Šiaulių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui T. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, susipažinusi su šalių pateikta 2020 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas T. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2020 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje šalys pateikė taikos sutartį, kuria taikiai išsprendė ginčą dėl dukros U. U. M. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo teikimo, bendravimo tvarkos.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. M. nurodė, kad pasirašyta taikos sutartis atitinka jos valią. Teigė, jog taikos sutartyje nurodyta išlaikymo dukrai suma yra pakankama, ji dar gauna išmoką vaikui iš užsienio, kuri yra didesnė nei mokama Lietuvoje. Nurodė, jog sumažino išlaikymo įsiskolinimo sumą, kurią atsakovas išmokės mokėdamas po 50 Eur kas mėnesį. Teigė, jog dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su atsakovu ginčo nėra. Prašė patvirtinti taikos sutartį.

Teismo posėdžio metu atsakovas T. A. patvirtino, kad pasirašyta taikos sutartis visiškai atitinka jo valią. Pripažino, jog išlaikymą dukrai teikė nepakankamą ir nepastoviai nes neturėjo darbo. Sutinka su susitarta suma bei išlaikymo įsiskolinimo suma. Patvirtino, jog yra žinoma, kad pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, jam jos nevykdant, ieškovei gali būti išduotas vykdomasis dokumentas. Nurodė, jog sutinka, kad dukra gyventų su mama. Dėl bendravimo tvarkos su dukra ginčų nekyla, jis bendrauja su dukra dažnai, kartą ar du per savaitę, susitinka su ja.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė neprieštaraujanti taikos sutarties patvirtinimui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis).

Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis.

Iš šalių pasirašytos taikos sutarties teksto matyti, kad šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl nepilnametės dukros U. U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo po 150,00 Eur teikimo ir išlaikymo įsiskolinimo sumos išmokėjimo dalimis. Ieškovė atsisakė dalies reikalavimų dėl išlaikymo sumos, sumažino išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 9000,00 Eur iki 5000,00 Eur. Taikos sutartyje šalys nurodė, kad tėvas su dukra bendrauja neribojant laiko.

Šalių veiksmai abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu pasiekti abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, ir civilinė byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).

Taikos sutartimi šalys susitarė, jog pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, 4.2 punkte nurodė, kad I. M. yra atleista nuo teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsniu ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

Ieškovė byloje yra sumokėjusi 50 procentų, t. y. 38,00 Eur, mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Teismui dėl šio ieškinio reikalavimo patvirtinus taikos sutartį ieškovei I. M. grąžintini 75 procentai, t. y. 28,50 Eur, jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei, vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-2323-15439 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, šioje civilinėje byloje teikta antrinė teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, 50 procentų atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas T. A. nepateikė teismui duomenų, jog patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje teismas nesprendžia.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas T. A. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl žyminio mokesčio ir valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, valstybei priteistina iš atsakovo T. A.. 25 procentus mokėtino žyminio mokesčio sumos sudaro: 10,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150,00 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. x 25 proc.) ir 28,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (5000,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 25 proc.), iš viso 38,00 Eur.

CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu laikytina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 71,86 procentų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, jog išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 271,56 Eur. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, yra tik iš dalies darbinga, atsižvelgdamas į procesinį šalių elgesį, kad nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės šalys pateikė teismui taikos sutartį, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis) ir sumažinti valstybei priteistiną valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumą, priteisiant iš abiejų šalių valstybei po 50,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas patyrė 6,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Išaiškintina šalims, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 87, 96, 99, 140, 290–292, 293, 294, 295 straipsniais,

nutarė:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės I. M. ir atsakovo T. A. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir atsakovas T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-5279-1079/2020 nusprendė ginčą dėl nepilnamečio vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo baigti taikiai ir susitarė:

„Ieškovė I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir atsakovas T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (kartu vadinami Šalimis) siekdami išspręsti tarp jų kilusį teisminį ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str., 140 str. ir 293 str. bei civilinio kodekso 6.983 str. - 9.986 str., susitaria ir sudaro šią Taikos sutartį, toliau vadinamą „Sutartis“, ir prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ją patvirtinti, o civilinę bylą Nr. e2-5279-1079/2020 nutraukti.

Šalys susitaria Sutarti sudaryti žemiau nurodytomis sąlygomis:

1.1 Šalys susitaria, kad nepilnametės dukters U. U. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iki to momento, kol dukra sulauks pilnametystės;

1.2 Pasikeitus motinos nuolatinei gyvenamajai vietai atitinkamai pasikeičia ir dukters nuolatinė gyvenamoji vieta.

2.1 Šalys sutinka, kad nepilnametės dukters U. U. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga per mėnesį skirti viso 300 Eur (trys šimtai eurų), kurio teikimą lygiomis dalimis pasidalija šalys, t. y. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų);

2.2 Nepilnamečio vaiko tėvas T. A. teiks dukrai U. U. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2020-04-01 iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma bus indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Mokamas išlaikymas perduodamos tvarkyti uzufrukto teise vaiko motinai I. M..

2.3 Tėvas T. A. moka išlaikymo įsiskolinimą 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2020-04-01 I. M. kas mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) iki bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas.?

2.4 Nuo likusių reikalavimų dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimo, t. y. 9000 Eur už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2020-04-01 ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo po 250 Eur I. M. atsisako.

3.1 Šalys susitaria, kad vaiko tėvas T. A. su nepilnamete dukterimi U. U. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja neribojant laiko.

4.1 Šalys pasilieka prie savo turėtų bylos vedimo išlaidų;

4.2 Šalis, I. M. yra atleista nuo teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas remiantis LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. ir LR CPK 83 str. 1 d. 14 p.;

4.3 Šalys taip pat pareiškia, kad joms yra žinomos Sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės, numatytos LR CK 6.983 - 6.985 straipsniuose, sudaryta Sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų;

4.4 Šalims yra žinoma, kad kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bus galima tik iš esmės pasikeitus esamoms faktinėms aplinkybėms;

4.5 Taip pat šalims yra žinoma, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai;

4.6 Ši Sutartis teikiama patvirtinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.“

Civilinę bylą Nr. e2-5279-1079/2020 nutraukti.

Išaiškinti šalims, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Grąžinti ieškovei I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,50 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) jos sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 6,68 Eur (šešis eurus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurie mokami, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.