieko neatsitiko, nudegimų nebuvo. Ji pradėjo ant jo garsiai šaukti ir šaukdama išbėgo iš namų. Kad kaimynai negirdėtų triukšmo, A. Ž. nusekė paskui ją ir ranka uždengė jai burną, kad ji nerėktų. Ji buvo įskaudinta sūnaus, todėl nubėgo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Negali pasakyti ar ji juto fizinį skausmą kai sūnus ranka uždengė jai burną, ar ne, šiuo metu neprisimena. Tuo metu ji buvo įsižeidusi dėl tokių jo veiksmų. Ji pasikarščiavo ir iškvietė policiją. 2019 m. rugpjūčio 27 d. jos apklausos metu parašyta, kad A. Ž. ją rankomis smaugė, bet taip nebuvo, jis tik stipriai ranka uždengė jai burną, kad nerėktų. Jis taip ir pasakė: "nerėk". Kai atvažiavo policijos pareigūnai, A. Ž. namuose nebuvo. Ji mano, kad jis išvažiavo pas savo draugę. Jis nesislėpė nuo policijos, net ir nežinojo, kad ji iškvietė policiją. Jos veiksmams turėjo įtakos tai, kad ji buvo neblaivi. Smurto mūsų namuose nebūna. A. Ž. T. I. bara tik tada, kai ji vartoja alkoholinius gėrimus. Jis niekada negrasino su ja susidoroti, ar ją primušti, ar sutrikdyti jos sveikatą, jis tik grasina ją užkoduoti nuo alkoholio, kad ji negertų. Kadangi jokių sužalojimų ant jos kūno šio įvykio metu nebuvo ir nėra, ji į medikus nesikreipė, nevažiavo į med. įstaigą, kad jai būtų nustatyti kūno sužalojimai. Prašė šį tyrimą nutraukti, kadangi A. Ž. nepadarė jokio nusikaltimo. Šiuo metu jų santykiai su A. Ž. geri. 2019 m. rugpjūčio 27 d. sūnus jos nesmaugė, turbūt lietuviškai nesugebėjo teisingai paaiškinti policijos pareigūnui kas įvyko ir policijos pareigūnas ją ne taip suprato (b. l. 25).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-36899-19 apklaustas įtariamuoju A. Ž. parodė, kad atsakydamas į klausimus jis nori paaiškinti, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę jis suprato, su pranešime apie įtarimą nurodytais faktais jis visiškai nesutinka dėl šio fakto nori pasakyti, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.20 val., jų namuose, kuriame jis gyvena kartu su motina T. I., tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jo motina nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Minėtą vakarą, motina irgi buvo išgėrusi ir tai jam nepatiko. Tarp jų konfliktas buvo tik žodinis, kuriuo metu jie tik apsižodžiavo ir jis jai pasakė, kad nori ją užkoduoti nuo alkoholizmo. Dėl ko motina supyko. Niekas nieko nemušė. Jis ant motinos galvos kavos nepylė. Kodėl kambaryje ant stalo buvo išpilti kavos tirščiai, paaiškinti negali, nežino, jis tuo metu kavos negėrė. Ji neprisimena ar konflikto metu jo motina gėrė kavą ar ne. Kaip sakė, ji minėtą vakarą buvo girta. Prieš minėtą žodinį konfliktą jis ją sutiko prie namų. Ji turėjo alaus butelį , kurį jis atėmė ir alų išpylė ant žemės. Ji dėl to ant jos supyko. Dėl šio fakto vakare, t. y. apie 22.20 val., tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po šio žodinio konflikto motina išėjo iš namų, kur ji nuėjo jis nežino. Jis motinos nesivijo, jos nemušė, nesmaugė, nebuvo užspaudęs jai burnos. Jis mano, kad motina jo atžvilgiu parašė pareiškimą kadangi buvo įžeista dėl to, kad jis išpylė jos alų. Į psichiatrinę, narkologinę įstaigas neįregistruotas. Galvos traumų neturėjo, jis sveikas. Daugiau dėl šio fakto nieko pasakyti negali, viską papasakojo. Apie tai, kad motina iškvietė policiją jis nežinojo. Nuo policijos darbuotojų jis nesislėpė (b. l. 31).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-36899-19, 2019 m. rugsėjo 23 d. įtariamajam A. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.; nesilankyti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kambaryje, kuriame gyvena motina; nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – savo motinos T. I., nebendrauti su ja (b. l. 34).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 14 d. iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-36899-19 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00453-19 pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (b. l. 7-10).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 14 d. ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-36899-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V. B. buvo nutrauktas (b. l. 11-12).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios T. I. kaltė, jog ji 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuo 23.30 val. iki 23.55 val. namuose, esančiuose Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikalstamą veiką norėdama atkeršyti sūnui A. Ž. už tai, kad jis išpylė jos alų, ikiteisminio tyrimo pareigūnui turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės antros kuopos vyriausiajam patruliui T. K. tyčia melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei įskundė nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką ir dėl to nekaltas asmuo buvo pradėtas persekioti: t. y. ji tyčia melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jos sūnus A. Ž. 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.20 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. kilusio konflikto metu jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą t. y. išpylė ant jos galvos kavą, o šiai pabėgus į kiemą, ją pasivijo, grasino ir smaugė už kaklo dėl ko 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36899-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 2019 m. rugsėjo 23 d. A. Ž. buvo pareikštas įtarimas dėl to jis 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.20 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. kilusio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną T. I., t. y. išpylė ant motinos galvos kavą, o šiai pabėgus į kiemą, ją pasivijo ir tyčia rankomis užspaudė T. I. burną, kad ji nerėktų, tuo sukėlė nukentėjusiajai T. I. fizinį skausmą. Kaltinamosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės individualizavimo

Kaltinamoji teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Todėl kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamoji posėdžio metu patvirtino, jog jos veiksmams, darant nusikalstamą veiką, įtakos turėjo alkoholis. Todėl kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 punkte).

Nukentėjusysis A. Ž. posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamąja T. I. susitaikė, jai atleido ir prašo bylą nutraukti.

Kaltinamosios gynėjas advokatas Darius Karvelis prašė taikyti kaltinamosios T. I. atžvilgiu BK 38 straipsnį, ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje. Nurodė, jog kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiuoju, išvadas padarė.

T. I. padarė veiką, kuri įstatymo leidėjų yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis 3d.). Kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis jai atleido, posėdžio metu teigė, kad susitaikė, santykiai su mama, kai negeria, yra geri. Kaltinamoji neteista, nėra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 50). Praeityje yra bausta administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos nėra susijusios nei su alkoholio vartojimu, nei su konfliktais šeimoje. Tad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji T. I. ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Todėl, teismas mano, jog yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje kaltinamąją T. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam A. Ž. susitaikius su kaltinamąja T. I., kaltinamoji T. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atleistina, baudžiamoji byla nutrauktina.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsitesėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

Atleisti T. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamąją bylą T. I. nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, jog nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.