- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- eI3-6776-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01839-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Trečiasis asmuo
- N. P., I. P.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. G., Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys I. P. (A.), N. P., dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą ir 2020 m. birželio 25 d. sprendimą, kuriais buvo atmestas pareiškėjo T. P. 2020 m. balandžio 27 d. prašymas patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą reg. Nr. CCR-100-200427-04430;
2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T. P. 2020 m. balandžio 27 d. prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė skundžiamais sprendimais atsisakė priimti svarstyti pareiškėjo prašymą iš esmės, netenkino jo prašymo patvirtinti deklaraciją apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas, Pastatas), statybos užbaigimą pagal 2004 metų techninį projektą „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2004 m. techninis projektas) ir 2004 m. gruodžio 28 d. išduotą ir iki šiol galiojantį leidimą statyti gyvenamąjį namą Nr. GN-299.
Nurodė, jog pareiškėjas nuotoliniu būdu, per informacinę sistemą „Infostatyba“, 2020 m. balandžio 27 d. pateikė atsakovei deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą pagal 2004 m. techninį projektą ir 2004 m. gruodžio 28 d. išduotą leidimą statyti statinį Nr. GN-299, prašydamas patvirtinti deklaraciją. Pareiškėjo prašymas buvo užregistruotas jam suteikiant registracijos Nr. CCR-100-200427-04430.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės teritorinio padalinio pareigūnas per informacinę sistemą „Infostatyba“ informavo pareiškėją, kad 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymą, kadangi Nekilnojamojo turto registre yra žyma apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, t. y. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turi įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui ir kuriuo teismas įpareigojo pareiškėją parengti gyvenamojo namo techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pagal naujai parengtą projektą statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas.
Pažymėjo, jog kartu su 2020 m. balandžio 27 d. prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą neteikė naujo projekto, nes pareiškėjas kartu su 2020 m. balandžio 27 d. prašymu pateikė ankstesnį 2004 m. techninį projektą, kuriam 2004 m. gruodžio 28 d. buvo išduotas ir galiojantis leidimas statyti statinį Nr. GN-299.
Atkreipė dėmesį, jog Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojimas parengti gyvenamojo namo techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo numatytas taikant savavališkos statybos įteisinimo būdą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kuriame numatyta teisė, bet ne pareiga statytojui legalizuoti savavališką statybą, todėl pareiškėjas neturi pareigos rengti naują techninį projektą ir jam gauti statybos leidimą. Pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo nugriaudamas savavališkai pastatytą statinio dalį, taip atkurdamas statinio padėtį, kuri atitinka 2004 m. techninį projektą, dėl to kreipėsi dėl statybos užbaigimo pagal šį projektą ir jam išduotą ir galiojantį leidimą statyti statinį Nr. GN-299.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. pateikė skundą atsakovės padalinio vadovui dėl Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo atmesti pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymą dėl deklaracijos patvirtinimo apie statybos užbaigimą. Atsakovė 2020 m. birželio 25 d. sprendimu atmetė skundą Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir STR 1.05.01:2017, Reglamentas), 98.3.2 papunkčio pagrindu ir, kitaip motyvuodama nei skundžiamame 2020 m. gegužės 12 d. sprendime, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo žemės sklypui, kuriame yra gyvenamasis pastatas, yra įregistruoti apribojimai ir paliktas galioti skundžiamas atsakovės 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas.
Pareiškėjo nuomone, pareiškėjo žemės sklypui ir jame esančiam gyvenamajam pastatui Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesudaro faktinio pagrindo atmesti pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymą patvirtinti deklaraciją, motyvuojant STR 1.05.01:2017 98.3.2 papunkčio nuostata ir kitais teisiniais pagrindais.
Pažymėjo, jog pagal STR 1.05.01:2017 nuostatas prašymų patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą procedūrą sudaro du etapai. Pirmajame etape yra tikrinama prašymo atitiktis formaliems reikalavimams (STR 1.05.01:2017 94 p.) ir šis etapas gali būti užbaigiamas dviem galimais atsakovės sprendimais: jeigu prašymas patvirtinti deklaraciją neatitinka STR 1.05.01:2017 94 punkto reikalavimų, prašymas atmetamas ir toliau nenagrinėjamas (STR 1.05.01:2017 95 p.), tačiau jeigu prašymas patvirtinti deklaraciją atitinka STR 1.05.01:2017 94 punkto reikalavimus – prašymas priimamas, pranešant per informacinę sistemą „Infostatyba“, kad prašymas priimtas ir bus toliau nagrinėjamas (STR 1.05.01:2017 96 p.). Priėmus prašymą gali būti pereinama prie antrojo etapo (STR 1.05.01:2017 97 p.), kuriame tikrinama prašymo atitiktis materialiems reikalavimams (STR 1.05.01:2017 97 p.). Antrasis etapas gali būti užbaigiamas dviem galimais atsakovės sprendimais: jei prašymas patvirtinti deklaraciją neatitinka STR 1.05.01:2017 97 punkto reikalavimų, deklaracija nepatvirtinama bei nurodomos priežastys (STR 1.05.01:2017 98.2 p.), o nustačius, kad prašymas patvirtinti deklaraciją atitinka STR 1.05.01:2017 97 punkto reikalavimus, deklaracija patvirtinama elektroniniu parašu.
