Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-06-22 · Civilinė byla Nr. 2-789-781/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
2-789-781/2021
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00156-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Pareiškėjas
G. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-789-781/2020Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00156-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.11;
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. U. atskirąjį skundą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utenos antrinis popierius“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos antrinis popierius“ (toliau – atsakovė) iškelta bankroto byla.

2. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi sustabdė BUAB „Utenos antrinis popierius“ 2018 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą, nutarė šios nutarties nuorašą išsiųsti Panevėžio apygardos prokuratūrai civilinės bylos dėl 11 584,40 Eur žalos išieškojimo iš buvusio įmonės vadovo G. U. inicijavimui, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai informavimui apie susidariusią situaciją BUAB „Utenos antrinis popierius“ bankroto byloje dėl administratoriaus veiksmų.

3. Pareiškėjas G. U. (tolia – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Panevėžio apygardos tesimo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį dalyje dėl nutarties nuorašo Panevėžio apygardos prokuratūrai siuntimo, šią nutarties dalį panaikinti, įtraukti pareiškėją į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu. Skunde nurodyta, kad skundžiamoje nutartyje teismas nėra detalizavęs, kokios žalos atlyginimą turi inicijuoti Panevėžio apygardos prokuratūra teisme. Abstraktūs, nepagrįsti įtarimai, išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje, žemina pareiškėją. Prokuroro įtraukimas į atsakovės bankroto bylą yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kai tam tikrų veiksmų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, t. y. bankroto administratoriui vykdant savo funkcijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad viešasis interesas byloje pasireiškia ne tik kitų kreditorių teisių pažeidimu, bet ir sukauptų pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymu.

6. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta žiniai, kad gali būti pateiktas ieškinys jo atžvilgiu. Tačiau ši nutartis nėra skundžiama apeliacine tvarka.

7. Pasisakydamas apie pareiškėjo prašymą įtraukti jį suinteresuotu asmeniu į atsakovės bankroto bylą, teismas nurodė, kad pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, todėl nėra pagrindo jam suteikti dar ir suinteresuoto asmens statusą.

8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui pateikus oficialius galiojančius dokumentus apie 11 584,40 Eur sumokėjimą UAB „Ūrus ir Ko“ po 2015 m. gegužės 10 d. trišalės sutarties pasirašymo, būtų išspręstas klausimas dėl šių lėšų priteisimo iš BUAB „Ūrus ir Ko“ arba finansinio reikalavimo pareiškimo bankroto byloje, nes trišalė sutartis nėra įvykdyta ir nevykdoma.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jo 2021 m. gegužės 13 d. skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas neturi teisinio pagrindo procesiniame sprendime konstatuoti faktų, kurie ne tik nėra pavirtinti objektyviais duomenimis ir (ar) dokumentais, tačiau ir dėl kurių nėra priimti jokie įsiteisėję teismų sprendimai ir (ar) nutartys.

9.2. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 6 d. ir 2021 m. gegužės 18 d. nutartyse nurodo aplinkybes, kurios gali sukelti neigiamas pasekmes pareiškėjui, tačiau nei 2015 m. trišalės sutarties, nei 2016 m. birželio 13 d. skolų suderinimo akto kaip niekinių sandorių faktas teismų nėra nustatytas.

9.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino fakto, kad įskaitymas buvo padarytas ne pareiškėjo naudai. Maža to, neįvertino fakto, kad atliekų sutvarkymo pareiga kyla ir bankrutavusiai bendrovei, todėl toks 2015 m. gegužės 10 d. trišalis sandoris neabejotinai buvo reikšmingas bei reikalingas atsakovei.

9.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, priėjo išvadas apie 2015 m. gegužės 10 d. trišalės sutarties nuostolingumą, 2016 m. birželio 13 d. skolų suderinimo akto niekinį pobūdį, tačiau visiškai nevertino ir neanalizavo pačių sandorių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

13. Taigi galimybė tarpines nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo turi būti arba expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Toks aiškinimas grindžiamas logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka, o pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

14. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

15. CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį (ar jos dalį), kuria nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą, kaip subjektą, turintį teisę ginti viešąjį interesą, dėl civilinės bylos inicijavimo. Be to, šia pareiškėjo skundžiama teismo nutarties dalimi neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai.

16. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties dalis, kuria nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą, atskiruoju skundu nėra skundžiama. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atskirasis skundas dėl 2021 m. gegužės 6 d. nutarties nepriimamas.

17. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė