- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-10
- Bylos Nr.
- 1S-619-511/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, A. P. įstatyminei atstovei R. S., teismo posėdyje išnagrinėjo A. P. įstatyminės atstovės R. S. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-17 nutarties, kuria A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pratęsta,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2006-08-24 Kauno apygardos teismo nutartimi pripažinta, kad A. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 9 p., būdamas nepakaltinamas ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2007-02-20 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi gydymo režimas A. P. iš griežto stebėjimo sąlygų buvo pakeistas į sustiprinto stebėjimo sąlygas, 2007-09-03 to paties teismo nutartimi gydymo rėžimas iš sustiprinto stebėjimo sąlygų buvo pakeistas į bendro stebėjimo sąlygas, 2008-03-03 to paties teismo nutartimi bendro stebėjimo sąlygos ir gydymas pratęstas.
Šalies argumentai
2008-08-28 Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimu kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl A. P. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau 2008-09-17 nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas šį teikimą atmetė ir pratęsė medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.
A. P. įstatyminė atstovė R. S. skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-17 nutartį ir A. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes apylinkės teismo motyvai neįtikinantys ir prieštarauja įstatymo nuostatoms.
Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes teismas atsisakydamas keisti A. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rėžimą į švelnesnį, tokį savo sprendimą motyvavo tik A. P. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sunkumu ir tuo, kad yra labai maža rizika, jog A. P. ambulatorinėmis sąlygomis nebedarytų naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, tačiau vertindamas surinktų faktų visumą, teismas konstatavo, kad jo psichinė būsena yra pagerėjusi ir šiuo metu stabili, socialiniai ryšiai geri ir priverstinio ambulatorinio gydymo tęstinumas būtų užtikrintas. Įstatymas būtent ir sieja priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimą su asmens sveikatos būkle, o tai, kad A. P. būklė yra pagerėjusi ir stabili, jo pavojingumas visuomenei yra išnykęs rodo ir Rokiškio psichiatrijos ligoninėje atliktas smurto rizikos HCR-20 tyrimas, pagal kurį A. P. smurto rizika prieš aplinkinius yra žema. Taip pat yra nepagrįsta teismo išvada, kad A. P. stebimas pernelyg trumpai, nes jo gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pradėtas ikiteisminio tyrimo metu 2005 metais.
Skunde motyvuojama, jog pagal BPK 405 str. 1 d. priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, o šio straipsnio 3 d. 2 p. numato, kad teismas, išnagrinėjęs priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo klausimą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, turi pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Pagal Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojų išvadą, A. P. sveikatos būklė yra pasikeitusi ir stabili, jis yra pasveikęs, todėl teismas privalėjo jam keisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, kad jis toliau būtų ambulatoriškai stebimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Teismo posėdyje A. P. įstatyminė atstovė R. S. prašo skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagal įstatymą priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol 1) nepakaltinamas pavojingą visuomenei padaręs asmuo pasveiksta arba 2) jo psichikos būklės pagerėja bei jo pavojingumas išnyksta. ( BK 98 str. 6 d. ).
Skunde nepagrįstai teigiama, kad A. P. yra pasveikęs. Iš byloje esančių medicininių dokumentų, Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvados bei specialisto J. M. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, jog A. P. serga psichine liga - paranoidine šizofrenija. Specialisto paaiškinimu ši liga dar nėra pagydoma. Stebima tik pagerėjusi ir stabili A. P. psichinė būsena ir komisija rekomenduoja stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis jam pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Skunde nepagrįstai tvirtinama, kad vadovaujantis BPK 405 str. 3 d. 2 p., teismas turi pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Priverčiamosios medicinos priemonės taikymas priklauso išimtinei teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), o sveikatos priežiūros įstaigos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio ir neturi jokios išankstinės galios. Apylinkės teismas tinkamai ištyrė, nustatė ir nutartimi įvertino A. P. psichikos sutrikimą ir jo sunkumą (sirgo ir tebeserga paranoidine šizofrenija), atsižvelgė į tai, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir pagrįstai pripažino, kad A. P. bendro stebėjimo sąlygomis stebimas palyginti trumpą laikotarpį, todėl negalima užtikrintai teigti, kad jo pavojingumas sumažėjęs iki tiek, kad jam galima būtų taikyti stebėjimą ambulatorinėmis sąlygomis.
Medicininės apžiūros išvadoje iš tiesų nustatyta, jog pagal HCR-20 tyrimą šiuo metu A. P. smurto rizika prieš aplinkinius žema, tačiau atsižvelgtina, jog A. P. yra padaręs ypatingai pavojingą visuomenei veiką, sukėlusią ypač sunkias pasekmes. Iš teismo nustatytų aplinkybių seka, jog šios veikos padarymas susijęs su lėtinės, nepertraukiamo pobūdžio ligos iššauktu negalėjimu suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. A. P. nuo šios ligos nėra pasveikęs, o atitinkamai ir jo socialinis pavojingumas nėra visai išnykęs. A. P. padaryta veika ir jos pasekmės reikalauja didesnio dėmesio jį stebint bei gydant. Kadangi išlieka psichikos sutrikimo recidyvo tikimybė, tuo pačiu ir tam tikras pavojus ligoniui bei aplinkiniams, ambulatorinis stebėjimas šiuo atveju nėra pakankama priemonė, užtikrinti A. P. taikomo priverčiamojo gydymo paskirtis. Tą gali užtikrinti tik nuolatinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šioje įstaigoje A. P. gydomas ir stebimas trejus metus. Toks laikas per trumpas, kad jau būtų galima daryti išvadas apie jo socialinį nepavojingumą ar galimybę jam taikyti mažiau intensyvų ambulatorinį stebėjimą.
Įvertinęs visas šias aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog po A. P. sveikatos būklės bei elgesio vertinimo pasikeitimo praėjo pakankamai nedidelis laiko tarpas, šio laiko tarpo nepakanka, kad būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog A. P. psichikos būklė tiek pagerėjo, kad išnyko jo pavojingumas, dėl padarytos veikos pavojingumo bei jo psichikos sutrikimo A. P. nebereikia stebėti ir gydyti stacionare. Visuma aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą šiuo metu A. P. toliau taikyti esamas priverčiamąsias medicinos priemones.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
A. P. įstatyminės atstovės R. S. skundą atmesti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.