Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1555-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-10
Bylos Nr.
1-1555-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45708-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
S. R.
Nukentėjusysis
N. A.
Civilinis ieškovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1555-1058/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45708-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1., 1.2.4.4.1, 2.3.6.4.5., 1.1.7.2.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,kaltinamajam S. R.,nukentėjusiajam N. A.,

civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Večislavui Burneikai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. pasipriešino valstybės tarnautojui ir nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą. 2017 m. rugsėjo 5 d., 20.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2.33 promilės), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, po to, kai dėl pranešimo apie jo sužalojimą nurodytų adresu atvyko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai, būdamas agresyviai nusiteikęs, nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. A. ir T. V. reikalavimų paaiškinti įvykio aplinkybių, mosikavo rankomis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, vijo iš buto, stumdė N. A., ranka griebė pastarajam už kairiojo peties ir traukė link savęs, o N. A. panaudojus kovinių imtinių veiksmus ir bandant jį pargriauti, abu griuvo ant žemės, ko pasėkoje N. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dešinės plaštakos I-o piršto pamatinio pirštakaulio avulsinis lūžis.

S. R. teisme savo kaltę pripažino, parodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. susimušė su draugės vyru, po muštynių jam ištino ranka. Apie 21 val. atvažiavo greitoji, pasakė, kad ranka tikriausiai lūžusi ir reikia vykti į ligoninę. Jis atsisakė važiuoti į ligoninę. Teigė neprisimenantis visų to vakaro aplinkybių, nes buvo girtas, vartojo stiprius gėrimus. Neprisimena, kaip pareigūnai uždėjo antrankius ir kaip grūmėsi su policininku. Atsimena, kad pirma atvažiavo greitoji, tada pareigūnai, kad atvyko 2 pareigūnai. Mano, kad galėjo su nukentėjusiuoju susistumdyti, nes jam buvo uždėti antrankiai, tačiau susistumdymo fakto neprisimena. Kaimynai pasakojo, kad grumtynės buvo. Prisimena, kaip pareigūnai laiptinėje jį išvedinėjo. Dėl savo veiksmų labai apgailestavo. Su civiliniais ieškiniais sutiko, žadėjo apmokėti. Šiuo metu yra sumokėjęs 64 EUR žalos. Jo atlyginimas 600 EUR per mėnesį, sutiktų dirbti ir viešuosius darbus, pavyktų suderinti su darbdaviu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė analogiškus parodymus, papildomai buvo nurodęs, kad susistumdė su pareigūnu ir dėl to buvo paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai, ką gerai pamena. Momento, kaip su pareigūnu griuvo ant žemės neprisiminė, bet neatmetė galimybės, kad taip buvo. Visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 92-93, 103).

Kaltinamasis davęs parodymus teismo posėdyje sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kitais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis N. A. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 20.45 val. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu T. V. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos kaimynui lūžo ranka. Atvykus minėtu adresu, bute jau buvo GMP 0827 darbuotojai. Taip pat bute buvo V. Š. ir nukentėjusysis S. R., kuriam buvo sužalota kairės pusės plaštaka. S. R. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, garsiai šukavo, įžeidinėjo juos (pareigūnus). Bute pradėjo jį (N. A.) stumdyti, elgėsi agresyviai. Sugriebė dešine ranka jam (N. A.) už kairiojo peties ir traukė link savęs. Jis iš karto panaudojo kovinių imtinių veiksmus ir bandė vyrą pargriauti. Dėl to abu nukrito ant grindų. Nukritęs ant grindų pajuto skausmą dešinės rankos plaštakoje. Su kolegos pagalba S. R. buvo sulaikytas ir pastarajam buvo uždėti antrankiai. Po sulaikymo jis (N. A.) toliau jaučia dešinės rankos plaštakos srities skausmą, jam diagnozuotas dešinės rankos pamatinio pirštakaulio lūžis (b. l. 56). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir pareigūno N. A. 2017 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6).