Pagal STR 1.05.01:2017 98.3.2 papunkčio nuostatas, jei nustatoma, kad: (1) viešajame registre yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą; (2) įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinis sprendimas patvirtinti žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, teritorijų planavimo dokumentą yra panaikintas; (3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinis sprendimas išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra panaikintas, tuomet bet kuriame – pirmajame ar antrajame – etape deklaracija negali būti patvirtinta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymas buvo atmestas, laikytina, kad pagal jame nurodytus motyvus prašymas buvo atmestas STR 1.05.01:2017 95 punkto pagrindu, t. y. buvo konstatuota, kad prašymas neatitinka STR 1.05.01:201 7 94 punkto reikalavimų. Tačiau tokių aplinkybių, kurios patvirtintų neatitiktį šio punkto reikalavimams, nėra nurodyta atsakovės 2020 m. gegužės 12 d. sprendime. Taigi, atsakovės 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas nepagrįstas faktiniais pagrindais, dėl kurių prašymas turėjo būti atmestas STR 1.05.01:2017 95 punkto pagrindu.
Atsakovė 2020 m. birželio 25 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymas atmestas STR 1.05.01:2017 98.3.2 papunkčio pagrindu, tačiau šiame punkte nurodytų aplinkybių, dėl kurių gali būti taikoma ši nuostata, nėra ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo panaikintas dėl 2004 m. techninio projekto išduotas leidimas statyti statinį Nr. GN-299.
Atsižvelgę į nurodytus skundžiamų sprendimų trūkumus, pareiškėjas ir jo atstovas mano, kad atsakovės sprendimai, kuriais buvo atmestas pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymas patvirtinti deklaraciją, turi būti panaikinti ir atsakovė įpareigotina pareiškėjo prašymą patvirtinti deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą (registracijos Nr. CCR-100-200427-04430) išnagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė atsiliepime į skundą ir 2022 m. rugsėjo 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, taip pat teismo posėdyje jos atstovė paaiškino ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atkreipė dėmesį, jog Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini). nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė Kauno rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iš esmės nepakeistą ir Kauno rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti kitaip. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas parengti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninį projektą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto pareiškėjo žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą bei pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą.
Pažymėjo, jog įsiteisėjusiame Kauno rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo gyvenamojo namo statyba pripažinta savavališka statyba ir pareiškėjas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius konkrečiu savavališkos statybos šalinimo būdu parengiant namo techninį projektą pagal galiojančius sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkant statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl teismo sprendimo minėtoje civilinėje byloje išaiškinimo, prašydamas išaiškinti, ar Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas parengti namo techninį projektą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius apima galiojančio, suderinto ir patvirtinto 2004 m. namo techninio projekto, kuris atitiktų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, ir 2014 m. gruodžio 28 d. šio projekto statybos leidimą Nr. GN-299, turėjimą, taip pat išaiškinti, ar rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą apima galiojantį 2014 m. gruodžio 28 d. statybos leidimą Nr. GN-299, išduotą pagal atsakovų turimą galiojantį suderintą ir patvirtintą 2004 m. namo techninį projektą.
Kauno apygardos teismas pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje išaiškino, jog Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius apima galiojančio suderinto ir patvirtinto namo techninio projekto, kuris atitiktų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, turėjimą, taip pat Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą apima galiojančio statybą leidžiančio dokumento, išduoto pagal turimą galiojantį suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą, turėjimą.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2012).
Teismo sprendimu minėtoje civilinėje byloje pareiškėjui yra nurodyti konkretūs veiksmai įvykdyti reikalavimui dėl gyvenamojo namo savavališkos statybos įteisinimo, tačiau reikalavimas dėl gyvenamojo namo yra neįvykdytas, o pareiškėjas pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 92 punktas numato, kad prašymas patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą gali būti pateikiamas nuotoliniu būdu, per informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“), užpildant atitinkamus prašyme nurodytus privalomus laukus ir įkeliant visus su prašymu privalomus pateikti dokumentus, pasirašytus statytojo el. parašu (STR 1.05.01:2017 92.1 p.), ir tiesiogiai (STR 1.05.01:2017 92.2 p.). Nuotoliniu būdu pateiktas prašymas patvirtinti deklaraciją IS „Infostatyba“ užregistruojamas automatiškai, tą pačią dieną apie tai informuojant statytoją (STR 1.05.01:2017 93 p.).
IS „Infostatyba“ 2020 m. balandžio 27 d. buvo užregistruotas pareiškėjo prašymas patvirtinti pareiškėjo deklaraciją, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir kartu su prašymu pateikti šie dokumentai: Kauno rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 28 d. leidimas Nr. GN-299, 2004 metų G. K. dirbtuvės „(duomenys neskelbtini)“ parengtas projektas, kiti Reglamento 93 punkte nurodyti dokumentai, taip pat buvo pateikta 2018 metų projekto sklypo plano dalis su statinių statybos zona pavadinimu „Vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas pagal įsiteisėjusią teismo nutartį“ (toliau – priedas).
STR 1.05.01:2017 94 punktas numato, kad, užregistravus prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas patikrina: ar statytojas: žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus Statybos įstatyme ir reglamento 4 priede nustatytas išimtis – tokiu atveju patikrinama, ar gauti reglamento 50 punkte nurodyti sutikimai (susitarimai); turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statybą leidžiančio dokumento galiojimo terminas gali būti pasibaigęs; tais atvejais, kai nebuvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas, turi Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų rašytinius sutikimus (susitarimus) (kai jie privalomi); statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo ir remonto (keičiant paskirtį ar jos nekeičiant) atvejais; ar reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pakeitus projekto sprendinius (jeigu jie buvo pakeisti) (STR 1.05.01:2017 94.1 p.); ar prašymas patvirtinti deklaraciją užpildytas laikantis nustatytų reikalavimų, ar jame nurodyti visi naujai pastatytų pastatų rodikliai (STR 1.05.01:2017 94.2 p.); ar su prašymu patvirtinti deklaraciją pateikti visi privalomi pateikti dokumentai (STR 1.05.01:2017 94.3 p.); ar šio prašymo pateikėjas turi statytojo įgaliojimą pateikti prašymą patvirtinti deklaraciją – tuo atveju, jei prašymą patvirtinti deklaraciją pateikia ne statytojas (STR 1.05.01:2017 94.4 p.); ar pateikta informacija apie rinkliavos už deklaracijos patvirtinimą sumokėjimą (STR 1.05.01:2017 94.5 p.).
