- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- eA-571-261/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03093-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- D. V. L.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus
- Kategorijos
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. L. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja D. V. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 8VĮ–(14.8.2)-707, kuriuo pripažinti netekusiais galios Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 02-01-2857 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 8575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui L. L.“, (toliau – ir skundžiamas įsakymas) bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą prašymą „Dėl atkurtos nuosavybės teisės už valstybės išperkamos žemės atlyginimo būdo pakeitimo“, pakeisti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo administracine tvarka.
Paaiškino, jog Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 8575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui L. L.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į L. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0777 ha žemės. Šio sprendimo 1.3 punktu buvo nuspręsta atlyginimo būdą nustatyti vertybiniais popieriais (akcijomis). Pareiškėja 2013 m. birželio 27 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui prašymą, kuriuo prašė pakeisti atlyginimo būdą vertybiniais popieriais (akcijomis) į perdavimą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam kitą žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste, kuriame buvo turėta žemė. Pareiškėja 2013 m. spalio 4 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos D. G. 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-707 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-03-06 įsakymo Nr. 02-01-2857 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-03-06 sprendimo Nr. 8575 pripažinimo netekusiais galios“, kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 02-01-2857 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 8575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui L. L.“.
Nurodė, jog skundžiamas įsakymas neteisėtas, priimtas be jokio teisinio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalį pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius anksčiau priimtą sprendimą turėjo pakeisti, o ne jį panaikinti. Taigi, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja peržengė įstatymo numatytas įgalinimų ribas ir nesant tam teisinio pagrindo panaikino Kauno apskrities 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 8575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui L. L.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemę. Tokiu būdu buvo pažeistas pareiškėjos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje garantuotas teisėtas interesas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kad tarnaudami žmonėms valdžios institucijos atstovai turi laikytis įstatymų. Taip pat skundžiamu įsakymu, panaikinančiu jau priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, buvo pažeista pareiškėjos nuosavybės teisė į atkuriamą žemę.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėja atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja yra pareigybė ir nėra juridinis asmuo, kuris turi procesines teises. Atsakovas yra netinkamas ir turi būti pakeistas tinkamu juridiniu asmeniu – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus vedėja, priimdama skundžiamą sprendimą, administracinį aktą, veikė kaip institucijos Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotas asmuo. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja neturi Nacionalinės žemės tarnybos įgaliojimų atstovauti Nacionalinę žemės tarnybą teismuose. Atsakovė nagrinėjamojoje administracinėje byloje prašė vadovautis pozicija, argumentais ir motyvais, išdėstytais Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 4-9) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) nenumato konkrečios valios dėl atlyginimo būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, atlyginant už jį vertybiniais popieriais, jau priimtas, pakeitimo tvarkos. Todėl nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 8575 turėjo būti pakeistas, o ne panaikintas, bei tai, kad priimant skundžiamą įsakymą buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos. Skundžiamas įsakymas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos nei pagrindinės procedūros, nei taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ginčo atveju, nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nurodytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų. Siekiant taikyti vienodą sprendimų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, atlyginant už jį vertybiniais popieriais, keitimo (naikinimo) tvarką, buvo taikomos tos pačios nuostatos, kurios buvo taikomos pagal Pradėtų vykdyti sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kai pilietis pakeičia valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, panaikinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 1112 (neteko galios nuo 2012 m. vasario 10 d.). Pagal taikomą tvarką, kai sprendime atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytas tik vienas atlyginimo būdas – vertybiniais popieriais, tačiau vertybiniai popieriai piliečiui neperduoti, panaikinamas visas sprendimas atkurti nuosavybės teises, kai nuosavybės teisės tuo pačiu sprendimu atkurtos keliais būdais – panaikinama sprendimo dalis. Panaikinus priimtą sprendimą (jo dalį), vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, priimamas naujas sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo prašyme nurodytu pakeistu būdu (būdais). Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą aukščiau nurodyta tvarka, laikoma, kad naujai priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečio pasirinktu būdu keičia sprendimą, kuriuo piliečiui buvo atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis).