Specialisto išvadoje Nr. G3573/2017(01) nurodyta, kad N. A. 2017 m. rugsėjo 5 d. nustatytas dešinės plaštakos I-o piršto pamatinio pirštakaulio avulsinis lūžis. Toks lūžis atsiranda griūvant ant ištiestos rankos, kuomet nykštys atitrauktas nuo delno. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Specialisto išvadoje pažymėta, kad N. A. paaiškino jog S. R. sulaikymo metu, pastarasis griebė už dešinio nykščio, bandė atstumti nuo savęs, po ko abu susikabino, nugriuvo ant žemės ir dešine plaštaka atsirėmė į grindis (b. l. 16-17).

Liudytoja V. Š. parodė, kad su sugyventiniu S. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 17 valandą iš darbo grįžo sugyventinis S. R., kuris skundėsi, kad jam skauda rankos riešą. Apie 18 valandą pas juos į svečius atėjo S. draugas ir atsinešė alkoholio. Jie visi gėrė. Apie 19 valandą S. draugas išėjo namo. S. jai skundėsi, kad dar labiau skauda rankos riešą, matė, kad yra ištinęs, todėl ji iškvietė greitąją pagalbą. Konfliktų ir jokių muštynių nebuvo, kodėl kviesdama pagalbą pasakė, kad buvo muštynės ir konfliktai nežino, matyt buvo išsigandusi. Apie 21 valandą atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri pasakė, kad S. R. reikia važiuoti į ligoninę. Po kelių minučių į butą atbėgo du policijos pareigūnai, jiems pasakė, kad policijos nekvietė. S. šaukė, kad policijos pareigūnai išeitų iš buto, kad policija nereikalinga. Matė, kad S. prie durų susistumdė su vienu policijos pareigūnu, bet ant žemės nebuvo nukritę, jie tik buvo atsirėmę prie spintos durų. Policijos pareigūnai sulaikė S. ir išsivežė (b. l. 63).

Liudytojas T. V. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 20.45 val. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu N. A. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos kaimynui lūžo ranka. Atvykus minėtu adresu, bute jau buvo GMP 0827 darbuotojai. Taip pat bute buvo V. Š. ir S. R., kuriam buvo sužalota kairės rankos plaštaka. S. R. buvo akivaizdžiai neblaivus (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas), elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, garsiai šūkavo, įžeidinėjo, varė iš buto. Kolega stovėjo priekyje ir buvo arčiau S. R.. Pastarasis pradėjo N. A. stumdyti, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo ir toliau elgėsi agresyviai bei stumdėsi. S. R. sugriebė N. A. dešine ranka už kairio peties ir traukė link savęs. Tada N. A. panaudojo kovinių imtinių veiksmus ir pargriovė vyrą. Ant grindų nugriuvo kartu su juo. Tada jis priėjo ir padėjo sulaikyti vyrą bei uždėti antrankius. Vėliau asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą. Važiuojant link komisariato N. A. skundėsi, jog skauda dešinės rankos pirštą. Ligoninėje jam diagnozavo piršto lūžį (b. l. 60). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir pareigūno T. V. 2017 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Liudytoja A. G. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 20 val., su Greitosios medicinos pagalbos tarnybinio automobilio vairuotoju V. L. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Ant lovos gulėjo neblaivus apie 40 metų amžiaus vyriškis, taip pat buvo neblaivi apie 40 metų amžiaus moteris. Vyrui skaudėjo dešinė plaštaka. Po apžiūros vyriškiui pasiūlė vykti į ligoninę. Vyras sutiko, bet nenorėjo keltis ir važiuoti. Kaip tik tuo momentu į butą užėjo du policijos pareigūnai. Kas pareigūnus iškvietė, nežino. Tada nuo lovos pašoko neblaivus vyriškis ir pribėgęs prie policijos pareigūnų pradėjo mosikuoti rankomis, keiktis necenzūriniais žodžiais jų atžvilgiu. Ji pasitraukė prie durų ir atsistojo už V. nugaros, nes bijojo, kad besistumdant ją gali kliudyti. Policijos pareigūnai uždėjo vyrui sužalota plaštaka antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Momento, kai pareigūnas galėjo susižaloti, nepastebėjo (b. l. 67).

Liudytojas V. L. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytoja A. G.. Papildomai nurodė, kad matė, kaip vyriškis, kuriam skaudėjo plaštaka, griebė policijos pareigūnui už rankos, neatsimena kurioje vietoje, bet girdėjo, kaip pareigūnas prašė paleisti ranką. Tada pareigūnai užlaužė vyriškiui rankas, pargriovė ant žemės ir uždėjo antrankius, po ko nuvedė į tarnybinį automobilį (b. l. 65).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog S. R. 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo nustatytas 2.33 promilių girtumas (b. l. 69).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

BK 286 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu – tyčiniu smūgių sudavimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, taip pat dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį bei grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.). Įstatymų leidėjas šios teisės normos dispozicijoje nenumatė pasekmių atsiradimo, todėl ši veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis neneigė, kad buvo agresyvus pareigūnų atžvilgiu, nors dėl buvusio neblaivumo nelabai prisiminė įvykio aplinkybes, tačiau sutiko, kad galėjo taip pasielgti. Duodamas parodymus teisme S. R. nurodė, kad pasipriešinimas pareigūnams įvykio 2017 m. rugsėjo 6 d., tačiau liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai, paties S. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei kita bylos medžiaga patvirtina, jog įvykis buvo 2017 m. rugsėjo 5 d. Aplinkybę, jog 2017 m. rugsėjo 5 d. A. R. (duomenys neskelbtini) keikė pareigūnus, stumdė N. A., buvo su juo nugriuvęs, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pats nukentėjusysis ir liudytojas T. V.. Liudytojai V. L., A. G. ir V. Š. taip pat parodė matę policijos pareigūno ir kaltinamojo susistumdymą. Tai, kad N. A. piršto traumą patyrė 2017 m. rugsėjo 5 d. S. R. sulaikymo metu, iš nukentėjusiojo paaiškinimų užfiksuota ir tos pačios dienos gydytojo apžiūros metu bei nurodyta specialisto išvadoje. Taigi, be kaltinamojo prisipažinimo, aukščiau išdėstyti įrodymai taip pat neginčytinai patvirtina, jog 2017 m. rugsėjo 5 d., 20.45 val., (duomenys neskelbtini), A. R. būdamas agresyviai nusiteikęs, nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. A. ir T. V. reikalavimų, mosikavo rankomis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, vijo iš buto, stumdė N. A., ranka griebė pastarajam už kairiojo peties ir traukė link savęs, o N. A. panaudojus kovinių imtinių veiksmus ir bandant jį pargriauti, abu griuvo ant žemės. Nurodytais veiksmais kaltinamasis pasipriešino tarnybines pareigas einančiam policijos pareigūnui N. A., todėl jo veika pagal BK 286 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Iš Specialisto išvados Nr. G3573/2017(01) matyti, kad N. A. dėl 2017 m. rugsėjo 5 d. S. R. sulaikymo metu patirtos traumos buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16-17). Už kito asmens nesunkų sužalojimą baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta, BK 284 straipsnio dispozicija neapima kilusių pasekmių, todėl konstatavus, kad dėl kaltinamojo veiksmų pareigūnui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. atsiradus pasekmėms, kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus kyla visumos ir dalies konkurencija. Šiuo atveju visuma yra BK 286 straipsnis, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, o dalis – BK 138 straipsnio 1 dalis. Pagal bendrą taisyklę, esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, išskyrus, kai nusikalstamos veikos dalis yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Šiuo atveju BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato griežtesnę atsakomybę nei BK 286 straipsnio sankcija, todėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra pavojingesnė nei BK 286 straipsnyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, S. R. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis – (pasipriešinimas viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas nustatė galimybę skirti viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pagal BK 138 straipsnio 1 d. asmeniui gali būti skiriamas laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skirdamas S. R. bausmę teismas atsižvelgia, jog idealiąja nusikaltimų sutaptimi buvo padaryti du nesunkūs, tyčiniai, baigti nusikaltimai (nusikaltimą žmogaus sveikatai ir nusikaltimą valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai), dėl kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertintini ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį nėra itin pavojingi, baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 74-81), teisiamas pirmą kartą (b. l. 73), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Duomenų apie kaltinamojo psichinės sveikatos sutrikimus byloje nėra, teismui abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo valdyti ir suprasti savo veiksmus nekilo. Kaltinamasis dirba (b. l. 72), sutiko atlyginti padarytą žalą. Tai rodo, jog S. R. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir neigiamai juos vertina.