STR 1.05.01:2017 96 punktas numato, jog, nustatęs, kad Reglamento 94 punkto reikalavimai įvykdyti, Inspekcijos pareigūnas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo patvirtinti deklaraciją užregistravimo dienos IS „Infostatyba“ šį prašymą pažymi kaip priimtą ir praneša (per IS „Infostatyba“, jei prašymas buvo pateiktas nuotoliniu būdu) jo pateikėjui, kad prašymas priimtas ir bus toliau nagrinėjamas.
STR 1.05.01:2017 97 punkte nurodyta, kad, priėmęs prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas per 5 darbo dienas patikrina, ar: (97.1 p.) nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, viršijančių nustatytus Reglamento 79.1–79.3 papunkčiuose ar pažeidžiančių (šiuo atveju tikrinama pasirinktinai) nustatytus Reglamento 79.4 papunktyje; statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams Inspekcijos pareigūnas gali patikrinti pasirinktinai; (97.2 p.) nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą, geodezinius matavimus) ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų (jei statinio projekto rengti neprivaloma); (97.3 p.) dėl deklaracijoje nurodyto (-ų) statinio (-ių) nėra surašyta savavališkos statybos aktų; (97.4 p.) nereikėjo gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, pakeitus statinio projekto sprendinius (jei jie buvo pakeisti); (97.5 p.) įvykdytos Reglamento 6 priede nurodytų subjektų rašytinių pritarimų statinio projektui sąlygos (jeigu tokių buvo); (97.6 p.) tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas, buvo gauti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų subjektų rašytiniai sutikimai (jei jie privalomi) ir įvykdytos juose nurodytos sąlygos (jei tokių buvo); (97.8 p.) ar pateikta rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumento, o taip pat ar pateikta draudimo bendrovės išduoto laidavimo draudimo rašto apmokėjimą įrodanti dokumento kopija.
STR 1.05.01:2017 98 punktas numato, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas: (98.1 p.) nenustatęs pažeidimų pagal STR 1.05.01:2017 97 punktą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo patvirtinti deklaraciją priėmimo dienos deklaraciją patvirtina el. parašu; (98.2 p.) nustatęs pažeidimų pagal STR 1.05.01:2017 97 punktą, prašymo patvirtinti deklaraciją pateikėjui apie tai, kad deklaracija nebus patvirtinta, praneša per 5 darbo dienas nuo prašymo priėmimo dienos, nurodydamas jos nepatvirtinimo priežastis, ir grąžina pateiktus dokumentus (jei prašymas buvo pateiktas tiesiogiai); (98.3 p.) vykdydamas deklaracijos patvirtinimo procedūras: (98.3.1 p.) nutraukia deklaracijos tvirtinimo procedūras iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai gauna informaciją, kad dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisme yra priimtų nagrinėti viešojo administravimo subjektų ar prokuratūros prašymų; (98.3.2 p.) praneša statytojui, nurodydamas motyvus, kad deklaracija negali būti patvirtinta, jei viešajame registre yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą, taip pat jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinis sprendimas patvirtinti žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, teritorijų planavimo dokumentą ar išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra panaikintas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas, Inspekcijai nuotoliniu būdu pateiktas per IS „Infostatyba“, 2020 m. balandžio 27 d. buvo užregistruotas.
Inspekcijos pareigūnai, patikrinę pateiktus dokumentus, nustatė žymą Nekilnojamojo turto registre, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, todėl skundžiamu 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymą patvirtinti deklaraciją apie gyvenamojo namo užbaigimą atmetė. Pareiškėjo 2020 m. gegužės 18 d. skundas dėl šio sprendimo taip pat nebuvo patenkintas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu, kuriame buvo nurodyta, jog STR 1.05.01:2017 98.3.2 punkte numatyta, jog įgaliotas pareigūnas vykdydamas deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo procedūras praneša statytojui, nurodydamas motyvus, kad deklaracija negali būti patvirtinta, jei viešajame registre (Nekilnojamojo turto registre) yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą, taip pat jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinis sprendimas patvirtinti žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, teritorijų planavimo dokumentą ar išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra panaikintas. Siekiant pašalinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą apie galiojantį teismo sprendimą pateikiamas pranešimas apie teismo sprendimo įvykdymą. Pranešimo pagrindu nustačius, kad teismo sprendimas įvykdytas, atsakovė pateiks sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjas galės išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą. Panaikinus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus apribojimus pareiškėjas galės teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pakartotinai.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, žyma Nekilnojamojo turto registre, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, t. y. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas įpareigojo parengti gyvenamojo namo techninį projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, akivaizdžiai turi įtakos pareiškėjo subjektinių teisių įgyvendinimui, todėl jo prašymas patvirtinti deklaraciją apie gyvenamojo namo užbaigimą negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėjas nėra įvykdęs teismo sprendimo civilinėje byloje reikalavimo dėl gyvenamojo namo.
Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, panaikinus sprendimus, kuriais buvo atmestas pareiškėjo prašymas patvirtinti pareiškėjo deklaraciją, ir įpareigojus Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, pareiškėjui nepakeitus faktinių aplinkybių dėl gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. neįvykdžius teismo sprendimo civilinėje byloje, pareiškėjo subjektinių teisių apimtis nepasikeis ir jo neva pažeistos teisės apgintos nebus.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T. P. 2020 m. balandžio 27 d. prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą netenkintinas, nes nuo 2022 m. gegužės 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui Inspekcija nebenagrinėja prašymų dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir tokių deklaracijų netvirtina, o šios funkcijos yra perduotos statinio (dalies) ekspertizės rangovams. Nagrinėjamu atveju T. P. 2020 m. balandžio 27 d. prašymo Nr. CCR-100-20042704430 nagrinėjimo administracinė procedūra yra baigta šioje byloje ginčijamais Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu ir 2020 m. birželio 25 d. sprendimu, kuriais buvo atmestas pareiškėjo T. P. prašymas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P., jo atstovė advokatė N. Ž. atsiliepime į skundą ir bylos nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė advokatė paaiškino, kad pareiškėjas teikdamas prašymą patvirtinti deklaraciją privalėjo pateikti pastato projektą ir pagal jį išduotą statybą leidžiantį dokumentą. 2004 m. projekto esminiai sprendiniai buvo pakeisti, todėl pareiškėjas privalėjo gauti ir su prašymu pateikti naują statybą leidžiantį dokumentą, o ne 2004 m. statybos leidimą. Akcentavo, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 buvo patvirtintas pareiškėjo ir I. P. žemės sklypo, unikalusis Nr. 5270-0010-0213, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuriame nurodytomis Sklypo ribomis būtina vadovautis, kadangi tai buvo pripažinta teismo, kurio nurodymai šalinti savavališkos statybos padarinius yra suformuluoti pagal Detaliajame plane nurodytas Sklypo ribas. Mano, kad pastatas pagal pateiktus tariamus 2004 m. projekto fragmentus negali būti įteisinamas, nes tai prieštarautų prejudicinę reikšmę turintiems, įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl neteisėtų statybų. Pažymėjo, kad 2004 m. projektas privalėjo būti rengiamas pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintą Sklypo Detalųjį planą, o 2004 m. statybos leidimas buvo išduotas pagal 2004 m. projektą. Nurodė, kad T. P. iniciatyva 2019 m. Detalusis planas buvo pakoreguotas, sumažinant minimalius statinių atstumus nuo Sklypo ribos. Kadangi 2004 m. projektas buvo parengtas ir 2004 m. statybos leidimas buvo išduotas anksčiau laiko požiūriu, nei buvo pakoreguotas Detalusis planas, tiek 2004 m. projektas, tiek 2004 m. statybos leidimas nėra pagrįsti pasikeitusiomis (dėl Detaliojo plano koregavimo) faktinėmis aplinkybėmis. Į Detaliojo plano koregavimą negalėjo atsižvelgti ir neatsižvelgė kompetentingos institucijos derindamos 2004 m. projektą ir išduodamos 2004 m. statybos leidimą. Kadangi Detalusis planas po pirminio projekto parengimo ir 2004 m. statybos leidimo išdavimo buvo pakoreguotas 2019 metais, savavališka namo statyba, trečiojo suinteresuoto asmens ir jo atstovės įsitikinimu, negali būti įteisinama pagal 2004 m. projektą ir statybos leidimą, nes privalo būti rengiamas naujas 2019 m. pakoreguotą Detalųjį planą atitinkantis projektas ir pagal jį privalo būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.
Pabrėžė, kad T. P. pateiktuose 2004 m. projekto fragmentuose suprojektuota pastato padėtis neatitinka jo faktinės padėties pagal Sklypo ribas. Iš tariamuose 2004 m. projekto fragmentuose esančių namo padėties Sklype brėžinių (o tokių brėžinių tarp minėtų fragmentų yra ne vienas) matyti, kad namas suprojektuotas 402 mm, t. y. 4,02 m atstumu nuo šiaurinės Sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju namas, net jei nebūtų įskaičiuojamos kolonos bei jų pamatai, stovi žymiai arčiau Sklypo ribos nei 4,02 metro. Net jei T. P. nesutiktų su 2004 m. projekto fragmentuose pažymėtomis Sklypo ribomis, pažymėjo, kad suprojektuotoji namo padėtis Sklypo ribų atžvilgiu galėtų būti keičiama tik keičiant patį projektą. Pabrėžė ir tai, kad statinio vieta Sklype yra esminis projekto sprendinys. Kadangi T. P. pakeitė namo vietą Sklype (ji neatitinka tariamame 2004 m. projekte nurodytosios, nes pagal šio projekto dokumentus jis turi būti 4,02 m iki Sklypo ribos), jis bet kuriuo atveju privalo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Pastatas realiai pastatytas ir 2004 m. projekte suprojektuotas trijų aukštų, o pagal galiojantį Detalųjį planą Sklype yra galima tik vieno aukšto su mansarda gyvenamojo namo statyba, todėl pastatas jau vien dėl minėtų priežasčių negali būti įteisinamas pagal 2004 m. projektą. Mano, jog statinio projektą buvo ir yra privalu parengti visos teisės normų reikalaujamos apimties, be to, statybą leidžiantys dokumentai išduodami pagal konkrečios apimties projektą, įvertinus jį kaip visumą. Pastatas negali būti įteisinamas pagal T. P. pateiktą tariamą 2004 m. projektinę medžiagą, nes tai tėra neaiškios kilmės, abejotino patikimumo 2004 m. namo brėžinių fragmentai. T. P. pateikė tik architektūrinę ir konstrukcinę dalį ne visos apimties. Pažymėjo ir tai, kad 2004 m. projekto bendruosiuose duomenyse turėjo būti ir informacija apie tai, kaip planuojama užtikrinti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos pasikeitimo sąlygas (jeigu jos keičiasi), kurias jie yra turėję iki statybos pradžios, įskaitant galimybes patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Taip pat pateiktuose 2004 m. projekto fragmentuose nėra nieko užsiminta apie tokius svarbius sprendinius, kaip skirtuosius gaisrinei saugai užtikrinti, nėra konkrečių vandentiekio ir nuotekų šalinimo sprendinių, o tai kelia grėsmę aplinkai ir aplinkinių sklypų savininkų bei jų šeimų sveikatai.
