Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja J. Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.;

1.2.14.8.; 2.1.11.; 2.1.6.; 2.2.8.3. 2.4.6.4.1.

2007 m. vasario 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. G., D. G. ir M. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-05-16 nuosprendžio, kuriuo :

N. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. už sukčiavimo organizavimą 1998 m. (L. J. IĮ) - 5 metams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. už sukčiavimo organizavimą 2000 m. (A. G. IĮ) - 5 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. - 4 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie 2003-12-17 Švedijos Malmės apylinkės teismo nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais N. G. paskirtos už veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. numatytą veiką, penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta švelnesnės šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. ir 24 str. 4 d., 182 str.2 d. paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2000-12-20 iki 2002-12-21, suėmime išbūtas laikas nuo 2000-12-22 iki 2001-03-14, nuo 2003-10-13 iki 2004-02-22 bei atliktoji bausmės dalis nuo 2004-02-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo datos.

D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. – 5 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 9 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės 2005-10-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. – 5 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. – 4 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., subendrinta šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. paskirta bausmė su 2004-06-17 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., pridėtos prie šios bausmės dalis švelnesnės šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2000-12-20 iki 2000-12-21 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2000-12-22 iki 2001-04-03.

G. R. individualiajai įmonei „Gintra“ – 7681,76 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Rūmanta“- 7346,72 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Kavinukas“ – 7289,57 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Varteksa“ – 1312,04 Lt turtinės žalos atlyginimo;

AB „Šiaulių autoservisas“ - 12197,52 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Bildava“ – 12000 Lt turtinės žalos atlyginimo;

M. N. komercinei firmai - 8795,24 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Naujas rūbas“ – 2007,35 Lt turtinės žalos atlyginimo;

personalinei G. B. įmonei „Aivana“ – 3514,35 Lt turtinės žalos atlyginimo.

AB „Klaipėdos pienas“ – 6948,95 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Bananita“ – 12194,90 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Ledna“ – 393,58 Lt turtinės žalos atlyginimo;

A. V. firmai „Alvas“ – 6886,87 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Baltijos bretlingis“ – 797,16 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Trojina“ – 1998,90 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Kavinukas“ – 1355,80 Lt turtinės žalos atlyginimo;

AB „Kauno pieno centras“ – 2417,22 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Koslita“ – 1020,36 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Rivona“ – 10762 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Sanitex“ – 5030,45 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Eugesta“ – 3807,47 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Agrobarteris“ – 2970,69 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Klaipėdos kooperacijos didmeninė prekyba“ – 3930 Lt turtinės žalos atlyginimo;

A. V. IĮ – 2341,29 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Ineza“ – 2227,37 Lt turtinės žalos atlyginimo;

UAB „Nowaco Lietuva“ – 24320,72 Lt turtinės žalos atlyginimo;

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. J., tačiau dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G., D. G. ir L. J. nuteisti už tai, kad jie sukčiavo, t.y. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą:

1998 m. rugpjūčio 6 d., turint tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą stambiu mastu, t.y. realiai nevykdant jokios komercinės veiklos imti iš firmų prekes konsignacijos pagrindais ir neatsiskaitant jas pasisavinti, N. G. ir D. G. organizavo ir vadovavo L. J. individualios įmonės įkūrimui, o L. J. ją įkūrė, įregistruodamas savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Toliau N. G. ir D. G. vadovaujant, L. J. vykdė šios individualios įmonės veiklą - iš nurodytų jam firmų ėmė prekes kreditan bei, vykdydamas N. G. ir D. G. nurodymus, prekes atiduodavo jiems, o jie gautas pajamas pasisavindavo. Veikdami vieninga tyčia, L. J., N. G. ir D. G. apgaule įgijo 15 įmonių 224837,73 Lt vertės turtą:

1998 m. rugpjūčio 10 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su UAB „Klaipėdos šaldytuvai“, adresu Šilutės pl. 9, Klaipėdos m., pagal kurią 1998 m. rugpjūčio 12 d. iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairios žuvies už 61921,90 Lt, o su bendrove neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „Klaipėdos šaldytuvai“ turto už 61921,90 Lt.

1998 m. rugpjūčio 18 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, Šilutės pl. , Klaipėdos m., sudarė sutartį su UAB „PIRAJA“, pagal kurią 1998 m. rugpjūčio 18 d. iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairios žuvies už 35004,47 Lt, o su bendrove neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „PIRAJA“ turto už 35004,47 Lt.

1998 m. rugsėjo 14 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su individualia G. R. įmone „GINTRA“, adresu Šilutės pl. 23 A, Klaipėdos m., pagal kurią iš šios įmonės apgaulės būdu gavo įvairių prekių už 7681,76 Lt, o su šia įmone neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo „GINTRA“ turto už 7681,76 Lt.

1998 m. rugsėjo 15 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su UAB „RŪMANTA“, adresu Šilutės pl. 23 A, Klaipėdos m., pagal kurią iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairių prekių už 7346,72 Lt, o su bendrove neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „RŪMANTA“ turto už 7346,72 Lt.

