Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2008 m. spalio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, per šį laikotarpį uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis bei įpareigotas būti namuose nuo 23 valandos iki 5 valandos, jeigu tai nesusiję su legaliu darbu, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, o pradėjus dirbti, iki bausmės pabaigos, be bausmę vykdančios institucijos žinios sutikimo nekeisti darbo vietos, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkotikų, psichotropinių, toksinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti gydymą iki bausmės pabaigos, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki bausmės atlikimo pabaigos be bausmę vykdančios institucijos žinios sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos;

2) 2009 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. spalio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, per šį laiką nuo paskirtos bausmės atlikimo pradžios uždraudžiant bendrauti su tam tikru asmeniu, įpareigojant būti namuose nuo 23 valandos iki 5 valandos, jeigu tai nesusiję su jo darbu, tęsti gydymą nuo narkotikų, psichotropinių, toksinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be bausmę vykdančios institucijos žinios sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, o pradėjus dirbti, iki bausmės pabaigos, be bausmę vykdančios institucijos žinios sutikimo nekeisti darbo vietos;

3) 2010 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pradėti gydytis nuo narkomanijos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms;

4) 2010 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pradėti gydytis nuo narkomanijos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms;

5) 2011 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių;

6) 2012 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus regio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

7) 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimt) parų areštu;

8) 2018 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalie 3 punktą, BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams;

9) 2022 m. birželio 14 d. Vilniaus regio apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. G. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, o būtent: jis, 2023 m. kovo 23 d. apie 17.10 val., būdamas namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti savo šeimos narį – brolį G. G. – paėmęs į dešinę ranką virtuvinį peilį bei sakydamas jam: „nužudysiu tave“, „užlenksiu tave“, ir bėgdamas link pastarojo užsimojo peiliu taikydamas į G. G., tačiau šiam spėjus išbėgti pro duris ir jas užvėrus, smeigė peilį į virtuvės duris, toliau grasindamas „nužudysiu aš tave“, tokiais veiksmais sudarė realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais J. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2. J. G. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 24 d. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad kaltės nepripažįsta, pasinaudojo jam įstatymu suteikta teise atsisakyti duoti parodymus (b. l. 97-98).

3. 2023 m. rugpjūčio 1 d. papildomai apklaustas įtariamasis J. G. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas, kaltę pripažįsta pilnai. Parodymus duos jam gerai žinoma ir suprantama lietuvių kalba. Narkologo ir psichiatro įskaitoje įrašytas. Jam jo teisės yra aiškios, suprantamos, jam atstovaus valstybės garantuojamas gynėjas. Įtarimas jam aiškus ir suprantamas, savo kaltę pripažįsta pilnai. Parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su broliu G. ir mama L. Mama gyvena atskirame kambaryje, o jie su broliu bendrame. Namuose yra bendra virtuvė. Parodė, kad 2023 m. kovo 23 d. ryte buvo išėjęs į miestą, kur vartojo narkotines medžiagas – fentanilį. Grįžo į namus apie pietus, tačiau jau buvo apsvaigęs. Po pietų mama kažką gamino virtuvėje, tikslaus laiko nepamena. Kol motina gamino, jis sėdėjo ant fotelio, virtuvėje taip pat buvo ir G. Jie visi tiesiog buvo, nesipyko, tuomet motina davė G. pinigų telefono kortelei papildyti. Kuomet motina jam davė pinigų, jis kažką motinai ar G. pasakė, tuomet jie su G. susiginčijo, jisai pradėjo rėkti ant jo ir jis staiga pašoko nuo fotelio ir paėmė peilį, kuris gulėjo ant stalo prie viryklės. Paėmęs peilį pasakė G. „aš tave užmušiu“, palaukė kol G. išbėgs, jisai išbėgo, uždarė virtuvės duris, o jis priėjo prie durų ir smeigė peilį į duris. Jis norėjo pagąsdinti G., neturėjo tikslo jo padurti. G. norėjo pagąsdinti, kad jisai apsiramintų. Virtuvėje su juo pasiliko motina, ji nieko nedarė, tiksliai nepamena. Daugiau papasakoti neturi ką (b. l. 134-136).