Akcentavo, jog statybą leidžiantys dokumentai yra išduodami ne pagal projektų nuotrupas, fragmentus ar neaiškios kilmės brėžinius, o pagal visos apimties projektus, turinčius visas teisės normose numatytas privalomas sudėtines dalis. Be to, projekto atskiros dalys yra tarpusavyje susijusios, yra saistomos ir priežastingumo ryšių, todėl netgi tuo atveju, jei statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pagal projektą, į kurį buvo įtraukta neprivalomų dalių, pastarosios vykdant projektą negali būti ignoruojamos, nes tai iškreiptų kitų projekto sprendinių ir projekto kaip visumos prasmę, t. y. būtų nukrypta būtent nuo tos prasmės, kuriai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Trečiojo suinteresuoto asmens ir jo atstovės nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja teise, todėl atsakovas ginčijamais sprendimais pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymą patvirtinti Deklaraciją atmetė teisėtai ir pagrįstai.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys Sklypo ribų atžvilgiu yra logiškai prieštaringi: Nekilnojamojo turto registre registruota, kad Sklypo kadastro duomenys nustatyti 2004 m. vasario 13 d., o tai reiškia, jog jie nustatyti pagal 2004 m. sausio mėn. geodezininko V. M. parengtą Sklypo planą, kuriame Sklypo ribų posūkio taškų koordinatės visiškai atitinka Detaliajame plane nurodytas koordinates. Tačiau Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje Sklypo ribos yra pažymėtos pagal prie Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046 (toliau – ir KAVA raštas) pridėtą Sklypo planą, kuriame Sklypo ribos yra pastumtos taip, kad Sklypas apima dalį valstybinės žemės ir jame projektuojamo kelio. Teigė, kad N. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir N. P. sklypas). Vienintelis teisėtas privažiavimas į N. P. sklypą yra per bendro naudojimo kelią, kuris buvo numatytas patekimui ne tik į N. P., bet ir kitiems asmenims priklausančius šalia esančius žemės sklypus. Kaip matyti iš Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto Sklypo Detaliojo plano, minėtas kelias yra numatytas šalia šiaurinės Sklypo ribos. Detaliajame plane yra nurodytos Sklypo ribų posūkio taškų koordinatės. Pagal Detalųjį planą 2004 m. vasario 13 d. buvo nustatyti ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti Sklypo kadastriniai duomenys. Pažymėjo, kad 2004 m. sausio mėn. geodezininko V. M. parengtame Sklypo plane (toliau – ir Planas Nr. 1) Sklypo ribų posūkio taškų koordinatės visiškai atitinka Detaliajame plane nurodytas koordinates. Pabrėžė, jog T. P. ir I. P. savo pastatu ir kitais statiniais neteisėtai užstatė kelią, t. y. už Sklypo ribų esančią valstybinę žemę, todėl N. P. neteko vienintelės teisėtos galimybės patekti į savo sklypą. Nurodė, kad KAVA raštu buvo nurodyta VĮ Registrų centrui pakeisti Sklypo ribas pagal prie šio rašto pridėtą Sklypo planą (toliau, atsižvelgiant į Sklypo ribų planų chronologiškumą, šis žemės sklypo ribų planas vadinamas Planu Nr. 2), kuris pagal Planą Nr. 2 pakeitė Sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Teigė, jog 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930 KAVA panaikino 2007 m. spalio 30 d. KAVA raštą ir dėl to vyko teisminis ginčas, kurio metu 2009 m. balandžio 7 d. raštas Nr. S6-930 buvo panaikintas. Pabrėžė, kad pastato savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami vadovaujantis ne prie 2007 m. spalio 30 d. KAVA rašto pridėtame Sklypo Plane Nr. 2 nurodytomis, ne Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis Sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis, o būtent Detaliajame plane nustatytomis Sklypo ribų posūkio tašku koordinatėmis.
