Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-23 · Administracinė byla Nr. AS-602-243-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-921-624/2012Nutartis · 2012-02-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-23
Bylos Nr.
AS-602-243-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01541-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS602-243/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01541-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir VĮ Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems T. M., E. M., D. B., VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. liepos 18 d. (pagal gavimo teisme datą) su prašymu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymą apie statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 8-NS-311 (toliau – ir KAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. pažyma apie statybą) ; 2) panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atsakovas Inspekcija prašė Vilniaus apygardos administracinį teismo tenkinti patikslintą prašymą dėl KAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymos apie statybą ir minėtos pažymos pagrindu atliktos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos panaikinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas prašė VĮ Registrų centro nelaikyti šioje byloje atsakovu, prašymą dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, o dėl prašymo panaikinti KAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymą apie statybą administracinę bylą nagrinėti bei sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi bylą nutraukė.

Teismas išdėstė, jog byloje nustatyta, kad KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, išnagrinėjęs L. R. M. 2008 m. rugpjūčio 25 d. prašymą išduoti pažymą apie nebaigtą statyti statinį, 2008 m. rugsėjo 3 d. išdavė pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 8-NS-311, kuriame nurodoma, kad statytojų – L. R. M. ir mirusios N. M. – nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) žemės sklype kadastriniu numeriu Nr. 1801/0290:56, yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį parengė V. D. M., statybos leidimai Nr. 137 ir 138 išduoti 1990 m. rugsėjo 14 d. ir galiojo iki 2003 m. rugpjūčio 11 d. Šios pažymos pagrindu daiktas – nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) – ir daiktinės teisės į jį buvo registruotos Nekilnojamo turto registre, o vėliau išduotų paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu nuosavybės teisės į minėtą pastatą įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų E. M. ir T. M. vardu. Gavusi trečiojo suinteresuoto asmens D. B. 2011 m. gegužės 9 d. skundą ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. gegužės 30 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriuose buvo nurodoma apie galimus pažeidimus išduodant pažymos apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos vykdymą be esminių nukrypimų nuo projekto, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Įvertinusi jai pateiktus ir išsireikalautus dokumentus, taip pat Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte fiksuotus duomenis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 8-NS-311 ir (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, šiuos reikalavimus pagrįsdama, kaip teigiama, padarytais pažeidimais išduodant 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 8-NS-311, o panaikinus šią pažymą – pagrindo pastato teisinei registracijai atlikti nebuvimu.