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. parodė, kad pareikštą kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta, patvirtina visas faktines aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi. Apie įvykį papildomai paaiškino, kad jis, brolis ir motina tuo metu buvo namuose, virtuvėje. Broliui motina davė pinigų ir jis kažką jam pasakė, o brolis pradėjo jį visokiais žodžiais vadinti. Tada jis susinervino, šoko, paėmė peilį, o brolis tuo metu nubėgo, užsidarė duris, o jis norėjo brolį pagąsdinti, todėl smeigė peilį į duris, bet brolio žudyti nenorėjo. Už grasinimą nužudyti brolį yra teisiamas ne pirmą kartą, nes brolis jį dažnai provokuoja. Jis, jo brolis ir motina gyvena visi kartu.

5. Kaltinamojo J. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo pačio parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

6. 2023 m. balandžio 18 d. apklaustas nukentėjusysis G. G. parodė, kad jam yra išaiškinta jo teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, tačiau jis sutinka ir nori duoti parodymus prieš savo brolį J., kadangi jis kelia realią grėsmę jo gyvybei. Parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su mama L. G. ir broliu J. G. Name turi kiekvienas po savo kambarį, tačiau kitos patalpos, pvz., virtuvė, yra bendros. 2023 m. kovo 23 d. visą dieną visi trys buvo namuose. Jie su mama buvo blaivūs, brolis buvo apsvaigęs (nuo ko, nežino). Vakarop, apie 16 val. mama virtuvėje gamino valgyti, jie su broliu buvo virtuvėje irgi, iš pradžių nesipyko. Jis virtuvėje stovėjo šalia mamos prie kėdės, kuri buvo prie viryklės, o J. sėdėjo ant fotelio šiek tiek toliau. Po to jis mamos paprašė 5 Eur., kad papildyti kortelę, mama jam davė 5 Eur. Kai J. išgirdo, kad mama jam duos 5 Eur., jis pradėjo sakyti mamai, kad duotų ant dviejų čekių (narkotinių medžiagų) 12 Eur., jis jam pasakė, kad jam mama ryte davė pinigų, tuomet J. atsistojo ir greitai žengė žingsnius link šalia viryklės esančio stalo, o ten gulėjo virtuvinis peilis. J. griebė peilį. G. staiga atsitraukė link durų, J. laikydamas dešinėje rankoje peilį, geležte nukreiptą į jį, staiga pajudėjo link jo, užsimojo peiliu ir mostu mojo peilio geležte į jį, tačiau G. labai greitai uždarė virtuvės duris, tad jis smeigė peiliu į medines virtuvės duris. G. laikė uždarytas duris, pats stovėdamas koridoriuje. Jis turėjo mobilųjį su savimi, kaire ranka laikė duris, o dešine ranka skambino Nr. 112, iškvietė policiją. J. vis stengėsi atidaryti duris, šaukdamas, kad nužudys jį. Jis toliau laikė duris, tuomet būdamas koridoriuje už durų išgirdo, kad J. pradėjo šaukti mamai, kad ir ją nužudys, nes ji nedavė jam pinigų. Jis tuomet paleido virtuvės duris, išėjo į koridorių ir staigiai įėjo į sesers (kuri nebegyvena su jais) kambarį ir ten užsidarė ir užsirakino su ant durų esančiu kabliuku. Kambaryje užsirakinęs buvo tol, kol neatvyko policijos pareigūnai. Jis laukė pareigūnų užsirakinęs, kadangi J. veiksmai yra realūs, nes jisai jau yra jį padūręs lyg ir 2018 metais (tiksliai pasakyti negali, nepamena), todėl mano, jei nebūtų uždaręs staigiai durų, jis būtų pataikęs į jį. Jo gyvybei kilo realus pavojus, nes J. jau buvo užsimojęs ir mojo virtuvinio peilio geležte į jį, tik jis spėjo staiga sureaguoti ir uždaryti duris. Kiek jam žinoma, mamos J. nesužalojo. Tiek jis, tiek mama J. bijo, nes jis gali nužudyti. J. reketuoja mamą, kad ji duotų jam pinigų, kad galėtų nusipirkti narkotikų, o jo J. nekenčia po to, kai jisai sėdo į kalėjimą dėl to, kad jį padūrė. Daugiau papildymų neturi (b. l. 51-53).