Teigė, kad T. P. iniciatyva 2019 m. Detalusis planas buvo pakoreguotas, minimalius statinių atstumus nuo Sklypo ribos sumažinant nuo 3,5 iki 3 metrų, tačiau net ir po Detaliojo plano koregavimo T. P. ir I. P. išliko pareiga atitraukti Pastatą iš už Sklypo ribos esančios valstybinės žemės, iš joje projektuojamo kelio ir dar 3 m atstumu nuo Sklypo ribos, o Sklypo ribos Detaliojo plano koregavimu nebuvo keičiamos. T. P. teikdamas prašymą patvirtinti Deklaraciją vadovaujasi Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis Sklypo ribomis. Prie prašymo T. P. pridėtoje grafinėje medžiagoje yra vadovaujamasi ne Detaliajame plane nustatytomis, o Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis Sklypo ribomis. Mano, kad, sprendžiant dėl Deklaracijos tvirtinimo, be kita ko, yra vertintini Pastato ir kitų statinių vieta Sklype, atstumai tarp jų ir Pastato bei kitų statinių atstumai nuo Sklypo ribos. Kol Sklypo kadastro duomenys yra logiškai prieštaringi, to padaryti neįmanoma. Taigi Pastato statybos užbaigimui neišvengiamai yra reikalinga atlikti naujus Sklypo kadastrinius matavimus ir parengti naują Sklypo kadastro duomenų bylą, nes pagal teisės normas Sklypo kadastriniai matavimai, atlikus Pastato statybos darbus, privalo būti naujai atliekami, be to, tokie naujai nustatytini duomenys yra būtini vertinant minėtas aplinkybes (statinių padėtį Sklype ir atstumus). O kadangi prejudicinę reikšmę turi faktai, jog pastato savavališkos statybos padariniai privalo būti šalinami vadovaujantis Detaliajame plane nurodytomis Sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis, mano, jog T. P. Pastatą pertvarkyti ir įteisinti būtų galėjęs tik tokiu atveju, jei Sklypo kadastro duomenų nelogiškumai būtų ištaisyti, parengiant atnaujintą kadastro bylą ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruojant Sklypo ribų posūkio taškų koordinates, atitinkančias Detaliajame plane nurodytas. Priešingai, T. P. Pastato savavališkos statybos padarinius turėtų šalinti Pastato nugriovimo būdu. Pasirinkęs Pastato savavališkos statybos padarinių šalinimą Pastato įteisinimo būdu, jis privalo užtikrinti ir vadovautis Detaliajame plane nurodytomis Sklypo ribomis, todėl privalo parengti ir atitinkamą naują Sklypo kadastro duomenų bylą. T. P. neparengė minėtos naujos Sklypo kadastro duomenų bylos, todėl jo prašymas bet kuriuo atveju yra nepagrįstas, neįrodytas, pagal pateiktą medžiagą atsakovė neturėjo jokių galimybių įsitikinti, ar T. P. įvykdė teismo sprendimus dėl neteisėtų statybų, todėl atsakovė skundžiamais sprendimais pareiškėjo prašymą atmetė pagrįstai. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą (Deklaracija) atmetimo (įformintas Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. CCR-100-20027-04430) ir Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 2D8468 „Dėl Jūsų skundo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo, teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. P. surašė deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą pagal 2004 m. techninį projektą, kuriam 2004 m. gruodžio 28 d. buvo išduotas leidimas statyti statinį Nr. GN-299 <...> ir 2020 m. balandžio 27 d. nuotoliniu būdu per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (atstovaujamas Raimondo K. S.) pateikė Inspekcijai prašymą patvirtinti 2020 m. balandžio 27 d. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą vieno buto gyvenamojo namo statybos užbaigimui (duomenys neskelbtini), ir tai pagrindžiančius dokumentus (2022 m. birželio 23 d. teisme gauti DOK-18853, DOK-18892, DOK-18883), statytojas I. P..
Inspekcija 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą atmesti pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymą patvirtinti deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą grindė aplinkybe, jog Nekilnojamojo turto registre yra žyma, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui: pareiškėjas neįvykdė Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje nurodyto įpareigojimo parengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi pagal naujai parengtą statybos projektą statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas.
Atsakovė atsisakymą patenkinti pareiškėjo skundą ir patvirtinti deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą grindė STR 1.05.01:2017 98.3.2 papunkčio nuostatomis, jog deklaracija negali būti patvirtinta, jei viešajame registre (Nekilnojamojo turto registre) yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą, taip pat jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinis sprendimas patvirtinti žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, teritorijų planavimo dokumentą ar išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra panaikintas. Atsakovė, be to, nurodė, jog siekdamas pašalinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą apie galiojantį teismo sprendimą pareiškėjas turėtų pateikti pranešimą apie teismo sprendimo įvykdymą ir šio pranešimo pagrindu, pagal Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 (toliau – ir Priverstinio vykdymo aprašas), nustačiusi, kad teismo sprendimas įvykdytas, atsakovė pateiks pareiškėjui sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjas galės išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą. Panaikinus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus apribojimus pareiškėjas galės teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pakartotinai.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo T. P. skundą patenkino visiškai; panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą ir 2020 m. birželio 25 d. sprendimą, kuriais buvo atmestas pareiškėjo T. P. 2020 m. balandžio 27 d. prašymas patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą reg. Nr. CCR-100-200427-04430; įpareigojo atsakovę Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T. P. 2020 m. balandžio 27 d. prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2022 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas apskųstų Inspekcijos sprendimų teisėtumą vertino taip pat ir ne pagal jų priėmimo metu egzistavusią faktinę situaciją, atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą išaiškinimą, skundžiamų administracinių sprendimų teisėtumas tikrinamas pagal jų priėmimo metu buvusią faktinę situaciją (faktinius duomenis, įrodymus) ir teisės aktus, galiojusius jų priėmimo metu. Vadinasi, vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių sprendimų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis sprendimas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio sprendimo, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą viešojo administravimo subjektui priimti naują administracinį sprendimą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014).
Pareiškėjas prašo panaikinti administracinius aktus, nes atsakovės 2020 m. gegužės 12 d. sprendime pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymas buvo pažymėtas kaip atmestas, todėl turi būti laikoma, kad jame nurodytais motyvais prašymas buvo atmestas STR 1.05.01:2017 95 punkto pagrindu, t. y. buvo konstatuota, kad prašymas neatitinka STR 1.05.01:2017 94 punkto reikalavimų, tačiau tokių aplinkybių, kurios patvirtintų neatitiktį šio punkto reikalavimams, objektyviai nėra nurodyta. Taigi, atsakovės 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas neturi faktinio pagrindo, dėl kurio turėjo būti atmestas STR 1.05.01:2017 95 punkto pagrindu. Atsakovė sprendime nurodė, kad pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymą atmeta STR 1.05.01:2017 98.3.2 papunkčio pagrindu, tačiau šiame punkte nėra nurodytų aplinkybių, vadovaujantis kuriomis gali būti taikoma ši nuostata. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas ir įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl 2004 m. techninio projekto pagrindu išduoto leidimo statyti statinį Nr. GN-299 panaikinimo nebuvimas. Pareiškėjo įsitikinimu, jis turi teisę užbaigti statinį (teikti deklaraciją) pagal 2004 m. techninį projektą ir 2004 m. gruodžio 28 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. GN-299, o ne pagal Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties įpareigojimus.
