Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Baltrūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) teista Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį. Galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 valandų. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmė pakeista kita bausme – 20 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje (bausmę atlikusi), kaltinama BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2017 m. sausio 21 d. apie 18.12 val., (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnį, už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjui Arūnui Šilkaičiui melagingai pranešė, kad 2017 m. sausio 21 d. apie 14.30 val. vyras V. D. tyčia ją sumušė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl ko 2017 m. sausio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03205-17 dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. sausio 21 d. apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini) šventė savo sutuoktinio V. D. gimtadienį. Abu vartojo alkoholį. Bešvenčiant gimtadienį, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Kadangi konfliktai kartojasi nuolat, ji jo labai bijo. Dėl tos priežasties paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, sakydama, kad sutuoktinis ją muša, prašė kuo greičiau atvažiuoti. Atvažiavusiems pareigūnams sakė, kad konflikto metu V. D. ją mušė rankomis, sudavė ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį, suėmęs abiem rankoms už kaklo smaugė, rovė plaukus, delnais trankė per skruostus. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Kadangi buvo stipriai išgėrusi, policijos pareigūnus kvietė melagingai, norėdama atkeršyti sutuoktiniui už žodinio konflikto metu jai išsakytus žodžius. Pripažįsta, kad bendruoju pagalbos telefonu 112 skambino be reikalo, policijos pareigūnus kvietė melagingai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 34, 36, 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų jos kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Liudytojos Kornelijos Rimkutės ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini)Į namus įsileido vyriškis, ir išgirdusi iš antro aukšto nusileido pareiškėja, kuri buvo stipriai neblaivi. Ji paaiškino, kad sutuoktinis ją smaugė ir vieną kartą kumščiu trenkė į krūtinę. Ant moters kaklo jokių paraudimų, kraujosruvų ar kitokių požymių nepastebėjo, o ant krūtinės žymių nematė, nes moteris buvo apsirengusi. Tarnybiniame pranešime ji užrašė tai, ką žodžiu paaiškino moteris. Atrodė, kad moteris visiškai nebuvo išsigandusi, tačiau kėlė isteriją, rėkavo, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris kalbėjo labai provokuojančiai vyro atžvilgiu, t. y. rėkavo jam į veidą, priekaištavo, kad apsirengė sūnaus striukę, o vyras buvo labai ramus, neatrodė, kad būtų vartojęs alkoholio. Vyras paaiškino, kad sutuoktinės nemušė, ji išsigalvojo, kad visą dieną geria alkoholinius gėrimus (b. l. 38-39 ).

Liudytojo Arūno Šilkaičio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje buvo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusi moteris paaiškino, kad ją taip smaugė vyras, kad ji vos neužduso. Ji rodė apie 10 cm po kaklu, ties krūtinkauliu kažkokį paraudimą, tačiau pats kaklas nebuvo paraudęs. Taip pat nesimatė ir jokių kitų moters kūno pakitimų ar sužalojimų. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, vaikščiodama svirduliavo į šonus. Moteris visiškai neatrodė išsigandusi, nei sunerimusi, pildant apklausos protokolą neverkė, tik garsiai rėkavo (b. l. 42).

2017 m. sausio 21 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03205-17, kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 21 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), sutuoktinis V. D. savo sutuoktinei J. D. sudavė ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, abiem rankomis smaugė suėmęs už kaklo, trankė delnais per skruostus, dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą (b. l. 9).

2017 m. sausio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad J. D. parodė, jog 2017 m. sausio 21 d. apie 14.30 val. namuose kartu su vyru V. D. šventė jo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. D. puolė ją mušti rankomis, sudavė ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį, suėmęs abiem rankomis už kaklo ją smaugė, rovė plaukus, delnais trankė per skruostus, dėl ko ji juto fizinį skausmą (b. l. 11-14).

2017 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio ROIK 0117000036219, kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 21 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pasitvirtinus smurto artimoje aplinkoje faktui, pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklausta J. D., atlikta įvykio vietos apžiūra (b. l. 15).

2017 m. sausio 21 d. nutarimu J. D. pripažinta nukentėjusiąja dėl padarytos fizinės žalos (b. l. 32).

2017 m. sausio 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 21 d. apie 16 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyras rankomis muša žmoną. Pranešėja J. D.. Nurodyta, kad trenkta kumščiu. V. D. paaiškino, kad žmonos nemušė (b. l. 16-19).

Alkotersterio parodymais, kad 2017 m. sausio 21 d. 16.21 val. J. D. nustatytas 1,61 promilių girtumas (b. l. 20).

2017 m. vasario 13 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas BPC operatorės ir J. D. 2017 m. sausio 21 d. pokalbio įrašas, kur J. D. praneša, kad V. D. mušė rankomis, kad daužo duris, kad ji užsirakinusi (b. l. 28-30).

2017 m. sausio 22 d. V. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl J. D. sukelto fizinio skausmo ir jis apklaustas kaip įtariamasis (b. l. 44, 45-46).

2017 m. kovo 15 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių ar kokio kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 5-7).

Nusikaltimas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje (pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą), padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo supranta, kad informacija, kurią jis pateikia valstybės įstaigoms ar pareigūnams, kompetentingiems pradėti baudžiamąjį persekiojimą, neatitinka tikrovės, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nėra buvę, jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai jam melagingą informaciją minėti pareigūnai ar institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Taigi, BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir noras, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji J. D. 2017 m. sausio 21 d. apie 18.12 val., (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnį, už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjui Arūnui Šilkaičiui melagingai pranešė, kad 2017 m. sausio 21 d. apie 14.30 val. vyras V. D. tyčia ją sumušė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji suvokdama, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą norėjo, kad į tokį pranešimą būtų reaguojama, ko pasėkoje Kauno apskr. VPK 2017 m. sausio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą J. D. pripažinti kalta, padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

J. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 75-76, 77-79).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Ji teista, administracine tvarka bausta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė turės būti sumažinta vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 21 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 790,86 eurų (septynių šimtų devyniasdešimties eurų 86 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. D. galutinę bausmę – 14 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 527,24 eurų (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti J. D., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.