Šalies argumentai

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį ir 56 straipsnio 1 dalį, Statybos įstatymo 27 straipsnį ir pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neteigia, kad į teismą su prašymu kreipėsi gindamas kitų asmenų, šiuo atveju – trečiojo suinteresuoto asmens D. B. – teises, ko, be to, daryti, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostatas, ji šiuo atveju ir jau nebegalėjo (ginčijami sprendimai priimti 2008 m.), įstatyminių prielaidų jai veikti viešojo intereso gynimo srityje nėra, todėl tokio pobūdžio jos prašymą teisme gali būti imtasi nagrinėti tik ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 5 punkto numatytu pagrindu – kaip įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo. Tačiau, atsižvelgiant į bylos šalių ypatumus, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl KAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymos panaikinimo, į teismą kreipėsi dėl administracinio ginčo sprendimo. Rėmėsi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi ir ABTĮ 2 straipsnio 17 dalimi. Pažymėjo, jog šiuo atveju administracinėje byloje pareiškėjas yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuris tuo pačiu yra atsakovo Lietuvos valstybės atstovė: nuo 2010 m. liepos 1 d. likvidavus apskričių viršininkų administracijas, pastarųjų funkcijos, susijusios su statybos valstybine priežiūra apskrities lygiu, kaip matyti iš Statybos įstatymo pakeitimų, perduotos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, pastaroji institucija, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 5.3 punktu įgaliota, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, atstovauti valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) netgi įvardijama apskrities viršininko administracijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlikusios institucijos, teisių perėmėja (2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-120/2012). Taip pat rėmėsi LVAT 2004 m. sausio 30 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A4-65/2004, kurioje viešojo administravimo subjektas pareiškė reikalavimą dėl savo priimto sprendimo panaikinimo, o LVAT, be kita ko, pažymėjo, kad įstatymas nenumato, jog pareiškėjas ir atsakovas byloje galėtų sutapti bei padarė išvadą, kad teisės ginčijimas lemia ir šalių buvimą, todėl pareiškėjas ir atsakovas negali sutapti <...> o dėl šių procesinės teisės normų pažeidimo pareiškėjo (atsakovo) skundo teisme nagrinėjimas yra negalimas. Pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje interesų konfliktas, į ką teismas atkreipė tiek pareiškėjo, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, yra akivaizdus, todėl tokio prašymo (dalyje dėl pažymos panaikinimo) nagrinėjimas teisme nėra galimas, atitinkamai – yra pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymėjo, jog, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, KAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymą apie statybą pareiškėjas Inspekcija gavo 2011 m. gegužės 17 d. su D. B. skundu. Nurodė, jog LVAT praktikoje ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, kuriuo turi būti paduodamas skundas administraciniam teismui, pradžia siejama su momentu, kai suinteresuotai šaliai tampa žinomi esminiai ginčijamo akto turinio elementai – aktą priėmusi institucija, priėmimo data, aktu nustatomos teisės ir pareigos (2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-120/2012 ir kt.), todėl paskutinė diena, kada Inspekcija galėjo savo iniciatyva kreiptis į teismą dėl KAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymos panaikinimo, buvo 2011 m. birželio 17 d. Kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašymą teismui pašto įstaigai įteikė tik 2011 m. liepos 15 d., t. y. jau praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą, šio termino atnaujinti neprašė, bylą dalyje dėl 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymos panaikinimo yra pagrindas nutraukti ir ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą). Tuo tarpu antrasis pareiškėjo Inspekcijos reikalavimas – panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, yra išvestinis, t. y. jo tenkinimas betarpiškai susijęs su reikalavimo dėl KAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 8-NS-311 panaikinimo tenkinimu, todėl, be kita ko, vadovaujantis LVAT 2009 m. birželio 5 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS63–337/2009, administracinė byla nutraukiama ir dalyje dėl išvestinio reikalavimo panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją. Pridūrė ir tai, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nekilnojamo turto registre nuosavybės teise registruotas trečiųjų suinteresuotų asmenų E. M. ir T. M. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu, kurių nenuginčijus nebūtų pagrindo naikinti ir minėto pastato teisinės registracijos.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 169 – 171), kuriuo prašo 1) panaikinti KAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymą apie statybą; 2) panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją.

Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi LVAT 2004 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-65-2004, kadangi minėtoje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, jog šioje LVAT nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti savo (VAVA) priimtą sprendimą. Tuo tarpu šiuo atveju, Inspekcija kreipėsi ne dėl savo, o dėl KAVA sprendimo panaikinimo. Todėl remiantis LVAT 2004 m. sausio 30 d. nutartimi, padarytos išvados, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ir atsakovas sutampa, laikytinos nepagrįstomis. Pažymi, jog nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas yra Inspekcija, o atsakovas – Lietuvos valstybė, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamą sprendimą priėmusi KAVA likviduota 2010 m. kovo 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 248, LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-330-08 pažymėjo, jog valstybės kaip ypatingo juridinio asmens specifika lemia tai, kad valstybė pati negali vesti bylos administraciniame teisme, o privalo būti atstovaujama atitinkamų institucijų. Tačiau būdama šalimi administraciniame procese, valstybė išsaugo dispozityvumo principo suteikiamą galimybę pasirinkti, kas bus jos atstovas byloje. Vyriausybė 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.3 punktu nustatė, kad ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavime detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) teismuose atstovauja Inspekcija, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Ministro pirmininko tarnyba 2011 m. spalio 12 d. rašte Nr. 12-4334 išreiškė nuomonę, jog Inspekcija yra tinkamas atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovas nagrinėjamoje byloje. Kitaip tariant, nurodė, kad Lietuvos valstybė Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 5.3 punktu pasirinko instituciją, atstovausiančią Lietuvos valstybei teismuose nagrinėjamo pobūdžio ginčuose.