Vadovaujantis, BK 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaip minėta, S. R. yra teisiamas pirmą kartą, todėl griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, jam neskirtina. Bylos duomenys tai pat patvirtina, kad kaltinamasis dirba, todėl arešto bausmę skirti ir taip apsunkinti jo darbinę veiklą šiuo atveju taip pat netikslinga. Tai, kad kaltinamasis nemoka administracine tvarka paskirtų baudų taip pat leidžia manyti, jog geranoriškai nebus mokama ir teismo paskirta bauda. Esant nurodytoms aplinkybės, įvertinus S. R. padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkkybę, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą S. R. paskyrus 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, dirbant po 40 valandų per mėnesį; už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – 1 metų laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, S. R. įpareigotinas tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu S. R. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimą su aukščiau nurodytas įpareigojimais.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu S. R. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. rugsėjo 5 d., 21.31 val. iki 2017 m. rugsėjo 7 d., 14.21 val. , t. y. dvi dienas (b. l. 84, 96), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-95), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinių ieškinių.

Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 63,48 EUR turtinės žalos – N. A. gydymo išlaidų, priteisimo bei jį pagrindžiantys įrodymas – gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 22-24). Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, žala įrodyta į bylą pateiktais dokumentais, kaltinamasis su ieškinio dydžiu sutiko, įrodymų, jog reikalaujamą priteisti žalą sumokėjo, nepateikė, todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė ieškinį dėl 4 455,15 EUR turtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad pareigūnas N. A. sužalojimą patyrė tarnybos metu, todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto, Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau – ir Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygos), Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo nuostatomis, Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada ir pažyma, išmokėjo 4 455,15 EUR kompensaciją, atitinkančią penkių mėnesių vidutinio darbo užmokestį (b. l. 31-32, 34-38). Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, todėl teismų praktikoje preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja nukentėjusio asmens patirtą turtinę ir neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Nagrinėjamu atveju S. R. sutiko su VPK civilinio ieškinio dydžiu ir neginčijo, jog nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) viršija patirtos žalos dydį (CPK 178 straipsnis), vadinasi pripažino, jog pareigūnas patyrė jam išmokėtos kompensacijos dydžio žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas priteisti nukentėjusiajam išmokėtos kompensacijos dydžio žalą Vyriausiajam policijos komisariatui yra įrodytas ir pagrįstas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl tenkintinas visa apimtimi (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, dirbant po 40 valandų per mėnesį.

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu S. R. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. R. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, įpareigoti S. R.:

bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 5 d., 21.31 val. iki 2017 m. rugsėjo 7 d., 14.21 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinius ieškinius tenkinti: priteisti iš S. R. 63,48 EUR (šešiasdešimt trys eurai, keturiasdešimt aštuoni euro centai) turtinę žalą Valstybinės teritorinės ligonių kasos naudai; priteisti iš S. R. 4 455,15 EUR (keturi tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt penki eurai, penkiolika euro centų) turtinę žalą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė