- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-182-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Kreditorius
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Skolininkas
- V. J.
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-25433-321/2009 pagal kreditoriaus AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ pareiškimą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 5 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko V. J. 333,89 Lt skolos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2009-10-02, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 13 Lt žyminio mokesčio kreditoriui AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, taip pat 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi panaikino 2009 m. spalio 5 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-25433-321/2009 ir kreditoriaus AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ pareiškimą dėl 33,89 Lt skolos, 5 procentų dydžio palūkanų ir 13 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. J. paliko nenagrinėtą, taip pat teismas priteisė iš kreditoriaus valstybės naudai 6,70 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad kreditoriaus pareiškimas, teismo įsakymas ir teismo pranešimas, išsiųsti skolininkui kreditoriaus nurodytu adresu grįžo neįteikti su nuoroda, kad „nėra tokio buto numerio“, taigi, tapo nežinoma skolininko gyvenamoji vieta. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo po pareiškimo priėmimo, todėl teismas įsakymą panaikino, o kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtu CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.
Pareiškimą palikus nenagrinėtu, teismas priteisė iš kreditoriaus bylinėjimosi išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad procesą inicijuojantis asmuo turi prisiimti atsakomybę už tinkamą skolininko buveinės (gyvenamosios vietos) nurodymą, o kartu ir pareigą CPK 96 str. nustatyta tvarka atlyginti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kai pareiškimas grąžinamas kreditoriui dėl negalimumo jį įteikti skolininkui, nes prieš paduodamas pareiškimą teismui kreditorius turi dėti maksimalias pastangas išspręsti ginčą ikiteisminiu keliu, o tai atlikdamas tuo pačiu bent jau įsitikinti ar jo nurodytu adresu yra skolininko buveinė (gyvenamoji vieta).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti.
Atskirajame skunde kreditorius nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovaudamasis CPK 431 str. 3 d. pareiškimą paliko nenagrinėtu, nors minėtoje nutartyje nėra jokių užuominų apie VSDFV duomenis apie skolininko darbovietę. Be to skolininko gyvenamoji vieta taip pat yra žinoma. Nors procesiniai dokumentai buvo siųsti pareiškime nurodytu adresu ir grįžo neįteikti su nuoroda, jog „nėra tokio buto“, tačiau VĮ Registro centro išrašas bei atsakymas, atlikus viešai prieinamą nemokamą paiešką, patvirtina, jog toks butas tikrai yra. Apie tai, kad skolininkas pareiškime nurodytu adresu gyvena, patvirtina ir Lietuvos pašto korespondencijos įteikimo pranešimas, nes šiuo adresu skolininkui 2009-07-21buvo įteikta kreditoriaus pretenzija dėl skolos apmokėjimo. Todėl apelianto nuomone, kreditorius tinkamai pasirūpino ir įdėjo maksimalias pastangas, jog ginčas būtų išnagrinėtas ikiteisminiu keliu, bei paduodamas pareiškimą teismui įsitikino, jog pareiškime nurodytu adresu tikrai yra skolininko gyvenamoji vieta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 338 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vienas iš teismo įsakymą (CPK 436 straipsnis) apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, 438 straipsnis). Taigi tinkamas teismo įsakymo nuorašo įteikimas skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Pareiga įteikti skolininkui minėto procesinio sprendimo nuorašą tenka teismui, tačiau šį dokumentą adresatams galima įteikti tik CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytais įteikimo būdais, nes teismo įsakymo procedūroje procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui ar viešo paskelbimo spaudoje būdu yra negalimas (CPK 438 straipsnis). Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo (CPK 437 straipsnio 1 dalis), teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Todėl nagrinėjamu atveju dėl apelianto atskirojo skundo argumentų dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties dalies, kuria panaikintas 2009 m. spalio 5 d. teismo įsakymas ir kreditoriaus pareiškimas paliktas nenagrinėtas, ir kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu, kolegija nepasisako. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, kreditorius turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tų pačių reikalavimų, kuris būtų nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 297 straipsnio 2 dalis, 431 straipsnio 4 dalis).
CPK 92 straipsnio 1 dalis numato, jog išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apmoka šalis, kurios procesinis dokumentas turi būti siunčiamas. Pagal bendrąsias taisykles, suformuluotas CPK 93 ir 96 straipsniuose, išskyrus atskiras, CPK tiesiogiai įvardintas išimtis, bylinėjimosi išlaidas jas patyrusiam asmeniui atlygina proceso dalyvis, kuriam nepalankus byloje teismo priimtas procesinis sprendimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo procese taikomas CPK 431 straipsnyje numatytas leistinumo taisykles bei reikalavimus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turiniui, išdėstytus CPK 433 straipsnyje, darytina išvada, jog tokį procesą inicijuojantis asmuo, kurio procesiniai dokumentai siunčiami, prisiima atsakomybę už tinkamą skolininko gyvenamosios vietos nurodymą, o kartu ir pareigą CPK 92 straipsnio nustatyta tvarka atlyginti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kai pareiškimas grąžinamas kreditoriui dėl negalimumo jį įteikti skolininkui. Nagrinėjamos bylos informacinis lapas patvirtina, kad iš teismo buvo siunčiami kreditoriaus procesiniai dokumentai skolininkui ir ši siunta grąžinta į bylą neįteikta (b.l. 9). Be to, byloje yra duomenys apie skundžiamos nutarties išsiuntimą ir įteikimą kreditoriui (b.l. 11). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, kreditoriaus pareiškimą palikus nenagrinėtą, pagrįstai priteisė iš kreditoriaus valstybei su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas, kurių dydis neviršija nustatytų siųstinų teismo procesinių siuntų įkainių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.