1998 m. rugsėjo 15 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, t.y. neatsiskaityti už produkciją, sudarė sutartį su UAB „KAVINUKAS“, adresu Šilutės pl. 23 A, Klaipėdos m., pagal kurią 1998 10 29 iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairios kavos už 7289,57 Lt, o su bendrove neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo UAB „KAVINUKAS“ turto už 7289,57 Lt.

1998 m. spalio 2 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su UAB „VARTEKSA“, adresu Pilies g. 8, Klaipėdos m., pagal kurią 1998 m. spalio 5 d. iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairių prekių už 1312,04 Lt, o su bendrove neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „VARTEKSA“ turto už 1312,04 Lt.

1998 m. spalio 8 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su AB „ŠIAULIŲ AUTOSERVISAS“, adresu Šilutės pl. 103, Klaipėdos m., pagal kurią 1998 m. spalio 9 d. iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairių tepalų pagal sąskaitą faktūrą GAC Nr. 648083 6 už 12197,52 Lt, o su bendrove neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo AB „ŠIAULIŲ AUTOSERVISAS“ turto už 12197,52 Lt.

1998 m. spalio 9 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su UAB „HAUPAS“, adresu J. Janonio g. 5, Klaipėdos m., pagal kurią 1998 m. spalio 9 d. iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairių tepalų už 8552,54 Lt, o su bendrove neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „HAUPAS“ turto už 8552,54 Lt.

1998 m. spalio 14 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su UAB „BILDAVA“, adresu S. Šimkaus/ S. Daukanto g. 18/4-1, Klaipėdos m., pagal kurią 1998 m. spalio 14 d. iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairių tepalų su jų įsigijimo dokumentais - sąskaitomis faktūromis Nr. 6470303-64770304 už 19333,07 Lt, o su UAB „BILDAVA“ neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „BILDAVA“ turto už 19333,07 Lt.

1998 m. spalio 15 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su M. N. komercine firma, adresu Tilžės g. 52, Klaipėdos m., pagal kurią 1998 m. spalio 15-16 d. iš firmos apgaulės būdu gavo prekių už 8795,24 Lt, o su šia firma neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo M. N. komercinės firmos turto už 8795,24 Lt.

1998 m. spalio 19 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su UAB „NAUJAS RŪBAS“, adresu Rambyno g. 16, Klaipėdos m., pagal kurią 1998 m. spalio 19 d. iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairių prekių už 2007,35 Lt, o su bendrove neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „NAUJAS RŪBAS“ turto už 2007,35 Lt.

1998 m. spalio 26 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su UAB „GAUDRĖ“, adresu Taikos pr. 24 A, Klaipėdos m., pagal kurią 1998 m. spalio 28 d. iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairių prekių už 7692,61 Lt, o su bendrove neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „GAUDRĖ“ turto už 7692,61 Lt.

1998 m. spalio 28 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su personalia G. B. įmone „AIVANA“, adresu Verkių g. 7, Vilniaus m., pagal kurią 1998 m. spalio 28 d. iš įmonės apgaulės būdu gavo įvairių prekių už 3514,35 Lt, o su personaline įmone neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo personalinės G. B. įmonės „AIVANA“ turto už 3514,35 Lt.

1998 m. lapkričio 20 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su UAB „TOKA“, Ugniagesių g. 5, Alytaus m., pagal kurią 1998 m. lapkričio 20 ir 23 d. iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairių prekių už 30009,57 Lt, o su bendrove neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „TOKA“ turto už 30009,57 Lt.

1998 m. lapkričio 20 d. L. J., N. G. ir D. G. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė sutartį su UAB „HELETA“, adresu Naugarduko g. 15-4, Vilniaus m., pagal kurią 1998 m. lapkričio 20 d. ir 23 d. iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairių prekių už 12181,02 Lt, o su bendrove neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule įgijo UAB „HELETA“ turto už 12181,02 Lt.

2000 m. rugsėjo 22 d. asmuo, kuriam byla nutraukta, bei asmuo, kuriam byla išskirta, N. G. ir M. P. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su A. V. įmone, pagal kurią 2000 m. rugsėjo 22 d. iš bendrovės apgaulės būdu gavo įvairių maisto prekių už 2341,29 Lt, o su šia įmone neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule įgijo A. V. įmonės turto už 2341,29 Lt.

2000 m. rugsėjo 25 d. asmuo, kuriam byla nutraukta, bei asmuo, kuriam byla išskirta, N. G. ir M. P. vadovaujant, turint tikslą apgaule įsigyti turto, sudarė pirkimo- pardavimo sutartį su R. S. - E. V. tikrąja ūkine bendrija „GIRDAS“, pagal kurią 2000 m. rugsėjo 25 d., 27 d. iš bendrijos apgaulės būdu gavo įvairių maisto prekių už 2362,21 Lt, o su bendrija neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule įgijo R. S. -E. V. TŪB „GIRDAS“ turto už 2362,21 Lt.

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ yra išaiškinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Teismo nuosprendyje to nėra ir tuo labiau, kad teismo yra pripažintas tęstinės nusikalstamos veikos padarymu ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje visada privalo būti išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 str.), bendrininkavimo formos (BK 25 str.) ir bendrininkų rūšies (BK 24 str.), o prireikus - ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Be to, jeigu nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius požymius (didelė žala, įsibrovimas į patalpas ir pan.), nuosprendžio motyvuose būtina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad šie kvalifikuojamieji požymiai nustatyti, o nepagrįstai nurodyti tokie požymiai motyvuotai pašalinami, tačiau apie tai nuosprendyje nėra pasisakyta.

D. G. teigia, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuota ir kvalifikuota tęstinė nusikalstama veika, kadangi tokia veika yra tik tada, kai ją sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą ir kurias apima vieninga kaltininko tyčia (BK 63 str. 10 d.). Todėl teismas turėjo pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarime išaiškinta, jog kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, ir kiekviena veika aprašoma atskirai, o motyvuojamojoje dalyje turi būti surašyti išsamūs motyvai dėl kiekvienos nusikalstamos veikos ir dėl kiekvieno kaltinamojo. Apeliantas teigia, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje yra be pagrindo konstatuojami visiškai tapatūs jo ir N. G. veiksmai, tai yra, jog kiekvienu iš 15-os jam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų jo ir N. G. veiksmai buvo visiškai vienodi, tačiau tokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta ir tuo labiau, kad netgi kaltinamasis L. J. tokių parodymų nedavė. Apeliantas konstatuoja, kad teismas jo kaltę nuosprendyje grindžia tik kito nuteistojo L. J. parodymais, tačiau teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kito kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai.

Nuteistasis N. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-05-16 nuosprendį, kadangi teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nurodydamas jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, pažeidė procesines ir materialines teisės normas. 2006-01-16 pakeistas kaltinimasis aktas neatitinka kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų, pažeidžia jo teises į gynybą, nes nuo tokio kaltinimo gintis neįmanoma, kaltinimas nekonkretus, nepagrįstas išdėstytų įrodymų visuma ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 219 str., 256 str. Pakeistas teisme kaltinimas nepasitvirtino ir jam pagrįsti įrodymų nėra, o tai parodo tokie epizodai, kaip sukčiavimas iš UAB „Agrovet“, UAB „Agrobarteris“, V. K. IĮ. Teismas dėl šių kaltinimų jį išteisino, nesant nusikalstamos veikos požymių, ir tuo patvirtino jo ir minėtų įmonių ūkinių santykių faktą. Apeliantas teigia, kad atsiradus mokumo problemoms jis ne tik stengėsi sumokėti už pagal sutartis gautas prekes, bet visokeriopai stengėsi išlaikyti prekybos ryšius. Po truputį mokėjo įsiskolinimą, sprendė skolos atidėjimų klausimus. Teisme pasitvirtino jo pateikti įrodymai, kad nėra įvykdęs nusikalstamų veiksmų, nes įmonės mokumo problema nėra sukčiavimo sudėtis. Taip pat apeliantas nurodo, kad aptariant teismo nurodytus įrodymų šaltinius dėl kaltinimų, susijusių su L. J., A. G. įmonių epizodais, matyti, jog nė vienas iš šių įrodymų nepatvirtina teismo išvadų. N. G. teigia, kad L. J. teismui duoda nenuoseklius, prieštaringus parodymus, savo elgesiu parodydamas, kad jam buvo daromas neleistinas tyrėjų, operatyvinių darbuotojų spaudimas ir dėl to L. J. atskiriais bylos etapais jį apkalbėjo. Teismas nuosprendyje tai pripažįsta ir rašo, kad L. J. nepripažįsta kaltės, tačiau tyrimo metu nurodė aplinkybes, kurios pagrindė kitų kaltinamųjų, tarp jų ir jo, kaltę. Su tuo N. G. nesutinka ir nurodo, kad L. J. buvo tas asmuo, kuris vykdė individualią ūkinę veiklą, pats pasirašinėjo sutartis, gaudavo prekes, jomis prekiavo, tačiau turbūt dėl to, kad nesuvaldė tam tikrų prekių apskaitos ar jų realizacijos srautų, nebesugebėjo atsiskaityti su tiekėjais, tokiu būdu pakliuvo į sudėtingą finansinę situaciją. Tiekėjų, pardavėjų spaudimas atsiskaityti, grąžinti prekes ir privedė L. J. prie to, kad siekiant išvengti atsakomybės bei spaudžiant operatyviniams darbuotojams, jis atskirais bylos tyrimo etapais apkalbėjo kitus asmenis, tarp jų ir jį. Todėl L. J. parodymus būtina vertinti, analizuojant kitus įrodymus. Teismas teigia, jog šią poziciją patvirtina buhalteriniai dokumentai, važtaraščiai ir kt. Tačiau N. G. tvirtina, jog nėra pasirašęs jokių L. J. įmonės dokumentų, nėra su jo įmone susietas jokiais kitais dokumentais, nėra gavęs jo įmonės vardu prekių, daiktų ar kitokių objektų, reikalingų įmonei veikti. Todėl nesuprantama, kaip teismas gali nuosprendį grįsti dokumentais, kurie rodo priešingas aplinkybes. Nuosprendyje yra teigiama, jog jo kaltė įrodyta ir civilinių ieškovų ar įmonių, su kuriomis dirbo L. J., darbuotojų parodymais. Teismas nekonkretizuoja, kurių tai asmenų ir kokie duomenys, tačiau tokių duomenų nėra ir šie tariami teismo įrodymai negali patvirtinti jo kaltės. Teismas papildomai jo kaltę motyvuoja A. G. sūnėno A. G. parodymais. Minėto asmens parodymai neturi teisinės reikšmės, nes yra prieštaringi kitiems parodymams, faktinei situacijai. Teismo nuosprendyje rašoma, jog A. G. neapklaustas teisme, nes jo nerasta, todėl negalima kaltės įrodinėti parodymais, kurie neištirti teisme, o šiuo atveju - A. G. būtina apklausti teismo posėdyje. Tai būtina todėl, kad bet kokie duomenys, gauti iš A. G. sūnėno, prieštarauja kitiems duomenims. Pirmiausia - A. K. teiginiams, kuriuos jis pasakė teismui. A. K. teigė, kad A. G. buvo rimtas solidus verslininkas, dalyvavo sandoriuose, tarp jų ir nuomojant patalpas (duomenys neskelbtini) kaime. O kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. sūnėnas nurodo priešingą informaciją apie savo dėdę. Tačiau A. K., kaip A. G. firmos vadybininkas, neabejotinai geriau žino A. G. kaip įmonės savininką ir geriau gali jį apibūdinti. O pats A. K. ir jo žmona G. K. duoda neteisingus parodymus ir jų pateikti duomenys turi būti atmesti, nes šie asmenys yra tiesiogiai susiję su A. G. įmonės veikla : A. K. joje tiesiogiai dalyvavo kaip prekybininkas, o G. K. taip pat savo veiksmais patvirtino, kad buvo sulaikyta išvežant ar norėdama slapta išvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą buvusius daiktus ar prekes. N. G. konstatuoja, kad A. K. siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės apkalbėjo jį, o jis su jokiu R. G. jokiuose sandoriuose nedalyvavo, jokio turto iš A. ir G. K. niekada neprievartavo.

Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-05-16 nuosprendį, kadangi teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuteisdamas jį dėl sukčiavimo A. G. individualios įmonės epizode pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“. Apeliantas teigia, kad A. G. parodymus davė tik ikiteisminio tyrimo pradžioje, vėliau jis pasislėpė ir apklaustas nebuvo. A. G. parodymai nebuvo patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir teismas jais remtis, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo. Taip pat M. P. mano, jog jam nepagrįstai buvo inkriminuota ir kvalifikuota tęstinė nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 10 d.). Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties Lietuvos Respubliko BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Jeigu nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius požymius (didelė žala, įsibrovimas į patalpas ir pan.), nuosprendžio motyvuose būtina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad šie kvalifikuojamieji požymiai nustatyti, o nepagrįstai nurodyti tokie požymiai motyvuotai pašalinami. Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus. Iš teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies nėra aišku, kodėl jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip tęstinis nusikaltimas, kuo remiantis buvo kvalifikuojamas požymis dėl didelės vertės svetimo turto. Net ir tuo atveju, jeigu jis būtų kaltas, jo veiksmai tokiu atveju turėtų būti vertinami kiekviename epizode kaip atskiras nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. l d., o kadangi yra suėjęs Lietuvos Respublikos BK 95 str. l d. l p. 6 p. p. numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. l d., nepagrįstai atmetė jo parodymus apie tai, kad nukentėjusiuoju šiame epizode pripažintas A. K., pats bijodamas baudžiamosios atsakomybės, savo noru per du kartus buvo išvykęs į užsienį. Automobilio MERCEDES- BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų perrašymas buvo padarytas jo paties prašymu, nes A. K. suvokė, kad iškėlus jam baudžiamąją bylą automobiliui gali būti uždėtas areštas. Nuosprendį šiame epizode teismas grindžia iš esmės tik nukentėjusiojo A. K. ir jo žmonos nukentėjusiosios G. K. parodymais. Sutuoktinių A. ir G. K. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d. yra įtvirtinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas. Kaltinimo formuluotė turi būti tiksli, logiška ir trumpa, nurodant nusikalstamą veiką apibūdinančius požymius. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2006-01-16 prašyme Klaipėdos rajono apylinkės teismui pakeisti kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir perkvalifikuoti kaltinamųjų veikas pati kaltinimo formuluotė nėra aiški, logiškai sunkiai suvokiama. Kad kaltinamasis aktas yra netikslus, patvirtina tas faktas, jog jame teigiama, kad jam priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) vastyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas Klaipėdos m. VPK Kelių policijoje. Kiek jam yra žinoma, nuo 2000-01-01 autotransporto priemonių registraciją vykdo VĮ „Regitra“ padaliniai, todėl 2000-11-09 Kelių policijoje automobilis negalėjo būti registruotas. Teismas nenurodė, kodėl jo veiksmus vertino kaip turto prievartavimą (LR BK 181 str. l d.), o ne kaip poveikį liudytojui (LR BK 233 str.). Mano, kad teismas tai privalėjo padaryti, nes nuosprendyje kalbama apie tam tikrus jo veiksmus, kuriuos jis darė siekdamas paveikti A. K. duoti palankius parodymus iškeltoje baudžiamojoje byloje.

Teismo posėdyje gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo N. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo M. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl L. J. individualios įmonės.

Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be nuteistojo L. J. parodymų, rėmėsi liudytojo R. P. parodymais apie tai, kad dėl garažo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos pas jį atvyko tartis L. J., N. G. ir D. G., apklaustų krovinių pervežimu užsiimančių asmenų parodymais apie tai, kad L. J. užsakymu veždavo didelius kiekius prekių į šį garažą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur matydavo didelius kitų prekių kiekius, liudytojo A. B. parodymais apie tai, kad L. J. užsakymu vyko į Vilnių, Alytų ir vežė iš ten prekes, kurias iškrovė Klaipėdoje, Mažojo kaimelio mikrorajone gyvenamojo namo kieme, o už pervežimą su juo atsiskaitė ne L. J., o kitas jau Vilniuje ar Alytuje matytas vyras, o kitais kartais, veždamas prekes L. J. užsakymu, vis matydavo kartu su juo tuos pačius jam nepažįstamus vyrus. Teismas rėmėsi liudytojo D. K. parodymais apie tai, kad M. P. prašymu jo uošvio garaže buvo paliktas didelis kiekis konservuotų agurkų, kuriuos paskui jis pats nuvežė į D. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Liudytojo K. A. parodymais buvo nustatyta, kad N. G. jo teiravosi, kur galima realizuoti didelį kiekį tepalų, be to, itin pigiai prekiavo konservuotais agurkais, vežė jų net dovanų, o 1998 m. vasarą N. G. jam buvo atvaręs sudaužytą „Audi 100“ automobilį ir kurį laiką jie buvo susikeitę automobiliais, be to, N. G. buvo pasiėmęs K. A. „Mazda 323“. Apylinkės teismo nuomone, N. G. ir D. G. kaltę įrodo viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kvitai, iš kurių matyti, kad L. J. vieną naktį nuomojosi tris kambarius šiame viešbutyje. Teismas padarė išvadą, kad neturi jokio pagrindo netikėti kaltinamojo L. J. parodymais, kadangi būtent jie su jau aptartais įrodymais sudaro vientisą visumą, vieni kitus papildo, paaiškina, kai tuo tarpu kaltinamųjų N. G. ir D. G. parodymai neatitinka bylos aplinkybių, yra nelogiški ir nenuoseklūs, juos paneigia tiek kaltinamojo L. J. parodymai, tiek juos patvirtinantys kiti byloje surinkti įrodymai.

Tačiau, kolegijos nuomone, byloje surinkti ir teismo išdėstyti įrodymai ne tik kad nesudaro vientisos visumos, bet net yra prieštaringi, dėl ko jais remiantis negalėjo būti dėl šio sukčiavimo apkaltinti D. G. ir N. G..

Antai liudytojas A. B. nurodė, kad kraunant prekes, kurias vežė iš Vilniaus į Klaipėdą, kartu su A. J. buvo dar vienas vyriškis, tačiau tarp pateiktų nuotraukų A. B. neatpažino nei D. G., nei N. G. ( b.l. 95-96, 99-100, t.1). Tuo tarpu L. J. atpažino liudytoją G. I., nurodydamas, jog būtent jis buvo su juo Vilniuje, kai buvo imamos prekės ( b.l. 111-112, t.1). Byloje yra pridėti Vilniaus viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kvitai ( b.l.170-171, t. 1), tačiau iš jų yra nustatoma, jog už viešbutį 1998 metais tris dienas mokėjo ne D. G. ir N. G., o L. J. ir G. I., taigi net negalima teigti, jog būtent N. G. ir D. G. gyveno viešbutyje, juo labiau ir operatyvinėmis priemonėmis nebuvo nustatyta, jog jie viešbutyje tikrai gyveno ( b.l. 173, t.1).

Liudytojas K. A. parodė, kad N. G. jam buvo atvežęs indelių su agurkais, tačiau tai taip pat nieko neįrodo, nes agurkais prekiavo, kaip pripažino K. A., ir N. G. įmonė. N. G. kaltės neįrodo ta aplinkybė, jog K. A. su juo buvo susikeitę automobiliais ir teiravosi, kur galima parduoti tepalus.

Liudytojas D. K. parodė, kad D. G. firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas M. prašė jo palaikyti kelis padėklus konservuotų agurkų, kurie vėliau buvo nuvežti į firmą „(duomenys neskelbtini)“. Šie parodymai, kuriais teismas rėmėsi nuosprendyje, taip pat nerodo, jog juos įsigyjant dalyvavo D. G.. Be to, kaip buvo nustatyta revizijos aktu (b.l. 203-238, t.1), D. G. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 1998-1999 metais iš įmonių įsigydavo įvairių prekių, skirtų perpardavimui, taigi neatmetama galimybė, jog ir agurkai buvo skirti D. G. įmonei. Individualią įmonę tuo laiku turėjo ir N. G., ji vertėsi mažmenine prekyba, kur vyrauja maisto produktai ( revizijos aktas, b.l.239-247, t.1).