Atsakovė teigia priešingai, jog administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti: teismo sprendimas civilinėje byloje dėl reikalavimo dėl gyvenamojo namo yra neįvykdytas; įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje pareiškėjo gyvenamojo namo statyba pripažinta savavališka statyba („Byloje nustatyta, kad atsakovai vykdė gyvenamojo namo statybą pažeisdami esminius statinio projekto sprendinius“); pareiškėjas buvo įpareigotas šalinti savavališkos statybos padarinius konkrečiu ir nedviprasmišku savavališkos statybos šalinimo būdu – „per 6 (šešis) mėnesius <...> parengti namo techninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P. <...> ir T. P. <...> sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą <...> per 3 (tris) mėnesius nuo naujai <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą <...> per 6 (šešis) mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą“; skolininko prašymas (dėl teismo sprendimo civilinėje byloje išaiškinimo) Kauno apylinkės teismo nėra išnagrinėtas.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir į tai, kad pastarosios yra žinomos tiek pareiškėjui, tiek Inspekcijai, Inspekcijos nuomone, darytina pagrįsta išvada, kad žyma Nekilnojamojo turto registre, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turi įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui: Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini). nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas įpareigojo parengti gyvenamojo namo techninį projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, akivaizdžiai turi įtakos pareiškėjo subjektinių teisių įgyvendinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1321 redakcija) 28 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ, Įstatymas) (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) 16 straipsnyje nustatyta statybos užbaigimo tvarka.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog statybos užbaigimo tvarką reglamentuoja TPSVPĮ. TPSVPĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Inspekcijos pareigūnas, gavęs prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtina arba atsisako tvirtinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų deklaracijai patvirtinti privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisme yra priimtų nagrinėti viešojo administravimo subjektų ar prokuratūros prašymų, statybos užbaigimo procedūros nutraukiamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; statybos užbaigimo procedūros taip pat nutraukiamos, jeigu viešajame registre yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą, taip pat jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinis sprendimas patvirtinti žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, teritorijų planavimo dokumentą ar išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra panaikintas. TPSVPĮ 16 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad statybos užbaigimo procedūrų atlikimo tvarką, deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato aplinkos ministras, o surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-04-02 iki 2020-07-29) ketvirtajame skirsnyje „Deklaracijos tvirtinimas“ detalizuota deklaracijos tvirtinimo procedūra, numatyti jos etapai, apibrėžtos statytojo ir Inspekcijos teisės bei pareigos.
Tačiau pažymėtina yra ir tai, kad Reglamento nuostatos nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo pakeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-92 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 3.3 papunktyje nurodyta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos procedūros baigiamos pagal tuo metu galiojusią tvarką. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą išaiškinimą, skundžiamų administracinių sprendimų teisėtumas tikrinamas pagal jų priėmimo metu buvusią faktinę situaciją (faktinius duomenis, įrodymus) ir teisės aktus, galiojusius jų priėmimo metu. Vadinasi, vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių sprendimų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis sprendimas buvo teisėtas jo priėmimo metu.
Pareiškėjas į atsakovę kreipėsi su prašymu patvirtinti deklaraciją apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą pagal 2004 metų techninį projektą „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ ir 2004 m. gruodžio 28 d. išduotą ir iki šiol galiojantį leidimą statyti gyvenamąjį namą Nr. GN-299.
Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškino, jog Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantis pareiškėją parengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, apima ir 2004 metų techninį projektą „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“, ir 2004 m. gruodžio 28 d. išduotą ir iki šiol galiojantį leidimą statyti gyvenamąjį namą Nr. GN-299 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), tačiau šie faktiniai duomenys skundžiamų administracinių sprendimų priėmimo metu negalėjo būti vertinami, nes tokia faktinė situacija neegzistavo.
Taigi skundžiamu 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymas buvo nepriimtas nagrinėti iš esmės (atmestas) ir prašymo nagrinėjimo procedūra, numatyta STR 1.05.01:2017 97 punkte, nebuvo pradėta, motyvuojant tuo, jog nebuvo įvykdytas Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje nurodytas pareiškėjui įpareigojimas parengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naują techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris, IS „Infostatyba“ duomenimis, nėra išduotas pagal naujai parengtą projektą, o skundžiamu 2020 m. birželio 25 d. sprendimu, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, pareiškėjui nurodyta pašalinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą apie galiojantį teismo sprendimą, t. y. pateikti Inspekcijai pranešimą apie teismo sprendimo įvykdymą, ir tik panaikinus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus apribojimus žemės sklypui prašoma teikti pakartotinį prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą (Reglamento 98.3.2 punktas numato, jog Inspekcijos įgaliotas pareigūnas praneša statytojui, nurodydamas motyvus, kad deklaracija negali būti patvirtinta, jei viešajame registre yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą, taip pat jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinis sprendimas patvirtinti žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, teritorijų planavimo dokumentą ar išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra panaikintas).
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.
