Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2665,60 Lt skolą už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovas A. S. yra negyvenamos patalpos - slėptuvės, esančios šiame name, savininkas. Kiekvieną mėnesį atsakovui jo nuosavybės teise priklausančios negyvenamos patalpos adresu yra pateikiamas mokėjimo pranešimas - sąskaita su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2010 lapkričio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 2665,60 Lt. Atsakovui mokesčiai buvo paskaičiuoti ir už stogo remontą. Byloje pateiktas techninės priežiūros žurnalas, kuriame užfiksuota, kad stogo remontas buvo būtinas, negalima remontuoti atskiras stogo dalis. Kad būtina remontuoti stogą sutiko namo gyventojai, dėl stogo remonto buvo renkami parašai. Visi, išskyrus atsakovą, su ieškovu atsiskaitė. Atsiskaityti privalo visi savininkai nežiūrint kokią patalpų paskirtis.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad byloje nėra įrodyta, kad ieškovės atliktus darbus buvo būtina atlikti. Atsakovui priklausančiose patalpose nėra gyvenamojo ploto, todėl ieškovės reikalavimas neatitinka savininkų sprendimo turinio. Jam priklausanti patalpa yra tik rūsyje, todėl jos plotas, kaip ir kitų savininkų rūsių plotai, neturėtų būti įtraukti skirstant išlaidas. Ieškovė nepateikė dokumentų apie pirkimo organizavimą, apie pirkimo komisijos sudarymą, taip pat nepateikė duomenų apie tai, ar buvo išrinktas įgaliotas patalpų savininkų atstovas, ir, jeigu taip, apie jo dalyvavimą pirkimų komisijoje.

Ieškovė UAB „Žaidas“ apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 2-6) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai; priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nemotyvuodamas atmetė ieškinį administravimo, techninės priežiūros, šilumos sistemos priežiūros mokesčių, delspinigių bei šilumos sistemos remonto dalyje. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2665,60 Lt, kuriuos sudaro laikotarpiu 2010-12-01 – 2011-05-31 priskaičiuoti administravimo (51,18 Lt), pastatų techninės priežiūros (105,12 Lt), šilumos sistemos priežiūros (57,72 Lt) mokesčiai; delspinigiai (3,06 Lt); šildymo sistemos (4,84 Lt) bei stogo remonto kaštai (1012,56 Lt), o taip pat likutis už 2010 m. spalio mėnesį 1431,12 Lt. Kadangi atsakovas nepareiškė kaip turi būti skirstoma jo sumokėta suma 479,91 Lt, dengė seniausią skolą, t.y. dalį iki 2010-12-01 buvusio likučio 1911,03 Lt. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog teismas padarė proceso teisės pažeidimą, nes nenurodė motyvų, kuriais grindžiamas ieškinio dalies 1653,04 Lt sumoje atmetimas.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų padaryti išvadą, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų konstatuota, jog atlikti stogo remonto darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Žurnale net 2006-09-26 neeilinės apžiūros metu nustatyta, jog stogo danga vietomis jau nesandari ir lokalaus protėkio vietų lopymas efekto neduos, būtinas stogo dangos remontas, tokia pati išvada pakartota 2009-04-30 kasmetinės apžiūros metu ir 2010-04-29 kasmetinės apžiūros metu. Todėl visiškai nesuprantama teismo išvada, jog stogo dangos būklė nėra nustatyta, nenurodytas taikytinų priemonių defektams šalinti mastas. Apžiūroms vadovaujančio asmens inžinieriaus V. J. kvalifikacija yra viešai paskelbta Internetiniame Statybos specialistų kvalifikacijos atestatų registro puslapyje, t.y. jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Tiek pastato administratoriui, tiek pastato savininkams nekilo abejonių dėl stogo remonto darbų užsakymo būtinumo.

3. Teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog ieškovės pateikti rašytiniai dokumentai turi žemesnę juridinę galią už atsakovo teiginius, jog ginčo pastato techninė priežiūra buvo vykdoma netinkamai, o stogo danga buvo geros būklės. Ginčo pastato stogas neatitiko privalomųjų reikalavimų visumos pagal STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11 str., kadangi stogo mechaninis atsparumas ir pastovumas buvo smarkiai pažeisti, kritulių vanduo per daugybines lokalių protėkių vietas skverbėsi į palėpę, gadino vidines pastato konstrukcijas. Nei pirmos instancijos teismas, nei atsakovas neprašė pateikti papildomų dokumentų apie pastato techninę būklę, ieškovo darbuotojų kvalifikaciją ir kt. Kas patvirtina aplinkybę, jog ginčas tarp šalių yra kilęs būtent dėl CK 4.82 str. aiškinimo ir taikymo, t.y. dėl pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę buvimo ar nebuvimo.