Šalies argumentai
Paaiškino, jog pareiškėjos 2013 m. birželio 27 d. prašymas „Dėl atkurtos nuosavybės teisės už valstybės išperkamos žemės atlyginimo būdo pakeitimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje buvo gautas 2013 m. liepos 1 d. Prašyme pareiškėja nurodė pageidavimą pakeisti atlyginimo būdą iš vertybiniais popieriais (akcijomis) į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste, kuriame buvo turėta žemė. Atsižvelgiant į tai, kad prie prašymo buvo pridėta sprendimo kopija, pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3597 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ buvo pakartotinai paprašyta pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 8575 originalą ir paaiškinta, kad, pateikus originalą, bus rengiamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymas dėl minėto sprendimo pripažinimo netekusiu galios ir bus tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas L. L. į 0,0777 ha žemės. Sprendimo originalas iš pareiškėjos buvo gautas 2013 m. rugpjūčio 7 d.
Atkreipė dėmesį į tai, kad prieš pareiškėjai pateikiant sprendimo originalą, jai buvo paaiškinta, kokia tvarka bus keičiamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y., kad sprendimas Nr. 8575 bus pripažįstamas netekusiu galios ir atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo tvarką pagal pakeistą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, bus priimamas naujas sprendimas. Pareiškėja, pateikdama sprendimo originalą, tokiai tvarkai neprieštaravo. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-707 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 02-01-2857 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 8575 pripažinimo netekusiais galios“ Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 02-01-2857 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 8575 buvo pripažinti netekusiais galios. Nacionalinė žemės tarnyba neatsisakė atkurti nuosavybės teisių mirusio pretendento L. L. vardu, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas, siekiant atkurti nuosavybės teises pagal pakeistą valią, pagal esamą tvarką, kuri pareiškėjai buvo nurodyta. Tuo atveju, jei skundžiamu įsakymu nebūtų buvę pripažinti netekusiais galios administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis), nebūtų galimybės pretendento L. L. įrašyti į eilę lygiaverčiam naujam sklypui gauti Kauno mieste, atsižvelgiant į tai, kad galiojant Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 6 d. įsakymui Nr. 02-01-2857 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimui Nr. 8575 buvo laikoma, kad nuosavybės teisės yra atkurtos visiškai į visą iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą (žemę).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad L. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Kaune, VII forto rajone, valdė 0,0777 ha žemės. Buvęs žemės savininkas – L. L. 1992 m. kovo 31 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisų atkūrimo į valdytą žemę, prašydamas grąžinti žemę ekvivalentine natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 4 l.). 1995 m. vasario 6 d. mirus L. L., jo teises paveldėjo įpėdinė, buvusio žemės savininko L. L. dukra, pareiškėja D. V. L. (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 17, 18 l.). Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 02-01-2857 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir tos pačios dienos Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 8575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) L. L.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į piliečiui L. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0777 ha žemės, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis) (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 26, 27 l.). Nurodyti tos pačios datos 2008 m. kovo 6 d. sprendimas ir įsakymas nebuvo įgyvendinti, buvusio savininko įpėdinei nebuvo atlyginta vertybiniais popieriais (akcijomis). Atsakovas 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-1602 „Dėl priimtų sprendimų už valstybės išperkamą žemę atlyginti vertybiniais popieriais (akcijomis)“ informavo pareiškėją apie teisę iki 2013 m. liepos 1 d. pakeisti valią dėl valstybės išperkamos žemės atlyginimo būdo (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 31 l.). Pareiškėja 2013 m. birželio 27 d. prašyme „Dėl atkurtos nuosavybės teisės už valstybės išperkamos žemės atlyginimo būdo pakeitimo“ išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginimo būdo, prašydama atlyginimo vertybiniais popieriais (akcijomis) būdą pakeisti į kitą atlyginimo būdą – suteikti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 35 l.). Atsakovas 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3597 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Dokumentų bylos Nr. 6125)“ pareiškėjai pasiūlė pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 8575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) L. L.“ originalą bei informavo pareiškėją, jog pateikus minėto sprendimo originalą, bus rengiamas Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymas dėl minėto Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 8575 pripažinimo netekusiu galios, toliau tęsiant nuosavybės teisių atkūrimą L. L. į 0,0777 ha žemę (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 36 l.). Pareiškėja išsiuntė 2013 m. rugpjūčio 5 d. minėto sprendimo originalą atsakovui (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 37, 38 l.). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-707 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-03-06 įsakymo Nr. 02-01-2857 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-03-06 sprendimo Nr. 8575 pripažinimo netekusiais galios“ Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 02-01-2857 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 8575 buvo pripažinti netekusiais galios (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 41 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog teisės aktai, reglamentuojantys šio ginčo santykius, nereglamentuoja sprendimo pakeitimo administracine tvarka procedūros. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka. Atkūrimo tvarka nedetalizuoja tokio pobūdžio sprendimų pakeitimo tvarkos. Viešojo administravimo institucijos teisė administracine tvarka pakeisti priimtą administracinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį reiškia, jog tarp institucijos ir piliečio nėra ginčo dėl anksčiau priimtų individualių administracinių aktų pakeitimo bei piliečio teisės atkurti nuosavybės teises kitu Atkūrimo įstatyme numatytu būdu. Pareiškėja realizavo savo teisę per įstatymo nustatytus terminus, pakeisti valią dėl konkretaus nuosavybės teisių atkūrimo būdo, numatyto Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte. Pareiškėja pasirinko už valstybės išperkamą turtą vietoje vertybinių popierių (akcijų) gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste. Pareiškėja, pakeitusi valią dėl nuosavybės teisių atlyginimo būdo, neprieštaravo, kad anksčiau priimti administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo vertybiniais popieriais (akcijomis) būtų pakeisti kitu atlyginimo būdu, numatytu Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte. Todėl akivaizdu, jog tarp institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą, ir pareiškėjos, pakeitusios valią dėl atlyginimo būdo, nebuvo ginčo dėl sprendimo ir įsakymo, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės atlyginat už valstybės išperkamą turtą vertybiniais popieriais, panaikinimo ir tai patvirtina atsakovo 2013 m. liepos 25 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.94.)-3597 pareiškėjai turinys bei pareiškėjos veiksmai, susiję su Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 8575 originalo grąžinimo atsakovui (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 36-38 l.).
Atsakovės veiksmai dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 02-01-2857 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 8575 panaikinimo vertinti atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių bei procedūrų ypatumus, įtvirtintus Atkūrimo įstatyme ir Atkūrimo tvarkoje. Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Atkūrimo tvarkos 111 punkte detalizuota sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarka. Ginčo atveju, piliečiui suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, institucija privalo išnagrinėti piliečio prašymą ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 3 mėnesius nuo perduodamo žemės sklypo vietos suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę. Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas sąlygojamas Atkūrimo įstatyme nurodytų dokumentų parengimu ir procedūrų atlikimu. Kadangi pareiškėja realizavo savo teisę per įstatymo nustatytą terminą, pakeisti valią dėl konkretaus nuosavybės teisių atkūrimo būdo, numatyto Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte, atsakovas, ketindamas įgyvendinti pareiškėjos pakeistą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, privalėjo atlikti Atkūrimo tvarkos 37-49, 106 punktuose nurodytus veiksmus, susijusius su piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilės tvirtinimu ir perduodamų naujų žemės sklypų individualiai statybai ribų paženklinimu. Todėl atsakovas, kaip institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį pareiškėjos mirusiam tėvui jau buvo atkurtos nuosavybės teisės vertybiniais popieriai (akcijomis) ir pareiškėjai pakeitus valią dėl atlyginimo būdo, inicijavo anksčiau priimtų sprendimo ir įsakymo panaikinimą, ketindamas pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pareiškėjos pasirinktu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo būdo – gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, pasirinkimas lemia žemės sklypo individualiai statybai perdavimą neatlygintinai įgijimą (suteikimą). Nuosavybės teisių atkūrimas be konkretaus atlyginimo būdo jokių realių teisių ir pareigų piliečiui savaime nesukurs. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos konkrečiu pretendento pasirinktu būdu. Atkūrimo tvarkos 111, 114, 115 punktų nuostatos ir minėtos tvarkos priedai detalizuoja sprendimų dėl nuosavybės atkūrimo turinį ir formą. Nurodytos teisės aktų nuostatos reiškia, jog negali egzistuoti dviprasmiška situacija, kai įgyvendinat nuosavybės teisių atkūrimo procedūras dėl žemės suteikimo lygiaverčiu turėtajam nauju žemės sklypu individualiai statybai, galiotų anksčiau priimtas administracinis aktas dėl kito atlyginimo būdo vertybiniais popieriais už tą pačią valstybės išperkamą žemę. Būtent Atkūrimo tvarkos 37-49, 106 punktuose nurodytų veiksmų ir procedūrų atlikimas, ketinant įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjos pasirinktu atlyginimo būdu, nulėmė anksčiau priimtų administracinių aktų panaikinimą. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas siekiant įgyvendinti pareiškėjos valią bei jos teises į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjos pasirinktu būdu. Atsakovo veiksmai, panaikinant anksčiau priimtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, formaliai neatitiko Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytai nuostatos, jog anksčiau priimti sprendimai pakeičiami administracine tvarka, tačiau vertintini kaip nežymus ir formalus įstatymo nuostatų neatitikimas, nesukuriantis pareiškėjai jokių negatyvių materialinių pasekmių ir nepažeidžiantis jos teisių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009, 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-447/2013).
