Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. F. ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2021-12-29 sprendimu už akių priteista ieškovui iš atsakovės 2500 Eur skola ir 5 procentų procesinės palūkanos pagal 2020-11-23 paskolos sutartį.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje pateikė tą pačią dieną – 2020-11-23 tarp jo ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį, kuria ieškovas atsakovei paskolino 2500 Eur, o atsakovė įsipareigojo šią skolą grąžinti iki 2020-12-22, negrąžinus pinigų iki nustatytos datos – kas mėnesį mokėti 0,7 procentų palūkanų nuo pasiskolintos sumos, t.y. 17,5 Eur. Atsakovė paskolos sutartyje savo vardu ir pavarde patvirtino, kad 2020-11-23 pinigus gavo.

Atsakovė ieškovui skolos negrąžino ir šios aplinkybės neginčija. Atsakovė teigia, kad ji iš ieškovo 2500 Eur pasiskolino tik vieną kartą, sudarydama 2020-11-23 paskolos sutartį. Ji ieškovui negrąžino skolos iki sutartyje nurodytos datos - 2020-12-22, todėl ieškovas 2021-07-12 jai atnešė pasirašyti naują paskolos sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad ji mokės 0,7 procento, t.y. 175 Eur palūkanų pas mėnesį, jei ji laiku negrąžins skolos. Ji pastebėjo, kad 0,7 procentai yra ne 175 Eur, o tik 17,5 Eur, todėl sutartyje ištaisė šią sumą, ieškovas su tokiu ištaisymu sutiko. Atsakovės teigimu, ji turi abiejų paskolos sutarčių kopijas, nes ieškovas jai negrąžino abiejų sutarčių originalų.

Paskolos sutarties buvimas pas kreditorių patvirtina apie prievolės neįvykdymą, o jos buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). Nagrinėjamu atveju abi paskolos sutartys yra pas ieškovą.

Atsakovė, teigdama, kad ieškovas jai 2500 Eur paskolino vieną kartą, o dėl šios sumos buvo sudarytos dvi paskolos sutartys, kurias abi ieškovas nepagrįstai reikalauja įvykdyti, nepateikė jokių įtikinamų savo teiginių įrodymų. Atsakovė dirba buhaltere, taigi, įgijusi specialųjį išsilavinimą ir tvarkanti buhalterinę apskaitą, todėl turinti reikiamų žinių apie paskolos santykius. Atsakovė nurodė, kad ieškovas jai leido ištaisyti paskolos sutartyje nurodyta 175 Eur palūkanų sumą į teisingą – 17,5 Eur, o tai rodo, kad ieškovas jai vienašališkai nediktavo savo sąlygų. Tačiau atsakovė nepaaiškino, kodėl, žinodama, kad ieškovas jai negrąžino pirmosios sutarties originalo, ji antroje sutartyje nepažymėjo, kad tai yra patikslinta paskolos sutartis, o antrą kartą paskolos sutartyje pasirašė gavusi sutartyje nurodytą pinigų sumą ir atidavė šią sutartį ieškovui. Atsakovė, kaip buhalterė, suprato, kad jai praleidus 2500 Eur skolos ieškovui grąžinimo terminą pagal pirmąją paskolos sutartį, ieškovas tiesiog kreiptųsi į teismą ir skola pagal teismo sprendimą būtų išieškoma priverstinai. Atsakovei tokia įvykių eiga būtų palankesnė nei tai, kad ji antrąja paskolos sutartimi padvigubino skolos dydį, nors, jos teigimu, ji pagal antrąją sutartį pinigų negavo. Atsakovė nepaaiškino, kodėl ji rizikavo, kad iš jos priverstinai bus išieškota ir, pasak jos, negauta pinigų suma. Atsakovė suprato, kad, teismui iš jos ieškovui 2021-12-29 sprendimu priteisus 2500 Eur pagal pirmąją paskolos sutartį ir antstoliui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, taip bus ir su antrąja paskolos sutartimi, tačiau atsakovė nepaaiškino, kodėl nesiėmė savo teisių ginti nei civilinio, nei baudžiamojo proceso tvarka.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad dvi paskolos sutartis su atsakove tą pačią dieną sudarė todėl, kad atsakovė prašė paskolinti 5000 Eur, tokia paskolos sutartis turėtų būti tvirtinama notaro (pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos), todėl jie, norėdami išvengti tokios tvirtinimo tvarkos, pasirašė dvi sutartis, skolintą sumą padaliję į dvi dalis. Antrojoje sutartyje jis numatė nedidelio dydžio palūkanas, jei atsakovė laiku negrąžintų skolos. Teismas tokius ieškovo paaiškinimus pripažįsta pagrįstais.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovė neįvertino antrosios paskolos sutarties pasirašymo pasekmių ir netikėti ieškovo paaiškinimais, kad jis atsakovei paskolino pinigus pagal abi 2020-11-23 sudarytas paskolos sutartis. Kadangi atsakovė paskolą iš ieškovo gavo, todėl jai kyla pareiga grąžinti ieškovui paskolos sumą pagal paskolos sutarties sąlygas, t.y. grąžinti pasiskolintus 2500 Eur ir 245 Eur (14 mėn. × 17,5 Eur) kompensuojamųjų palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos : ieškovo užmokestis advokatui – 300 Eur, 62 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2500 Eur skolą, 245 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą - 2745 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2022-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 62 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti – ieškovui K. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. B. 14 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas 5662) valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.