7. 2023 m. kovo 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), G. G. parodė, kad 2023 m. kovo 23 d. apie 17.10 val. jis, mama L. ir J. G. (vaizduojama ant manekeno) sėdėjo virtuvėje. J. sėdėjo ant fotelio, mama sėdėjo ant kėdės prie viryklės, o jis – G. stovėjo tarp jų (nuotrauka Nr. 1), G. mama padavė 5 Eur., kad pasipildyti SIM kortelę. Tai pamatęs J. pradėjo reikalauti iš mamos pinigų, ji nesutiko, G. J. pasakė, kad jau ryte paėmė pinigų, tuomet J. atsistojo, priėjo prie viryklės, o ten šalia gulėjo virtuvinis peilis, J. pasiėmė peilį (nuotrauka Nr. 2), tuo metu mama vis dar sėdėjo. J. pasiėmė peilį, G. pasitraukė link durų, J. su peiliu atsistojo priešais G. (nuotrauka Nr. 3) ir tuomet pradėjo eiti su peiliu, užsimojęs link G. (nuotrauka Nr. 4) ir G. išsigandęs paėmė durų rankeną ir uždarinėjo duris (nuotrauka Nr. 5), ir staiga bedė G. pusėn, o jis staiga uždarė duris ir J. (manekenas) pataikė su peilio geležte į duris (nuotrauka Nr. 6) (b. l. 54-56).

8. 2023 m. balandžio 3 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas virtuvinis peilis, paimtas iš įvykio vietos apžiūros metu. Peilis yra 27,5 cm ilgio. Ant peilio geležtės yra matomos naudojimosi žymės, įbrėžimai bei nešvarumai. Iš vienos geležtės pusės yra išgraviruotas pavadinimas „TRAMONTINA“ MADE IN BRAZIL“. Iš kitos geležtės pusės taip pat matomi įbrėžimai. Rankena yra tamsiai rudos spalvos, galimai pagaminta iš medžio. Ant rankenos iš abiejų pusių yra matomos kniedės, po 2 vnt. (b. l. 57-62).

9. 2023 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad aprašomas pokalbio tarp Vilniaus BPC darbuotojo ir skambinančio vyro garso įrašas. Pokalbis vyko rusų kalba. Pokalbio data – 2023 m. kovo 23 d., ir laikas 17:07:04 val. Pokalbio trukmė – 00:54 min. Skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-72).

