Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2022 m. liepos 19 d. apie 07.20 val. Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, I. P. vairavo autobusą „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu I. P. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio rytą jis, vairuodamas autobusą ir veždamas keleivius, iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo blaivus, tačiau jam su keleiviais atvažiavus iki Vilniaus autobusų stoties jam pasidarė labai bloga, kadangi jis buvo apsinuodijęs grybais, taigi jis nubėgo į tualetą, kur jam kažkas patarė nesikankinti, nueiti į barą ir išgerti alkoholio. Paklausęs patarimo jis nuėjo į barą, kuriame išgėrė 100 gramų degtinės, po ko, vairuodamas autobusą, be keleivių važiavo į (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kas jam nutiko, nes jis važiavo normaliai, tačiau užsižiūrėjęs į einančią moterį jis kliudė bortelį bei greičio matuoklį. Per keturiasdešimt metų jis pirmą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus. Atsakydamas į teismo užduodamus klausimus jis patikslino, kad tai buvo antras kartas, kuomet transporto priemonę jis vairavo neblaivus. Pirmąjį kartą jis būdamas neblaivus vairavo tą patį autobusą ir vežė keleivius, dėl ko jam buvo skirta bauda. Jam tiesiog nesiseka, nes kai tik jis išgeria, jį pagauna. Atsakydamas į teismo užduodamus klausimus jis patikslino, kad tai buvo trečias kartas, kuomet transporto priemonę jis vairavo neblaivus. Problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi ir dabar visai nebevartos alkoholio.

3. Teisiamojo posėdžio metu I. P., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė prisipažįstantis esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu I. P. parodė, kad vairuotojo pažymėjimą jis turi apie keturiasdešimt metų, yra vairuotojas profesionalas, turi teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones. Jis apie dvejus metus vairuoja darbovietei - (duomenys neskelbtini) priklausantį keleivinį mikroautobusą „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 19 d. jis darbą pradėjo 05.30 val., tuo metu jis buvo blaivus. Jis autobusu nuo savo namų, (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), iš kurios į Vilniaus autobusų stotį vežė apie penkiolika keleivių. Stotyje visi keleiviai išlipo, o jis be keleivių turėjo nuvažiuoti iki stotelės (duomenys neskelbtini), po ko važiuoti iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Vilniaus autobusų stotyje jis pajuto, kad jį pykina, taigi jis nuėjo į tualetą, kur vėmė (vakare jis valgė keptų grybų ir pamanė, kad jis apsinuodijo). Tualete kažkoks vyrukas jam patarė išgerti degtinės. Tada jis nuėjo į stoties barą, kur nusipirko 100 gramų degtinės ir šią be užkandos išgėrė. Jis nesijautė girtas, taigi jis nuėjo į autobusą, pakeitė maršruto lenteles bei kasos aparatą ir apie 07.00 val. išvažiavo stotelės (duomenys neskelbtini) link. Jam važiuojant Geležinio Vilko gatve prie šiukšlių konteinerių jam pasignalizavo kažkoks automobilis, dėl ko jis staigiai pasuko vairą į dešinę ir nesuvaldęs autobuso atsitrenkė į bortelį, po ko dar atsitrenkė į greičio matuoklį ir sustojo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą bei nustatė, kad jis yra neblaivus. Jis gailisi dėl savo veiksmų, supranta pasielgęs neapgalvotai. Jis niekada nėra vairavęs neblaivus (bylos lapai 89-92).

5. Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad 2022 m. liepos 19 d. apie 07.20 val., vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Geležinio Vilko gatve, Vilniuje, nuo Savanorių prospekto žiedo tunelio link, ji pastebėjo, kaip iš Vinco Pietario gatvės į Geležinio Vilko gatvę pavojingai manevruodamas įvažiavo autobusas „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio galinės dalies buvo užrašas (duomenys neskelbtini). Autobuso vairuotojas įvažiuodamas į Geležinio Vilko gatvę vos neatsitrenkė į kelio bortą, dėl ko nuo važiuojamosios dalies pakėlė daug dulkių, o vėliau įvažiavo į Geležinio Vilko gatvę prieš pat tuo metu Geležinio Vilko gatve važiuojantį sunkvežimį. Dėl minėto autobuso vairuotojo pavojingų veiksmų ji ir sunkvežimio vairuotojas buvo priversti staigiai stabdyti. Privažiavęs greičio matuoklį minėto autobuso vairuotojas nesuvaldė autobuso, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į greičio matuoklį, dėl ko greičio matuoklį laikantis stulpas nulūžo, o greičio matuoklis nukrito ant važiuojamosios dalies, taip užtverdamas kelią kitiems eismo dalyviams. Minėto autobuso vairuotojas dar pavažiavo apie 150 metrų į priekį ir tik tada sustojo. Po smūgio buvo apgadintas minėto autobuso priekis bei priekinis dešinės pusės ratas. Pamačiusi šį eismo įvykį ji sustojo vietoje, kur buvo įrengtas greičio matuoklis. Už jos vairuojamo automobilio sustojo ir kiti automobiliai. Minėto autobuso vairuotojas išlipo iš autobuso, atėjo iki greičio matuoklio, kurį sugadino, į pastarąjį pasižiūrėjo ir grįžo iki autobuso. Minėto autobuso vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, eidamas svirduliavo. Daugiau išlipančio iš autobuso minėto vyro ji nematė. Po eismo įvykio ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie eismo įvykį (bylos lapai 35-36).

6. Ikiteisminio tyrimo metu N. A. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2022 m. liepos 19 d. apie 07.23 val. gavęs pranešimą, kad Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, važiuojant nuo Savanorių prospekto pusės prieš tunelį prie greičio matuoklio autobusas „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis (duomenys neskelbtini), kliudė stulpą, o autobuso vairuotojas gali būti neblaivus, apie 07.33 val. jis atvyko į įvykio vietą, kur ant važiuojamosios kelio dalies pamatė gulintį greičio matuoklį ir pastarojo nuolaužas. Kiek pavažiavęs jis pamatė autobusą „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtu avariniu signalu. Autobuso priekinė dalis buvo apgadinta, ant autobuso buvo užrašas, nurodantis, kad šis autobusas priklauso (duomenys neskelbtini). Vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, iš autobuso salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas pateikė dokumentus, iš kurių buvo matyti, kad tai yra I. P., kuriam alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu buvo nustatyta 2,57 promilių, o antru - 2,73 promilių neblaivumas. I. P. paaiškino alkoholinius gėrimus gėręs ryte maždaug 30 minučių iki vairavimo, nurodė, kad jo numatytas važiavimo maršrutas yra (duomenys neskelbtini) (bylos lapai 12-14).

7. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Stebėjimo skyriaus stebėtoja A. C. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip 2022 m. liepos 19 d. apie 07.20 val. pirmąja eismo juosta važiuoja baltos spalvos mikroautobusas „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nežymiais manevrais nuvingiuoja į dešinėje kelio pusėje esantį kelio išplatėjimą (bylos lapai 64-70).

8. 2022 m. liepos 19 d. autobuso „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu užfiksuoti autobuso „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinės dalies apgadinimai, nulaužtas ir sulankstytas stulpas bei gatvės gulintis apgadintas greičio matuoklis (bylos lapai 15-26).

9. 2022 m. liepos 19 d. 07.20 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0132, I. P. iškvepiamame ore nustatyta 2,57 promilių alkoholio, o 2022 m. liepos 19 d. 07.42 val. – 2,73 promilių alkoholio (bylos lapai 28-29).

10. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0132, metrologiškai patikrintas 2022 m. gegužės 15 d., patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. lapkričio 15 d. (bylos lapas 27).