Tokiu būdu, teismas konstatavo, jog skundžiamas įsakymas pareiškėjos teisių nepažeidė ir nesukūrė jai jokių neigiamų teisinių pasekmių, todėl nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą. Nepatenkinus pareiškėjos skundo pirmojo reikalavimo ir nepanaikinus skundžiamo įsakymo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo antrojo reikalavimo ir įpareigoti atsakovą atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą prašymą „Dėl atkurtos nuosavybės teisės už valstybės išperkamos žemės atlyginimo būdo pakeitimo“ pakeisti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo administracine tvarka. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos atstovo prašymo ir šią administracinę bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Atkūrimo tvarkos 100 punkto nuostatos, jog sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas (atskiras įsakymas dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo nepriimamas), atitikties Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktui toje dalyje, kuri reglamentuoja, jog valstybės institucijoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų. Nurodytos Atkūrimo tvarkos 100 punkto nuostatos netaikytinos sprendžiant ginčo santykius šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje, nes nesusijusios su pareiškėjos skunde nurodyto ginčo pagrindais ir pareiškėjos materialinių teisių pažeidimu (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog faktinė aplinkybė, kad atsakovė neturi juridinio asmens teisinio statuso, nekliudo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus vedėjai būti atsakove byloje, kadangi skundžiamą įsakymą nagrinėjamoje byloje priėmė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus vedėja (ABTĮ 48 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atsakovo procesiniam statusui apibrėžti pakanka to, kad atitinkama institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas būtų priėmęs ginčijamą administracinį aktą arba atlikęs ginčijamą veiksmą viešojo administravimo srityje (2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-431/2013).
III.
Pareiškėja D. V. L. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visiškai.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nenustatinėjo, kad atsakovė turėjo įgaliojimą priimti individualų administracinį aktą, bei grindė motyvais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, Viešojo administravimo įstatymui bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.Pirmosios instancijos teismas nustatė bylos aplinkybes netinkamai ir neatskleidė bylos esmės. Teismas nenustatė aplinkybės, kokio pobūdžio ginčijama administracinė paslauga ir kokiu būdu atsakovė gavo viešojo administravimo įgaliojimus ir ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka tokio pobūdžio akto rengimo reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad neva atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, tačiau byloje nėra jokio patvirtinančio dokumento bei atsiliepimo, kuriuo atsakovė pareiškė savo nuomonę. Byloje yra tik trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimas. Byla buvo vedama nedalyvaujant atsakovei bei nepateikus jai atsiliepimo, todėl darytina išvada, kad sprendime yra klaidingai nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas grindė savo sprendimą. Teismas turėjo nurodyti sprendimo aprašomojoje dalyje, kad atsakovė byloje nedalyvavo ir atsiliepimo nepateikė, todėl darytina išvada, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui, kuris garantuoja proceso dalyviui teisę į tinkamą procesą toje apimtyje, kai procesinis dokumentas yra surašomas tikromis faktinėmis aplinkybėmis ir neklastojamas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovei asmeniškai buvo įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei šaukimas dėl dalyvavimo teismo posėdyje.Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pripažino, kad atsakovo veiksmai, panaikinant anksčiau priimtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, formaliai neatitiko Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos, jog anksčiau priimti sprendimai pakeičiami administracine tvarka, tačiau konstatavo, kad tai vertintina kaip nežymus ir formalus įstatymo nuostatų neatitikimas, nesukuriantis pareiškėjai jokių negatyvių materialinių pasekmių ir nepažeidžiantis jos teisių. Tačiau, pareiškėjos manymu, nesilaikymas įstatymo yra ne formalus įstatymo neatitikimas, o teismo sprendimo neteisėtumą pagrindžianti aplinkybė, kaip nustatyta ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje, kad administracinis teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, todėl darytina išvada, kad sprendimas turi būti panaikinamas, kadangi yra materialiosios teisės normos pažeidimas.Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė, koks subjektas pagal įstatymą turi teisę priimti viešojo administravimo individualų administracinį aktą, todėl klaidingai preziumavo, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo teisę priimti ginčijamą individualų administracinį aktą. Tai prieštarauja Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai, kur nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. administracinį sprendimą turėjo priimti trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip viešojo administravimo subjektas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo normas viešojo administravimo subjektas neturi teisės perleisti viešojo administravimo įgaliojimus. Pagal šiuo metu galiojančių 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 10 punktą dokumento sudarytojo pavadinimas rašomas po herbu. Skundžiamo įsakymo sudarytojas nurodomas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja, todėl darytina išvada, kad ginčijamas aktas priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja, o teismas nepasisakė ir netyrė ar atsakovei buvo suteikti viešojo administravimo subjekto įgaliojimai priimti sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas prieštarauja ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 4 punktui, 3 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktui.Skundžiamo įsakymo rūšis, kaip to reikalauja Dokumentų rengimo taisyklių 18 punktas, yra įsakymas, tačiau viešojo administravimo individualūs administraciniai aktai priimami sprendimais. Įsakymas ir sprendimas nėra tapačios teisės aktų rūšys. Įsakymas yra imperatyvi teisės akto forma, taikoma viešojo administravimo vidaus administravimo paslaugai ir taikytina institucinio pavaldumo subjektams, o sprendimas yra viešojo administravimo subjekto valios išraiška, skirta sukurti asmeniui teisines pasekmes, su kuriuo nesieja pavaldumo santykiai, todėl darytina išvada, kad sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 4 punktui.Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje klaidinga nustatė, kad skundžiamas įsakymas neturi įtakos pareiškėjos materialinėms teisėms ar pareigomis ir nesukels jai teisinių pasekmių. Tokia išvada klaidinga, nes tokiu atveju susidarys tokia teisinė padėtis, kad per 21 metus nėra išnagrinėtas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą ir jis bus nenagrinėjamas iki to, kol bus nustatytas konkretus žemės sklypas, kuris galimai gali būti neatlygintinai perduotas pareiškėjai. Tokia teisinė padėtis suponuoja, kad pareiškėja neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, ir dėl šios teisės viešojo administravimo subjektas turės iš naujo nagrinėti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pasirinkto kompensavimo būdo. Pareiškėjos manymu, skundžiamas įsakymas turi tiesioginę įtaką jos materialinėms teisėms ir pareigoms. Tai pažeidžia jos teisę į Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas, todėl darytina išvada, kad sprendimas turi būti panaikinamas, kadangi yra materialiosios teisės normos pažeidimas.Pirmosios instancijos teismui buvo teiktas prašymas priimti nutartį dėl administracinės bylos rūšinio teismingumo klausimo sprendimo perduoti Specialiai teisėjų kolegijai. Pareiškėjos atstovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad skundžiamame įsakyme atsakovė nurodė, kad jį galima skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokiu būdu atsakovė nebuvo tikra, kokio pobūdžio ginčas kilo tarp pareiškėjos ir atsakovės, o tai sąlygotų netinkamą ginčo sprendimą. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl atkurtos nuosavybės teisės už valstybės išperkamą žemę atlyginimo būdo pakeitimo, t. y. turtinis ginčas, kurio esmė daiktinė teisė (viena šalis pasižada kitai šaliai kompensuoti už prarastą turtą), šis ginčas tarp šalių nėra administracinio pobūdžio. Taip pat atsakovė veikia kaip patikėtinė pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą patikėjimo teisę, t. y. Civiliniame kodekse nustatyto teisinio instituto, kur valstybė žemę patikėjimo teise suteikė Nacionalinei žemės tarnybai, ribose. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 17 straipsnį prašymai susigrąžinti žemę nuosavybėn nagrinėjami Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad ginčas savo esme yra turtinis ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 19-24) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad nėra pateiktas atsakovo atsiliepimas į skundą. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3774-428/2013 (3 punktas) nutarė įtraukti atsakovu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. sausio 3 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui atsiliepimą į skundą. 2014 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu, pareiškėjai nesutikus, kad atsakovu būtų Nacionalinė žemės tarnyba ir reikalaujant atsakovu nurodyti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėją, nurodant konkretų asmenį – D. G., o ne pareigybę, teismas tiek šaukimą į kitą 2014 m. birželio 5 d. teismo posėdį, tiek procesinius dokumentus per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį išsiuntė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjui, kurie buvo gauti Kauno miesto skyriaus vedėjos 2014 m. balandžio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2014 m. birželio 4 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.9.)