Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese suinteresuotiems asmenims D. L., Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išieškotoja Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštarauja pareiškėjo A. Š. pareiškimo patenkinimui (reg. Nr. GD-3160).

Motyvuojamoji dalis

Antstolio prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/16/01432 pagal 2016-05-30 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. V3-494 „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2017-08-22. Antstolis nustatęs, kad skolininkas 2017-02-06 mirė, 2017-02-15 Turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto areštas išviešintas – įregistruotas Turto arešto aktų registre 2017-02-15 ir Nekilnojamojo turto registre 2017-02-17. Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad po Č. B. mirties palikimą įstatymo nustatyta tvarka pagal testamentą priėmė D. L..

Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia skolininką, fizinio asmens mirties atveju (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo atsako visu savo turtu, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnio 1 dalis).

Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto.

Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku.

Šiuo atveju vykdomosios bylos Nr. 0110/16/01432 duomenimis nustatyta, kad antstolis po skolininko mirties praėjus devynioms dienoms, t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino, išviešino skolininko prievolę sumokėti skolą išieškotojos naudai areštuodamas skolininko registruotiną turtą –butą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad, antstoliui 2017-02-15 areštavus skolininko turtą per įstatymo nustatytą terminą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl išieškotojos reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Be to, pažymėtina, kad testamentinė įpėdinė dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi 2017 m. vasario 23 d., t. y. po turto arešto išviešinimo. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditorės reikalavimas gali būti įgyvendintas, nes materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojos ir naujo skolininko yra įvykęs, o tai sudaro prielaidas mirusį skolininką pakeisti nauja skolininke – palikimą priėmusia įpėdine (CPK 596 straipsnis).

Tai pat pažymėtina, kad įpėdinis paveldėjimo, t. y. universaliu teisių perėmimo, būdu perimdamas palikėjo turtines teises, prisiima ir pareigas pagal palikėjo turtines, inter alia išlaikymo, prievoles, nepriklausomai nuo to, ar paveldėjo pagal įstatymą ar testamentą. Nepilnamečio teisė į išlaikymą užtikrinama kol tą leidžia palikimo dalis, kurią paveldi kiti įpėdiniai. Svarbu pažymėti, kad išlaikymo prievolės, kaip turtinės, yra grynai asmeninio pobūdžio, jos kitiems asmenims nepereina. Dėl to paveldėjimo atveju ši teisė saisto paveldėtą turtą, o ne įpėdinį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, antstolio prašymas yra tenkintinas ir vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0110/16/01432 pagal 2016-05-30 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. V3-494 „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“, 2017-02-06 miręs skolininkas Č. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pakeistinas jo palikimą priėmusia D. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio A. Š. prašymą tenkinti.

Vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0110/16/01432) pagal 2016-05-30 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. V3-494 „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“, 2017-02-06 mirusį skolininką Č. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pakeisti jo palikimą priėmusia D. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą atskiruoju skundu.