Kolegijos posėdyje liudytojas G. I. patvirtino, kad yra L. J. matęs, kai D. G. skolino L. J. pinigus, taip pat patvirtino, jog matė L. J. kartu su N. G. ir D. G. prie ligoninės. Skolos raštelis yra byloje ( b.l.164, t.1). Kolegijos posėdyje apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad taip pat matė šiuos vyrus prie ligoninės, jis L. J. padėjo surašyti paskolos sutartį. Tačiau ir šie faktai jokiu būdu neįrodo, kad N. G. ir D. G. kažkaip būtų buvę susiję su L. J. individualios įmonės veikla.

Byloje buvo nustatyta, kad viena iš pagrindinių vietų, kur buvo laikomos L. J. individualios įmonės gautos iš kitų bendrovių prekės, buvo garažas, esantis Melnragėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau niekas iš apklaustų liudytojų nei N. G., nei D. G. prie šio garažo nematė. Liudytojas R. P. kolegijai parodė, kad L. J. išnuomojo garažą, esantį Melnragėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Priešingai nei teigiama nuosprendyje, R. P. kolegijai neparodė, kad garažo nuomos sutartis buvo sudaryta N. G. ir D. G. iniciatyva. Taigi nei D. G., nei N. G. svarstant nuomos klausimą nedalyvavo. R. P. nežinojo, kokios prekės buvo garaže laikomos. Liudytojas E. D. apylinkės teismui parodė, kad jis iš M. N. komercinės firmos nuvežė prekes - degtukus- į Melnragės garažus, o po to pats L. J. parsivežė prekes (b.l.141, t.13), taigi ir jis nei N. G., nei D. G. prie garažų nematė. Liudytojas R. M. apylinkės teisme parodė, jog prekes savo vairuojamu automobiliu „F. T.“ veždavo tik su L. J. ( b.l.195, t.15).

Pažymėtina, kad ir parengtinio tardymo metu buvo pripažinta, jog įsigyjant prekes ir jas gabenant šalia L. J. kartu būdavo M. P. ir G. I., tačiau dėl jų baudžiamoji byla buvo nutraukta ( b.l.223, t.2).

Paties L. J. parodymai yra taip pat prieštaringi. Antai, pirmą kartą apklausiamas kaip įtariamasis ( b.l.221-223, t.5) jis nurodė, kad pats kreipėsi į N. G., prašydamas surasti darbo, o N. G. patarė įkurti individualią įmonę, tuo tarpu kitoje apklausoje ( b.l.225-227, t.5) ir apklaustas kaip kaltinamasis ( b.l.26-29, t.6) parodė, kad N. G. pasiūlė įkurti individualią įmonę. Taigi neatmetama apeliantų keliama versija, ar ne pats L. J. buvo įmonės įkūrimo iniciatorius, juo labiau, kad L. J. visą laiką teigė, kad dokumentus, reikalingus įmonei įkurti, jis tvarkė pats. Nors L. J. apklaustas kaip įtariamasis ( b.l.238-239, t.5) ir kaltinamasis ( b.l.26-29, t.6) nurodė, kad Vilniaus viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ jis gyveno su D. G. ir N. G., tačiau paimti viešbučio kvitai rodo, kad jis, kaip jau minėta, ten gyveno su G. I..

Nėra paneigta D. G. versija, jos jis net ir negalėjo dalyvauti sukčiaujant, kadangi tuo metu buvo susilaužęs koją. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, 1998- 06- 21 D. G. susilaužė koją ir ilgą laiką gydėsi ( b.l.234-248, t.7, 138-146, t.18).

Apibendrindama tai, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, kad be prieštaringų kito nuteistojo L. J. parodymų, byloje nesurinkta kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog N. G. ir D. G. būtų kažkaip prisidėję prie sukčiavimo.

D. G. ir N. G. pagal BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. išteisinami nenustačius jų dalyvavimo nusikaltimo padaryme, apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis. Dėl to iš jų negali būti priteistas žalos atlyginimas, ši nuosprendžio dalis taip pat naikinama.

Kadangi N. G. dėl šio sukčiavimo epizodo yra išteisinamas, mažinama jam paskirtos pridėtos bausmės dalis, atitinkamai sumažinama galutinė subendrinta bausmė.

Dėl A. G. individualios įmonės.

Priešingai nei dėl sukčiavimo, susijusio su L. J. įmonės veikla, nuteistųjų N. G. ir M. P. kaltė dėl sukčiavimo yra įrodyta, apygardos teismas nevertina surinktų įrodymų kitaip, nei tai padarė apylinkės teismas.

Apeliaciniuose skunduose yra nurodoma, kad apylinkės teismas negalėjo remtis asmens, dėl kurio byla yra išskirta- A. G., jo sūnėno A. G. parodymais, kurie buvo duoti parengtinio tardymo metu.

Apylinkės teisme byla buvo pradėta nagrinėti 2001 06 18 ( b.l. 249, t.7), o nagrinėjant bylą po naujojo BPK įsigaliojimo, buvo nuspręsta bylą nagrinėti pagal naujojo BPK taisykles ( b. l. 210, t.17). Tačiau tai dar nereiškia, kad teismas priimdamas nuosprendį turėjo šių asmenų parodymus, duotus parengtinio tardymo metu, atmesti. 2002 10 29 LR baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 26 str. 1 d. yra numatyta, kad pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą surinkti duomenys negali būti nepripažįstami įrodymais vien dėl to, kad senasis ir naujasis Baudžiamojo proceso kodeksai numato skirtingas to paties proceso veiksmo skyrimo ar atlikimo bei duomenų pripažinimo įrodymais taisykles.