4. Teismas sprendime įtvirtino neteisingą išvadą, prieštaraujančią pamatiniam teisės aktų hierarchijos principui, t.y. kad LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti pavyzdiniai nuostatai ir juose išdėstyti reikalavimai turi aukštesnę juridinę galią už įstatymą, būtent Civilinį kodeksą. Patalpų savininkų ir administratoriaus santykiai atsiranda įstatymo pagrindu, taigi patalpų savininkams priėmus sprendimą dėl stogo remonto darbų užsakymo, toks sprendimas yra privalomas ne tik administratoriui, bet ir tiems patalpų savininkams, kurie darbų užsakymui nepritarė. Vyriausybės nutarime ir Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų administravimo nuostatuose tik išdėstyta, susisteminta tokių santykių įtvirtinimo (įforminimo) tvarka, tačiau pačių teisinių santykių atsiradimo pagrindas yra CK 4.85 str. 1 d. Administratoriaus atlikta apklausa raštu atitinka visus CK 4.85 str. numatytus reikalavimus, nes joje užfiksuotas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių balsų dauguma priimtas sprendimas. Bendraturčių daugumos valia, kartu sukuria pareigą atsakovui, nepaisant fakto, jog pastarasis apklausoje nedalyvavo ir nuomonės neišreiškė.

5. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad balsavimo anketose patalpų savininkai neužrašė savo asmens kodo, todėl visos byloje pateiktos balsavimo anketos laikomos negaliojančiomis. Vien tik asmens kodo neužrašymas nereiškia, jog patalpų savininkų valia yra neaiški, neišreikšta. Vieno punkto, išdėstyto Vyriausybės nutarime, nesilaikymas negali būti pagrindas neatsižvelgti į CK 4.85 str. 1 d. reikalavimus, nes iš pateiktų anketų galima identifikuoti balsuojantį asmenų pagal vardą ir pavardę, parašą, rašyseną ir kt. CK, kiti poįstatyminiai aktai nenumato, jog priimant sprendimą bendrasavininkių susirinkimo metu, asmenys privalo užrašyti/garsiai pasakyti savo asmens kodą.

6. Teismas bylos aplinkybes vertino formaliai, neatsižvelgdamas į bendrosios nuosavybės teisės specifiką, t.y. kad bendrasavininkiai yra tiesiogiai suinteresuoti savo turto priežiūra ir išlaikymu, todėl akivaizdu, jog balsavimo anketose ir protokole atsispindi tikroji savininkų valia, tą patvirtina ir aplinkybė, jog savininkai rinko kaupiamąsias lėšas stogo remontui apmokėti, dalyvavo balsavimo procedūroje, skaičiuojant balsus. Apeliantas teismo posėdžio metu paaiškino, jog visi patalpų savininkai, išskyrus atsakovą, yra atsiskaitę už atliktus darbus, niekada nevyko ir nevyksta jokių teisminių procesų dėl šių stogo remonto darbų atlikimo kokybės ar apmokėjimo už darbus. Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik atsakovo atstovo žodiniais samprotavimais, nesirėmė įstatymų reikalavimais bei bendraisiais teisės principais, dėl to nepagrįstai ieškinį atmetė.

7. Kadangi išlaidų perskaičiavimas tiesiogiai susijęs su trečiųjų asmenų - patalpų savininkų teisėmis ir pareigomis, manytina, jog priimant sprendimą dėl mokesčių perskirstymo, bylos nagrinėjime privalo dalyvauti ir nurodyti asmenys, nes jie turi teisę pateikti savo paaiškinimus apie ginčo esmę. Teismas, neįtraukęs į bylą trečiaisiais asmenimis visų patalpų savininkų, neapklausęs jų, neturėdamas jokių objektyviai egzistuojančių duomenų, patikėjo atsakovo žodiniais paaiškinimais. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 p. bendrojo naudojimo objektai yra, be kita ko, bendrojo naudojimo patalpos daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos įtalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Būtent VĮ „Registrų centras“ išrašu ir yra pagrįstas ieškovės ieškinys atsakovui.

8. Patalpų paskirties pakeitimas neturi jokios juridinės reikšmės CK 4.82 str. taikymui. Negyvenamųjų patalpų savininkų teisinė padėtis yra tokia pati kaip ir gyvenamųjų patalpų savininkų. Nei Civilinis kodeksas, nei Kauno miesto administravimo nuostatai ar Pavyzdiniai administravimo nuostatai, ar kiti teisės aktai neskirsto patalpų savininkų į atskiras kategorijas. Teisės bei pareigos, numatytos šiuose teisės aktuose, visiems butų ir kitų patalpų savininkams yra vienodos. Negyvenamųjų patalpų savininkai kartu su gyvenamojo namo butų savininkais yra namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) bendrasavininkai, vadinasi lygiai taip pat kaip ir kiti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti su tuo susijusius mokesčius.