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas pažymi, kad I. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat N. A., I. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, vaizdo įraše, apžiūros metu, alkotesterio užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. liepos 19 d. apie 07.20 val. Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, I. P. vairavo autobusą „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

12. I. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, taigi I. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

13. I. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

14. Spręsdamas dėl I. P. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. I. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad transporto priemonės vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad I. P., vairuodamas autobusą neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. I. P. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. I. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). I. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. I. P. yra neteistas (bylos lapas 114), dirba (bylos lapai 120-121) administracinėmis nuobaudomis baustas, be kita ko, ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (bylos lapai 122-125). Teismas ypatingai įvertina ir tai, kad praeityje I. P. neblaivus transporto priemonę yra vairavęs du kartus: pirmą kartą transporto priemonę jis vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,44 promilių neblaivumas, už ką jam buvo skirta dešimties parų administracinio arešto bausmė (bylos lapas 163), antrą kartą jis būdamas neblaivus vairavo autobusą (bylos lapai 122-124), už ką jam buvo skirta bauda, tačiau, nepaisydamas jam skirtų administracinių nuobaudų, I. P. dar kartą – trečią kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, kas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ankstesnės I. P. skirtos nuobaudos – bauda ir areštas savo tikslų nepasiekė. Teismas įvertina ir tai, kad duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu I. P. nebuvo nuoširdus: teismo klausiamas neigė praeityje neblaivus vairavęs transporto priemones ir teismą tikino jokių problemų dėl alkoholio vartojimo neturintis, tačiau tik teismui pagarsinus informaciją apie jo ankstesnius baustumus I. P. pripažino, kad iš tiesų nagrinėjamas įvykis yra ne pirmas kartas, kuomet jis transporto priemonę vairuoja neblaivus ir nurodė, kad vienu iš atvejų jis neblaivus netgi vežė keleivius, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog nei praeityje I. P. skirtas administracinis areštas, nei bauda, nei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neprivertė I. P. padaryti teigiamų išvadų: I. P. analogiškus veiksmus kartoja trečią kartą, nepaisydamas nei ankstesnių baustumų nei to, kad neblaivus nebe pirmą kartą vairuoja autobusą, taip sukeldamas itin didelį pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ar net gyvybėms. Atsižvelgęs į probleminę I. P. sritį – alkoholio vartojimą, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. P. skiriant arešto bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį už vidurkį – keturiasdešimt penkias paras, bausmes vykdymą atidedant vieneriems metams ir paskiriant I. P. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ir draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, kurių tikslas – daryti įtaką I. P. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant I. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio.

15. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, I. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, I. P. skirtinos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – penkiolika parų, ir I. P. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant I. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio.

16. Nors teisiamojo posėdžio metu I. P. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį sutuoktinės R. P. atsakomybei pagal laidavimą, tačiau, teismo vertinimu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P. nėra teisinio pagrindo. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17. Nors I. P. yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, o žala jo nusikalstama veika padaryta nebuvo, tačiau teismas negali nevertinti to, kad I. P. neblaivus transporto priemonę vairuoja nebe pirmą kartą - Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimu I. P. buvo skirtas dešimties parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dėl to, kad jis 2011 m. spalio 13 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas net 3,44 promilių neblaivumas (pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą toks elgesys yra nusikalstamas), be to, 2021 m. spalio 14 d. nutarimu I. P. buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. jis vairavo transporto priemonę, kurioje yra daugiau kaip devynios sėdimos vietos, neblaivus, kai jam nustatytas 0,19 promilės neblaivumas. Nors I. P. nurodė keturiasdešimt metų profesionaliai vairuojantis transporto priemones, tačiau pripažino, kad vieną kartą būdamas neblaivus vežė keleivius ir, nors paskutinį kartą dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas 2021 m. spalio 14 d., tačiau praėjus devyniems mėnesiams, nepaisydamas to, kad jau du kartus dėl tokių veiksmų buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn, dėl ko netgi buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis vėl transporto priemonę vairavo neblaivus. Minėti faktai, susiję su I. P. anksčiau padarytais administraciniais nusižengimais, neleidžia teismui daryti išvados, kad I. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, I. P. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

18. I. P. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

19. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

20. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad I. P. nusikaltimą padarė naudodamasi jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga I. P. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

21. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas pakartoja, kad I. P. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,57 promilės alkoholio daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taip pat į tai, jog jis praeityje yra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimų padarymą, nagrinėjamo įvykio metu jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio stulpą ir greičio matuoklį, taigi I. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ilgesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį – ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 21 d., t. y. nuo dienos, kai I. P. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 95-96).