A. G. ir A. G. parodymai yra tinkami įrodymai BPK 20 straipsnio prasme, kadangi gauti teisėtais būdais pagal tuo metu galiojusį 1961 m. P. P. 1961 m. BPK 310 straipsnį, teisiamojo parodymai, duoti darant parengtinį tyrimą, taip pat galėjo būti perskaitomi, jeigu teisiamasis vengia duoti parodymus, o pagal BPK 316 str. liudytojo parodymai gali būti perskaitomi tada, kai jis vengia juos duoti arba kai jo nėra teisme dėl priežasčių, kurios daro liudytojo atvykimą į teismą negalimą. Jokių papildomų reikalavimų dėl parengtinio tyrimo metu duotų parodymų daugiau nebuvo nustatyta. Kadangi proceso tvarką nustato baudžiamojo proceso įstatymas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu (BPK 4 straipsnis), todėl duomenimis, turinčiais reikšmės tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme, gali būti remiamasi net ir tada, kai iki bylos nagrinėjimo teisme dienos anksčiau galiojusios baudžiamojo proceso taisyklės pasikeičia. Paminėtų asmenų nebuvo galima apklausti, kadangi A. G. yra pasislėpęs (jis nebuvo surastas ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka) o, A. G. yra išvykęs iš Lietuvos ( b.l.151, t.18). Apylinkės teismas apklausė parengtinį tardymą šioje byloje atlikusią inspektorę D. Kučinskienę ir tardytoją R.Kazlauskienę, kurios patvirtino, jog apklausti asmenys, tame tarpe A. ir A. G. parodymus davė niekieno neverčiami ( b.l.162-165, t.18). Todėl pirmosios instancijos teismas, nuteistųjų kaltę pagrįsdamas nedalyvavusių teismo posėdyje asmenų parodymais, kurie pagal tuo metu galiojusius baudžiamojo proceso įstatymus buvo gauti teisėtais būdais, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Nuteistųjų kaltė buvo įrodyta ir šioje įmonėje dirbusio A. K. bei jo žmonos G. K. parodymais.

Nors apeliantai prašo vertinti liudytojo A. K. parodymus kritiškai, tačiau apeliaciniuose skunduose nėra pasakyta, kodėl šio liudytojo parodymai gali kelti abejonių. A. K. parodė, jog būtent M. P. ir N. G. iš bendrovių pasiimdavo prekes ir jas realizuodavo, tuo tarpu jis su A. G. dalyvaudavo tik sudarant sutartis su prekių tiekėjais. Jo parodymus patvirtino ir liudytoja G. K.. Apylinkės teismas šių asmenų parodymų turinį ir jų įrodomąją reikšmę nuosprendyje išdėstė, todėl kolegija, sutikdama su nuosprendyje padarytomis išvadomis, plačiau dėl to nepasisako.

Nuteistųjų kaltė dėl sukčiavimo yra patvirtinta ir kitais duomenimis.

Byloje buvo nustatyta, kad A. G. individualios įmonės būstinė buvo Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

M. P. nuomojamame iš R. B. bare, esančiame Vingio g., buvo aptikti ir paimti žuvies konservai – „Menkės kepenys“, „Karšis pomidorų padaže“ ( b.l.20, t.5). Tokius pat konservus pirko ir A. G. individuali įmonė iš AB„Klaipėdos maistas“ (b.l.151-152, t.3). Be to, (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame A. G. nuomojosi patalpas, buvo rastos kėdės iš baro „Vingis“, kurį nuomojosi M. P. iš R. B., jas R. B. atpažino ( b.l. 24-29, t.5).

Be to, liudytoja R. B. parodė, kad Č. P. ir jo sūnus nuteistasis M. P. pas ją atsivežė A. G., kuriam M. P. prašymu išnuomojo butą ( b.l.114-115, t.5, 144, t.13), o tai patvirtina ir papildo A. G. parodymus apie buto išnuomojimo aplinkybes.

Nusikaltimu padarytos žalos dydis yra viena iš įrodinėtinų aplinkybių, todėl teismas pagrįstai išdėstydamas įrodymus paminėjo ir sąskaitas-faktūras, pagal kurias A. G. įmonė gaudavo prekes.

Vertinant nuteistųjų N. G. ir M. P. veiką, neturi reikšmės ta aplinkybė, kad dėl kai kurių epizodų jie buvo išteisinti, kadangi tai buvo susiję su jų individualių įmonių, o ne A. G. įmonės veikla.

Teismas pagrįstai sukčiavimą kvalifikavo kaip tęstinę veiką. Prekės iš įmonių buvo imamos dideliais kiekiais, atidedant mokėjimą, nedideliais laiko intervalais, sukčiavimo tikslas buvo vienas- pasinaudojant fiktyvia A. G. įmone gauti prekes, jas išvežti ir realizuoti, o gautus pinigus pasisavinti. Bendra padaryta žala viršija 250 MGL dydžio sumą ( BK 190 str.), todėl nuteistųjų veika pagrįstai kvalifikuota kaip sukčiavimas, padarytas apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą.