Priimto viešojo administravimo subjekto atsakymo, kuriame išreikšta institucijos valia, teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) ir tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.). Pagal teisėtumo principą reikalaujama, ne tik kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, bet ir kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teisėtumo principas taip pat reiškia, kad neteisėti administraciniai aktai pagal bendrąją taisyklę turėtų būti panaikinami.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų administracinių aktų turinį, vadovaudamasi minėtu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad skundžiamas Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas priimtas be teisinio pagrindo sprendime nurodytoms prašymo nepriėmimo priežastims (nors buvo pateikti 2004 metų techninis projektas „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ ir 2004 m. gruodžio 28 d. išduotas ir iki šiol galiojantis leidimas statyti gyvenamąjį namą Nr. GN-299) (atmetimui) pagrįsti, nes pagal Reglamento 97.4 papunktį tik priėmus prašymą patvirtinti deklaraciją tikrinama, ar nereikėjo gauti naujo statybą leidžiančio dokumento pakeitus statinio projekto sprendinius (jei jie buvo pakeisti); o pagal Reglamento 97.3 papunktį tikrinama, ar dėl deklaracijoje nurodyto (-ų) statinio (-ių) nėra surašyta savavališkos statybos aktų; o Inspekcijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Inspekcijos nepriimtas pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas pagal Reglamento 98.3.2 papunktį nurodant motyvus, jog siekdamas pašalinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą apie galiojantį teismo sprendimą (Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas turėtų pateikti pranešimą apie teismo sprendimo įvykdymą ir šio pranešimo pagrindu pagal Priverstinio vykdymo aprašą nustačiusi, kad teismo sprendimas įvykdytas, Inspekcija pateiks pareiškėjui sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjas galės išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą, tačiau apie tai, kad pareiškėjas nepateikė statybą leidžiančio dokumento pagal naujai parengtą statybos projektą, jog dėl deklaracijoje nurodyto statinio yra surašyta savavališkos statybos aktų, nebuvo nurodyta. Taigi prašymo patvirtinti deklaraciją nagrinėjimo procedūra neatitiko minėtų Reglamento nuostatų, skundžiami sprendimai nepagrįsti teisinėmis nuostatomis, nes nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė, viešojo administravimo subjektas, vadovavosi atsisakydama priimti pareiškėjo prašymą, neatitiko objektyvių faktinių aplinkybių ir sąlygų, kurioms egzistuojant pareiškėjas kreipėsi į atsakovę.
Kadangi skundžiamuose atsakovės Inspekcijos priimtuose administraciniuose aktuose nenurodyti pagrindiniai faktai, įrodymai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas Inspekcija rėmėsi priimdama administracinius aktus, o motyvų išdėstymas neaiškus ir nepakankamas, todėl pagrįstai pareiškėjui kilo abejonė dėl tokių administracinių aktų teisėtumo bei pagrįstumo, visuomeninių santykių esmės ir turinio, tai kliudo tinkamai įgyvendinti jam suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas, nes pareiškėjo prašymo patvirtinti deklaraciją nagrinėjimo procedūra ir priimti administraciniai aktai yra prieštaringi, ir tai įgalina teismą panaikinti skundžiamus Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. CCR-100-20027-04430) ir Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 2D8468 „Dėl Jūsų skundo“, nes minėti trūkumai yra esminiai (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., 8 str. 1 d.), o ginčijami sprendimai yra neteisėti iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., 3 p.).
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įpareigotas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T. P. 2020 m. balandžio 27 d. prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, todėl panaikinus administracinius aktus atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T. P. 2020 m. balandžio 27 d. prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pagal Reglamento nuostatą, kad iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. D1-92 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo pradėtos procedūros baigiamos pagal tuo metu galiojusią tvarką.
Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 420,49 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (skundo parengimas (245,29 Eur), rašytinių paaiškinimų parengimas (105,12 Eur), pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose (70,08 Eur).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
2019 m. kovo 5 d. išrašas iš teisinių paslaugų, 2020 m. liepos 24 d. advokato orderis patvirtina, kad pareiškėjui teisines paslaugas byloje teikė advokatas T. J.. Sumokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateiktos sąskaitos faktūros (serija APB Nr. 0000944, Nr. 0001077) ir mokėjimo nurodymai.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 p.).
Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. liepos 28 d. (2020 m. III ketv.), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1381,0 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 3452,50 Eur (1381,0 x 2,5). Pareiškėjo prašoma suma 245,29 Eur neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą.
Pareiškėjo atstovas advokatas teismui 2020 m. spalio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, už kurių parengimą prašo teismo priteisti 105,12 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustatytas 0,4 koeficientas. Maksimali galima priteisti suma yra 559,4 Eur ((1398,50 (2020 m. II ketv. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis)*0,4). Prašoma pareiškėjo suma už rašytinių paaiškinimų pateikimą neviršija maksimalios sumos, todėl gali būti priteisiama iš atsakovės.
Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).
Pareiškėjo atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose: 2020 m. spalio 20 d. (teismo posėdis truko 29 min.), 2020 m. gruodžio 22 d. (teismo posėdis truko 12 min.), 2021 m. kovo 9 d. (teismo posėdis truko 1 val. 45 min.). Iš viso teismo posėdžiai truko 2 val. 26 min. (Rekomendacijų 10 p.) (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-148-438/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-164-1062/2020).
Posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, atsižvelgiant į tai, už vieną atstovavimo teisme valandą galima priteisti suma yra nuo 139,85 Eur (1398,5 (2020 m. II ketv.)*0,1) iki 145,48 Eur (1454,8 (2020 m. III ketv.)*0,1). Todėl už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose prašoma priteisti 70,08 Eur suma neviršija maksimalios priteistinos sumos.
Atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė 420,49 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo T. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą ir 2020 m. birželio 25 d. sprendimą, kuriais buvo atmestas pareiškėjo T. P. 2020 m. balandžio 27 d. prašymas patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą reg. Nr. CCR-100-200427-04430.
Įpareigoti atsakovę Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo T. P. 2020 m. balandžio 27 d. prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti, priteisti pareiškėjui T. P. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 420,49 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų ir 49 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.