Priduria ir tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 1 mėnesio terminą skaičiavo nuo D. B. skundo gavimo Inspekcijoje momento. Nurodo, jog nors Inspekcija KAVA pažymą gavo 2011 m. gegužės 17 d. su D. B. skundu, tačiau 1 mėnesio terminas skaičiuotinas nuo to momento, kada Inspekcija surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių KAVA pažymos neteisėtumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcija, siekdama objektyviai išnagrinėti ir įvertinti D. B. skunde nurodytas aplinkybes, 2011 m. birželio 15 d. organizavo faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (7.9)-FAK-1875, kuriame užfiksuota, jog pastatytas ant dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), o KAVA išduotoje Pažymoje nurodyta, kad gyvenamasis namas pastatytas viename žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Inspekcija, išanalizavusi 1990 metais V. D. M. parengto gyvenamojo namo projekto sprendinius, ginčo statinio kadastrinių matavimų bylos duomenis, nustatė, kad faktiniai ginčo statinio matmenys skiriasi nuo projektinių, pastatytas projekte nenumatytas priestatas, gyvenamojo namo pirmajame aukšte neįrengta projekte numatyta kapitalinė siena. Dėl minėtų pažeidimų KAVA turėjo atlikti ginčo statinio savavališkos statybos šalinimo procedūras, o ne išduoti pažymą, kurioje nurodyta, jog gyvenamojo namo statyba vykdoma be esminių nukrypimų nuo V. D. M. parengto projekto. Nustačiusi minėtus pažeidimus, Inspekcija 2011 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti KAVA pažymą ir jos pagrindu atliktą gyvenamojo namo teisinę registraciją, nepraleisdama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino skaičiuotino nuo 2011 m. birželio 15 d. Inspekcijos atlikto faktinių aplinkybių nustatymo vietoje.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į pareiškėjo Inspekcijos atskirąjį skundą, kuris yra pateikiamas ir už VĮ Registrų centrą, prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog teismas, tinkamai pritaikęs procesinės bei materialinės teisės normas, visiškai teisingai konstatavo, jog procese dalyvaujančios šalys turi priešingus interesus, todėl siekiant išvengti akivaizdaus interesų konflikto pareiškėjas ir atsakovas negali sutapti. Pažymi, jog atskirajame skunde nurodo, jog Inspekcija kreipėsi ne dėl savo, o dėl KAVA sprendimo panaikinimo. Tačiau nuo 2010 m. liepos 1 d. likvidavus apskričių viršininkų administracijas, pastarųjų funkcijos, susijusios su statybos valstybine priežiūra apskrities lygiu, perduotos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Be to, ši institucija netgi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įvardijama kaip apskrities viršininko administracijos, atlikusios statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu, teisių perėmėja (LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-120/2012). Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas, teisingai įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, teisės aktus bei aktualią teismų praktiką priėmė pagrįstą išvadą dėl bylos nutraukimo ABTĮ 101 straipsnio pagrindu.

Šalies argumentai

Pažymi ir tai, jog teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog kaip vienas iš šios administracinės bylos nutraukimo pagrindų yra ir įstatyme nustatyto termino pateikti teismui skundą (prašymą) praleidimas. Šiuo aspektu atkreipia dėmesį, jog 2011 m. gegužės 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos gavo D. B. skundą dėl KAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymos apie statybą teisėtumo, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2011 m. liepos 15 d., t. y. jau praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą. Tuo tarpu tas pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, jog terminas skaičiuotinas nuo to momento, kada Inspekcija surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių KAVA pažymos neteisėtumą yra nepagrįstas. Priduria, jog taip pat sutinka su teismo pozicija, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių, nes tai yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas sandoris, administracinis aktas ir kt., todėl administracinė byla yra nutraukiama ir dalyje dėl išvestinio reikalavimo panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją. Taip pat teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įregistruotos E. M. bei T. M. vardu paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu, tačiau šie dokumentai yra nenuginčyti ir galiojantys.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. M. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog ginčo teisinės registracijos metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punktas reglamentavo, jog viršininko administracija privalo tikrinti, ar nevykdoma savavališka statinio statyba, ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai. Statybos inspekcija vykdydama jei priskirtas pareigas ir funkcijas 2008 m. rugsėjo 3 d. išdavė ginčijamą pažymą apie statinio statybą, nepažeisdama terminų, nustatytų įstatymuose. Šios pažymos pagrindu buvo atlikta teisinė registracija nekilnojamo daikto gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teisių į jį teisinė registracija. Pažymi, jog kad esant gyviems nekilnojamo daikto savininkams pareiškėjas neginčijo nei pažymos, nei teisinės registracijos, todėl nėra pagrindo naikinti anksčiau išduotos pažymos bei teisinės registracijos. Kadangi pareiškėjas praleido terminą 1 (vieno) mėnesio apskųsti KAVA pažymą teismui, mano, kad teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir pareiškėjo motyvai dėl terminų skaičiavimo niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. Priduria ir tai, teisinė registracija atlikta pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant jokių tuo metu galiojusių įstatymų, reglamentavusių teisės aktų, o turto įgijimo pagrindas – paveldėjimas (pagrindas – 2008 m. gruodžio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 11138 bei 2009 m. gruodžio 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3142). Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, teismui tenkinus pareiškėjo prašymą, toks teismo sprendimas nesukeltų pageidaujamų teisinių pasekmių dėl teisinės registracijos panaikinimo, kadangi panaikinti nekilnojamo daikto teisinę registraciją, galiojant daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo pagrindams, t. y. minėtiems paveldėjimo liudijimams, nebūtų galima. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas ir atsakovas yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tuo sukeldama prieštaravimus, bei pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 17 straipsnius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundžiamą KAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. pažyma apie statybą ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymos apie statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 8-NS-311 ir gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini) teisėtumo ir teisinės registracijos, atliktos šios pažymos pagrindu, teisėtumo.