22. Teismas taip pat pažymi, kad I. P. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – autobusu „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas autobusas laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio I. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Autobusas „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (bylos lapas 40), taigi minėtas autobusas tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą autobusą nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad I. P. vairuoto autobuso „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina yra 38 130 eurų (bylos lapas 39).

23. Vertindamas galimybę iš I. P. išieškoti konfiskuotino turto- autobuso „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 38 130 eurų, teismas mano esant būtina trumpai apžvelgti baudžiamojo poveikio priemonių bei konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo paskirtį ir tikslus bei jų sampratos ir turinio Lietuvos baudžiamojoje teisėje kitimą.

24. 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamajame kodekse visos bausmės pagal paskirties pobūdį buvo skirstomos į pagrindines ir papildomas. Papildomos bausmės buvo skiriamos, kai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į kaltininko asmenybę, buvo „tikslinga sustiprinti atsakomybę, prie pagrindinės bausmės prijungiant tą ar kitą papildomąją“. Nors papildomos bausmės turėjo stiprinti nubaudimo poveikį, padėti siekti geresnių rezultatų, norint pataisyti nuteistąjį, tačiau neretai jų skyrimas tik iškreipdavo baudžiamosios atsakomybės individualizavimo principą ir dirbtinai sunkindavo nusikaltimą padariusio asmens padėtį: praktikoje dažnai pasitaikydavo, kad turto konfiskavimas kaip papildoma bausmė buvo griežtesnė, nei bauda, skirta nuteistajam kaip pagrindinė bausmė. Tai keldavo abejones dėl draudimo bausti du kartus už tą patį (lot. non bis in idem) principo pažeidimo.

25. 1961 m. BK turto konfiskavimas buvo viena iš bausmės rūšių. Turto konfiskavimo kaip bausmės turinį sudarė viso ar dalies kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto paėmimas valstybės nuosavybėn. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo dabartinis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, kuriame pasikeitė ne tik turto konfiskavimo koncepcija, bet ir teisinė turto konfiskavimo prigimtis bei turinys. Naujajame BK atsisakyta buvusių papildomų bausmių, kurios anksčiau buvo privalomai arba teismo nuožiūra skiriamos kartu su pagrindine bausme, o turto konfiskavimo taikymas susietas su nusikalstamu būdu gauto ar nusikalstamas veikas darant naudoto turto konfiskavimu. Taip buvo atsisakyta turto konfiskavimo kaip bausmės suvokimo, savo ruožtu priskiriant šią prievartos priemonę prie baudžiamojo poveikio priemonių.

26. Tarptautiniu mastu suformuluotas turto konfiskavimo turinys savo paskirtimi bei jo skyrimo ypatumais skiriasi nuo tradicinės bausmės paskirties. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra nurodyta BK 67 straipsnio 1 dalyje- padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi baudžiamojo poveikio priemonės savo turiniu tiesiogiai nedubliuoja bausmių, kaip buvo papildomų bausmių atveju, bet padeda įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės individualizavimo principą.

27. Šių teiginių kontekste vertinant BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, kurią, kaip minėta, turi padėti įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės, galima daryti išvadą, kad konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemones bei įrankius siekiama tokius daiktus išimti iš civilinės apyvartos, kad šiais daiktais nebūtų galima dar kartą neteisėtai pasinaudoti teisei priešingais tikslais, t. y. konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemones bei įrankius siekiama iš esmės prevencinių bausmės paskirties tikslų- sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

28. Svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. sausio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010 akcentavo, kad turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį, savo turiniu negali turėti nubaudimo bruožų. Kolegija konstatavo, kad „konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų iškreipti, jei būtų konstatuojama, kad kelių tūkstančių litų dydžio baudos paskirties įgyvendinimui turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė- keliasdešimt kartų baudos dydį viršijančios pinigų sumos konfiskavimas“.

29. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą vertinant gramatiniu aspektu pažymėtina, kad galiojantis baudžiamasis įstatymas nesuteikia teismui teisės sumažinti konfiskuotino turto apimties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė, kuria buvo gabenami namų gamybos alkoholiniai gėrimai), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti ne keisdamas konfiskuojamo turto apimtį, bet skirdamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2010 m. vasario 18 d. apžvalga Nr. AB-32-1 „Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą“. Teismų praktika. 2000, Nr. 32). Tokia nuomonė yra pagrįsta, kadangi akivaizdu, kad nusikaltimo priemonės konfiskavimu siekiant prevencinių bausmės paskirties tikslų- sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, turi būti konfiskuojamas pats daiktas, padėjęs padaryti nusikaltimą, tokiu būdu išimant jį iš civilinės apyvartos, kad šiuo daiktu nebūtų galima dar kartą neteisėtai pasinaudoti teisei priešingais tikslais. Tuo tarpu konfiskuojant tik dalį nusikaltimo priemonės arba išieškant tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos liktų neaišku, kaip toks sprendimas padėtų pasiekti minėtus prevencinius baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo tikslus: dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės atliktų tik nubaudimo funkciją.

30. Vertindamas, ar turto konfiskavimas buvo proporcinga priemonė teisės pažeidėjui, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmę ir paskirties teisėtumą; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybę ir elgesį; konfiskuojamo turto reikšmę tam asmeniui; dėl nusikalstamos veikos padarytą arba potencialiai sukeltą turtinę žalą valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtą kitą bausmę, jų griežtumą ir pakankamumą nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje yra išaiškinta, jog „...konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje“.

31. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš I. P. galimybę vertinant minėtos Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, nusikaltimo priemonės konfiskavimu siekiama iš esmės prevencinių tikslų, t. y. kad daiktas, padėjęs padaryti nusikaltimą, būtų išimtas iš civilinės apyvartos, kad šiuo daiktu nebūtų galima dar kartą neteisėtai pasinaudoti teisei priešingais tikslais. Neabejotina, kad tai yra teisėti ir visuotinai svarbūs tikslai, tačiau, kaip nurodyta Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, šių tikslų siekimas neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas neturi loginio pagrindimo, kokiu būdu autobuso „Iveco 50C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš I. P. padėtų pasiekti prevencinių baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo tikslų- tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, kaip minėta, atliktų tik nubaudimo funkciją ir, nepagrįstai išplečiant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ribas, būtų suartėjama su šiame nuosprendyje aptarta sovietmečiu galiojusia turto konfiskavimo paskirtimi, kai turto konfiskavimu buvo siekiama nubausti asmenį.

32. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kildinamas iš principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria). Natūralu, kad kai kaltininkas, iš nusikalstamos veikos gavęs turtinės naudos, šią naudą (plačiąja prasme), siekdamas išvengti šio turto konfiskavimo, paslepia ar perleidžia sąžiningiems tretiesiems asmenims, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltininko, viena vertus, tokias kaltininko pastangas padaro beprasmėmis, kita vertus, leidžia įvykdyti teisingumą. Iš tokio kaltininko neišieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tai būtų pagrindas tokiam kaltininkui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kadangi kaltininkas, disponuodamas neteisėtu būdu gautu ir vėliau tik jam vienam žinomoje vietoje paslėptu turtu, taip pat disponuodamas nauda, gauta sąžiningiems tretiesiems asmenims perleidus neteisėtu būdu gautą turtą, iš savo neteisėtos veikos gautų naudos, taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma skirta siekiant išvengti tokių situacijų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teismo įsitikinimu, šios teisės normos taikymas būtų nepagrįstas ir prieštarautų tikslams, kurių siekiant buvo priimta ši teisės norma.

33. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad taikyti BK 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- turto konfiskavimą bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nėra.

34. Teismas taip pat įsitikinęs, kad taikant kitą baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose įtvirtinti tikslai, t. y. I. P. patirs neigiamus baudžiamosios atsakomybės padarinius tokia apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taigi I. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

35. Ikiteisminio tyrimo metu I. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 93-98), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui – naikintinos.

36. Atsižvelgiant į tai, kad I. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš I. P. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 68, 71 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti I. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – penkiolika parų, ir I. P. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant I. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio.

Skirti I. P. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 21 d., ir 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus– panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini),, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

1. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“, gavėjo kodą – „188604955“, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui;

2. asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.