-2879 „Dėl dalyvavimo nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-1389-428/2014“, pasirašytame Kauno miesto skyriaus vedėjos D. G., buvo išreikšta vedėjo pozicija dėl skundo, nurodant jog „Teismui nusprendus nepakeisti atsakovo tinkamu atsakovu nagrinėjamoje administracinėje byloje, prašome vadovautis pozicija, argumentais ir motyvais, išdėstytais Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į Skundą ir bylą nagrinėti Kauno miesto skyriaus vedėjui nedalyvaujant“. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas (išreikšta pozicija, argumentai ir motyvai dėl skundo dalyko, pagrindo ir pasirinkto atsakovo), byloje yra gautas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde, skirtingai nei pirmosios instancijos teismui pareiškėjos teiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovu jau nurodomas ne konkretus asmuo – Kauno miesto skyriaus vedėjos pareigas einanti D. G., o pareigybė – Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja. Manytina, kad atsakovu yra pasirinktas netinkamas asmuo, Kauno apygardos administracinis teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos vedėja gali būti atsakovu byloje, nes priėmė ginčijamą administracinį aktą. Manytina, kad tokia pareiškėjos ir teismo pozicija prieštarauja nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančioms teisės normoms bei susiformavusiai teismų praktikai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. aprobuotuose Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (Administracinių teismų praktika, 2005, 8) pasisakyta, kad atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti apskrities viršininko administracija, o ne žemėtvarkos skyriai ar jų vedėjai, kuriems įgaliojimais pavesta nagrinėti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nacionalinė žemės tarnyba, likvidavus apskričių viršininkų administracijas, perėmė teises ir pareigas, susijusias su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, atkūrimu. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai veikia taip pat kaip ir apskrities viršininko žemėtvarkos skyriai, ir lygiai taip pat nėra atskiri juridiniai asmenys, manytina, kad turėtų būtų taikoma analogija, sprendžiant klausimą dėl asmens, laikytino atsakovu byloje, kurioje sprendžiami klausimai (ginčijami administraciniai aktai, kt.), susiję su nuosavybės teisių atkūrimu.Remiantis ABTĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 41 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo keliamas Kauno miesto skyriaus vedėjos D. G. asmeninės atsakomybės klausimas, nereiškiami reikalavimai kaip fiziniam asmeniui, taip pat į tai, kad Kauno miesto skyriaus vedėjas nėra juridinis asmuo, teismas nepagrįstai laikė Kauno miesto skyriaus vedėją tinkamu atsakovu byloje.Pagal Žemės reformos įstatymo 17 straipsnio, Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, Atkūrimo tvarkos 100 punkto nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjas, priimdamas administracinį aktą, veikia kaip institucijos vadovo įgaliotas asmuo pagal išduotą įgaliojimą. Skundžiamas įsakymas buvo teisėtai priimtas Kauno miesto skyriaus vedėjui veikiant kaip institucijos vadovo įgaliotam asmeniui, nes tokių įgaliojimų suteikimą numato teisės aktai. Įgaliojimo suteikimas veikti institucijos vardu, priimant sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, nepakeičia įstatymo nuostatos dėl subjekto, kuris vykdo nuosavybės teisių atkūrimą ir nesuteikia įgaliotam asmeniui daugiau teisių negu, kad suteikiama įgaliotiniui.Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, pagal kurią analogiškose bylose atsakovu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba, kaip juridinis asmuo, kuriam teisės aktais yra suteikta teisė ir pareiga vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, o ne juridinio asmens Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai ar teritorinių skyrių vadovai, kurie nėra juridiniai asmenys ir negali įgyvendinti procesinių teisių, neturėdami nei sąskaitos banke (negalėtų nei prašyti turėtų išlaidų atlyginimo, nei jas atlyginti), nei buveinės, nei kitų teisių ir pareigų, kurias turi fiziniai ar juridiniai asmenys, atsakovu ir šioje byloje turėjo tūli laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.Pareiškėjos teiginiai, kad skundžiamas įsakymas buvo netinkamai sudarytas, neteisingai nurodant dokumento sudarytoją ir pan., yra naujai keliamas argumentas, kuris nebuvo keltas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendime nėra dėl to pasisakyta. Vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 5 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų ar naujų argumentų (keisti skundo pagrindo ar dalyko), kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2753/2011).Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad skundžiamas įsakymas turi įtakos jos materialinėms teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytos teisės aktų nuostatos reiškia, jog negali egzistuoti dviprasmiška situacija, kai įgyvendinat nuosavybės teisių atkūrimo procedūras dėl žemės suteikimo lygiaverčiu turėtajam nauju žemės sklypu individualiai statybai, galiotų anksčiau priimtas administracinis aktas dėl kito atlyginimo būdo vertybiniais popieriais už tą pačią valstybės išperkamą žemę. Būtent Atkūrimo tvarkos 37-49, 106 punktuose nurodytų veiksmų ir procedūrų atlikimas, ketinant įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjos pasirinktu atlyginimo būdu, nulėmė anksčiau priimtų administracinių aktų panaikinimą. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas siekiant įgyvendinti pareiškėjos valią bei jos teises į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjos pasirinktu būdu. Tuo atveju, jei būtų pakeistas Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 8575, kuriuo nuosavybės teisės buvo atkurtos vertybiniais popieriais, nenurodant, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės (nesant piliečio eilėje naujam žemės sklypui gauti, jam sklypo nepasirinkus ir neatlikus kitų teisės aktuose nustatytų procedūrinių veiksmų, nėra galimybės nurodyti, kad nuosavybės teisės atkuriamos perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, nes nežinoma nei koks tas sklypas, nei kokio dydžio, nei į kokį plotą nuosavybės teisės atkuriamos, nei kiek lieka neatkurta), toks pakeistas sprendimas neturėtų jokios teisinės reikšmės, likutis, į kurį nuosavybės teisės neatkurtos, būtų lygiai toks pat, koks yra šiandien. Nenurodžius likučio Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendime Nr. 8575, tuo atveju, jei jis būtų buvęs keičiamas, į kurį nuosavybės teisės neatkurtos, nebūtų galimybės piliečio įrašyti į eilę lygiaverčiam naujam žemės sklypui gauti Kauno mieste ir nebūtų galimybės vykdyti kitų su tuo susijusių nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, įrašius visą plotą kaip likutį, į kurį nuosavybės teisės neatkurtos, kaip minėta, teisinė padėtis neapsikeistų, vienu ar kitu atveju nuosavybės teisės liktų tiek teisiškai, tiek faktiškai neatkurtos. Pasirinkus piliečiui konkretų naują lygiavertį žemės sklypą, vienu ar kitu atveju turėtų būti priimamas Nacionalinės žemės tarnybos ar įgalioto teritorinio skyriaus vadovo sprendimas atkurti nuosavybės teises pretendento vardu perduodant neatlygintinai nuosavybėn tą konkretų konkretaus ploto žemės sklypą, nurodant, į kokį plotą nuosavybės teisės atkuriamos ir koks yra neatkurtas likutis, jei toks lieka. Taigi, vienu ar kitu atveju, teisinė pareiškėjos padėtis nepasikeičia. Manytina, kad sprendimas atlyginti vertybiniais popieriais galėtų būti keičiamas tik tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, pilietis pasirenka vietoj akcijų, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos pinigais, nes yra galimybė nurodyti konkrečią pinigų sumą, arba tuo atveju, jei pasirinkta, kad būtų perduodamas neatlygintinai suformuotas konkretus žemės sklypas prie nuosavybės teise valdomo pastato ir pan., t. y. tuomet, kai yra galimybė nurodyti konkretų daiktą (pinigus, žemės sklypą, kt.), kurie perduodami piliečiui, nes toks sprendimo pakeitimas nekliudo nei atlikti tolimesnių procedūrų, priešingai, nei kai kalbama apie naują žemės sklypą, nei sukelia dviprasmiškos situacijos.Siekiant taikyti vienodą sprendimų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, atlyginant už jį vertybiniais popieriais, keitimo (naikinimo) tvarką, kai keičiamas atlyginimo būdas, Kauno miesto skyriuje ir kituose Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose skyriuose buvo taikomos tos pačios nuostatos, kurios buvo taikomos pagal Pradėtų vykdyti sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kai pilietis pakeičia valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, panaikinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 1112 (neteko galios nuo 2012 m. vasario 10 d.). Pagal taikomą tvarką, kai sprendime atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytas tik vienas atlyginimo būdas – vertybiniais popieriais, tačiau vertybiniai popieriai piliečiui neperduoti, panaikinamas visas sprendimas atkurti nuosavybės teises, kai nuosavybės teisės tuo pačiu sprendimu atkurtos keliais būdais – panaikinama sprendimo dalis. Panaikinus priimtą sprendimą (jo dalį), vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, priimamas naujas sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo prašyme nurodytu pakeistu būdu (būdais). Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą aukščiau nurodyta tvarka, laikoma, kad naujai priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečio pasirinktu būdu keičia sprendimą, kuriuo piliečiui buvo atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdo pakeitimo.
Pareiškėja nesutinka dėl aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, panaikinimo ir teigia, kad aktai turėjo būti pakeisti, o ne panaikinti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais ir pripažįsta juos pagrįstais, sudarančiais pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Administracinio akto panaikinimas savaime yra aktas, kuriam visa apimtimi taikytini materialiosios ir proceso teisės reikalavimai bei principai. Šiam ginčui taikytina materialiosios teisės norma nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią „pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka. Prašymą dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai turi pateikti iki 2013 m. liepos 1 d.“.
Šioje byloje skundžiamu įsakymu atsakovas pripažino netekusiais galios aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, nors minėtoje teisės normoje numatytas tik sprendimo, kuriuo piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, pakeitimo galimybė.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, pateisinantys priimtą aktą, ginčijamą pareiškėjos, siejami su nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis, kurios, pasak jų, galimos tik visiškai panaikinus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas negali šių argumentų pripažinti pagrįstais, nes tokia pozicija prieštarauja piliečio nuosavybės teisių garantijoms.
Nuosavybės teisė garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu ir pagal šio straipsnio 2 dalį nuosavybės teises saugo įstatymas. Todėl administracinis aktas, suteikiantis teisę į nuosavybę, prieš savininko valią gali būti panaikintas tik įstatymu ar teismo sprendimu, bet ne administraciniu aktu.
Pareiškėja 2013 m. birželio 27 d. prašymu „Dėl atkurtos nuosavybės teisės už valstybės išperkamos žemės atlyginimo būdo pakeitimo“ išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginimo būdo, prašydama atlyginimo vertybiniais popieriais (akcijomis) būdą pakeisti į kitą atlyginimo būdą – suteikti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos lapas 35). Šio prašymo turinys patvirtina, kad pareiškėja neišreiškė sutikimo, kad būtų panaikinta jos teisė į nuosavybę, atkurta Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 02-01-2857 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 8575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) L. L.“. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, netekusiais galios ir galėjo pakeisti tik tuos aktų punktus, kuriais buvo nustatytas atlyginimo būdas už 0,0777 ha žemės vertybiniais popieriais.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas šiam ginčui, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. 8VĮ–(14.8.2)-707 naikintinas kaip neteisėtas iš esmės ir prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 daliai.
Nustatęs atsakovo akto negaliojimo esminį pagrindą, teismas nevertina kitų pareiškėjos nurodomų galimų akto negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas šio ginčo apimtyje įvertino tik ginčijamo akto teisėtumą ir nevertino nuosavybės teisių atkūrimo galimybių pareiškėjos pasirinktu būdu, kadangi tai privalo atlikti atsakovas jam suteiktos kompetencijos ribose. Todėl nustačius, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, jam lieka pareiga pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą. Teismas negali įpareigoti atsakovą priimti konkretų sprendimą, nes tai atsakovo kompetencijos klausimas ir jis turi atlikti prašymo nagrinėjimo procedūras iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodoma pozicija, kad šioje byloje atsakovu turi būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau įvertinęs tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba dalyvavo teisminiame nagrinėjime trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir tokiu būdu atstovavo savo gynybinę poziciją, dėl savo procesinės padėties neteikė apeliacinio skundo, ir vadovaudamasis bylų nagrinėjimo operatyvumo principu, teismas daro išvadą, jog dėl netinkamos šalies procesinės padėties nustatymo šiuo atveju nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, dėl ko ginčas apeliacinėje instancijoje išspręstinas iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos D. V. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos D. V. L. skundą patenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 8VĮ–(14.8.2)-707 dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 02-01-2857 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 8575 pripažinimo netekusiais galios.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos D. V. L. 2013 m. birželio 27 d. prašymą „Dėl atkurtos nuosavybės teisės už valstybės išperkamos žemės atlyginimo būdo pakeitimo“ ir priimti sprendimą.
Sprendimas neskundžiamas.