10. 2023 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi trys pareigūnų kūno kameromis filmuoti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230323-172725UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 11.49 min. Vaizdo įraše pareigūnai pamato, kad vienas vyriškis pabėgo. Pareigūnus pasitiko vyras (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip G. G.). Jis parodo, kur nubėgo jo brolis (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip J. G.). Pareigūnai J. G. suranda gretimame namo bute, kuriame gyvena sesuo. G. G., pamatęs J. G., pasakė, kad taip, tai jis, vos nepapjovė jo. J. G. sako, kad telefonu tik pagąsdino ir jokio peilio prie savęs neturi. Viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto. J. G. sako, kad G. G. provokuoja konfliktus, dėl kurių J. G. kalėjo įkalinimo įstaigoje. Abudu broliai gyvena ten pat. Tuomet pareigūnai eina į G. G. namus ir nurodo, kokiu peiliu J. G. puolė, sakydamas, kad nužudys. G. G. gindamasis uždarė duris ir parodo ant durų žymes nuo peilio. Moteris (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstama kaip L. G.) sako, kad bijo savo sūnaus J. G., kad jam tik svarbios narkotinės medžiagos, niekur nedirba ir kiekvieną dieną prašo po 20 Eur. Pati moteris yra pensininkė. Tarp brolių įvyko konfliktas dėl to kad, L. G. davė G. G. 5 Eur., o J. G. pamatė ir sako, duok ir man 12 Eur. Tuomet kilo žodinis konfliktas ir pats įvykis. L. G. sako, kad abu broliai nedirba, vartoja narkotines medžiagas. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230323 172732UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 10.45 min. Vaizdo įrašas yra iš kito pareigūno perspektyvos. G. G. sako, kad L. G. matė visą konfliktą, tačiau ji nenori būti liudininke, nes konfliktuoja broliai ne pirmą kartą ir ji bijo. Pasakė, kad G. G. sako tiesą, kaip įvyko konfliktas su peiliu. G. G. sako, kad jam buvo kilusi reali grėsmė gyvybei. Vaizdo įraše G. G. nurodo dešinės rankos judesiais, kaip J. G., užsimodamas iš apačios į viršų, bandė durti su peiliu. Taip vyksta jau ne pirmą kartą. G. G. parodo, kokiu peiliu brolis grasino. G. G. parodo, kad L. G. sėdėjo prie spintelės virtuvėje, tuomet J. G. paėmė peilį nuo spintelės, sakydamas, kad nužudys ir puolė su peiliu G. G.. G. G. sako, kad J. G. sakė, kad vis tiek nužudys. G. G. teigia, kad jeigu brolis būtų keliais centimetrais pataikęs į jo pusę, tai J. G. būtų pataikęs į G. G. pilvą. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230323-1759329UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 17.51 min. Vaizdo įraše G. G. patikslino, kad kambaryje jie visi buvo ir tada L. G. davė G. G. 5 Eur., tuomet J. G. sako, kad jam irgi duotų 12 Eur. G. G. pasakė, kad jau ryte jam mama davė pinigų ir daugiau nebeturi. J. G. griebė peilį nuo spintelės ir pasakė, kad papjaus ir užsimojo ant G. G.. G. G. spėjo pabėgti ir pasislėpė pas kaimynus kol sulaukė policijos pareigūnų. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimu neužfiksuota (b. l. 73-75).

11. 2023 m. liepos 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad į butą patenkama pro medines duris, paėjus kelis metrus tiesiai po dešine puse nuo ėjimo durų yra medinės durys, kurios iš vidinės kambario pusės yra apgadintos, galimai nuo peilio įsmeigimo, šios durys veda į miegamąjį. Įėjus į kambarį po dešine puse matosi dvigulė lova, priešais duris yra pečius, po dešine pečiaus yra medinis baltos spalvos stalas, šone po dešine puse yra virtuvinis stalviršis. Kitų su įvykių susijusių daiktų ar aplinkybių nefiksuota (b. l. 25-31).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

12. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

13. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad J. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – grasino nužudyti žmogų. J. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas J. G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

14. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

15. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

16. Vadovaudamasis BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę J. G., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. J. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką pavojingą žmogaus gyvybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis į psichiatrinės ir priklausomybės ligų gydymo įskaitą įrašytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, praeityje teistas daug kartų, paskutinį kartą (2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu) taip pat už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, to paties nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, kaltinamasis administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas ne mažiau kaip devynis kartus, daugiausiai už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje (keleivio važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis). Kaltinamojo teistumo ir administracinio baustumo duomenys (b. l. 155-167, 176-185) rodo, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo atsainų požiūrį į teisės ir moralės normas. Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam J. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

18. Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir teisiamojo posėdžio metu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. G. skiriama vienerių metų laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

19. Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į aukščiau minėtas kaltinamojo baudžiamajai atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2023 m. kovo 23 d., o suėmimo atlikimo sąlygos paprastai yra sunkesnės negu laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

20. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 23 d., 1 (vieną) laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi J. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau negu iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pabaigos. Atlikus bausmę suėmimas panaikintinas.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-13053, kurioje nurodyta, kad iš J. G. priteistina pinigų suma už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 402,98 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra suimtas, teismas, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrinta kaltinamojo teisė į gynybą. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Esant šioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad J. G. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) kalėjime, iki suėmimo niekur nedirbo, duomenų apie jo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, byloje nėra, darytina išvada, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

22. Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – peilis, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 – 298 straipsniais, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir teisiamojo posėdžio metu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. G. paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti J. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 23 d., 1 (vieną) laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi J. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau negu iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pabaigos. Suėmimą panaikinti atlikus bausmę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (402,98 Eur.) priteisimo iš kaltinamojo J. G. netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti nusikalstamos veikos padarymo įrankį – peilį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais, – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.