Atskiruoju skundu ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, remdamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu (kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui), konstatavęs, jog šioje byloje sutampa pareiškėjas ir atsakovas, kas suponuoja interesų konfliktą, bei – ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus), nustatęs, jog buvo praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas prašymui paduoti. Tuo tarpu pareiškėjo keliamą reikalavimą panaikinti minėto gyvenamojo namo registraciją teismas įvertino kaip išvestinį, betarpiškai susijusį su pagrindiniu pareiškėjo reikalavimu, ir bylą šioje dalyje taip pat nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bylą dalyje nutraukti, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 23 straipsnyje, reglamentuojančiame skundo (prašymo) formą bei turinį, reikalaujama, kad, kreipiantis į teismą, skunde (prašyme) būtų nurodomi pareiškėjas ir atsakovas. Pareiškėją ir atsakovą, kaip būtinas bylos šalis, įtvirtina ir ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis ir 48 straipsnio 2 dalis, apibrėžiančios pareiškėją kaip skundą (prašymą) padavusį subjektą, o atsakovą – kaip instituciją, įstaigą, tarnybą, tarnautoją, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Vertinant šias teisės normas sistemiškai, darytina išvada, kad administracinėje byloje privalo būti abi bylos šalys – pareiškėjas ir atsakovas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri tuo pačiu yra ir atsakovo – Lietuvos valstybės – atstovė (atstovavimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 5.3 punktas). Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir atsakovas sutapo, tuo paneigiant teisės ginčijimo, be kita ko, implikuojančio abejų bylos šalių buvimą, esmę ir prasmę bei eliminuojant ginče dalyvaujančių bylos šalių priešingų interesų turėjimą kaip neatsiejamą ginčo prigimties elementą. Teisėjų kolegijos nuomone, šios išvados apie pareiškėjo ir atsakovo sutapties negalimumą konkrečioje byloje nepaneigia ir ta byloje nustatyta aplinkybė, jog 2008 m. rugsėjo 3 d. – tuo metu, kai ginčijama pažyma buvo priimta, ją priėmė kitas subjektas, t. y. KAVA, kuri jau cituotu Vyriausybės nutarimu buvo panaikinta (1.2 punktas), nes visas funkcijas, susijusias su statybos valstybinės priežiūros apskrities lygiu perėmė Inspekcija (žr. LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-120/2012), todėl susiklostė neleistina situacija, kai pareiškėjas, kaip viešojo administravimo subjektas, administracinį ginčą iš esmės kelia pats su savimi. Pridurtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi 2004 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4–65/2004, kurioje, be kita ko, konstatuota, jog aptartoji situacija sukelia akivaizdų interesų konfliktą.

Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad nebuvo procesinių prielaidų, kurioms esant teismo procesas galėjo vykti, nes nebuvo vienos iš ginčo bylos šalių. Byloje buvę pareikšti reikalavimai yra priskirtini administraciniam teismui, todėl byla pagrįstai nutraukta, nes nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu).

