Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-417-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-27
Bylos Nr.
1A-223-417-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Valentinas Janonis, Dalius Jocys
Nuteistasis
J. K.
Nukentėjusysis
S. K., G. K.
Civilinis ieškovas
A. K., T. K.
Advokatai
Gintautas Daugėla, Eduardas Antonenkas
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-417/2008

Teisėjas Vandalinas Vainius Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1; 2.1.12.2.3.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. birželio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Valentino Janonio, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,nuteistajam J. K.,nukentėjusiajam S. K.,nukentėjusiosios G. K. atstovams pagal įstatymą ir civiliniams ieškovams A. K. ir T. K.,nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Eduardui Antonenkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. K., nukentėjusiosios G. K., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą A. K. ir T. K., bei civilinių ieškovų A. K. ir T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-04-02 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir nuteistasis įpareigotas visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams; iš J. K. priteista S. K., A. K. ir T. K. kiekvienam po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, G. K. atstovei pagal įstatymą A. K. 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei T. K. 1300 Lt ir S. K. 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2007-05-20, apie 10.45 val., Nidos g., ties sodo nameliu Nr. 21-63-31, sodininkų bendrijoje „Dituva“, Derceklių kaime, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 3,45 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį „Hyundai Sonata“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 52, 53, 68, 145, 171, 172 ir 180.3 punktų reikalavimus, t. y. elgdamasis neatsargiai, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, lenkdamas kitą automobilį neįsitikino, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančių transporto priemonių, neįsitikino eismo saugumu, viršijo leistiną 40 km/h greitį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu S. K. vairuojamu automobiliu „Ford Siera“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Ford Siera“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. K. ir keleivė G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, bei keleivė R. K., kuriai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį. Mano, kad J. K. nepagrįstai atidėtas bausmės vykdymas, bei nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką būdamas sunkaus girtumo būsenos, sunkiai sužalodamas du asmenis, iš kurių vienas mažametis. Apeliantai mano, kad esant šioms aplinkybėms teismas nepagrįstai atidėjo bausmės vykdymą, nes tai neatitinka BK 41 str. numatytų bausmės tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Jų nuomone, teismas taip pat neteisingai įvertino nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą: neįvertinta, kad S. K. ir G. K. yra suluošinti, išgyveno didelį fizinį skausmą ir patyrė dvasinius išgyvenimus ne tik iš karto po įvykio, bet sužalojimų pasekmes jaučia ir dabar. S. K. buvo paskirtas 5 mėnesių gulėjimo režimas, dabar gali vaikščioti tik su ramentais, G. K. atliktos 3 sudėtingos galvos operacijos, iki šiol sutrikusi judesių motorika, kamuoja po įvykio atsiradę epilepsijos priepuoliai, nėra žinoma, ar nukentėjusieji pasveiks. Dėl patirtų sužalojimų tiek S. K., tiek G. K. po įvykio negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Apeliantai prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą J. K., priteisti iš nuteistojo 90 000 Lt S. K., 200 000 Lt G. K. ir po 25 000 Lt A. K. ir T. K.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo tenkinti apeliacinį skundą iš dalies, nukentėjusieji prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiam asmeniui gali būti taikomas esant BK 75 str. 1 d. numatytomis sąlygomis. Be to, esant visoms šioms sąlygoms teismas turi padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. K. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi šeimą, išlaiko mažamečius vaikus. Įvertinus J. K. asmenybę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas atitinka ir nukentėjusiųjų interesus, nes realiai atlikdamas jam paskirtą bausmę nuteistasis prarastų savo darbą, o tai turėtų neigiamos įtakos jo turtinei padėčiai, kurios pablogėjimas apsunkintų nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Visais atvejais, kai sutrikdoma asmens sveikata, už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti ir neturtinę žalą (BPK 109 str., CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. l d.). Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos ribų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą nustatymas.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

S. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis dėl to patyrė didelį fizinį skausmą, išgyveno nepatogumus dėl negalėjimo judėti, buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, prarado 60 procentų darbingumo, išliko pastebimi fiziniai trūkumai. Kita vertus, žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, kaltininkas savo iniciatyva ją iš dalies atlygino, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, dirba ir yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, turi šeimą, išlaiko mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į teismų praktiką tokiose bylose, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė S. K. aiškiai per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti. Priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis padidintinas iki 20000 Lt.

Mažametė G. K. patyrė ypač sunkias J. K. padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Jai sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl to patyrė didelį fizinį skausmą, buvo sutrikdytas normalus jos vystymasis. Atsižvelgusi į šias pasekmes bei į tai, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, į anksčiau išvardytus kriterijus, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, taip pat į tą aplinkybę, kad žala G. K. sveikatai atsirado ir dėl kartu važiavusių suaugusiųjų nerūpestingumo, nes mergaitė nebuvo prisegta saugos diržu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, teisinga, protinga ir sąžininga suma neturtinei žalai atlyginti yra 80000 Lt. Pirmosios instancijos teismas priteisė aiškiai per mažą sumą neturtinei žalai, padarytai G. K., atlyginti.

G. K. tėvai dėl įvykio neabejotinai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų dėl dukros sveikatai padarytos žalos, buvo sutrikdytas normalus jų šeimos gyvenimas, tačiau žala tiesiogiai padaryta ne jiems, o dukrai, jai neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas atskirai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija mano, kad pirmosios instncijos teismas A. K. ir T. K. padarytą neturtinę žalą tinkamai įvertino pinigais ir priteisė sumą, kuri atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti jos dydį nėra pagrindo.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinių ieškinių dydžių (BPK 328 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p., kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-04-02 nuosprendį pakeisti ir padidinti iš J. K. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį S. K. iki 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų), G. K. – iki 80000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Valentinas JanonisDalius Jocys