Dėl turto prievartavimo.

Sukčiavimas ir turto prievartavimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Kolegija mano, jog tuo atveju, jeigu nuteistieji N. G. ir M. P. nebūtų susiję su sukčiavimu, jie neturėtų jokio tikslo veikti prieš A. K.. Veiksmus, kuriais buvo prievartaujamas K. turtas, apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė ir vertindamas juos sugretino su kitais įrodymais. A. K. ir G. K. parodymai apie turto prievartavimo aplinkybes atitinka įvykių seką. Būtent po to, kai sukčiavimas pradėjo aiškėti, M. P. ir N. G. apsilankė K. namuose ir reikalavo, kad jis išvažiuotų į užsienį „kol viskas apsiramins“, paskui išvežė A. K. iš šalies, prieš jam sugrįžtant dingo K. mikroautobusas, apie tai G. K. pranešė N. G. ir M. P., jie reikalavo perrašyti mikroautobusą jų vardu. Turtas prievartaujamas tada, kai išsakomas reikalavimas, kuris paremtas grasinimu. Šioje baudžiamoje byloje nuteistieji realiai, iš pradžių A. K. išveždami iš šalies, o po to grasindami iš nukentėjusiojo paimto mikroautobuso negrąžinti, reikalavo iš nukentėjusiojo perleisti jiems mikroautobusą, o nukentėjusysis suprato, jog mikroautobusą perduoda vykdydamas neteisėtus kaltininkų reikalavimus - duoti jiems palankius parodymus, ką A. K. pačioje pirmoje apklausoje, vykusioje 2000 10 25 apklausiamas kaip įtariamasis ir padarė ( b.l.58-60, t.5).

Tai, kad nuteistasis M. P. dalyvavo prievartaujant A. K. turtą (mikroautobusą), patvirtino liudytojas R. G., kuriam M. P. siūlė pirkti A. K. mikroautobusą.

M. P. iš pradžių neigė kur nors važiavęs su A. K. ( b.l.133-135, t.6), tuo tarpu kitoje apklausoje ( b.l.137-138, t. 6) jis nurodė, kad visgi važiavo kartu su A. K. į Varšuvą, tad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jo parodymai yra nenuoseklūs.

Būtent M. P. pagal notaro patvirtintą sutartį A. K. pardavė mikroautobusą už nedidelę kainą. M. P. versija, kad tai A. K. padarė siekdamas, jog nebūtų uždėtas areštas mikroautobusui, prieštarauja nustatytoms aplinkybėms: mikroautobusas dingo nežinant nei A. K., nei A. K..

M. P. apeliaciniame skunde siūloma veiką vertinti kaip poveikį liudytojui pagal BK 233 str., tačiau tokia atsakomybė ir nekyla, kadangi A. K. šioje byloje iš pat pradžių buvo ne liudytojas o įtariamasis, tik vėliau baudžiamoji byla prieš jį buvo nutraukta ir teisme jis buvo apklausiamas jau kaip liudytojas.

Dėl kaltinamojo akto.

Apeliaciniuose skunduose be pagrindo yra teigiama, jog kaltinimas yra nesuprantamas. Prokuroro pakeistame akte yra nurodyti pagrindiniai BPK 219 str. reikalaujami kaltinimo elementai - nurodyta veikos padarymo laikas, vieta, sukčiavimo būdas – apgaulė, bendrininkavimo forma, pasisavintų prekių vertė.

Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl kaltinamųjų atsakomybės už sukčiavimą, susijusį su A. G. įmonės veikla, ir turto prievartavimą, tenkinti dėl šios nuosprendžio dalies nuteistųjų skundų juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.3 d.,4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 05 16 nuosprendžio dalį, kuria N. G. ir D. G. buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo, susijusio su L. J. individualios įmonės veikla, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

N. G. ir D. G. pagal BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. išteisinti nenustačius jų dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. G. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 9 d. prie paskirtos bausmės iš dalies buvo pridėtos švelnesnės 2005 10 06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie 2003 12 17 Švedijos Malmės apylinkės teismo nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais N. G. paskirtos penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės už veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. numatytą veiką, iš dalies pridėta nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir, 182 str. 2 d. (dėl L. J. individualios įmonės) paskirtos bausmės dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie 2003 12 17 Švedijos Malmės apylinkės teismo nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais N. G. paskirtos penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės už veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. numatytą veiką, iš dalies pridėti 2006 05 16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., BK 181 str. 1 d. paskirtas bausmes ir nustatyti N. G. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš N. G. ir D. G. buvo priteista solidariai G. R. individualiai įmonei „Gintra“ – 7681,76 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „Rūmanta“- 7346,72 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „Kavinukas“ – 7289,57 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „Varteksa“ – 1312,04 Lt turtinės žalos atlyginimo, AB „Šiaulių autoservisas“ - 12197,52 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „Bildava“ – 12000 Lt turtinės žalos atlyginimo, M. N. komercinei firmai - 8795,24 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „Naujas rūbas“ – 2007,35 Lt turtinės žalos atlyginimo, personalinei G. B. įmonei „Aivana“ – 3514,35 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.