Teisėjų kolegijos nuomone, iškilus pagrįstų abejonių, t. y. gavus trečiojo suinteresuoto asmens D. B. skundą ir jo pagrįstumą patikrinus faktiškai, dėl ginčijamos pažymos teisėtumo bei nesant galimybės ginčijamą aktą panaikinti administracine tvarka, pareiškėjas galėjo pasinaudoti kitu teisminės gynybos būdu – ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu viešojo intereso gynimo institutu ir kreiptis į prokurorą, idant būtų apginti įstatymų saugomi interesai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsta teigti, jog tik inicijuojant administracinį ginčą, kuriame pareiškėjas ir atsakovas de facto sutampa, galima panaikinti galimai neteisėtai išduotą pažymą, kurios pagrindu įregistruotas statinys. Be to, pareiškėjas turi įgalinimus svarstyti, ar negali būti atlikti kiti jo kompetencijai priskirti statybos valstybinę priežiūrą įgyvendinantys veiksmai, kuriais būtų siekiama pašalinti atsiradusią situaciją, jeigu ji atsakovo manymu yra neteisėta ir nesuderinama su statybos teisės reikalavimais.

Pažymėtina, jog nepaisant išdėstytų argumentų, kuriais pritariama pirmosios instancijos teismo pozicijai bylą nutraukti, konstatavus, jog bylos šalys nagrinėjamu atveju sutampa, teisėjų kolegija nesutinka su apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją kaip išvestinio pobūdžio ir sprendžia, kad tokios išvados yra nepagrįstos. Šiuo bylos aspektu pažymėtina, jog byloje pareiškėjo reiškiami reikalavimai nėra tarpusavyje neatsiejamai susiję, tai yra savarankiški reikalavimai, galintys būti atskiros bylos nagrinėjimo dalyku. Atkreiptinas dėmesys, jog formuluojant šiuos reikalavimus, keliamas ginčas dėl skirtingų institucijų (atsakovų) priimtų sprendimų bei atliktų veiksmų/neveikimo teisėtumo ir pagrįstumo, be to, skiriasi ir ginčijamų sprendimų priėmimo teisiniai pagrindai ir jų turinys (vienu atveju ginčijama pažyma apie statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kitu atveju – statinio įregistravimas nekilnojamojo turto registre) (žr. LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-778/2009). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino pareiškėjo keliamą reikalavimą panaikinti minėto gyvenamojo namo registraciją kaip betarpiškai susijusį su pagrindiniu pareiškėjo reikalavimu, nutraukdamas bylą ir šioje dalyje.

Akcentuotina, jog ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų numatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas savo ruožtu įtvirtina, jog, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas taip pat numato, jog teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog antruoju savo prašymo pirmosios instancijos teismui reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, kurią patvirtino VĮ Registrų centro Kauno filialas veikiantis kaip teritorinis registratorius, t. y. pareiškėjas kėlė ginčą dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų ir/ar veiksmų (neveikimo), susijusio su nekilnojamojo turto objektų teisiniu registravimu viešame nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytoją sudaro: 1) centrinis padalinys – centrinis registratorius; 2) teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai. Tuo tarpu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pridurtina, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalis inter alia numato, jog skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos, o jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas <...> centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas nesikreipė į centrinį registratorių dėl tokio teritorinio registratoriaus sprendimo, neteikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, kuris yra praleistas, todėl konstatuotina, jog išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka pasinaudoti, centriniam registratoriui termino praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, dar galima, o pareiškėjo prašymas šioje dalyje, atsižvelgiant į minėtą ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog konstatavus, kad byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti pažymą apie statybą be esminių nukrypimų nuo projekto buvo nutraukta pagrįstai bei nustačius, jog kitoje dalyje pareiškėjo prašymas turėjo būti paliktas nenagrinėtu, prasmės nebetenka ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje konstatuota, jog buvo praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas prašymui paduoti, analizė, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl šio bylos aspekto nepasisakys.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir aiškino teisės aktus, todėl skundžiama nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį – panaikinti nutarties dalį, kuria nutraukiama byla pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą (prašymą) atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir VĮ Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems T. M., E. M., D. B., VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją) ir šioje dalyje pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą palikti nenagrinėtą.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan